Civilinė byla Nr. e2-19717-819/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10413-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.4; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Mariaus darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė mažoji bendrija „Mariaus darbai“ (toliau – MB ,, Mariaus darbai“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ (toliau – UAB „Revestus“) 18 403,78 Eur skolą, 386,04 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 461 Eur žyminį mokestį ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Ieškovė paaiškino, kad MB „Mariaus darbai“ ir UAB „Revestus“ 2019 m. gegužės 3 d. sudarė Technikos paslaugų ir darbų sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė technikos ir darbų paslaugas atsakovei už 53 920,02 Eur sumą. Atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktus aktus ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Teigė, kad kasdien pildė Technikos nuomos žiniaraštį (toliau – Žiniaraštis), kuriame buvo žymima data, objekto pavadinimas, kuriame buvo atliekami darbai, atliktų darbų valandos. Darbus priimdavo ir Žiniaraštį pasirašydavo UAB „Revestus“ darbų vadovas. Pagal Žiniaraščius buvo apskaičiuojamas atlygis už atliktus darbus, kaip tai nurodyta Sutarties 3.1. punkte: už darbus nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. (darbai atlikti per 160 darbo valandų) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD28 5 420,80 Eur sumai, už darbus nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. sausio 8 d. (darbai atlikti per 168 darbo valandas) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD29 5 691,84 Eur sumai, už darbus nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (darbai atlikti per 72 darbo valandas ir 30 minučių) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD30 2 456,30 Eur sumai, už darbus nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 21 d. (darbai atlikti per 151 darbo valandą ir 30 minučių) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD31 5 132,82 Eur sumai, už darbus nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 13 d. (darbai atlikti per 69 darbo valandas ir 30 minučių) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD32 2 354,66 Eur sumai. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. atliktu mokėjimu padengė tik dalį PVM sąskaitos-faktūros Nr. MD28 sumos, pagal šią sąskaitą liko neapmokėta 2 768,16 Eur suma, kitų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovė neapmokėjo visa apimtimi, bendra atsakovės neapmokėta už darbus suma – 18 403,78 Eur. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo už faktiškai atidirbtus statybos technikos darbus pagal pateiktus aktus ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaityti per 14 darbo dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos, ji taip pat per trijų dienų laikotarpį galėjo pateikti pretenzijas dėl išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Tačiau nuo Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 23 d., iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nebuvo pateikusi pretenzijų ir pastabų dėl PVM sąskaitose-faktūrose nurodomų duomenų, ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo tinkamai įteiktos atsakovei, apie tai liudija ant kiekvienos sąskaitos atsakovės atstovo parašu patvirtintinas gavimas. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 23 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos apmokėjimo, pagal kurią pareikalavo sumokėti 18 403,78 Eur skolos sumą, tačiau atsakovė per nustatytą terminą jokių mokėjimų neatliko. Kadangi atsakovė laiku neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų, ieškovė taip pat turi teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas 8 proc. dydžio metines palūkanas: už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. šios palūkanos sudaro 386,04 Eur sumą, taip pat ieškovei priklauso 8 proc. dydžio metinės palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė patvirtino, kad yra skolinga ieškovei 18 403,35 Eur sumą, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 386,04 Eur palūkanas, taip pat prašo priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės įsitikinimu, ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja 101,25 Eur palūkanų už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MD31. Šios sąskaitos pateikimo data – 2020 m. vasario 26 d., pagal Sutartį ši sąskaita turėjo būti apmokėta per 14 dienų nuo jos gavimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 11 d., todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti palūkanų, susidariusių nuo 2020 m. kovo 12 d. Tuo tarpu ieškovė palūkanų už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MD31 reikalauja nuo 2020 m. vasario 14 d., t. y. nuo dienos, kai ta sąskaita dar net išrašyta nebuvo, kas savaime yra neteisėta. Todėl dėl laiku neapmokėtos minėtos sąskaitos ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti 75,35 Eur palūkanas, o ne 101,25 Eur, kaip ieškovė nurodė ieškinyje. Atsižvelgdama į tai atsakovė prašė ieškinį dalyje dėl 25,90 palūkanų priteisimo atmesti.
