Civilinė byla Nr. e2-1078-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;    3.4.3.7.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Ž. G. prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Angis“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Angis“ (toliau – ir atsakovė) nemokumo (bankroto) bylą, jos nemokumo administratore paskyrė Sigitą Šemetaitę; nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 10 d.

2.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, be kita ko, patvirtintas 1 027,03 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV) finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Angis“ nemokumo (bankroto) byloje.

3.       Atsakovės BUAB „Angis“ nemokumo administratorė Sigita Šemetaitė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, nurodydama, kad pareiškėjas Ž. G. (toliau – ir pareiškėjas) administratorei pateikė prašymą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditoriaus pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. atliko 844,82 Eur mokėjimą VSDFV, todėl jam perėjo pradinio kreditoriaus VSDFV reikalavimo teisės į atsakovę dėl 884,82 Eur. 

4.       Nemokumo administratorė teismo prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės įvykdyti dalies prievolės už atsakovę, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 61 straipsnio 1 daliai. Be to, VSDFV nėra pateikusi nemokumo administratorei prašymo ir (ar) sutikimo dėl finansinio reikalavimo dėl 844,82 Eur perleidimo pareiškėjui, o toks prašymas ir (ar) sutikimas prieštarautų JANĮ 94 straipsnyje įtvirtintam kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Ž. G. prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo.

6.       Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Ž. G. atsakovės BUAB „Angis“ kreditoriui VSDFV 844,82 Eur pervedė esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Pareiškėjas pavedimą atliko neturėdamas VSDFV sutikimo įvykdyti dalį prievolės už BUAB „Angis“. Byloje nėra duomenų, kad VSDFV sutinka perleisti dalį reikalavimo teisės į atsakovę ir, jog jai apskritai žinoma apie pareiškėjo atliktą mokėjimą. Teismas pažymėjo, kad VSDFV sąskaitose kasdien atliekamas didelis kiekis finansinių operacijų, todėl pareiškėjo pervestos lėšos ne tik kad neįskaitytos, bet dar ir neidentifikuotos.

7.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo Ž. G. atliktas 844,82 Eur mokėjimas, nesant VSDFV sutikimo perleisti reikalavimo teises į atsakovę dėl 844,82 Eur, pareiškėjui nesukėlė teisinių padarinių, t. y. pareiškėjas neįgijo (neperėmė) reikalavimo teisės į BUAB „Angis“, o VSDFV tokios teisės neprarado. Teismas atsisakė patvirtinti 844,82 Eur pareiškėjo reikalavimą BUAB „Angis“ nemokumo (bankroto) byloje.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėjas Ž. G. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą ir pakeisti pradinį BUAB „Angis“ kreditorių VSDFV naujuoju kreditoriumi Ž. G. dėl 844,82 Eur finansinio reikalavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad nesant VSDFV sutikimo kreditoriaus pakeitimas negalimas. CK 6.50 straipsnyje nenumatytas draudimas trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, kai kreditorius prieštarauja ar kreditorius nėra pareiškęs valios tokiam trečiojo asmens prievolės už skolininką įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 yra nurodęs, kad vienas iš juridinio asmens nemokumo proceso tikslų yra būtent kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl nemokumo procese visų pirma yra ginamas būtent kreditoriaus interesas gauti savo reikalavimo patenkinimą. Skolininkui nesuteikta teisė prieštarauti skolos padengimui ir (ar) parinkti trečiąjį asmenį, kuris pakeistų buvusį kreditorių skolininko bankroto byloje.

8.2.       VSDFV banko sąskaitoje pareiškėjo pavedimas buvo įskaitytas 2023 m. rugsėjo 8 d. VSDFV pavedimu sumokėtų lėšų pareiškėjui negrąžino. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas tinkamai pagal CK 6.50 straipsnio reikalavimus už BUAB „Angis“ įvykdė dalį prievolės kreditoriui VSDFV.

