Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1660-2013].doc
Bylos nr.: 2-1660/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija 292077730 atsakovas
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčio - Unitas Lithuaniae - Sinodas 192100594 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Netesybos
Sutarčių teisė:
Preliminarioji sutartis
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

                                                                  Civilinė byla Nr. 2-1660/2013

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.

                                                                            

                                                                             

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos ir trečiojo asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti atsakovą ir tretįjį asmenį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-50-565/2013 pagal ieškovų R. L. ir V. K. ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, pagal preliminariąją sutartį sumokėtų sumų ir baudų priteisimo, tretieji asmenys J. S., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai R. L. ir V. K. kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos (toliau tekste – Sinodo kolegija) ieškovo V. K. naudai priteisti 300 000 Lt avanso, 100 000 Lt baudos ir 8 602, 03 Lt palūkanų; ieškovo R. L. naudai iš atsakovo priteisti 150 000 Lt avanso, 50 000 Lt baudos ir 4 301, 80 Lt palūkanų. Ieškovai nurodė, kad 2011 m. balandžio 7 d. jie  su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo su pastatais, esančio Pylimo 7, Vilniuje, pardavimo ieškovams už bendrą 1 900 000 Lt kainą. Ieškovas V. K. pagal preliminariąją sutartį sumokėjo atsakovui 300 000 Lt, o ieškovas R. L. – 150 000 Lt. Atsakovas žemės sklypą su pastatais 2011 m. birželio 27 d. pardavė kitiems asmenims.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad preliminariąją sutartį atsakovo vardu sudaręs tretysis asmuo J. S. neteisėtai veikė atsakovo vardu. Atsakovas 2011 m. kovo 30 d. trečiajam asmeniui suteikė įgaliojimą savo nuožiūra disponuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu Pylimo 7, Vilniuje, tačiau įgaliojime turėjo būti nurodyta, kad tam dar būtina gauti Sinodo kolegijos leidimą.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7196-345/2011, atsakovo turtui buvo pritaikytas areštas. 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos ieškovo V. K. naudai 300 000 Lt avanso, 100 000 Lt baudos, 8 602,03 Lt palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą 400 000 Lt sumą nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10 129 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo R. L. naudai 150 000 Lt avanso, 50 000 Lt baudos, 4 301, 80 Lt palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 200 000 Lt sumą nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas ir tretysis asmuo pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo. Apeliantai taip pat prašė pirmosios instancijos teismo atleisti juos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos ir trečiojo asmens A. K. prašymą atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo bei nustatė terminą jį sumokėti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliacinio skundo kaina yra 612 903, 83 Lt, todėl už jį mokėtinas 10 129, 04 Lt žyminis mokestis. Spręsdamas dėl Sinodo kolegijos atleidimo nuo žyminio mokesčio, teismas nustatė, kad lėšų likutis Sinodo kolegijos banko sąskaitose, klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo 3, 86 Lt ir 31, 62 Lt. Tačiau, kadangi Sinodo kolegija turi didelės vertės nekilnojamojo turto, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Spręsdamas trečiojo asmens A. K. atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors trečiojo asmens gaunamos pajamos yra nedidelės (A. K. pajamos 2012 m. buvo 1920 Lt; 2013 m. sausio-kovo mėnesiais – 480 Lt), trečiajam asmeniui priklauso daug nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog pareiškus atitinkamą prašymą galėtų būti svarstomas žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo klausimas.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atsakovas Sinodo kolegija ir tretysis asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Apeliantai prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pritarė Sinodo kolegijos argumentui, jog organizacija neturi lėšų banko sąskaitose, jai priklausantis turtas yra areštuotas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių išaiškino, jog areštuotas turtas vėliau galės būti panaudotas žyminiam mokesčiui sumokėti.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad turto areštas yra pagrindas svarstyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą. Sinodo kolegija ir A. K. neprašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti, ar lėšų neturėjimas dėl turto arešto yra pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio (žyminio mokesčio dalies) mokėjimo.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t.y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nutarties, kuria teismas atmetė apeliantų prašymą dėl jų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, teisėtumo klausimas. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Taigi pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų prašymą dėl jų atleidimo nuo dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo, sprendė, jog jų turtinė padėtis nesudaro jų prašymo tenkinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs ir įvertinęs apeliantų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisėta ir pagrįsta.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui.

Remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, jog atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai nuosavybės teise priklauso pastatas – maldos namai, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 138465 Lt; pastatas – maldos namai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 178000 Lt; gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 34 843 Lt; pastatas – bažnyčia (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 547 430 Lt; pastatas – bažnyčia (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 13 300 Lt; pastatas – bažnyčia (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 145 417 Lt; pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 26626 Lt; pastatas – maldos namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 2979000 Lt. 

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu yra perleidęs nuosavybės teises į šį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 455000 Lt (2011 m. vasario 18 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-302); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 201000 Lt (2011 m. liepos 20 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1320); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė 221000 Lt (2011 m. liepos 20 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1319); gyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 212000 Lt (2011 m. balandžio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. DA-2414); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 397000 Lt (2011 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1668); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 383000 Lt (2011 m. rugpjūčio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1503); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 323000 Lt (2011 m. rugpjūčio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1522); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 114000 Lt (2011 m. rugpjūčio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1506); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė  275000 Lt (2011 m. rugpjūčio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1512); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 163000 Lt (2011 m. rugpjūčio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, Nr. AR-1525).

Iš bylos medžiagos bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad A. K. nuosavybės teise priklauso: 15 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė 40 029 Lt; 5,39 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė 8482 Lt; 5,01 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7458 Lt; 7 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 46500 Lt; 0,29 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 516 Lt; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini); butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys apie apeliantų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos ir A. K. turimą ir perleistą nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo spręsti dėl blogos apeliacinį skundą padavusių asmenų turtinės padėties. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė dėl jiems priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikyto arešto. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštas leidžia daryti išvadą dėl galimai egzistuojančių laikinų finansinių sunkumų, susijusių su disponavimo turtu apribojimais, tačiau tai nesudaro asmenų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindo.

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jų tikslą bei paskirtį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro skundžiamos nutarties pakeitimo ar jos panaikinimo teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                        Artūras Driukas

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2-778/2009
  • 2-1023/2010
  • 2-249/2008
  • 2-212/2009