Civilinė byla Nr. 2-243-829/2012
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00093-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 24.4.; 116.4.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 16 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovams T. P., K. T., J. V. M., Reginai A. M., J. L., B. G., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Tautvydui Šukiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., T. P., K. T., L. T., V. K., E. K., J. V. M., R. A. M., V. P., D. P., J. L., B. G. ieškinį dėl daiktinių teisių į turtą pripažinimo, pareikštą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, trečiuoju asmeniu byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir
n u s t a t ė:
ieškovas J. P. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko, kadangi pagal tai, kiek turi dokumentų, Registrų centras atsisako įregistruoti nuosavybę į ginčo turtą. Mano, kad yra garažo savininkas. Jam priklauso 3,5 garažo dalys. Vieną garažo dalį įsigijo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, vieną iš Z. E., vieną iš A. K. ir pusę dalies iš A. K.. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garažo dalį pirko 1996 metais. Sumokėjo 1000 Lt. Mokėjo grynais pinigais, o ne už pajus. Yra likęs daikto perdavimo aktas, pinigų priėmimo kvitas. Z. E. ir A. K. mokėjo taip pat grynus pinigus. Įstatymo nustatyta tvarka sandorio neįformino, nes praleido nustatytus terminus. Per visus tuos metus niekas pretenzijų dėl garažų jam nepareiškė. Garažu naudojasi kaip savo turtu. Mokesčių už garažus nemoka jokių, kadangi garažas nėra įregistruotas. Už elektrą taip pat nemoka, nes jame elektros nėra (I tomas, b.l. 152-153).
Ieškovė T. P. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras viską paaiškino teisingai. Perkant garažo dalis iš fizinių asmenų pačiose sutartyse įrašė, kad vieni pinigus perdavė, o kiti juos gavo. Tuo metu nežinojo kaip reikia įregistruoti pirkimą-pardavimą. Garažais naudojasi, juos prižiūri, remontuoja jei reikia. Garažai nėra apleisti. Iš Z. E. ir A. K. garažo dalis pirko 1999 metais ir nuo to laiko jais naudojasi (I tomas, b.l. 153).
Ieškovai V. K. bei E. K. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirko 1 dalį garažo. Mokėjo 1000 Lt, atsiskaitė grynais pinigais. Garažo dalimi naudojasi nuo pat pirkimo. Pretenzijų niekas nėra pareiškęs. A. J. vadovavo bendrovei, jis pasiūlė pirkti garažo dalį, kurią ir nupirko. Tuo metu ieškovas V. K. dirbo bendrovėje (I tomas, b.l. 153).
Ieškovai J. V. M. bei R. A. M. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ŽŪB vadovo nupirko 2 garažo boksus. Sumokėjo po 1000 Lt už boksą, iš viso 2000 Lt. Kai pinigus mokėjo, tai išrašė pinigų paėmimo orderį. Garažus perdavė pats bendrovės vadovas. Iš karto garažų neįregistravo, o paskui dokumentų vis trūko ir taip viskas nusitempė. Garažais naudojasi kaip savo, pretenzijų jiems niekas nereiškia (I tomas, b.l. 153-154).
Ieškovai V. P. bei D. P. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo A. J., pirko vieną garažo dalį. Pačiame pirkimo sandoryje ieškovė D. P. nedalyvavo. Už vieną garažo boksą buvo sumokėta 1000 Lt. Bendrovė tuo metu jau buvo pradėta likviduoti. Garažu naudojasi kai savo. Po juo esant žemė priklauso valstybei. Dėl garažo jiems niekas pretenzijų nereiškia. Kreipėsi į Registrų centrą dėl garažo dalies įregistravimo, tačiau Registrų centras atsisakė pastatą įregistruoti, kadangi šis yra įregistruotas „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Mano, kad garažas yra jų nuosavybė, juo naudojasi daugiau nei 10 metų. Mokesčių nemoka, nes nėra už ką mokėti (I tomas, b.l. 154-155).
Ieškovas J. L. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirko pusę bokso ir sumokėjo 500 Lt. Vieno bokso kaina buvo 1000 Lt. Garažo dalį pirko 1996 m. iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus sumokėjo, finansininkė juos paėmė, išrašė kasos pajamų orderį ir tuo viskas baigėsi. Garažo dalimi naudojasi iki dabar. Dėl garažo niekas pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Kitų savininkų be jo nebuvo – jis iš bendrovės garažą perėmė ir juo naudojasi iki šiol. Nuosavybės neįformino, kadangi Registrų centras atsisakė registruoti nuosavybę dėl trūkstamų dokumentų. Taip viskas ir liko (I tomas, b.l. 155).
