Administracinio nusižengimo byla Nr. II-602-408/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00456-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.6; 21.10.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 30 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei,

dalyvaujant pareiškėjai T. Č.,

jos atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Č. skundą dėl Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo Tomo Pilecko 2023-05-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23205953153 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

             Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023-05-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23205953153 T. Č. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2023-04-29, 9.42 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, būdama neblaivi (nustatytas 0,51 promilių girtumas), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai paskirta 800 eurų bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Skundą padavęs asmuo T. Č. prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių, palikti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių ir sumažinti piniginę baudą iki 400 eurų. Nurodo, kad alkoholio (kelias taures šampano) vartojo išvakatėse, kai buvo sustabdyta dėl padaryto pažeidimo. Ryte, sėsdama už vairo nesijautė, kad galėtų būti apsvaigusi nuo alkoholio. Nustatytas neblaivumas labai nežymiai viršija leistiną normą. Ji niekada anksčiau nebuvo bausta už analogišką pažeidimą. Tyčios vairuoti automobilį būnant apsvaigus nuo alkoholio, neturėjo, o padarytas administracinis nusižengimas astitiktinio pobūdžio, netinkamai įvertinus savo organizmo būklę. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nebuvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustaytas neblaivumas tik neženkliai viršija leistiną normą. Pareiškėja dirba administratore, charakterizuojama teigiamai. Jos darbo vieta yra toliau nuo gyvenamosios vietos, o netekus teisės vairuoti, kyla grėsmė prarasti darbą. Ji turi du nepilnamečius vaikus, dėl prasto susisiekimo pati juos vežioja į darželį ir mokyklą bei būrelius. Vaikai dažnai serga, todėl juos tenka vežioti į gydymo įstaigas, neturint teisės vairuoti kyla rizika dėl skubios med. pagalbos suteikimo. Pareiškėja, negalėdama pati vairuoti, patiria labai didelius finansinius kaštus taksi paslaugoms. Į visas šias aplinkybes Institucija, nagrinėdama šią bylą, neatsižvelgė. Sumokėjus jai Institucijos paskirtą baudą, jai trūktų pinigų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui. Pareiškėja suvokia savo padaryto nusižengimo pavojingumą, labai gailisi ir ateityje tokių nusižengimų nebedarys. 

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovas į posėdį neatvyko, tačiau savo atsiliepime į skundą nurodė, jog pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į apeliantės asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kad pažeidėja labai gailisi, į jos požiūrį į padarytą nusižengimą ir paskyrė būtent tokią švelnesnę nuobaudą. Prašo apeliantės skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Apeliantei administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Tokioms aplinkybėms dar švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisės ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą, ribojančios nuobaudos.

Apeliantė skunde teigia, kad dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones jai bus apsunkinta darbinė veikla, jos pačios ir vaikų problemų sprendimas. Panašaus pobūdžio bylose, toks argumentas savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam, kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. 

Pareiškėjos byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. 

T. Č. 2023-04-29 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2023-04-29, 9.42 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, būdama neblaivi (nustatytas 0,51 promilių girtumas), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai paskirta 800 eurų bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs, nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pareiškėja nurodo, jog pažeidimą padarė labiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro ir apsvaigusi nesijautė. 

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėja pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudama savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivi, bet nepasitikino ar iš tiesų yra blaivi, nors, esant menkiausiai abejonei (šiuo atveju teismas tai laiko alkoholio vartojimą išvakarėse), privalėjo tai padaryti prieš sėsdama vairuoti transporto priemonę.

Taip pat pareiškėja nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai), nebuvo pažeisti KET reikalavimai, tačiau transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, o nustatytas neblaivumas šiuo atveju viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą.

Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos matyti, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.

T. Č. kaltę dėl aptariamo nusižengimo padarymo patvirtina pačios pareiškėjos prisipažinimas vartojus alkoholį iš vakaro, neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 6), iš kurio matyti, kad tikrai 2023-04-29 sustabdžius T. Č. vairuojant automobilį ir tikrinant jos blaivumą, pirmu tikrinimu 9.42 val. nustatytas 0,67 promilių, o antru tikrinimu 9.58 val. – 0,51 promilės neblaivumas. Tokiu būdu T. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Teismas konstatuoja, jog apeliantės patiriami nepatogumai dėl jai paskirtos nuobaudos yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas. Skunde nurodomos šeimos ir darbo aplinkybės, pažeidėjai buvo žinomos ir administracinio nusižengimo padarymo metu.

Taigi, minėta aplinkybė nelaikytina išskirtine ir pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad apeliantė nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jos elgesio rezultatas.

Apeliantė, vairuodama transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio gyvenimo, šeimos ar darbo funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą. 

Vertinant pažeidėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į visas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taikė būtent švelnesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams bei dėl to taikė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas minimaliam terminui.

Į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jai didelių nepatogumų, vien tik rūpesčius ir suvaržymus darbe bei kasdieniniame gyvenime, finansinius nepatogumus, institucija atsižvelgė, skirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą bei pritaikydama anksčiau paminėtus draudimus vairuoti transporto priemones.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjos skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtų minimalios trukmės administracinio poveikio priemonių terminą (draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai minimalus terminas yra 12 mėnesių). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjos teisinę padėtį lengvinančią nuostatą dar labiau. T. Č. kartu su bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės laikytinos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkančios nubaustosios asmenybę ir pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, o paskirtos piniginės baudos mokėjimo dalimis klausimą gali išspręsti VMI prie Lietuvos Respublikos FM.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucijos vyresniojo tyrėjo Tomo Pilecko 2023-05-18 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23205953153 yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o T. Č. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

T. Č. skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tomo Pilecko 2023-05-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23205953153, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                          Virginijus Kalkauskas