Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-18][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-5732-790-2015].docx
Bylos nr.: eI-5732-790/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 188621919 atsakovas
"Dzūkų krašto menų inkubatorius" 302282754 pareiškėjas
Lietuvos verslo paramos agentūra 125447177 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-5732-790/2015

Proceso Nr. 3-61-3-05358-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 33.2

(S)

 

 

 



 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Martynui Duksai, atsakovo atstovui Gžegožui Miloševičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Dovilei Varoneckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-11-12 įsakymą Nr. 4-807 „Dėl lėšų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ sumažinimo ir susigrąžinimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-11-12 įsakymą Nr. 4-808 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-17 įsakymo Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014-12-02 sprendimą dėl projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 1“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-08-28 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis”. Konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Alytaus rentiniai“.  UAB „Irdaiva“ pasiūlymas liko antroje vietoje. 2013-10-21 pareiškėjas ir UAB „Alytaus rentiniai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį. 2014-07-04 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2014-03-25 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo ir UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta sutartis pripažinta negaliojančia. VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – LVPA) pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl aplinkybių, turinčių Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo požymių, kurio metu nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 258 795,28 Lt. LVPA Ūkio ministerijai pateikė siūlymą pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 245 693,21 Lt. Ūkio ministras 2014-11-12 priėmė įsakymą Nr. 4-807, kuriuo sumažino projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 258 795,28 Lt, pavedė LVPA išskaičiuoti grąžintinų lėšų dalį 213 573,56 Lt, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš pareiškėjo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą bei išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš pareiškėjo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą. Ūkio ministras 2014-11-12 įsakymu Nr. 4-808 pakeitė ūkio ministro 2013-12-17 įsakymą Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos auginio veiksmų programą, skyrimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Be to, Ūkio ministerija atliko projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių (toliau – Gairės) 13 punktą, rekomenduojama finansinė korekcija – 25 proc., tačiau tame pačiame punkte numatyta, jog finansinė korekcija gali būti sumažinta iki 10 ar 5 proc., priklausomai nuo padaryto pažeidimo rimtumo. Gairės nustato tik rekomendacinio pobūdžio finansines korekcijas, todėl LVPA turėjo galimybę siūlyti ir kitokio dydžio (mažesnę) finansinę korekciją. LVPA ūkio ministrui pateikta rekomendacija nėra privaloma. LVPA atliktas tyrimas formalus, remtasi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, statybos rangos darbai buvo vykdomi tinkamai, kokybiškai, laikantis techninio projekto. Pareiškėjas pažymi, kad nustatytu pažeidimu nebuvo pažeistas viešasis interesas, nepadaryta žala nei valstybei, nei viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui, kadangi projektui skirtas finansavimas buvo panaudotas taip, kaip numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, statybos rangos darbai vykdyti tinkamai. Sutartis su UAB „Alytaus rentiniai“ nutraukta, vykdomas naujas rangos darbų pirkimas, tai rodo, kad pareiškėjas deda visas pastangas ištaisyti pažeidimą. Finansinės korekcijos (sankcijos) konkretaus dydžio nustatymui yra reikšmingas pažeidimų skaičius. Pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas tik vienas pažeidimas. Pirkimo dokumentų sąlyga, kurios neatitiko UAB „Alytaus rentiniai“, yra neaiški ir dviprasmiška. Pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija, neturi kitų finansavimų šaltinių, todėl maksimalios finansinės korekcijos taikymas yra neproporcingas bei keliantis grėsmę šios organizacijos egzistavimui. Pritaikyta maksimali finansinė korekcija yra per sunki našta pareiškėjui, dėl to ši organizacija gali tapti nepajėgi patenkinti projektu išsikeltų tikslų. Tai, pareiškėjo manymu, yra pagrindas panaikinti taikytą finansinę korekciją. Pareiškėjas nurodo, kad ūkio ministras, priimdamas sprendimą sumažinti finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, nesulaukęs Finansų ministerijos sprendimo dėl pareiškėjo pateikto skundo 2014-10-10 „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo“, pažeidė gero administravimo principą, kadangi gali susidaryti tokia situacija, kad klausimas dėl neproporcingai taikytos finansinės korekcijos bus nagrinėjamas ir teisme, ir Finansų ministerijoje.

