Baudžiamoji byla Nr. 2K-83-699/2015

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01261-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija

2.6.7.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis dėl M. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos) ir dėl šios dalies priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis: M. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. vardu išduoto asmens dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl 2009 m. birželio 19 d. padaryto nusikaltimo apgaule įgyjant lengvąjį automobilį „Chrysler“) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. liepos 28 d. padaryto nusikaltimo iš UAB „T“, apgaule įgijus UAB „SL“ nuosavybės teise priklausančius šešis vilkikus) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. padaryto nusikaltimo apgaule iš UAB „R“ įgijus AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones – penkis vilkikus „Skania“, „Volvo“, penkias puspriekabes) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. padaryto nusikaltimo apgaule iš UAB „HT“ įgijus dvi UAB „SL“ nuosavybės teise priklausančias puspriekabes ir vieną UAB „HT“ priklausančią puspriekabę) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 25 d., rugsėjo 8 d. padaryto nusikaltimo apgaule iš UAB „L“ serviso Panevėžio ir Vilniaus skyrių įgijus didelės vertės svetimą turtą – padangas ir akumuliatorius už 43 000 Lt) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. padaryto nusikaltimo apgaule iš UAB „S. T.“ įgijus tris AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančias puspriekabes) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 4 d. padaryto nusikaltimo, apgaule iš UAB „N“ įgijus tris vilkikus ir dvi puspriekabes, AB „SEL“ priklausančią vieną puspriekabę) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 5 d. iš UAB „A“ įgijus AB „SEL“ nuosavybės teise priklausantį kelioninį automobilį – kemperį su UAB „A“ priklausančiais įvairiais daiktais) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 16 d. padaryto nusikaltimo, apgaule iš UAB „TJ“ įgijus minikrautuvą „Bobcat S250“) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.

Iš M. V. ir G. B. solidariai priteista 188 144,36 Lt „I” turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. V. perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad:

iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – asmens pasą, t. y. į asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini)20324556, išduotą 2003 m. rugpjūčio 1 d. G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, su šiame pase nurodytais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), kartu su G. B. įklijavo G. B. nuotrauką ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – asmens pasą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. panaudojo apgaule savo naudai įsigydami didelės vertės svetimą turtą iš UAB „RO“, UAB „T“, UAB „R“, UAB „HT“, UAB „L“ servisas, UAB „S. T.“, UAB „N“, UAB „A“ ir UAB „TJ“;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame interneto tinklalapyje suradęs UAB „RO“, į. k. 300591232, registruotos Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), akcininko ir direktoriaus R. V. skelbimą apie parduodamą įmonę ir įmonės turtą, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su R. V. ir susitarė su juo dėl parduodamos įmonės akcijų ir turto įsigijimo. Po to, M. V. pasakė G. B. nuvykti pas UAB „RO“ akcininką ir direktorių R. V. ir įsigyti parduodamą įmonę bei pasirašyti įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir perimti įmonės dokumentus bei turtą. G. B., pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. birželio mėn. 19 d., VĮ „V“ Ukmergės kelių tarnybos patalpose, esančiose Ukmergėje, Vytauto g. 88/11, UAB „RO“ akcininkui ir direktoriui R. V. apgaule, t. y. prisistatydamas G. S., gyvenančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pateikdamas suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, su UAB „RO“ akcininku ir direktoriumi R. V. pasirašė UAB „RO“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir įmonės buhalterinių dokumentų bei turto – UAB „SL“ nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio „Chrysler PT Cruiser 2.0 Classic“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotoja iki tol buvo UAB „RO“, perdavimo–priėmimo aktą, šiuose dokumentuose pasirašydamas G. S. vardu ir pavarde bei šio asmens parašu. 2009 m. birželio 19 d. M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję svetimą turtą – UAB „SL“ nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Chrysler PT Cruiser 2.0 Classic“, kurio vertė 22 211,86 Lt, už jį lizingo įmokų nemokėjo ir šį automobilį realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami UAB „SL“ 22 211,86 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. liepos 20 d. iš UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininko ir direktoriaus A. S. įsigijo UAB „ALE“, turėdami tikslą prisidengiant šios įmonės vardu vėliau daryti nusikalstamas veikas. Po to, M. V. 2009 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame informaciniame leidinyje suradęs UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), įdėtą skelbimą apie šešių transporto priemonių – vilkikų subnuomą, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su UAB „T“ komercijos direktoriumi G. U., kuriam melagingai prisistatė UAB „ALE“ vadybininku vardu „Marius“ ir išreiškė pageidavimą išsinuomoti vilkikus, nurodydamas, jog dėl vilkikų nuomos į UAB „T“ atvyks UAB „ALE“ direktorius G. S.. Vėliau M. V. pasakė G. B. nuvykti į UAB „T“ ir pasirašyti su šia įmone sutartį dėl vilkikų subnuomos. G. B., pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. liepos mėn. 28 d., nuvyko į UAB „T“, esančią Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y., UAB „T“ komercijos direktoriui G. U. prisistatydamas UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikdamas šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. 20324556, išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, su UAB „T“ komercijos direktoriumi G. U. pasirašė subnuomos sutartį Nr. 1, joje pasirašydamas G. S. vardu ir pavarde bei šio asmens parašu, pagal kurią UAB „T“ perdavė naudojimuisi UAB „ALE“ šešis UAB „SL“ nuosavybės teise priklausančius vilkikus: vilkiką „Renault Magnum 440.19 T 1100“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Renault Magnum 440.19 T 1100“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Renault Magnum 440.19 T 1100“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Renault Magnum 440.19 T 1100“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Renault Magnum 440.19 T 1100“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkiką „Renault Magnum 440.19 T 1100“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 595 800,29 Lt. 2009 m. liepos 28 d. M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą, subnuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio už vilkikus UAB „T“ nemokėjo ir visus šešis vilkikus realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami UAB „SL“ didelę 595 800,29 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame interneto tinklalapyje suradęs UAB „R“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), akcininko ir direktoriaus R. D. skelbimą apie parduodamą įmonę ir įmonės turtą, telefonu, o vėliau ir iš savo naudojamo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), susisiekė su R. D., melagingai jam prisistatydamas „Mariaus“ vardu, kuriam išreiškė pageidavimą įsigyti UAB „R“, nurodydamas, jog įmonės įsigijimo dokumentų tvarkyti atvyks G. S.. Po to, M. V. pasakė G. B. nuvykti pas UAB „R“ akcininką ir direktorių R. D. ir įsigyti parduodamą įmonę bei pasirašyti įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir perimti įmonės dokumentus bei turtą. G. B., pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. rugpjūčio 4 d., nuvyko pas UAB „R“ akcininką ir direktorių R. D. į namus, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y. prisistatydamas G. S., gyvenančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pateikdamas suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, su UAB „R“ akcininku ir direktoriumi R. D. pasirašė UAB „R“ akcijų pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį ir įmonės buhalterinių dokumentų bei turto perdavimo–priėmimo aktus, šiuose dokumentuose pasirašydamas G. S. vardu ir pavarde bei šio asmens parašu. Pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytą sutartį M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą – AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: vilkiką „Scania P 114 L“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Volvo FM“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Scania P 124 LB“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Scania P 114 L“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką „Scania P 114 LB“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę „Kaessbohrer (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Kaessbohrer (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Rolfo Sirio“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lohr C2H29S“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Kaessbohrer (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra turtinė vertė 755 080,77 Lt ir kurių naudotoja iki tol buvo UAB „R“, visus AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančius penkis vilkikus ir penkias puspriekabes realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami AB „SEL“ didelę 755 080,77 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame interneto tinklalapyje suradęs UAB „HT“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skelbimą apie šios įmonės nuomojamas puspriekabes, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su UAB „HT“ vadybininku A. Z., melagingai jam prisistatydamas UAB „ALE“ akcininku, kuriam išreiškė pageidavimą iš UAB „HT“ išsinuomoti puspriekabes, nurodydamas, jog dokumentų dėl puspriekabių nuomos tvarkyti atvyks UAB „ALE“ direktorius G. S.. Po to, M. V. pasakė G. B. nuvykti į UAB „HT“ ir pasirašyti su ta įmone puspriekabių nuomos sutartį bei paimti puspriekabes. G. B., pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuvyko į UAB „HT“ administracines patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y., UAB „HT“ direktoriui D. K. prisistatydamas UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikdamas šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. fotonuotrauka, su UAB „HT“ direktoriumi D. K. pasirašė puspriekabių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „ALE“ išsinuomojo iš UAB „HT“ dvi UAB „SL“ nuosavybės teise priklausančias puspriekabes – puspriekabę „Schmitz SPR 24“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Schmitz SPR 24“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių naudotoja buvo UAB „HT“ ir kurių bendra vertė – 128 444,16 Lt, ir vieną UAB „HT“ priklausančią puspriekabę „Schmitz SPR 24“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 64 222,08 Lt. 2009 m. rugpjūčio 19 d. M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą, nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio už puspriekabes UAB „HT“ nemokėjo ir visas tris puspriekabes realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tuo padarydami UAB „SL“ didelę 128 444,16 Lt turtinę žalą ir UAB „HT“ padarydami didelę 64 222,08 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., G. B. 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuvykus į UAB „L“ servisas, į. k. (duomenys neskelbtini), Panevėžio skyrių, esantį adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, UAB „L“ servisas Panevėžio skyriaus atsakingam darbuotojui prisistačius UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikus šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LSP Nr. 0011220, sąskaitoje melagingai pasirašius UAB „ALE“ direktoriumi G. S., iš UAB „L“ servisas Panevėžio skyriaus apgaule įgijus aštuonis vienetus padangų „315/60 R22. 5 Pirelli TH65“, kurių bendra vertė 11 200 Lt, ir keturis vienetus padangų „315/60 R22.5 Pirelli FH88 Amar“, kurių bendra vertė 5200 Lt, t. y., iš viso įgijus padangų už 16 400 Lt, ir šias padangas perdavus realizuoti M. V., M. V. šias padangas realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims; toliau M. V. ir G. B. tęsiant savo nusikalstamą veiką, G. B. 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuvykus į UAB „L“ servisas, į. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus skyrių, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule UAB „L“ servisas Vilniaus skyriaus atsakingam darbuotojui prisistačius UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikus šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LS Nr. 0079137, sąskaitoje melagingai pasirašius UAB „ALE“ direktoriumi G. S., iš UAB „L“ servisas Vilniaus skyriaus apgaule įgijus keturis vienetus akumuliatorių „Varta Promotive 225 Ah 1150(EN) 518x276“, kurių bendra vertė 2600 Lt, ir šiuos akumuliatorius perdavus realizuoti M. V., M. V. šiuos akumuliatorius realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims; toliau M. V. ir G. B. tęsiant savo nusikalstamą veiką, G. B. 2009 m. rugsėjo 8 d. nuvykus į UAB „L“ serviso, į. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus skyrių, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, UAB „L“ servisas Vilniaus skyriaus atsakingam darbuotojui prisistačius UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikus šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LS Nr. 0079298, sąskaitoje melagingai pasirašius UAB „ALE“ direktoriumi G. S., iš UAB „L“ servisas Vilniaus skyriaus apgaule įgijus 24 vnt. padangų „285/70 R19.5 Pirelli ST55“, kurių bendra vertė 24 000 Lt, ir šias padangas perdavus realizuoti M. V., M. V. šias padangas realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Iš viso M. V., veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. rugpjūčio 21 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. iš UAB „L“ servisas Panevėžio ir Vilniaus skyrių apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „L“ servisas priklausančias padangas ir akumuliatorius iš viso už 43 000 Lt, kuriuos vėliau realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami UAB „L“ servisas didelę 43 000 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame informaciniame leidinyje suradę UAB „S. T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įdėtą skelbimą apie šios įmonės nuomojamas puspriekabes, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su UAB „S. T.“ direktoriaus pavaduotoju M. A., kuriam išreiškė pageidavimą išsinuomoti tris puspriekabes. Vėliau, 2009 m. rugsėjo 9 d., G. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuvyko į UAB „S. T.“ administracines patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y. UAB „S. T.“ direktorei R. N. prisistatydamas UAB „ALE“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikdamas šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, su UAB „S. T.“ direktore R. N. pasirašė puspriekabių nuomos sutartis Nr. 526, 527 ir 528, pagal kurias UAB „ALE“ išsinuomojo iš UAB „S. T.“ tris AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančias puspriekabes: puspriekabę „Krone SDP27“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Krone SDP27“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Krone SDP27“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių naudotojas tuo metu buvo UAB „S. T.“ ir kurių bendra vertė – 258 960 Lt. 2009 m. rugsėjo 22 d. jis – M. V. ir G. B., pagal priėmimo–perdavimo aktus apgaule iš UAB „S. T.“ perėmę tris AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančias puspriekabes, kurių naudotojas tuo metu buvo UAB „S. T.“, nuomos sutartyse numatyto nuomos mokesčio už puspriekabes UAB „S. T.“ nemokėjo ir visas tris puspriekabes realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami AB „SEL“ didelę 258 960 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, laikraštyje „Lietuvos rytas“ suradę UAB „N“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Alytuje, (duomenys neskelbtini), įdėtą skelbimą apie šios įmonės parduodamus vilkikus ir puspriekabes, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su UAB „N“ direktoriumi A. N., kuriam išreiškė pageidavimą įsigyti tris vilkikus ir tris puspriekabes. Vėliau, 2009 m. gruodžio 4 d., G. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuvyko į UAB „N“ administracines patalpas, esančias Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y., UAB „N“ direktoriui A. N. prisistatydamas UAB „RO“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikdamas suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, su UAB „N“ direktoriumi A. N. pasirašė lizingo sutartį, pagal kurią iš UAB „N“ įgijo UAB „N“ priklausantį vilkiką „Scania R124“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 31 072,50 Lt vertės, vilkiką „Scania R124“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 34 525 Lt vertės, vilkiką „MAN 19.403“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 20 715 Lt vertės, puspriekabę „Krone SDP24“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 810 Lt vertės, puspriekabę „Koegel SN24“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 810 Lt vertės ir AB „SEL“ nuosavybės teise priklausančią puspriekabę „HH 351324“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 35 921,09 Lt vertės, kurios naudotoja tuo metu buvo UAB „N“. 2009 m. gruodžio 4 d. M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą – tris vilkikus ir dvi puspriekabes, nuosavybės teise priklausančias UAB „N“, kurių bendra vertė 113 932,50 Lt, ir vieną puspriekabę, nuosavybės teise priklausančią AB „SEL“, kurios naudotojas tuo metu buvo UAB „N“, kurios vertė 27 158,91 Lt, už įgytas transporto priemones su UAB „N“ neatsiskaitė ir visus tris vilkikus bei tris puspriekabes realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami UAB „N“ didelę 113 932,50 Lt turtinę žalą ir AB „SEL“ 27 158,91 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame interneto tinklalapyje ar spaudos leidinyje suradęs UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įdėtą skelbimą apie šios įmonės nuomojamas kelionines transporto priemones – kemperius, skelbime nurodytu telefono numeriu, o vėliau ir iš savo naudojamo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), susisiekė su UAB „A“ direktore D. J., melagingai jai prisistatydamas „M. R.“ vardu ir pavarde, kuriai išreiškė pageidavimą išsinuomoti UAB „A“ nuomojamą kelioninį automobilį – kemperį. Po to M. V. pasakė G. B. nuvykti į UAB „A“ ir pasirašyti su ta įmone kelioninio automobilio – kemperio nuomos dokumentus bei perimti automobilį. G. B., pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 5 d., nuvyko į UAB „A“ biurą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y., UAB „A“ direktorei D. J. prisistatydamas UAB „RO“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi G. S. ir pateikdamas šios įmonės registravimo pažymėjimą bei suklastotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. S. vardu, su jame esančiais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), bet įklijuota G. B. nuotrauka, su UAB „A“ direktore D. J. pasirašė kelioninio automobilio – kemperio nuomos sutartį, pagal kurią iš UAB „A“ laikotarpiui nuo 2009 m. gruodžio 5 iki 19 d. išsinuomojo AB „SEL“ nuosavybės teise priklausantį kelioninį automobilį – kemperį „Ford Transit/Profila“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotojas tuo metu buvo UAB „A“ ir kurio vertė 116 687,78 Lt, su kelioniniame automobilyje – kemperyje įrengta UAB „A“ priklausančia markize, kurios vertė 1547,50 Lt, dviračių laikikliu, kurio vertė 769,33 Lt, dviem dujų balionais, kurių bendra vertė 252,26 Lt, dujų įrangos komplektu, kurio vertė 694,95 Lt, adapteriu prie kemperio, kurio vertė 35,92 Lt, adapteriais prie skydinės, kurių vertė 16,42 Lt, televizoriumi su DVD grotuvu ir valdymo pulteliu, kurio vertė 593,35 Lt, 80 litrų talpos degalų baku, kurio vertė 253,60 Lt. 2009 m. gruodžio 5 d. M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą – AB „SEL“ nuosavybės teise priklausantį kelioninį automobilį – kemperį, kurio naudotojas tuo metu buvo UAB „A“ ir kurio vertė 116 687,78 Lt, su automobilyje įrengta UAB „A“ priklausančia įranga ir daiktais, kurių bendra vertė 4163,33 Lt, šį automobilį realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami AB „SEL“ didelę 116 687,78 Lt turtinę žalą ir UAB „A“ padarydami 4163,33 Lt turtinę žalą;

iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame interneto tinklalapyje ar spaudos leidinyje suradęs UAB „TJ“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), įdėtą skelbimą apie šios įmonės nuomojamą minikrautuvą „Bobcat S250“, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su UAB „TJ“ nuomos vadovu R. K., melagingai jam prisistatydamas „Mariaus“ vardu, kuriam išreiškė pageidavimą išsinuomoti minikrautuvą „Bobcat S250“, telefonu nurodydamas, kad minikrautuvas jo užsakymu būtų atgabentas į sodų bendriją „R“, esančią Ukmergės mieste. Po to, 2009 m. gruodžio 16 d. M. V. pasakė G. B. nuvykti į degalinę „Lukoil“, esančią Ukmergės rajone, kur iš pradžių bus atvežtas pageidaujamas išsinuomoti minikrautuvas „Bobcat S250“, ir pasirašyti jo nuomos sutartį bei perimti minikrautuvą. G. B., pagal išankstinį susitarimą su M. V. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 16 d. nuvyko į degalinę „Lukoil“, esančią Ukmergės rajone, kur pasitiko UAB „TJ“ operatorių – vairuotoją N. M. (N. M.), atvežusį UAB „TJ“ priklausantį minikrautuvą „Bobcat S250“, serijos numeris 531012955, vėliau jį palydėjo iki iš anksto numatytos minikrautuvo iškrovimo vietos, esančios Ukmergėje, sodų bendrijoje „R“, ir UAB „TJ“ operatoriui – vairuotojui N. M. melagingai prisistatydamas „G. S.“, gyvenančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šio asmens vardu ir pavarde pasirašė minikrautuvo „Bobcat S250“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir sumokėjo pinigus už minikrautuvo atvežimą bei nuomą. 2009 m. gruodžio 16 d. M. V. ir G. B., apgaule savo naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą – UAB „TJ“ priklausantį minikrautuvą „Bobcat S250“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 110 000 Lt, šio minikrautuvo UAB „TJ“ negrąžino, tačiau realizavo jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydami UAB „TJ“ didelę 110 000 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas G. B. pripažino kaltu padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas veikiant bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu. M. V. šis teismas išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. V. buvo išteisintas, panaikino ir dėl jo priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Šis teismas nustatė, kad M. V., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su G. B., suklastojo tikrą dokumentą, išduotą G. S. vardu, su šiame pase nurodytais G. S. anketiniais duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gimimo data), įklijavus G. B. nuotrauką, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. panaudojo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą (nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį); kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., apgaule savo naudai gijo didelės vertės svetimą turtą (8 nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį); kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., apgaule savo naudai įgijo UAB „SL“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler PT Cruiser 2.0 Classic“ (nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį).