Ieškovas B. G. 2012-07-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko vieną boksą už 1000 Lt. Kadangi tai yra vienas pastatas, tarpusavyje kalbėjo, kad viską bendrai tvarkys, bet taip ir užsiliko. Iškart po pirkimo pradėjo garažu naudotis ir naudojasi juo iki šiol (I tomas, b.l. 155).
Ieškovas K. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinį palaiko. Prašo pripažinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį bokso, pažymėto Nr. 1-3, kuris yra Panovių kaime, Šakių rajone. Garažo dalį nusipirko seniai iš dviejų moteriškių, kurios jau mirusios. Moterys tą turtą buvo pirkusios iš bendrovės, o jis nupirko iš jų. Su paminėtomis moterimis ant lapo susirašė sutartį, kurioje pažymėjo, jog sumokėjo už įsigyjamą turtą pinigus. Sutarties notariškai neregistravo. Už garažo dalį sumokėjo 1000 Lt. Garažą valdo kaip savo. Niekas pretenzijų jam nereiškia (II tomas, b.l. 19).
Ieškovė L. T. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors buvo tinkamai informuota apie jų vietą bei laiką (I tomas, b.l. 126, 163).
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad Šakių rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1994-11-01 Šakių rajono valdytojo potvarkį Nr. 340 įregistravo nuosavybės teises į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija 1998-03-23 priėmė protokolinį sprendimą Nr. 11 parduoti žemės ūkio technikos garažus, esančius (duomenys neskelbtini), fizinių asmenų grupei, kuriuos pagal pastatų priėmimo-perdavimo aktus 1999-11-18 sprendime paminėtiems asmenims perdavė. Atsakovas nurodo, kad paminėto sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo laikoma sudaryta nuo to momento, kai sutarties šalys susitarė dėl visų esminių jos sąlygų, taip pat kai tą susitarimą išreiškė įstatyme nustatyta forma bei įregistravo nekilnojamojo turto registro įmonėje. Tik įregistravus sutartį, kuria perleidžiamas nekilnojamais daiktas, atsiranda turto įgijėjui nuosavybės teisė į daiktą. Ginčo teisinių santykių šioje byloje atsiradimo laikotarpiu jau galiojo visų nekilnojamojo turto objektų pirkimo pardavimo sutarčiai privaloma notarinė forma bei reikalavimas sutartį įregistruoti per 3 mėnesius turto registravimo įstaigoje. Kadangi sutarties šalys nesilaikė įstatyme reglamentuotos nekilnojamojo turto sandorio formos, toks sandoris negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. Be to ieškovų pareikštiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį, kuris sandorio sudarymo metu – 1998-03-23 buvo 3 metai. Kadangi šis terminas yra pasibaigęs, teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą išnyksta. Taip pat prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant ir į paskirtus teismo posėdžius neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie jų vietą bei laiką (I tomas, b.l. 120-121).
Atsakovas VĮ Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nustato, kad registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenys atitinka duomenis dokumento, tai yra potvarkio, kurio pagrindu nuosavybės teisė į pastatą įregistruotos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Šio dokumento ieškovai neginčija, todėl ieškovų reikalavimas panaikinti pastato registraciją yra nepagrįstas, perteklinis ir neįvykdomas, jei toks sprendimas ir būtų priimtas (I tomas, b.l. 110-111).
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Tautvydas Šukys teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės ieškovų reikalavimams neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūra. Kaip ir minėjo atsiliepime, šiuo metu dalis ieškovų yra pateikę prašymą dalyvauti Panovių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Toje vietoje yra projektuojamas bendras sklypas, į kurį patenka ir ginčo statinys. Skyriuje kadastrinių matavimų byla dar nėra pateikta. Žemės sklypas šiuo metu priklauso valstybei, jis yra suprojektuotas, bet vis dar matuojamas. Kadastrinių matavimų byla tam sklypui dar nėra parengta, tačiau tęsiasi procesas, kad asmenys galėtų šį sklypą įgyti. Sklypą įgis tie asmenys, kurie pateiks prašymus. Teisę įgyti sklypą įgaus tie asmenys, kurie bus pripažinti statinio savininkais (II tomas, b.l. 19-20).
Taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Šakių rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1994-11-01 Šakių rajono valdytojo potvarkį Nr. 340 įregistravo nuosavybės teises į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 100, 101-104). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija 1998-03-23 priėmė protokolinį sprendimą Nr. 11, kuriuo nutarė parduoti žemės ūkio technikos garažus, esančius (duomenys neskelbtini), fizinių asmenų grupei: B. G. - 1 boksą už 1000 Lt, J. M. - 2 boksus už 2000 Lt, J. L. - 0,5 bokso už 500 Lt, A. P. - 1 boksą už 1000 Lt, V. K. - 1 boksą už 1000 Lt, V. P. - 1 boksą už 1000 Lt, Z. E. - 1 boksą už 1000 Lt, A. K. - 1 boksą už 1000 Lt, J. P. - 1 boksą už 1000 Lt, A. K. - 0,5 bokso už 500 Lt (I tomas, b.l. 85). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija pagal pastatų priėmimo-perdavimo 1999-11-18 aktą pardavė ir perdavė žemės ūkio technikos garažą 8G1/Ž šių asmenų grupei: B. G. perdavė vieną garažo boksą, J. V. M. – du garažo boksus, J. L. - 0,5 garažo bokso, A. P. – vieną garažo boksą, V. K. – vieną garažo boksą, V. P. – vieną garažo boksą, Z. E. – vieną garažo boksą, A. K. – vieną garažo boksą, A. K. – 0,5 garažo bokso. Žemės ūkio technikos garažų vertė buvo 10000 Lt, kurios visi minėti asmenys sumokėjo likviduojamai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas, b.l. 86). Po to Z. E. jam priklausantį garažo boksą pardavė J. P. pagal 1999-12-15 pirkimo-pardavimo sutartį, A. K. jam priklausantį garažo boksą pardavė J. P. pagal 1999-12-27 pirkimo - pardavimo sutartį, A. K. jam priklausantį 0,5 garažo bokso pardavė J. P. pagal 1999-02-03 (sutartis sudaryta ankstesne data nei turto savininkas ŽŪB „(duomenys neskelbtini) turtą perdavė A. K.) pirkimo-pardavimo sutartį, A. P. jai priklausantį garažo boksą pardavė K. T. pagal 1999-01-15 (sutartis sudaryta ankstesne data nei turto savininkas ŽŪB „(duomenys neskelbtini) turtą perdavė A. K.) pirkimo-pardavimo sutartį (I tomas, b.l. 89, 90, 91, 92). Ieškovų nurodymu nuo 1999 metų iki šiol jie naudojosi žemės ūkio technikos garažu 8G1/Ž, esančiu (duomenys neskelbtini): ieškovai J. P. ir T. P. naudojasi garažo boksais, pažymėtais Nr. 1-4, 1-6, 2/4 dalimi bokso, pažymėta Nr. 1-1; ieškovai J. V. M. ir R. A. M. – garažo boksu, pažymėtu Nr. 1-2; ieškovai K. T. ir L. T. – ½ dalimi bokso, pažymėta Nr. 1-3; ieškovas B. G. – ½ dalimi bokso, pažymėta Nr. 1-3; ieškovai V. K. ir E. K. – ¼ dalimi garažo bokso, pažymėta Nr. 1-1; ieškovai V. P. bei D. P. – ¼ dalimi garažo bokso, pažymėta Nr. 1-1; ieškovas J. L. – garažo boksu, pažymėtu Nr. 1-5 (I tomas, b.l. 83-84, 152-155; II tomas, b.l. 19). VĮ Registrų centras sprendimu atsisakė ieškovų vardu įregistruoti nuosavybės teises į naudojamą garažą, esantį Panovių kaime, Šakių rajone (I tomas, b.l. 95, 118-119).
Ieškovai nurodo, kad dėl dokumentų trūkumų jiems nuosavybės teisių į šį jų naudojamą turtą įregistruoti neina, todėl prašo panaikinti pastato – žemės ūkio technikos garažo 8G1/Ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1047.31 kv.m., teisinę registraciją VĮ Registrų centre ŽŪB „Raktas“ vardu. Taip pat pripažinti bendra jungtine arba asmenine nuosavybe valdomus ginčo turto – žemės ūkio technikos garažo 8G1/Ž boksus (I tomas, b.l. 84).
Atsakovai prieštarauja tokiems ieškovų reikalavimams, o atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį (I tomas, b.l. 110-102, 120-121). Trečiasis asmuo ieškovų pareikštų reikalavimų išsprendimą paliko spręsti teismo nuožiūra (II tomas, b.l. 19).
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę, teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Bylos duomenimis ieškovui J. P. ginčo turtas – vienas garažo boksas buvo perduotas 1999-11-18 sumokėjus 1000 Lt pinigų sumą; antrąjį garažo boksą J. P. už 1000 Lt nupirko 1999-12-15 iš Z. E.; trečiąjį garažo boksą J. P. už 1000 Lt 1999-12-27 nupirko iš A. K.; dar pusę garažo bokso ieškovas J. P. 1999-02-03 įsigijo iš A. K. (I tomas, b.l. 86, 89, 90, 92); Ieškovas K. T. ginčo turtą – vieną garažo boksą už 1000 Lt įgijo iš A. P. 1999-01-15 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi (I tomas, b.l. 91). Iš byloje esančių įrodymų seka, kad ieškovai J. P. bei K. T. iš A. P. ir A. K. pastatus įsigijo daug anksčiau, nei juos A. P. bei A. K. perdavė jų savininkas likviduojama ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1999-11-18 nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktu (I tomas, b.l. 86). Ieškovui J.V. M. ginčo turtas – du garažo boksai buvo perduoti 1999-11-18 sumokėjus ŽŪB „Raktas“ 2000 Lt pinigų sumą; V. P. vienas garažo boksas buvo perduotas taip pat 1999-11-18 sumokėjus 1000 Lt; ieškovui J. L. pusę garažo bokso buvo perduota 1999-11-18 sumokėjus 500 Lt, o B. G. vienas garažo boksas sumokėjus 1000 Lt (I tomas, b.l. 86).