Atsakovas Ūkio ministerija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 197 punktą, LVPA, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2014-10-01 raštu Nr. R4-9208(13.1.5) pateikė Ūkio ministerijai 2014-09-25 Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT01 ir siūlymą sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, o nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą išskaičiuoti iš pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Atsakovas pažymi, kad LVPA pateiktas sprendimas dėl pažeidimo ir jame nurodytas pasiūlymas nėra rekomendacinio pobūdžio, nes Ūkio ministerija privalo atsižvelgti į LVPA sprendime dėl pažeidimo pateiktą pasiūlymą ir priimti vieną iš Taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų. LVPA sprendimas dėl pažeidimo buvo nagrinėjamas ūkio ministro 2014-07-08 įsakymu Nr. 4-465 sudarytoje darbo grupėje, kuri 2014-10-08 posėdžio protokolu Nr. 37 pritarė LVPA pateiktam pasiūlymui. LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT01 nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Gairių 13 punktu, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. Pagal Taisyklių 1881 punktą Ūkio ministerija kaip asignavimų valdytoja visais Taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo. Vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, LVPA sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos negali būti keičiama ir yra privaloma. Ūkio ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos. Atsakovas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teigia, kad LVPA sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir skundžiamas sprendimas turėtų būti vertinami kaip vientisas dokumentas. Ūkio ministerija, spręsdama dėl LVPA siūlymo, neturi pareigos savo pozicijos derinti su Finansų ministerija, todėl pareiškėjo Finansų ministerijai pateiktas skundas dėl LVPA sprendimo nesukelia prievolės Ūkio ministerijai stabdyti sprendimo priėmimo procedūros. Skundžiamo sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui ginčyti LVPA sprendimą ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1179 patvirtintos Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) numato, jog tam, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos privalo nepažeisti viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų. Pareiškėjas, pasirašydamas projekto finansavimo ir administravimo sutartį, įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas projekto rekonstrukcijos darbų pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus, 2013-09-26 sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ pripažino neteisėtu, o 2013-10-21 rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“ negaliojančia. LVPA atliko visus būtinus tyrimo veiksmus, išnagrinėjo visas faktines viešojo pirkimo aplinkybes bei pareiškėjo paaiškinimus ir 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas, 2013-10-21 pasirašydamas rangos sutartį su kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančiu tiekėju UAB „Alytaus rentiniai“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 32 straipsnio 5 dalies reikalavimą, Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktų sąlygas, todėl priėmė sprendimą pripažinti 258 795,28 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Pareiškėjo projektui buvo pritaikyta Gairių 13 punkte nurodyta 25 procentų finansinė korekcija. Taikant finansinę korekciją, atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė lengvinančių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo aplinkybių, todėl taikyti mažesnę finansinę korekciją būtų nepagrįsta ir neatitiktų finansinių pataisų tikslo. LVPA pažymi, kad lėšos, patirtos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nėra tinkamos finansuoti ES fondų lėšomis ir laikomos nepagrįstai gauta nauda. Gairių 1.3 punktas numato, kad tokie pažeidimai, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikytini rimtais pažeidimais, todėl finansinę korekciją tokiais atvejais mažinti Gairėse nerekomenduojama. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis nustato perkančiosios organizacijos pareigą parengti tikslius, aiškius, be dviprasmybių pirkimo dokumentus, todėl net jei pirkimo sąlyga ir būtų buvusi neaiški, atsakomybė dėl jos tektų pareiškėjui. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu, todėl tai, kad teismas nustatė tik vieną pažeidimą, vykdomo projekto svarba, visuomeninis poreikis, finansinės pasekmės, LVPA nuomone, nėra pagrindas mažinti finansinę korekciją. LVPA atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 1983 punktas numato galimybę, bet ne pareigą Ūkio ministerijai atidėti sprendimo priėmimą. Tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą Finansų ministerijai dėl LVPA pažeidimo tyrimo išvados, kuris nebuvo išnagrinėtas, nedaro pažeidimo tyrimo išvados negaliojančia. Vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, Ūkio ministerijai yra suteikta kompetencija savarankiškai išnagrinėti LVPA siūlymą, jo teisėtumą bei pagrįstumą ir priimti sprendimą. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į skundžiamoje LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje pateiktą siūlymą, nelaukdama Finansų ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, teisės normų nepažeidė.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus.