Nuteistasis M. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorius nurodo, kad savo kaltės, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme, nepripažino. Jam būnant sulaikytam, pas jį kiekvieną savaitę ateidavo operatyviniai darbuotojai ir sakydavo, kad kol jis neprisipažins, tol į laisvę neišeis. Kadangi jis turi du mažus vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, ir yra vienintelis asmuo, kuris išlaiko šeimą, neturėdamas kitos paleidimo iš suėmimo išeities, davė parodymus, kuriais save apkalbėjo. Duodamas sau nepalankius parodymus fantazavo, melavo ir turėjo sutikti su visais jam pareikštais kaltinimais, sakyti tai, ką norėjo girdėti tyrėja. Duodamas parodymus apie asmenį vardu Janis, viską išgalvojo, jo parodymai apie įgyjamas bankrutuojančias įmones, transporto priemones, techniką, neatitinka tikrovės, nes jis su G. B. nieko bendro neturėjo. Po prisipažinimo, iš suėmimo buvo paleistas į laisvę. Pasak kasatoriaus, jis nuosekliai aiškino, kad G. B. pažįsta nuo senų laikų, abu yra kilę iš Kupiškio. Kupiškyje turėjo transporto įmonę, kurioje dirbo 54 žmonės ir kuri 2008 m. bankrutavo. Norėdamas išlaikyti įmonę bei joje dirbančius darbuotojus, „SW“ (tuometiniam „HL“) atidavė visus autovežius. Norėdamas gelbėti savo įmonės padėtį bei atidaryti naują įmonę, sugalvojo G. B. pateikti verslo planą. Kasatorius teigia, kad G. B. buvo grįžęs iš Ispanijos, neturėjo darbo, o jis turėjo verslo patirtį, senus klientus (užsieniečius ir lietuvius), tad pasiūlė G. B. atidaryti naują įmonę. Anot kasatoriaus, internete suradęs transporto įmonę „MK“, ją įsigijo maždaug už 1000 Lt, direktoriumi tapo G. B., įmonės akcininkais – G. B. ir jo draugas, nes jis pats negalėjo savo vardo minėti – nes planavo gauti banko paskolą ir įsigyti transporto priemones. Įsigijus įmonę, kreipėsi į banką dėl transporto priemonių pirkimo lizingo būdu, bankas, kasatoriaus teigimu, iškėlė sąlygą jam būti laiduotoju, jis su tuo sutiko, pateikė bankui pasiūlymą, atitinkamą pažymą, tačiau bankas prašymo netenkino pareikšdamas, jog įmonės akcininkai neturi jokio turto. Pasak kasatoriaus, kadangi jo buvusi įmonė bankrutavo, įmonė „MK“ veiklos nevykdė, jam teko išvažiuoti gyventi į Vilnių, kur įsidarbino UAB „MD“ komercijos direktoriumi. Su G. B. nuo to laiko juos siejo tik įmonė „MK“, kurioje norėjo plėtoti verslą, tačiau to padaryti nepavykus, jų verslo keliai su G. B. išsiskyrė. Apie UAB „ALE“ jis nieko nežino, jokių derybų dėl šios bendrovės ir jos turto įsigijimo veiksmų neatliko, įmonei pirkti iš savo išgalvoto asmens Janio 5000 eurų nesiskolino, jo duoti parodymai dėl šios bendrovės ir jos turto įsigijimo buvo išgalvoti. G. S. jis nepažinojo, šią pavardę sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą. G. B. apie tai, kad jis UAB „ALE“ savininkui pasiūlytų pasirašyti vekselį dėl įmonės įsigijimo, nieko nesakė. G. B. su juo buvo konsultavęsis dėl šios bendrovės pirkimo, jam buvo atvežęs dokumentus, norėdamas įsitikinti, kad viskas yra gerai surašyta. Apie iš UAB „T“ vilkikų subnuomą girdėjo tik iš tyrėjos, nieko apie tai nežinojo, jo duoti parodymai buvo išgalvoti. G. B. parodymus apie šių vilkikų subnuomą sužinojo būdamas suimtas, ištiko šokas, kodėl G. B. davė būtent tokius parodymus, nežino ir paaiškinti negali. Apie kemperio nuomą fantazavo, elektroniniu paštu nesinaudojo ir juo nieko nesiuntė. Jo darbovietėje buvo atlikta krata, tačiau, kaip nurodo kasatorius, G. B. dažnai pas jį lankydavosi kaip senas pažįstamas. Biure buvo trys kompiuteriai, iš kurių G. B. naudojosi tik jo kompiuteriu. Kasatorius neklausė G. B., kokiu tikslu šis naudojosi jo kompiuteriu, ir nežiūrėjo, ko G. B. ieškojo kompiuteryje. Kratos metu jo darbovietėje buvo rastas portfelis, tačiau šis portfelis priklausė G. B.. Be to, UAB „MD“ su transporto priemonių nuomos punktu buvo sudarę bendradarbiavimo sutartį, todėl automobilius nuo penktadienio iki pirmadienio išsinuomodavo labai gera kaina, o kasatorius nuomodavo savo draugams, t. y. pernuomodavo automobilius. Automobilius G. B. iš jo nuomojosi keletą kartų, apie 2–3 kartus, paprastai „WV Golf“ ir „Opel“, už nuomą G. B. jam mokėjo. Nuomą formindavo savo vardu, po to perduodavo automobilį G. B.. Kai G. B. atvyko pas jį išsinuomoti paskutinį kartą automobilį – penktą „WV Golf“, buvo penktadienis, G. B. jo biure paliko portfelį. Vėliau jis ar G. B., tiksliai nepamena, paskambino ir pasakė, kad paliko portfelį, sutarė, kad pirmadienį, kai G. B. atvarys į Vilnių išnuomotą automobilį, kartu pasiims ir portfelį. Portfelis buvo paliktas biure prie konferencijų stalo, prie kurio jis su G. B. gerdavo kavą. Pirmadienį G. B. atvažiavo į biurą, tačiau pasakė, kad dar turi važiuoti į „Akropolį“. G. B. išvažiavus, po valandos jo darbo vietoje buvo atlikta krata. Automobilis buvo grąžintas maždaug po mėnesio, jis G. B. palikto portfelio nelietė, jo neatidarinėjo, G. B. jam niekada nesakė, kas yra tame portfelyje. Apie paso suklastojimą taip pat nieko nežinojo, apie tai sužinojo iš pranešimo apie įtarimą. Su G. B. bendraudavo jo turimu telefonu ir tuo pačiu mobiliojo telefono numeriu, nes kito jis net ir neturėjo. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki sulaikymo, automobiliais „Audi 80“, „VW Passat“ nesinaudojo, balto „F. D.“ automobilio neturėjo. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki jo sulaikymo buvo išvykęs į Uzbekistaną, tai buvo kelionė, kurią prisimena, nes buvo pasirašyta reikšminga sutartis. Apie Marių, pravarde „dantistas“, taip pat nieko nežino. Apie Gediminą žinojo, nes turint savo transporto įmonę, iki jos bankrutavimo, taip pat buvo reikalinga TIR kortelė, t. y. draudimas, o tam, kad gautų šį draudimą, reikėjo baigti kursus. Kadangi nuo tų laikų turėjo Gedimino telefono numerį, jį davė G. B..

