VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Romai Railianienei, 

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,

kaltinamajai M. K., jos gynėjui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko),

nukentėjusiajai R. K., jos atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

vertėjaujant Helenai Žemaitel, Svetlanai Minkavovai, Natalijai Reut, Olgai Macijauskienei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2019 m. birželio 12 d. paleista lygtinai,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

M. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą R. K., o būtent, kad ji, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sugniaužė abi rankas į kumščius, grasino R. K. žodžiais „tavęs čia nebeliks, aš padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aš su tavim susidorosiu“, dėl ko nukentėjusioji R. K. turėjo realų pagrindą manyti, kad jos grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. nurodė, kad kaltės neprisipažįsta. Gruodžio 11d. išgėrinėjo su vyru namuose, savo kambaryje. R. dažnai ateidavo į virtuvę. Girdėjo, kad ji ten kažką daro. Ji taip pat nuėjo į virtuvę, plovė puodukus. Vėliau pamatė, kad R. yra ne viena, prie laiptų sėdi jos sugyventinis, o prie pat jų durų sėdi sūnus. Pamanė, kad jie sėdi ir klausosi apie ką ji kalbasi su vyru. Grįžus iš tualeto, R. sūnus pastūmė ją į nugarą, kad išprovokuotų veiksmą. Paprašė savo vyro, kad pasakytų jiems, jog nesikabinėtų. O vakare atvykusi policija, ją suėmė, laužė rankas, sakė važiuoti į policijos komisariatą. Paklausus, kodėl taip elgiamasi, ji nieko nepadarė, pareigūnas, nieko neaiškindamas, uždėjo antrankius ir išvedė į lauką neapsirengusią. Buvo atvykęs antras ekipažas, kuris išvežė ją į komisariatą be akinių, asmens dokumento, telefono. Vėlai vakare atnešė įtarimą ir pasakė, kad turi pasirašyti už ką ją uždarė. Pasakė, kad negali perskaityti, nes neturi akinių. Pareigūnas perskaitė, ten buvo parašyta, kad ji grasino, o nukentėjusioji priėmė tuos grasinimus rimtai, kadangi ji (M. K.) buvo suspaudusi kumščius. Nenorėdama ten likti pasirašė ir paprašė advokato. Pareigūnas pasakė, kad karantinas, problemos su advokatais. Ryte tyrėja ją apklausė, perskaitė, jai pasirašius paleido namo, tuo viskas ir baigėsi. Kovo mėn. pradžioje paskambinusi tyrėja pasakė, kad byla išnagrinėta, viskas baigta, advokatas nepriklauso, apklausų nebus, bylą išsiųsta, galima susipažinti su byla. Kai perskaitė bylą, pamatė, kad atsirado, jog ji (M. K.) puolė, o ją laikė, visiškai kita situacija. Ji su vyru net nesuprato, kad atvažiavo pareigūnai. Klausė pareigūnų, kas atsitiko, ką pažeidė, o tai sukėlė jai susijaudinimą ir tokią reakciją. Kaltinamosios teigimu, nukentėjusioji gali sureaguoti ir jei ramiu balsu pasakoma. Tą kartą nebuvo grasinimų ir konflikto. Tai jos sūnus norėjo išprovokuoti. Pasiskundė vyrui, kad stumdo, bet vyras atsakė, kad jie yra girti ir jis nesiaiškins. Nukentėjusioji nori ją išvaryti iš tų namų. Pripažįsta tik tai, kad buvo išgėrusi, tačiau grasinimų nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta M. K. parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo kalta neprisipažino. Ji gyvena su vyru S. K. (S. K.) name per pusę: viena pusė priklauso jos vyrui, kita pusė priklauso jo buvusiai žmonai R. K.. Yra tik žodinis susitarimas, kad R. K. su sugyventiniu ir sūnumi gyvens antrame aukšte, o ji su vyru pirmame aukšte. Virtuve pirmame aukšte naudojasi bendrai. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 14 val. ji su vyru vartojo alkoholį, gėrė romą savo kambaryje. R. K. su savo šeima buvo virtuvėje. Ji nuėjo į tualetą, praėjo pro virtuvę, kurioje buvo R. K. su šeima, po kelių minučių grįžo atgal. Kai norėjo užeiti į savo kambarį, jai kažkas su koja pastūmė į nugarą, kas konkrečiai nematė, net neatsisuko. Nukritusi nebuvo, fizinio skausmo nejautė. Tik pasakė vyrui, kad jie negražiai elgiasi. Vyras išėjo į virtuvę ir pasakė, kad jie paliktų ją ramybėje ir grįžo atgal, toliau su vyru bendravo tarpusavyje kambaryje. Atvažiavo policija, vienas iš pareigūnų bendravo su ja, kitas pakilo į antrą aukštą. Jis sugrįžo, uždėjo jai antrankius ir norėjo išvežti. Jai prasidėjo isterija, ji klykė, nes nieko nepadarė. Policija ją nuvedė į tarnybinį automobilį. Kitas ekipažas pristatė į policijos komisariatą. R. K. ji negrasino, jokių kumščių negniaužė ir grasinančių žodžių nesakė. Ji taip pasakė, nes nori, kad ji išsikraustytų iš namo (b. l. 80-82).