 

Skundas atmestinas.

 

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – Bendrasis reglamentas), be kita ko, nustato partnerystės, programavimo, vertinimo, valdymo, įskaitant finansų valdymą, stebėsenos ir kontrolės principus bei taisykles, grindžiamas bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe (1 straipsnis). Bendrojo reglamento 9 straipsnis įtvirtina suderinamumo principą, reiškiantį, kad Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondų parama derintųsi su Bendrijos veikla, o Fondų finansuojami veiksmai atitiktų Sutarties ir pagal ją priimtų aktų nuostatas. Bendrojo reglamento 56 straipsnio 4 dalis numato, kad išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, laikantis išimčių, numatytų kiekvieno fondo konkrečiuose reglamentuose.

Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktas numato, kad apmokant išlaidas, patirtas įgyvendinant projektus, negali būti pažeisti viešųjų pirkimų ES reikalavimai.  

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2013-12-30 tarp pareiškėjo (projekto vykdytojo), LVPA (įgyvendinančiosios institucijos) ir Ūkio ministerijos buvo sudaryta projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią projekto vykdytojui projektui įgyvendinti buvo paskirta iki 7 500 900 Lt finansavimo suma iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo šaltinio. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkte numatyta, kad projekto vykdytojas privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi.

Pareiškėjas 2013-08-28 – 2013-10-21 vykdė projekto rekonstrukcijos darbų pirkimą supaprastinto riboto konkurso būdu, 2013-09-26 sprendimu pripažino UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusiu konkursą ir 2013-10-21 su konkurso laimėtoju pasirašė rangos sutartį. Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-03-25 sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartimi buvo panaikintas pareiškėjo 2013-09-26 sprendimas pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusiu konkursą ir pareiškėjo su UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Šiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas privalėjo atmesti  UAB „Alytaus rentiniai“ paraišką kaip neatitinkančią pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis), to nepadaręs, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Bendrojo reglamento 2 straipsnio 7 punktas numato, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Bendrojo reglamento 57 straipsnio 3 dalis numato, kad neteisėtai sumokėtos sumos susigrąžinamos pagal 98-102 straipsnius. Bendrojo reglamento 70 straipsnis numato, kad valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis. Bendrojo reglamento 98 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

Taisyklių 192 punktas numato, kad jeigu įtariama, kad <...> projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu <...> pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) ES biudžeto nuostolių padarius nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas.

Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 74.3 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimą (arba pripažįsta, kad jo nėra). Šių taisyklių 75 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, Taisyklėse nustatyta tvarka teikia sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ministerijai. 

Taisyklių 1881 punktas numato ministerijos įgaliojimus priimti sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų susigrąžinimo. Taisyklių 198.2, 198.3 punktai numato, kad ministerija, gavusi įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima sprendimą pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį, taip pat netinkamų finansuoti išlaidų sumą, iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų.

Iš LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju LVPA 2014-08-25 pradėjo pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjas, sudarydamas rangos sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Alytaus rentiniai“, kuris neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 5 ir 6 dalis, o tuo pačiu ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą ir specialiųjų sąlygų 8.3 punktą. LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvadoje, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 258 795,28 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais, pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Iš LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal 2013-10-21 rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“, vertės (1 035 181,13 Lt × 0,25). Iš LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad LVPA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dalį, rėmėsi finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Gairių 1.3, 13 punktais ir atsižvelgė į tai, kad panaikinti visą finansavimą būtų neproporcinga, kad lengvinančių pažeidimą aplinkybių nenustatyta bei kad, remiantis Gairių 1.3 punktu, tokie atvejai, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikytini rimtais pažeidimais.