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino, jog jo parodymus patvirtino ir nuteistasis G. B.. G. B. nurodė, kad visą neteisėtą veiklą sugalvojo ir vykdė M. D., o jį (kasatorių) apkalbėjo, nes jam ir jo šeimai buvo ne kartą grasinta. M. V. kasaciniame skunde pažymi, kad, įteikus jam pranešimą apie įtarimą, pirmųjų apklausų metu savo kaltės nepripažino. 2010 m. gegužės 28 d., atliekant jo apklausą, visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau tai pripažinti jis buvo priverstas policijos pareigūnų, kurie apklausų metu darė jam psichologinį spaudimą. Tiek prokurorė, tiek apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad jam būnant kalėjime nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. pas jį lankėsi pareigūnas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai neatitiko BPK reikalavimų, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, jo apklausa (per kurią buvo priverstas prisipažinti) vadovavosi. Kasatoriaus nuomone, jo nurodomi argumentai patvirtina, kad teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendį, taip pažeidė teismų praktikoje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Kasatorius teigia, kad jo melagingai nurodytas aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, nes nuosprendyje nurodė, jog „įvertinant visas aplinkybes visumoje, darytina pagrįsta išvada, kad M. V. parodymai, kuriais jis pripažino savo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, buvo teisingi iš dalies, nes nenustatyta jokių duomenų apie asmenį, vadinamą Janiu“. Kasatorius mano, kad pats teismas pripažino, jog, siekdamas išeiti į laisvę, jis nurodė klaidingas aplinkybes. Be to, kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis 2010 m. gegužės 28 d. apklausa, nes asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Šiuo atveju, pasak kasatoriaus, apklausa buvo atlikta dėl psichologinio spaudimo ir joje nurodė melagingas aplinkybes, siekdamas kuo greičiau išeiti į laisvę ir padėti šeimai.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo pirmosios instancijos teismo išvadas. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad „jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nusikalstamas veikas G. B. vykdė kartu su M. V., byloje nėra. Apklausti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nė vienas neatpažino M. V., kaip asmens, su kuriuo jie bendravo telefonu ar tiesiogiai. Priešingai, M. V. parodymus apie tai, kad jis davė parodymus prieš save, patvirtina valstybinio kaltintojo pateikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo pažyma“. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir 2010 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada, kuri nepatvirtino, jog M. V. būtų padaręs kokius nors rankraštinius įrašus nors viename su nagrinėjamų nusikaltimų padarymu susijusiame dokumente. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad „G. B. jam inkriminuotas veikas padarė ne su kaltinamuoju M. V., o su kitu asmeniu, kuriuo jis įvardijo M. D.. Atsižvelgiant į tai, jog G. B. nurodytas asmuo M. D. yra miręs (tai patvirtina gynybos į baudžiamąją bylą pateikta Gyventojų registro tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma (T. 18, b. l. 114), kurioje nurodoma, kad M. D. mirė 2012 m. rugpjūčio 11 d.), M. D. kaltės klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas)“.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pats pripažino, jog „G. B. parodymai apie M. D. nepaneigti, tačiau tie parodymai teismo posėdyje nepatvirtinti“. Kasatorius mano, kad šiuo atveju abejonės dėl M. D. dalyvavimo nusikalstamoje veikloje turėjo būti traktuojamos jo naudai, nes taip reikalauja pagrindiniai baudžiamosios teisės principai.