Atsakovė taip pat pažymi, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikoje įvestos griežtos karantino sąlygos, uždraustas asmenų judėjimas per šalies sieną, uždarytos visos švietimo ir ugdymo įstaigos, apribota visų nebūtinųjų paslaugų/prekybos veikla. Įgyvendinant tokius ribojimus, dirbantiems asmenims buvo suteikta galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų prižiūrėti namuose savo mažamečius vaikus, o Lietuvoje karantino metu buvusiems kitų šalių piliečiams leista grįžti į kilmės šalį. Dėl šių priežasčių net 20 atsakovės darbuotojų dėl egzistuojančios COVID-19 viruso grėsmės išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką ir besitęsiant karantino ribojimams neturi galimybių grįžti į Lietuvą tęsti darbo funkcijas. Be to, dalis darbuotojų, likusių Lietuvoje, pasinaudojo teise gauti nedarbingumo pažymėjimus, todėl iš viso atsakovė karantino metu neteko apie 25 proc. turimų darbuotojų. Be to, atsiradusi grėsmė užsikrėsti COVID-19 virusu bei nacionaliniu mastu įtvirtinti aukštesni saugumo ir prevencijos reikalavimai apsunkino statybos darbų organizavimą. Atsakovė, siekdama užtikrinti saugias darbo sąlygas, turi aprūpinti visus darbuotojus apsaugos priemonėmis, užtikrinti nuolatinę patalpų ir paviršių dezinfekciją ir tikrinti darbuotojų sveikatą, matuoti temperatūrą, taip pat visiškai kitaip organizuoti darbą – skirstyti darbuotojus į pamainas ir kuo mažesnes brigadas, diferencijuoti jų pertraukų laiką, užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų nemažesniu kaip dviejų metrų atstumu vienas nuo kito, kas neabejotinai taip pat reikalauja papildomų laiko sąnaudų lyginant su Sutarties sudarymo metu planuotais darbo tempais. Nepaisant minėtų sunkumų, atsakovė taip pat susiduria su tiekimo sutrikimais. Dėl tiek Europoje, tiek pasaulyje vykstančios pandemijos statybinių medžiagų gamyba ir tiekimas pasauliniu mastu yra gerokai sulėtėjęs ar net visiškai sustojęs (dėl epidemijos uždarytos atitinkamos gamyklos ar ribojamas prekių įvežimas/išvežimas iš tam tikrų teritorijų, leidžiant gabenti tik būtiniausias prekes), dėl ko Lietuvoje prekybą statybinėmis medžiagomis vykdantys tiekėjai negali patenkinti visų statybos darbus atliekančių rangovų poreikių. Be to, visi atsakovės pagrindiniai medžiagų tiekėjai UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Ermitažas“, UAB „Lemora“, UAB „Spalvų sala“, UAB „Bausita“ dėl įvestų karantino ribojimų pakeitė mokėjimo už medžiagas sąlygas – panaikino galiojusias kredito linijas ir pradėjo reikalauti išankstinio apmokėjimo, kas reikalauja didelių apyvartinių lėšų norint užtikrinti sklandų darbų įgyvendinimą. Atsakovės vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Revestus“ dėl įvesto karantino apribojimų ir iš viso to kilusių pasekmių šiuo metu susiduria su veiklos vykdymo sunkumais, negali laiku gauti suplanuotų pajamų ir neturi galimybės padengti viso įsiskolinimo sumos ieškovei iš karto. Atsakovė turi pareigą pirmąja eile dengti darbuotojų kreditorinius reikalavimus, apmokėti einamąsias veiklos išlaidas. Šiuo metu atsakovės turimos lėšos sudaro 13 091,42 Eur, tačiau jos yra areštuotos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kitokio likvidaus turto atsakovė neturi. Tuo tarpu mėnesinės bendrosios įmonės veiklos išlaidos sudaro apie 267 500 Eur sumą, kuri yra būtina atsakovės veiklos tolimesniam palaikymui ir vykdymui. Per vienerius metus atsakovė numato gauti 3 220 702,95 Eur pajamas, tačiau visos šios pajamos būtų panaudotos einamosioms veiklos išlaidoms padengti. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į šiuo metu susidariusią sunkią finansinę padėtį, susiklosčiusią dėl šalyje įvesto karantino apribojimų, siekdama stabilizuoti įmonės finansinę būklę ir išlaikyti ieškovės bei atsakovės interesų pusiausvyrą, prašo teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą trejų metų laikotarpiui.