Ūkio ministras skundžiamais 2014-11-12 įsakymais Nr. 4-807 ir Nr. 4-808, atsižvelgęs į LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, sumažino projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 258 795,28 Lt (iš jų 178 135,68 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų ir 67 557,53 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų) bei pavedė LVPA išskaičiuoti grąžintinų išlaidų dalį ir netinkamų finansuoti išlaidų dalį iš projekto vykdytojo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą, bei, atitinkamai, sumažino projekto finansavimą, kuris buvo paskirtas ūkio ministro 2013-12-17 įsakymu Nr. 4-1079. Ūkio ministerijos 2014-12-02 sprendimu buvo atliktas projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalis pakeitimas.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek LVPA, pradėdama ir atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą bei teikdama pasiūlymą ministerijai, tiek atsakovas, priimdamas skundžiamus individualius administracinius aktus, veikė nustatytos kompetencijos ribose ir vykdė įgaliojimus, nustatytus minėtose ES ir nacionalinės teisės nuostatose. Skundžiami atsakovo sprendimai priimti vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, nustatančiomis atsakovo įgaliojimus priimti tokio pobūdžio sprendimus. Pareiškėjas neginčija nei LVPA, nei atsakovo įgaliojimų atlikti minėtus veiksmus bei priimti skundžiamus teisės aktus. Taigi skundžiami teisės aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktos kompetencijos ribose.

Pareiškėjas iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo fakto, t. y. kad jis, vykdydamas projekto rekonstrukcijos darbų pirkimą, pažeidė LVPA nurodytus teisės aktus. Esminiai pareiškėjo skundo argumentai yra tie, kad, pareiškėjo manymu, LVPA pasiūlytas ir skundžiamais atsakovo įsakymais pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas ir kad šiuo atveju finansinė korekcija neturėjo būti taikoma. Tačiau tokie skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais.

Iš LVPA 2014-09-25 pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad LVPA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dalį, rėmėsi finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Gairių 1.3, 13 punktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai, remdamasis formuojama teismų praktika, teigia, jog Gairės, kuriomis vadovavosi LVPA, siūlydama finansinės korekcijos dydį, negali būti laikomomis imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas, galiojęs skundžiamų sprendimų priėmimo metu ir įtvirtinęs nuostatą, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas <...>, vadovaujasi Gairėmis, nekeičia Gairių teisinio pobūdžio. Vis dėlto, kaip išaiškinta minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, konstatavus, kad atsakovas turėjo tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį <...>, išlieka galimybė pripažinti, kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl, remiantis minėta teismų praktika, vien ta aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo, kadangi teismas turi įvertinti, ar remiantis Gairėmis nustatytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytiems pažeidimams.  

Remiantis Bendrojo reglamento nuostatomis, valstybei narei atliekant finansinį koregavimą, turi būti atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Nustatant, ar konkrečiu atveju pritaikyta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams, svarbu atsižvelgti į principinę nuostatą, sekančią iš Bendrojo reglamento ir nacionalinės teisės normų, kad fondų lėšomis gali būti finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos pagal ES teisės ir jos pagrindu priimtas taisykles. Tai pabrėžiama ir Europos Sąjungos teismų praktikoje. Antai, Bendrojo Teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendime Ispanijos Karalystė prieš Komisiją, T-384/10 išaiškinta, kad tik pagal Sąjungos taisykles ir pagal remiantis jomis priimtus teisės aktus patirtos išlaidos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto. <...> Įsipareigojimų, kurių laikymasis turi esminę reikšmę geram Sąjungos sistemos funkcionavimui, pažeidimas, gali būti baudžiamas Sąjungos teisės aktais suteiktos teisės, kaip antai teisė į finansinę paramą, praradimu <...>. Finansinių koregavimų tikslas yra atkurti padėtį taip, kad visos išlaidos <...> būtų suderinamos su toje srityje taikomais Sąjungos teisės aktais.

Sprendžiant dėl nagrinėjamo pažeidimo pobūdžio, svarbu atsižvelgti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų laikosi teisės aiškinimo, kad netgi tie pažeidimai, kurie neturi apibrėžtos finansinės įtakos (aiškaus finansinio poveikio), gali rimtai pažeisti Sąjungos finansinius interesus, taip pat ir ES teisės laikymąsi ir dėl to pateisinti atliekamas finansines korekcijas (2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Airija prieš Komisiją, C-199/03, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas Ministre de l?Intérieur, de l?Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l?Immigration prieš Chambre del commerce et d?industrie de l?Indre, C-465). Nors kai kurių direktyvų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nuostatos leidžia valstybėms narėms palikti galioti sutarčių, sudarytų pažeidžiant šias direktyvas, pasekmes ir gina rangovo teisėtus lūkesčius, jų poveikis <...> negali būti toks, kad perkančios organizacijos elgesys Sąjungos biudžeto atžvilgiu būtų pripažintas atitinkančiu Sąjungos teisę po tokių sutarčių sudarymo (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-20/01 ir C-28/01; 2007 m. liepos 18 d. sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-503/04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai apibrėžtas, gali pažeisti Sąjungos finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu.

Nagrinėjamu atveju vertinant pažeidimo pobūdį Sąjungos finansiniams interesams atsižvelgtina į bendrosios kompetencijos teismų nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip nustatyta, pareiškėjas vykdė supaprastintą ribotą konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, kuriuo siekė įsigyti statybos rangos darbus pagal techninę užduotį. Be kitų tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, konkurso sąlygose (sąlygų 3.2.13 punkte) buvo nurodyta, kad tiekėjas turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001 ir ISO 14001 standartus ar lygiaverčius (sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti). Paraiškas pateikė UAB „Irdaiva“ ir UAB „Alytaus rentiniai“. Įvertinęs gautas paraiškas, pareiškėjas pasiūlė tiekėjams pateikti komercinius pasiūlymus. Gavęs ir įvertinęs juos, pareiškėjas nustatė pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažino UAB „Alytaus rentiniai“, UAB „Irdaiva“ pasiūlymas liko antras. Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-03-25 sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartyje konstatuota, kad perkančioji organizacija netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiškų (pasiūlymų) vertinimą, nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sąlygų, kadangi UAB „Alytaus rentiniai“ neturėjo įdiegtos kokybės vadybos sistemos visiems darbams (turėjo tik bendriesiems darbams). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartyje nurodyta, kad iš esmės susidarė tokia situacija, jog perkančioji organizacija aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo priimtas sprendimas neatmesti UAB „Alytaus rentiniai“ pasiūlymo buvo neteisėtas. Spręsdami dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir priimdami sprendimą pripažinti negaliojančia rangos sutartį, sudarytą su UAB „Alytaus rentiniai“, teismai atsižvelgė į aplinkybes, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartį sudarė po septynių dienų po atsakymo į pretenziją, pažeisdama imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalyje nustatytą atidėjimo terminą ir tai turėjo neigiamos įtakos ieškinį pareiškusio dalyvio galimybei sudaryti pirkimo sutartį, kad rangos sutarties pagrindu atlikta maža dalis darbų, perkamas objektas nėra ypatingai socialiai reikšmingas, kad nėra sąlygų, dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia Viešųjų pirkimų įstatymo 951 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindais, ir kt.

Iš minėtų bendrosios kompetencijos teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo padarytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nesukėlusiu pasekmių viešajam interesui ir nepadariusiu žalos viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui. Priešingai, aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, vykdydamas konkursą, pažeidė esminius  viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiškų (pasiūlymų) vertinimą, nesilaikė savo paties nustatytų konkurso sąlygų, aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, tuo pažeidė viešąjį interesą, kadangi viešojo pirkimo santykiai yra visuomeninės svarbos. Pagal aptartą ES teismų praktiką, net ir tuo atveju, jeigu esant viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams, viešojo pirkimo sutartis paliekama galioti, tai turi neigiamą įtaką Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju bendrosios kompetencijos teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išsaugoti sudarytą viešojo pirkimo sutartį, pareiškėjo su UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta rangos sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Tai reiškia, kad viešųjų fondų lėšomis buvo finansuojami darbai (jų vertė – 1 035 181,13 Lt), kurių rangovas buvo parinktas pažeidžiant esminius viešųjų pirkimų principus. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, statybos rangos darbai faktiškai buvo vykdomi, tačiau juos vykdė tiekėjas, neturėjęs teisės laimėti konkurso dėl reikiamos kvalifikacijos neturėjimo. Kita vertus, konkurso sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai potencialiai sumažino tiekėjų, kurie galėjo dalyvauti pirkime, skaičių ir potencialiai lėmė didesnę pasiūlymų kainą. Nagrinėjamu atveju, jeigu perkančioji organizacija konkurso sąlygose būtų numačiusi ne tokį griežtą kvalifikacijos reikalavimą, kurį faktiškai atitiko darbus vykdžiusi UAB „Alytaus rentiniai“, t. y. turėti įdiegtą kokybės vadybos sistemą tik bendriesiems, o ne visiems, darbams, potencialių tiekėjų skaičius galėjo būti didesnis, o pasiūlymo kaina galėjo būti mažesnė. Vadinasi, analogiški darbai, kokius faktiškai atliko UAB „Alytaus rentiniai“, neturėdama įdiegtos reikiamos kokybės sistemos, potencialiai galėjo būti atlikti didesnės konkurencijos sąlygomis ir už mažesnę kainą. Taigi nustatytas pažeidimas turėjo akivaizdų neigiamą ir neištaisomą realų finansinį poveikį Sąjungos finansiniams interesams, todėl jis negali būti pripažintas mažareikšmiu.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad pirkimo dokumentų sąlyga, kurios neatitiko UAB „Alytaus rentiniai“, yra neaiški ir dviprasmiška, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama nustatant finansinę korekciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie pareiškėjo argumentai buvo atmesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartimi, kurioje nurodyta, kad aptariama konkurso sąlyga yra aiški vidutiniams, patirtį turintiems ir gerai informuotiems viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektams. Kita vertus, pats pareiškėjas turėjo pareigą parengti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, redakcija, galiojusi pirkimo dokumentų rengimo metu).  

Pareiškėjas nurodo, kad nustatant finansinės korekcijos dydį turėjo būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas padarė tik vieną procedūrinį pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Gairių bendrojoje dalyje yra įtvirtintas atskiro (t. y. kiekvieno) pažeidimo vertinimo principas. Tai leidžia daryti išvadą, kad už kiekvieną Gairių specialiojoje dalyje klasifikuotą viešojo pirkimo nuostatų pažeidimą gali būti taikoma šį pažeidimą atitinkanti sankcija (finansinė korekcija). <...> Finansinės korekcijos (sankcijos) konkretaus dydžio nustatymui (atsižvelgiant į korekcijų ribas, nurodytas konkrečiame Gairių punkte) yra reikšmingas ir pažeidimų skaičius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2152/2013). Iš šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo  matyti, kad pagal Gaires rekomenduojama įvertinti kiekvieno pažeidimo pobūdį, o tuo atveju, jeigu padaryti keli pažeidimai, nustatant finansinės korekcijos dydį, be kita ko,  atsižvelgti į pažeidimų skaičių. Taigi esminis kriterijus taikant finansines korekcijas yra pažeidimo pobūdis. Vadinasi, net ir esant vienam pažeidimui, turi būti atsižvelgiama į jo pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Pati savaime aplinkybė, kad padarytas vienas pažeidimas, nelemia finansinio koregavimo netaikymo ar minimalaus finansinio koregavimo taikymo.

Pareiškėjas teigia, kad nustatant finansinę korekciją, turėjo būti atsižvelgiama į projekto svarbą, visuomeninį poreikį, į aplinkybę, kad pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija, neturinti kitų finansavimų šaltinių. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi esminės aplinkybės taikant finansinį koregavimą, kaip minėta, yra pažeidimo pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjo veiklos specifika, sunki finansinė padėtis finansinio koregavimo požiūriu nėra reikšmingos aplinkybės, nes konkretaus finansinės korekcijos dydžio nustatymui išimtinę reikšmę turi tik padaryto (-ų) pažeidimo (-ų) sunkumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2152/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad pirkimą laimėjo tiekėjas, neturėjęs teisės laimėti, kad nustatytas pažeidimas turėjo akivaizdų neigiamą ir neištaisomą finansinį poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kad bendrosios kompetencijos teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išsaugoti sudarytą rangos sutartį, prieina prie išvados, kad pritaikytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytam pažeidimui. Nagrinėjama situacija nebuvo įvertinta griežčiau, nei rekomenduojama įvertinti analogiškus pažeidimus Gairėse. Iš Gairių 1.3 ir 13 punktų matyti Europos Komisijos nuostata tokius atvejus, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikyti rimtais pažeidimais, už kuriuos rekomenduojama taikyti ne mažesnio, kaip 25 procentų dydžio finansinę korekciją. Iš Gairių 13 punkto matyti, kad, Europos Komisijos požiūriu, 25 proc. dydžio korekcija laikytina pagrindine sankcija už šiame punkte aprašytų pažeidimų padarymą, o jos sumažinimas (iki 10 ar 5 proc.) yra galimas, tačiau jis turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant išimtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad egzistuoja išskirtinės aplinkybės, rodančios, jog nagrinėjamas pažeidimas yra mažiau sunkus, nei kiti analogiški pažeidimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinio koregavimo netaikymas ar mažesnio finansinio koregavimo dydžio pritaikymas neleistų pasiekti finansinių koregavimų tikslo – atkurti padėtį taip, kad visos išlaidos būtų suderinamos su toje srityje taikomais Sąjungos teisės aktais. Pastebėtina, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatomis būtent pareiškėjas kaip projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir atsakyti už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl ta aplinkybė, kad LVPA 2013-11-29 raštu, peržiūrėjusi rangos darbų pirkimo dokumentus ir pasirašytą sutartį, neišreiškė pastabų pirkimo rezultatams ir pasirašytai rangos sutarčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui.

Taisyklių 1971 punktas numato, kad nesutinkantis su įgyvendinančios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka. Taisyklių 211 punktas numato, kad projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiai institucijai įgyvendinančios institucijos  veiksmus ar neveikimą, susijusius su <...> sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančios institucijos veiksmus ar neveikimą.  Vadovaujančioji institucija, gavusi vykdytojo skundą dėl įgyvendinančios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Taisyklių 212 punktas numato, kad projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančios institucijos sprendimais, gali juos apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taisyklių 1983 punktas numato, kad projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, arba sprendimą dėl pažeidimo, ministerija gali atidėti sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą. Iš šių Taisyklių nuostatų matyti, kad ministerijai, gavusiai įgyvendinančios institucijos sprendimą, tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas apskundžia įgyvendinančios institucijos sprendimą vadovaujančiai institucijai, suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar priimti vieną iš Taisyklių 198 punkte numatytų sprendimų, ar atidėti sprendimo priėmimą iki skundo vadovaujančioje institucijoje išnagrinėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ministerija šią diskrecijos teisę gali įgyvendinti, atsižvelgdama į tai, ar įgyvendinančios  institucijos pateikti duomenys ir jos sprendimas pakankami tam, kad ministerija galėtų savarankiškai priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą Finansų ministerijai dėl LVPA pažeidimo tyrimo išvados, kuris nebuvo išnagrinėtas, neturi įtakos skundžiamų teisės aktų pagrįstumui ir teisėtumui.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, prieina prie išvados, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, pagrįsti tinkamai nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra pagrįsti ir teisėti, o pagrindo juos panaikinti nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                           Marius Bajoras

 

 

                Jolita Rasiukevičienė

 

 

                Halina Zaikauskaitė