Be to, kasatorius mano, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė esminius pažeidimus, nes neatkreipė dėmesio į aukščiau nurodytas aplinkybes ir priėmė nuosprendį, kuriame nenurodė pagrįstų įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijas teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas. Jis pažymi, kad BPK 331 straipsnyje yra nustatyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio reikalavimai, t. y. šio straipsnio 2 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. M. V. mano, kad teismo nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu, surašytas pažeidžiant BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nuosprendžio ir neatsikirto į visus teismo posėdyje nurodytus jo motyvus, apsiribojo tik bendromis frazėmis, kad tai tėra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas jam paskyrė per griežta bausmę.

Jo nuomone, teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Be to, anot kasatoriaus, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos skiriant bausmės dydį tokios kategorijos bylose. BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi įstatymas nustato, kad, skiriant bausmę, vienodą reikšmę turi visos 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybes, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta ir motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis. Kasatoriaus nuomone, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Šio teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai įpareigoja teismus, skiriant bausmę, atsižvelgti ir į kaltės formą bei rūšį, kaltininko asmenybę. Kasatorius mano, kad teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, neatkreipė dėmesio į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, šeimines bei kitas bylos aplinkybes.

Apibendrindamas kasaciniame skunde dėstomus argumentus, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes šis teismas, tinkamai neišanalizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningą loginę visumą, nenurodęs iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų ir kartais net iš esmės iškreipdamas jų turinį, padarė neteisingas išvadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas visų surinktų įrodymų visetas ir būtų išsiaiškintos visos svarbios bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybės. Esant abejonių, bet nepavykus jų pašalinti, išnaudojus visas galimybes, jos turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai.

Nuteistojo M. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. V. dėl kaltinimų bendrininkų grupe su G. B. padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, bei dar aštuonis nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių, panaikino ir dėl M. V. priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują – apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal jas teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.  Šių taisyklių privalu laikytis ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismui.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje sutrinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BPK 20 straipsnio 1–4 dalies nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis, t. y. turi būti pagrįstas, išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Apkaltinamojo nuosprendžio surašymas turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus: jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas G. B. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.