Ieškovė dublike, sutikdama su atsakovės reikalavimu mažinti prašomas priteisti palūkanas, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė jai iš atsakovės priteisti ne 386,04 Eur palūkanas, o 357,92 Eur palūkanas, paaiškindama, kad ieškinyje apskaičiuojant palūkanas buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Tačiau ieškovė nesutinka su ieškovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo trejiems metams. Ieškovė pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovės atstovę telefonu dėl skolos mokėjimų išdėstymo vienerių metų laikotarpiui, tačiau atsakovė nesutiko su pateiktomis sąlygomis ir išdėstė savo poziciją – paprašė atsisakyti palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir 45 proc. pagrindinės skolos sumos, o likusią dalį išdėstyti trejų metų laikotarpiui. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnį ir jo taikymo praktiką, nesudaro pagrindo išdėstyti mokėjimus trejų metų laikotarpiui. Atsakovė objektyviais rašytiniais įrodomais ir teisiškai svariais argumentais neįrodė aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti išdėstytas 3 metų laikotarpiui ir atsisakyta dalies ieškinio reikalavimo. Atsakovė turi pakankamai turto skolai padengti, jos ūkinė-komercinė veikla nėra sustabdyta ir ji vykdo net 10 projektų, kurie yra pelningi. Ieškovės vertinimu, atsakovė turi realių galimybių įvykdyti ieškinio reikalavimą pilna apimtimi neatidedant teismo sprendimo vykdymo, nėra jokio pagrindo CPK 284 straipsnio taikymui nagrinėjamojo byloje. Kartu ieškovė pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu ir prašo teismo priimti sprendimą už akių, nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.
Triplike atsakovė nurodė, kad su dublike išdėstytais argumentais dėl skolos ir palūkanų priteisimo sutinka, tačiau nesutinka su dublike išdėstytais argumentais dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą trijų metų laikotarpiui netenkinimo. Atsakovė palaiko savo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl skolos išdėstymo ir patvirtina, jog tripliko pateikimo dieną įmonės finansinė padėtis nėra pagerėjusi, todėl galimybių sumokėti visą priteistą skolą iš karto atsakovė neturi. Ieškovė yra neteisi teigdama, jog atsakovė turi turto, iš kurio galėtų padengti skolą, kadangi tokio turto įmonė neturi. Visas likvidus turtas (transporto priemonės ir piniginės lėšos) yra areštuotas ir juo disponuoti atsakovė nei šiuo metu, nei artimiausiu metu negalės. Atsakovės turimos piniginės lėšos sudaro 13 091,42 Eur, tačiau jos yra areštuotos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė turi pareigą dengti pirmosios eilės kreditorių – darbuotojų reikalavimus, dėl ko šiuo metu yra kreiptasi į antstolius su prašymais leisti minėtą sumą išmokėti darbuotojų darbo užmokesčiams. Atsakovė ateityje numato galimybę gauti pajamas, iš kurių galėtų būti padengtas ieškovės reikalavimas, tačiau tam reikalingas papildomas laiko tarpas, o visos skolos išmokėjimas šiuo metu ypatingai destabilizuotų įmonės padėtį, dėl ko atsakovei netgi kiltų grėsmė netekti galimybės vykdyti veiklą, atitinkamai ir gauti pajamas. Dėl šios priežasties, atsižvelgdama į šiuo metu susidariusią sunkią finansinę padėtį, susiklosčiusią dėl šalyje įvesto karantino apribojimų, vadovaudamasi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, siekdama stabilizuoti įmonės finansinę būklę ir išlaikyti ieškovės bei atsakovės interesų pusiausvyrą, atsakovė palaiko prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą trejų metų laikotarpiui.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad MB „Mariaus darbai“ ir UAB „Revestus“ 2019 m. gegužės 23 d. sudarė Technikos paslaugų ir darbų atlikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti ekskavatoriaus – krautuvo NEW HOLLAND LB115 paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.1 punktu šalys sulygo, kad viena ekskavatoriaus – krautuvo NEW HOLLAND LB115 darbo valanda sudaro 28 Eur + PVM. Sutarties 4.2 punktu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės pateiktus aktus ir PVM sąskaitas apmokėti per 14 darbo dienų nuo jų pateikimo dienos. Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovės pretenzijos ir pastabos dėl sąskaitoje nurodytų duomenų priimamos 3 dienų laikotarpyje nuo sąskaitos gavimo dienos, jei per šį laikotarpį pretenzijos nepateikiamos, laikoma, kad PVM sąskaita faktūra yra priimta. Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei ekskavatoriaus darbus, už ką pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: už darbus nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. (darbai atlikti per 160 darbo valandų) atsakovei buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD28 5 420,80 Eur sumai, už darbus nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. sausio 8 d. (darbai atlikti per 168 darbo valandas) atsakovei buvo išrašyta pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD29 5 691,84 Eur sumai, už darbus nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (darbai atlikti per atlikti per 72 darbo valandas ir 30 minučių) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD30 2 456,30 Eur sumai, už darbus nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 