9.       Suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo mokėti įmokas už atsakovę, taip pat pareiškėjas nesikreipė į VSDFV, siekdamas gauti sutikimą dėl dalies prievolės įvykdymo ir (ar) dalies reikalavimo perleidimo jam. VSDFV sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, joje išdėstytas argumentais ir motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Pareiškėjas Ž. G. Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su prašymu pateikti nauji įrodymai – 2023 m. spalio 27 d. VSDFV raštas Nr. (8.2E) DV_S-63714 ir 2023 m. spalio 27 d. BUAB ,,Angis“ nemokumo administratorės laiškas VSDFV. Pareiškėjo vertinimu, pateikti įrodymai svarbūs teisingam ginčo išnagrinėjimui. VSDFV rašte nurodo, kad VSDFV yra gauti Ž. G. 2023 m. rugsėjo 8 d. pavedimu Nr. 0908121728442 sumokėti 844,82 Eur už BUAB „Angis“. Nemokumo administratorės el. laiškas VSDFV patvirtina, kad nemokumo administratorė yra gavusi 2023 m. spalio 27 d. VSDFV raštą Nr. (8.2E) DV_S-63714.

13.       Suinteresuotas asmuo VSDFV kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2023 m. spalio 27 d. VSDFV raštą Nr. (8.2E) DV_S-63714.

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑66/2015).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas 2023 m. spalio 27 d. BUAB ,,Angis“ nemokumo administratorės laiškas VSDFV nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, susijusių su teisingu ginčo dėl kreditoriaus pakeitimo bankroto byloje išsprendimu, todėl jį atsisakoma priimti.

16.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens VSDFV pateiktas 2023 m. spalio 27 d. VSDFV raštas Nr. (8.2E) DV_S-63714, kuriame nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo sumokėtos sumos gavimo VSDFV, yra susijęs su bylos esme, todėl gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu įrodymu, o jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija priima naujai pateiktą įrodymą ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

17.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas atsakovės BUAB ,,Angis“ kreditoriui VSDFV pervedė 844,82 Eur tiek esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos jai iškėlimo, tiek neturėdamas VSDFV sutikimo įvykdyti dalį prievolės BUAB „Angis“ vardu, nusprendė, jog pareiškėjas neįgijo (neperėmė) reikalavimo teisės į BUAB „Angis“ 844,82 Eur finansinį reikalavimą, o VSDFV tokios teisės neprarado.

18.       Kreditoriaus pakeitimo nemokumo (bankroto) byloje procesą sudaro pradinio kreditoriaus išbraukimas (pašalinimas) iš bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašo ir naujo kreditoriaus įtraukimas (įrašymas) į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą su tuo pačiu finansiniu reikalavimu.

19.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad nei įstatymas (CK 6.50 straipsnis), nei teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022) nenumato draudimo įvykdyti prievolę už skolininką negavus kreditoriaus sutikimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais.

20.       CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Ši bendroji teisės norma nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.

21.       JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Taigi, vadovaujantis šia norma, juridiniam asmeniui, kuriam iškelta nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo byla), draudžiama vykdyti visas finansines prievoles.

22.       Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta iš esmės analogiška taisyklė, draudžianti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

23.       Teismų praktikoje, aiškinančioje iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusį ĮBĮ, išaiškinta, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtinančiomis minėtą draudimą bendrovėms, kuris taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1004/2012, 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-368/2013).

24.       Teismų praktikoje, aiškinant CK 6.50 straipsnio ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (vėliau JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto) normų santykį, pažymėta, kad tuo atveju, kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla, trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo finansinį reikalavimą, t. y. trečiajam asmeniui draudžiama imtis vykdyti bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po nemokumo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad minėta teismų praktika, nepakitus principinei nuostatai, draudžiančiai bendrovei, iškėlus jai nemokumo bylą, vykdyti finansines prievoles, aktuali ir nagrinėjamu atveju, t. y. kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo), trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo kreditorinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020, 25 punktas). Aplinkybė, jog mokėjimai buvo atliekami be sutikimo, yra teisiškai reikšminga sprendžiant kreditoriaus teisių perėmimo klausimą. Ši aplinkybė, vadovaujantis minėtais teismų praktikos išaiškinimais, neleidžia šių mokėjimų pripažinti tinkamu prievolės įvykdymu CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1824-881/2020).

25.       Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, jei skolininkui iškelta nemokumo (bankroto) byla, trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti tik tuo atveju, jei yra gautas kreditoriaus sutikimas. Kreditoriaus sutikimas yra ta speciali sąlyga, kuri pagal JANĮ taikoma, kai trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininką, kai šiam yra iškelta nemokumo (bankroto) byla.

26.       Pareiškėjo cituojamame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 34 punkte nurodyta, kad, kai yra kreditoriaus sutikimas, jog jo reikalavimą perimtų trečiasis asmuo, kreditorių pasikeitimui skolininko sutikimo nereikia. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl skolininkės (BUAB ,,Angis“), o dėl kreditoriaus (VSDFV) sutikimo dėl dalies prievolės už skolininkę įvykdymo ir reikalavimo teisių perleidimo pareiškėjui reikalingumo.

27.       Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybės, jog VSDFV banko sąskaitoje pareiškėjo pavedimas buvo įskaitytas 2023 m. rugsėjo 8 d. ir VSDFV pareiškėjo sumokėtų lėšų jam negrąžino, patvirtinta, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė dalį prievolės už atsakovę.

28.       Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 8 d. pavedimu Nr. 09081211728442 pervedė 844,82 Eur VSDFV, paskirtyje nurodydamas ,,Bauda už UAB ,,Angis“ 162417051“.

29.       VSDFV 2023 m. spalio 27 d. rašte Nr. (8.2E) DV_S-63714, skirtame pareiškėjui ir nemokumo administratorei, nurodė, kad VSDFV yra gauti Ž. G. sumokėti 844,82 Eur. Pažymėta, kad visais klausimais reikia kreiptis į nemokumo administratorę.

30.       VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo mokėti įmokas už atsakovę, taip pat pareiškėjas nesikreipė į VSDFV, siekdamas gauti sutikimą dėl dalies prievolės įvykdymo už atsakovę ir (ar) dalies reikalavimo perleidimo jam. VSDFV sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, joje išdėstytas argumentais ir motyvais.

31.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Ž. G. atsakovės BUAB „Angis“ kreditoriui VSDFV pervedė 844,82 Eur tiek esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos jai iškėlimo, tiek neturėdamas VSDFV sutikimo įvykdyti dalį prievolės BUAB „Angis“ vardu. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, aplinkybės, kad VSDFV gavo pareiškėjo sumokėtus 844,82 Eur, iš karto po šių lėšų pervedimo jų negrąžino pareiškėjui, neteikia pagrindo dalies finansinio reikalavimo perleidimui, nes pareiškėjas 844,82 Eur pervedė neturėdamas kreditoriaus VSDFV sutikimo, o VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės išreiškė nesutikimą perleisti dalį reikalavimo teisės į atsakovę.

32.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo Ž. G. atliktas 844,82 Eur mokėjimas, nesant VSDFV sutikimo perleisti reikalavimo teises į atsakovę BUAB „Angis“ dėl 844,82 Eur finansinio reikalavimo, pareiškėjui nesukėlė teisinių padarinių BUAB ,,Angis“ atžvilgiu, t. y. pareiškėjas neįgijo (neperėmė) reikalavimo teisės į BUAB „Angis“, o VSDFV tokios teisės neprarado, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo 844,82 Eur finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo (bankroto) byloje.

33.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).

34.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai        Jadvyga Mardosevič   

        Danguolė Martinavičienė

        Irmantas Šulcas