Kadangi ginčo turtas buvo įgytas nuo 1999-11-18 iki 1999-12-27, šio turto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti ir įforminti turi būti taikomas 1964 m. civilinis kodeksas, kurio CK 149 str. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 str. 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (CK 255 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo turto pirkimas-pardavimas buvo įformintas pas notarą, įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovų teigimu, nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimui trūko dokumentų, todėl nuosavybės teisės iki šiol į minėtą turtą ir nėra įregistruotos.
Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 10 str. 1 d. nustatyta, kad CK civilinio ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01). Lietuvos Respublikos 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, o šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. numato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 str. Lietuvos Respublikos CK 86 str., Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d.). Šiuo atveju ginčo turtas ieškovams buvo perduotas 1999-11-18, ieškovui J. P. – dar ir 1999-12-15 bei 1999-12-27, todėl laikytina, jog nuo šių datų ieškovams teko pareiga sandorius įforminti įstatymų nustatyta tvarka – patvirtinti notariškai, įregistruoti nekilnojamo turto registre ir nuo šių datų turi būti skaičiuojami terminai ieškiniui dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo pateikti. Kadangi Lietuvos Respublikos 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas suėjo 2002-11-18, tai yra įsigaliojus naujajam civiliniam kodeksui, todėl ieškovams taikytinas Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, tik jis skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 10 str. 1 d. ir iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitytina į šio kodekso nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. Laikytina, jog ieškovams terminas ieškiniui dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo suėjo 2009-11-18, kada jie perėmė ginčo turtą iš šiuo metu likviduotos ir išregistruotos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2009-12-15 ir 2009-12-27, kada ieškovas J. P. dalį ginčo turto įsigijo iš Z. E., A. K.. Nors ieškovų teigimu jie nuosavybės teisių į ginčo turtą neįformino, nes VĮ Registrų centras dėl dokumentų trūkumo atsisakė nuosavybę įregistruoti jų vardu, tačiau nelaikytina, jog tik nuo 2010-03-08 (VĮ Registrų centro sprendimo priėmimo) ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimus, kadangi nekilnojamojo turto perleidimas dar 1999-11-18, 1999-12-15, 1999-12-27 nebuvo patvirtintas notariškai, ką ieškovai turėjo žinoti (I tomas, b.l. 16-17).
Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK1.131 str. 1 dalis). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus.
Aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi (Lietuvos Respublikos CK 1.129 str.) ar nutraukta (Lietuvos Respublikos CK 1.130 str.), nagrinėjant bylą nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistą terminą būtų galima atnaujinti. Ieškovų nurodoma aplinkybė – dokumentų trūkumas nuosavybei į ginčo turtą įregistruoti laikytina kaip prieštaraujanti vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto reikalavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, kadangi ginčo turtas jau nuo 1994 metų yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, dalis pastatų 2003, 2004 metais buvo parduota kitiems asmenims, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo buvo išregistruotas tik 2006-12-21. Teismas sprendžia, kad ieškovai savo teisių (nuo 1999-11-18, 1999-12-15, 1999-12-27) neįgyvendino dėl jų pačių neveiklumo. Ieškovai, būdami sandorio šalimi, turėjo ne tik teises, bet ir pareigas. Šiuo atveju ieškovai elgėsi nerūpestingai, nepabaigė pirkimo-pardavimo sutarčių procedūrų, nesidomėjo jų baigtimi, taip pat nesikreipė į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių procedūrų užbaigimo ir tik 2010 metais kreipėsi į VĮ Registrų centras su turimai dokumentais – likvidacinės komisijos posėdžio protokolu, pastatų priėmimo-perdavimo aktu, dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo. Ieškovai taip pat nenurodė kokių dokumentų trūkumas jiems trukdė įforminti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kodėl anksčiau nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, jei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su ieškovais sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Vien tai, kad ieškovai sumokėjo už ginčo turtą pinigus, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ir savaime nesukuria teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, todėl esant atsakovo prašymui, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, iš ieškovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 215 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du šimtus penkiolika litų (215 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Masevičiūtė