M. V., kaltinamą padarius minėtas nusikalstamas veikas veikiant bendrininkų grupe su G. B., pirmosios instancijos teismas išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, M. V. buvo pareikšti kaltinimai pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kurie iš esmės buvo grindžiami G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, paties M. V. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2010 m. gegužės 28 d. duotais parodymais bei kratos metu jo darbo vietoje rastu ir paimtu odiniu portfeliu su jame esančiais daiktais bei dokumentais, šiukšliadėžėje rastais ir paimtais lapeliais su įvairias rankraštiniais užrašais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. V. kaltu neprisipažino, teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2010 m. gegužės 28 d. duodamas parodymus kaltu prisipažino nes, būnant keturis mėnesius sulaikytam, operatyviniai darbuotojai jam sakydavo, kad kol neprisipažins, iš suėmimo nebus paleistas, todėl, neturėdamas kitos išeities, davė parodymus, kuriais, žinodamas, kokius parodymus davė G. B., save apkalbėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. B. kaltu prisipažino, tačiau teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus M. V. apkalbėjo, teigė, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrai veikdamas ne su M. V., o su M. D.. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kaltinamųjų duotus parodymus, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis konstatavo, kad byloje įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų ir leistų ne prielaidomis, o įrodymais pagrįsti M. V. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. V. buvo išteisintas, panaikino ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį padaręs išvadą, kad, spręsdamas M. V. kaltės klausimą dėl jam pareikštų kaltinimų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, t. y. nepagrįstai atsižvelgdamas tik į savo kaltę neigusio M. V. teisme duotus parodymus, jo dalyvavimą vykdant jam inkriminuojamus nusikaltimus paneigiančius G. B. parodymus ir nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių M. V. dalyvavimą padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas naujame nuosprendyje išdėstęs M. V. ir G. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad „didžiąja dalimi“ M. V. parodymus patvirtino ir nuteistasis G. B., paaiškindamas, kad M. V. nesusijęs su jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau, kaip nurodė teismas, vertinant M. V. ir G. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumoje, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, „jie neatlaiko kritikos“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, kad tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su M. V., jo paveiktas ir sukurstytas, G. B. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iškeltą versiją, jog nusikalstamas veikas G. B. padavė su kitu asmeniu, t. y. jo paties įvardijamu M. D., kaip galima spręsti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėstomų argumentų, iš esmės paneigia V. D., B. D., J. D. parodymai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa, konstatuojant jo prisipažinimą bei fiksuojant parodymus, yra jo parodymų įrodomosios galios įtvirtinimo būdas. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį, jeigu teisiamajame posėdyje kaltinamasis duoda parodymus, kurie skiriasi nuo tų, kuriuos jis, būdamas įtariamasis, davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, šie parodymai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi. Tokiais atvejais teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis ne tais parodymais, kuriuos kaltinamasis davė teisme, o būtent tais, kuriuos jis, kaip įtariamasis, davė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

BPK 301 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, teisme ištirtais daiktiniais įrodymais ir dokumentais, gali remtis ir įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje.

Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, BPK numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnis). Tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė glaudžiai susijusi su BPK 301 straipsniu, reikalaujančiu, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu. Skirtingus interesus byloje turintys proceso subjektai (šalys) turi teisę siūlyti teismui, kaip turi būti išspręsta byla, ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus. Šalims teismo procese turi būti sudaromos vienodos galimybės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Teisė pateikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant kaltinamajam suteikiama vadovaujantis BPK 270, 275, 276, 279–286, 289–292 straipsniuose numatytomis galimybėmis. Prokuroras, be kita ko, įrodymų tyrimo metu gali prašyti teismo leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus (BPK 288 straipsnis). Jeigu toks prašymas pateiktas, teismas, esant pagrindui patenkinęs prokuroro prašymą, padaro bylos nagrinėjimo teisme pertrauką. Prokuroras papildomus proceso veiksmus gali atlikti pats arba pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Prokuroras naujus liudytojus, kurie gali duoti bylai reikšmingus parodymus, pristato į teismą pats arba prašo teismą, kad jis liudytojus iškviestų. Prokuroro pateikti proceso veiksmų protokolai ir kitokie dokumentai perskaitomi teisiamajame posėdyje BPK 290 straipsnyje nustatyta dokumentų perskaitymo tvarka. Nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimo metu prokurorė BPK 288 straipsnyje nustatyta teise nesinaudojo, prašymo leisti jai pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus teismui nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu iškilus naujai versijai dėl to, kas vis dėlto buvo G. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų bendrininkas, prokurorės iniciatyva ir pavedimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjas G. T. 2013 m. gegužės 27 d. kaip liudytoją apklausė V. D., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėjas (pavardė neįskaitoma) 2013 m. gegužės 30 d. kaip liudytoją apklausė B. D., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos vyr. tyrėjas S. K. 2013 m. gegužės 28 d. kaip liudytoją apklausė J. D.. Gavusi šių asmenų apklausos protokolus, bylą nagrinėjant teisme prokurorė pati perskaitė M. D. tėvų (t. y. B. D. ir J. D.) parodymus, paprašė apklausų protokolus pridėti prie bylos, o pačių liudytojų į teismą apklausai nekviesti, nes (kaip užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole) jų parodymai „neduoda jokių argumentų“. Teismas nutarė prokurorės pateiktus protokolus pridėti prie bylos, tačiau minėtų asmenų parodymų neperskaitė, ir, kaip matyti iš priimto nuosprendžio, jais nesivadovavo ir jų net neaptarinėjo. Nepaisant to, kad V. D., B. D. ir J. D. parodymai teisėjo teisiamajame posėdyje nebuvo perskaityti, šie asmenys nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas naujame nuosprendyje išdėstė V. D. (pažymėtina, kad net pati prokurorė jos parodymų nebuvo paskelbusi), B. D., J. D. parodymus ir, nurodęs, kad jais abejoti neturi pagrindo, jais, kaip įrodymais, grindė apkaltinamąjį nuosprendį paneigdamas ir nuteistojo G. B., ir liudytojo A. S. parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog G. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė kartu su M. V., kad savo kaltę pripažino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y. šios apklausos metu jis vienareikšmiškai patvirtino M. V. dalyvavimą nusikaltimų padaryme.

Teisėjų kolegija, dar kartą pažymėdama, kad teismas nuosprendyje gali remtis įtariamojo parodymais, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai perskaitomi teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas M. V. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas iš esmės grindė G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui teisiamajame posėdyje, nebuvo perskaityti, taip pat nebuvo perskaityti ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

M. V. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo apklaustas. Byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, tačiau vien šiais duomenimis teismas negali pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktoje apklausoje gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, tačiau, kaip jau buvo minėta, jie negali būti vertinami kaip turintys savarankišką įrodomąją reikšmę ir galią turintys įrodymai. Jeigu yra skirtumų ir prieštaravimų tarp parodymų, kuriuos asmenys davė teisme ir prieš tai ikiteisminiame tyrime, teisėjas gali išsiaiškinti skirtumus ir prieštaravimus. Tačiau priimdamas nuosprendį teismas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi ir todėl jais remiamasi nuosprendyje. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2010 m. gegužės 28 d., konstatavo, kad, vertinant visas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, jog M. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2010 m. gegužės 28 d. duoti parodymai, kuriais jis pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo teisingi iš dalies, nes nenustatyta jokių duomenų apie asmenį, vadinamą Janiu; kad M. V. kaltę patvirtina ne tik jo paties, G. B. bei kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga. Tai reiškia, kad šis teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus M. V. parodymus pripažino įrodymais ir, kaip matyti iš nuosprendžio turinio, paneigdamas jo teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir juos pripažindamas kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, rėmėsi G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo perskaityti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks apeliacinės instancijos teismo byloje surinktų duomenų tyrimas ir vertinimas pagrindžiant M. V. kaltumą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neatitinka nei BK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nei BK 242 straipsnio nuostatų, pagal kurias nuosprendyje galima remtis tik tais duomenimis, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti tiesiogiai.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad M. V. kaltumą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t. y. bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. darbo vietoje, UAB „MD“ patalpose, šiukšlių maišuose buvo rasta įvairių popieriaus lapelių su G. S., M. R. pavardėmis, įvairių įmonių pavadinimais, kad kratos metu buvo rastas portfelis su jame esančiais įvairaus pobūdžio dokumentais, pasirašytais G. S. vardu. Pasak šio teismo, pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2010 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadą nustatyti, ar tam tikrus rankraštinius įrašus ant tyrimui pateiktų popieriaus lapų galėjo parašyti M. V. ar G. B., nėra galimybės, todėl spręstina, kad tai, jog M. V. vis dėlto galėjo padaryti tam tikrus rankraštinius įrašus jo darbo vietoje rastuose dokumentuose, specialisto išvada nėra paneigta.

Tokia šio teismo išvada nesuprantama. Iš ikiteisminio tyrimo pareigūno specialistams pateiktos užduoties bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados matyti, kad tirti buvo pateikta nukentėjusių įmonių bei asmenų pateikti dokumentai (akcijų pirkimo–pardavimo, automobilių subnuomos, puspriekabių nuomos ir t. t.), kurie ir buvo tiriami bei padaryta išvada, kad nustatyti, kas juos pasirašė – M. V. ar G. B. – nėra galimybės. Tačiau, kaip matyti ir iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių, teismas nustatė, kad dokumentus pasirašinėjo G. B.. Taigi, kodėl minėta specialisto išvada siejama su tuo, kas buvo rasta UAB „MD Experts“ patalpose šiukšlių maišuose ir portfelyje, lieka neaišku.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles – nuosprendyje neišdėstė M. V. padarytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų (sukčiavimų) aplinkybių taip, kaip tai nustatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, juolab kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria G. B. pripažintas kaltu nusikalstamas veikas padaręs su nenustatytu asmeniu, nekeitė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo dėl M. V. priimtas nuosprendis neatitinka BK 301 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies bei 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Minėtus pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, patenkinus prokurorės apeliacinį skundą, dėl M. V. priimtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinį skundą buvo padavęs ir G. B., kuris ginčijo jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė, kasacine tvarka G. B. šio teismo priimto sprendimo neskundžia. Nepaisant to, kad G. B. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs grupe su M. V., naikinti dėl jo priimtą nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, tenkinant civilinio ieškovo apeliacinį skundą, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl „I“ civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, t. y. iš G. B. ir M. V. priteista solidariai atlyginti 188 144,36 Lt „I“ padarytai turtinei žalai atlyginti. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis taip pat naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl M. V. išteisinimo, priimtas naujas nuosprendis – M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (aštuonias pagal šio straipsnio 2 dalį kvalifikuotas veikas), panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Taip pat panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai iš G. B. ir M. V. 188 144,36 Lt turtinei žalai atlyginti „I” naudai ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                              Viktoras Aidukas

                                                                                                             Vytautas Masiokas

                                                                                                              Aldona Rakauskienė