21 d. (darbai atlikti per 151 darbo valandą ir 30 minučių) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD31 5 132,82 Eur sumai, už darbus nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 13 d. (darbai atlikti per 69 darbo valandas ir 30 minučių) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MD32 2 354,66 Eur sumai. Atsakovė minėtas PVM sąskaitas-faktūras pasirašytinai priėmė, dėl jų pretenzijų nereiškė, tačiau tinkamai pagal jas neatsiskaitė – atsakovė 2020 m. sausio 24 d. atliktu mokėjimu padengė tik dalį PVM sąskaitos-faktūros Nr. MD28 sumos, pagal šią sąskaitą liko neapmokėta 2 768,16 Eur suma, kitų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovė neapmokėjo visa apimtimi, todėl bendra atsakovės neapmokėta už darbus suma – 18 403,78 Eur. Atsakovė šios 18 403,78 Eur dydžio skolos neginčija, ją pripažįsta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei ekskavatoriaus darbų paslaugas, atsakovė jas priėmė, pretenzijų dėl jų neturėjo, Žiniaraščiuose ieškovės nurodomos darbų trukmės taip pat neginčijo, tačiau aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo ne visa apimtimi, todėl ieškovės reikalavimas dėl 18 403,78 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 18 403,78 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.716 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikomas aukščiau nurodytas įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Kadangi atsakovė praleido savo prievolės įvykdymo terminą, ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės ieškovės prašomas 357,92 Eur palūkanas, jos paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18 801,70 Eur (18 403,78 Eur + 357,92 Eur + 40 Eur) sumą nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtą 461 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 ir 7 dalys), kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Ieškinį tenkinus visiškai, pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimą nėra.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 18 403,78 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 357,92 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18 801,70 Eur sumą nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 461 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, bendra iš atsakovės ieškovei priteista suma – 19 262,70 Eur. Atsakovė prašė teismo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą trijų metų laikotarpiui dėl turimų laikinų finansinių sunkumų. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka, jos vertinimu, atsakovė turi realias galimybes įvykdyti ieškinio reikalavimą pilna apimtimi neatidedant teismo sprendimo vykdymo, pagrindo CPK 284 straipsnio taikymui nėra.
Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovei, teismas visų pirma akcentuoja tai, kad pagal teismų praktiką bloga atsakovės turtinė padėtis savaime nelemia sprendimo vykdymo išdėstymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-823/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-513-390/2017). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera – tai teismas akcentavo dar 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje, kuomet atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė teigė, kad finansiniai sunkumai yra laikini, ji per metus tikisi gauti 3 220 702,95 Eur pajamų. Iš atsakovės pateikto vykdomų sutarčių sąrašo matyti, kad didžiąsias planuojamas gauti pajamas atsakovė planavo gauti 2020 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Taigi, šio sprendimo priėmimo metu pagal atsakovės planuojamas gauti pajamas atsakovės finansinė padėtis turėjo pagerėti, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, po 2020 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo, kuomet teismas spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertino atsakovės turtinę padėtį, atsakovės finansinė padėtis pablogėjo – iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bei į bylą bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Notisa“ pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3535-340/2020 atsakovei iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovė, teigdama apie savo blogą finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kad greitoje ateityje jos finansinė padėtis pagerės, kas, vėlgi, nesant šių duomenų, pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Atsižvelgiant į visa tai, teismas atsakovės prašymo dėl sprendimo išdėstymo netenkina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 284 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės mažosios bendrijos „Mariaus darbai“ (j. a. k. 304737243) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ (j. a. k. 300531395) 18 403,78 Eur (aštuoniolikos tūkstančių keturių šimtų trijų eurų 78 ct) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 357,92 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 92 ct) palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 801,70 Eur) nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 461 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ (j. a. k. 300531395) prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir