Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-197-337/2007
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. gegužės 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo
Vanago,
teisėjų Valdo Meidaus, Eligijaus
Gladučio,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant nukentėjusiajam ir
privačiam kaltintojui V. F.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui
Vytautui Kazlauskui,
gynėjui Sigitui Žostautui,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V.
Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-07
nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas
kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės
apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu
padarytą turtinę žalą.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
V. Č. nuteistas
už tai, kad jis 2006-09-08 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), namo
laiptinėje, Panevėžyje, tarp pirmo ir antro aukšto, kumščiu smogė
nukentėjusiajam V. F. į kaktos sritį, stumdė bei sudavė
smūgius į krūtinę ir veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame
žaste ir krūtinėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, vertinamus nežymiu
sveikatos sutrikdymu, po to griebė už striukės apykaklės, kurią perplėšė
pusiau, padarydamas V. F. 50 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu V. Č. prašo panaikinti Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nuosprendį ir jį išteisinti, nes šis
nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės
teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tarpusavyje prieštaraujančiais nukentėjusiojo
V. F., liudytojos M. K. parodymais ir
specialisto išvada. Liudytoja M. K. parodė, kad ji matė jį (apeliantą)
ir V. F. susikibusius, tačiau smūgių nematė, o vėliau jis
(apeliantas) jai pasakė, kad V. F. jam papurškė dujų, kai
tuo tarpu nukentėjusysis V. F. niekam nesakė, kad jį
sumušė jis (apeliantas). Apeliantas taip pat nurodo, kad konfliktas kilo po to,
kai V. F. jam papurškė ašarinių dujų balionėliu ir dėl to
jis, atstūmęs V. F. nuo savęs, įėjo į savo butą. Ar
stipriai jis atstūmė V. F., nežino, nes po dujų poveikio jis
laikinai nieko nematė. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas ignoravo liudytoją
H. Š., kuri parodė, jog V. F. yra
konfliktiška asmenybė, ir liudytoją R. M., kuris buvo
aukštu aukščiau ir girdėjo pasižodžiavimą. Apelianto manymu tai, kad suaugęs
žmogus nešioja dujų balionėlį yra nenormalus reiškinys, o apylinkės teismas,
priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir aukščiau išvardintų
abejonių nepritaikydamas jo naudai, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Teismo posėdyje
nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o privatus kaltintojas ir
nukentėjusysis bei jo atstovas prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Pirmosios instancijos
teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus,
tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir priėmė teisėtą bei
pagrįstą nuosprendį. Nagrinėjant bylą teisme esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo.
Nuteistojo (duomenys neskelbtini), kaltė įrodyta nukentėjusiojo
V. F., liudytojų M. K., R. M. parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais.
Liudytoja H.
Š. buvo apklausta teismo posėdyje, kur parodė, kad paties konflikto nematė,
tačiau grįžusi iš darbo ir nuėjusi pas V. Č., matė, kad
jis apsiašarojęs. Liudytoja taip pat išsakė savo nuomonę apie nuteistąjį V. Č. ir nukentėjusįjį V. F.. Liudytoja H. Š. paties konflikto nematė ir nenurodė net galimų konflikto
priežasčių, šios liudytojos parodymais negalima paneigti ar patvirtinti nė
vienos aplinkybės, turinčios reikšmės baudžiamajai bylai dėl V.
F. sužalojimo išspręsti teisingai, todėl šios liudytojos parodymai BPK 20
str. 3 d. prasme nelaikytini įrodymais ir apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame
nuosprendyje nesirėmė šios liudytojos parodymais. Teismo posėdyje taip pat buvo
apklaustas liudytojas R. M. ir pirmosios instancijos
teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi šio liudytojo parodymais. Atsižvelgiant
į tai, apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas ignoravo liudytojus H. Š. ir R. M., nepagrįstas ir atmetamas.
N. V. F. nuo pat pradžių (tiek policijos pareigūnams, tiek ir
teismui) parodė, kad po to, kai jis 2006-09-08 apie 14 val. namo laiptinėje
sutiko namo pirmininką V. Č. ir pasakė jam pastabą dėl laiptinėje
tuo metu buvusių radiatorių, namo pirmininkas pradėjo jį keikti, sakė
„įmūrysiąs į sieną“ ir po to sumušė bei suplėšė striukę. Nukentėjusiojo
parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, tarpusavyje
neprieštaravo ir atitiko faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais nėra
pagrindo.
Liudytoja M.
K. iš karto po įvykio policijos pareigūnams bei teismo posėdžio metu
parodė, jog ji matė, kaip 2006-09-08 apie 14 val. name, esančiame adresu Ramygalos
g. 57, Panevėžyje, grūmėsi V. Č. ir V. F.. V. Č. buvo
apglėbęs V. F. ir gniaužė jį po savimi. Jai sušukus, V. Č. paleido V. F..
Ji matė, kad po to V. F. veidas buvo kruvinas, buvo
suplėšyta jo striukė. Liudytojas R. M. teismo posėdžio
metu parodė, jog įvykio metu jis dirbo Ramygalos g. 57 name, Panevėžyje, ir
girdėjo žodinį konfliktą. Iš specialisto išvados matyti, kad V.
F. sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žaste ir
krūtinėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje – padaryti galimai 2006-09-08,
šie sužalojimai padaryti tiesioginių smūgių pasekoje ir negalėjo gautis jam
pačiam griūnant. P. (duomenys
neskelbtini), apklausos metu policijos pareigūnams neneigė „paėmęs už
pečių V. F. ir jį supurtęs“, tačiau teigė tai padaręs dėl
to, kad V. F. papurškė jam ašarinių dujų.
V. Č. taip pat parodė, kad gindamasis nuo papurkštų
dujų galėjo pataikyti į veidą V. F.. Tuo tarpu pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu V. Č. neigė
sudavęs smūgius V. F. ir manė, kad V. F. galėjo
susižaloti griūdamas.
Liudytojai M. K. iki įvykio pažinojo nuteistąjį ir nukentėjusįjį, tačiau
su jais nekonfliktavo. Liudytojas R. M. su nuteistuoju iki
įvykio bendravo tik darbo reikalais, o su nukentėjusiuoju V.
F. visiškai nebendravo. Byloje nėra duomenų, kad šie proceso dalyviai būtų
susipykę su nuteistuoju ir būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį,
kaltinant jį nusikaltimo padarymu. Šių proceso dalyvių parodymai nuoseklūs,
tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, kokių
nors duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad šie proceso
dalyviai nepagrįstai apkalba V. Č. ar būtų suinteresuoti
bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo.
Tuo tarpu nuteistojo V. Č. parodymai
nenuoseklūs, prieštarauja tarpusavyje ir byloje nustatytoms faktinėms
aplinkybėms.
Atsižvelgdama į tai,
teisėjų kolegija konstatuoja, jog liudytojų M. K. ir R. M. parodymai, specialisto išvada bei kiti įrodymai
neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo V. F. parodymus
apie tai, jog jį 2006-09-08 apie 14 val. sumušė V. Č.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos
išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, atitinka faktines bylos
aplinkybes, todėl abejoti apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis ir
naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a :
V. Č. apeliacinį
skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir
neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Evaldas
Vanagas
Teisėjai Valdas
Meidus
Eligijus
Gladutis