Teisiamojo posėdžio nukentėjusioji R. K. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. vėlai vakare, apie 9-10 val. išėjo į virtuvę gaminti, tuo metu atėjo M. K., kuri su S. K. tris dienas gėrė alkoholį. M. K. priėjusi labai arti pradėjo ją pravardžiuoti, sakydama „per tave ,,suč...“ virtuvėje nėra vietos“, ir nuėjo į savo kambarį. Tai išgirdęs buvęs vyras, pradėjo ją šaukti iš kambario. M. K. nuėjo pas jį ir vėl sugrįžo, pasakė, kad išsiaiškins su ta ,,su...“. Tarp virtuvės ir jų kambarių yra vienos durys, kambariai sujungti. Kai norėdama išeiti M. K. pradėjo atidarinėti duris, S. jos neišleido. Todėl ji vėl pradėjo rėkti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs sūnus, nusileido į apačią ir padėjo S. laikyti M. K., ją laikė dviese, o ji toliau prasivardžiavo, šaukė ir pasakė „ko aš nepadariau, padarysiu, tu negyvensi“. Po to atėjusiam savo sugyventiniui Z. D. (Z. D.) pasakė, kad nesikištų. Sūnui pasakius kviesti policiją, ji taip ir pasakė, kad iškvies, todėl M. K. truputį nusiramino. Nuėjusi į antrą aukštą, iškvietė policiją. Nukentėjusios teigimu, anksčiau M. K. buvo ją sužalojusi, dėl to buvo atliktos 4 operacijos, buvo 50/50, kad išgyvens. Neišeina padaryti atskiro įėjimo, reikia viską parduoti. M. K. visada rodo, kad jos neapkenčia, gali vakarais stuksenti į langą. Anksčiau buvo sugadinti laiptai, kvietė policiją. Nežinosi, ko iš M. K. laukti, ypatingai, kai ji yra išgėrusi. Ji sakė, kad „tavęs čia nebeliks, aš padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aš su tavim susidorosiu“, mane su peiliu pribaigs. Pasak nukentėjusios, konfliktai su M. K. buvo nuo pat pradžių. Kai M. K. būna virtuvėje, ji stengiasi ten neiti, bijo. Dėl ankstesnio sužalojimo nukentėjusioji parodė, kad tą dieną M. K. buvo užgėrusi su vyru. Ji su sūnumi virtuvėje gėrė kavą, o tuo metu M. K. atidariusi duris, metė puodelius į grindis. Sūnui pasakius eiti į antrą aukštą, ten nuėjusi kabino drabužius, o sūnus su sugyventiniu buvo kambaryje. M. K. rėkė ant jos, durys buvo pridarytos. Matė, kaip M. K. eina į antrą aukštą su chalatu ir kažką laiko. Negalvojo, kad eina pas ją, manė, kad eina pas dukras. Nukentėjusios teigimu, jai stovint per vidurį, M. K. ištraukė peilį ir dūrė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), jos buvusio vyro žmona M. K. grasino susidoroti ir pasakė, kad padarys tai, ko nepabaigė. Jai atėjus į virtuvę gaminti valgyti, po kelių minučių į virtuvę atėjo jos buvusio vyro S. K. neblaivi žmona M. K., kuri elgėsi agresyviai, gniaužė abi rankas į kumščius ir pradėjo grasinti sakydama, kad „tavęs čia neliks, aš padarysiu tai, ko nepabaigiau“. Turėjo omenyje ją nužudyti, „tu negyvensi, aš su tavimi susidorosiu“. Jie gyvena bendrai. Ji išsiskyrė su savo vyru S. K. ir namas teisme buvo padalytas per pusę. Vėliau buvęs vyras susirado kitą žmoną M. K., kuri, būdama neblaivi, prieš du metus jai su peiliu perpjovė pilvą ir už tai 2 metus atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Kadangi M. K. jau buvo jai sunkiai sutrikdžiusi sveikatą, prašo dėl jos tokių veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą, ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad gyvena name, kuris priklauso jai ir jos buvusiam vyrui S. K.. Po santuokos nutraukimo name gyvena buvęs vyras ir jo dabartinė žmona M. K., taip pat ji, jų bendras sūnus A. K. (A. K.) ir jos sugyventinis Z. D.. Po skyrybų nenustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau savaime nusistovėjo, kad ji su sūnumi ir sugyventiniu gyvena antrame aukšte, o buvęs vyras su žmona pirmame aukšte. Dušas antrame aukšte ir virtuvė pirmame aukšte naudojami bendrai. Įėjimas į namą yra vienas. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, ji nuėjo į virtuvę ir gamino vakarienę, buvo viena virtuvėje. Maždaug po 10 minučių į virtuvę atėjo M. K., kuri su vyru prieš tai gėrė 2-3 dienas. M. K. pradėjo plauti puodukus, o ji tuo metu buvo prie viryklės. M. K. be priežasties pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, rėkti „...va gyventi nusibodo, tu vėl virtuvėje, per tave vietos nėra virtuvėje“, po to grįžo atgal į kambarį. Tuo metu, kai ji rėkė, buvęs vyras iš kambario šaukė, kad ji grįžtų atgal. Ji girdėjo, kaip M. K. kambaryje sakė jam, kad eis su ja išsiaiškinti. Buvęs vyras atsistojo tarpdury ir jos neišleido, bet ji su riksmais veržėsi iš kambario. Išgirdęs riksmus, iš antro aukšto nusileido sūnus, o iš paskos ir jos sugyventinis. A. padėjo tėvui laikyti duris, kad jo žmona negalėtų išeiti iš kambario. Sugyventinis stovėjo ant laiptų ir nesikišo. Tuo metu, kai vyrai ją laikė, ji rėkė, jog „padarys savo darbą, kurio nepadarė praeitą kartą, vis tiek, „...le“, negyvensi“. Ji suprato, kad ji turėjo omenyje tą įvykį, kai prieš 3 metus sunkiai ją sužalojo peiliu. Ji labai išsigando, pradėjo drebėti rankos kojos. Sūnus pasakė, kad kviestų policiją, nes M. K. negalėjo nusiraminti, rėkė ant viso namo. Išgirdusi, kad kvies policiją, ji nusiramino. Ji užlipo į antrą aukštą ir paskambino pagalbos telefonu. Jų santykiai su M. K. įtempti, ji nuolat ieško prie ko prisikabinti, provokuoja ją, keikia necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja, rodo nepadorus gestus. Jeigu ji būna viena virtuvėje, M. K. nuolat „užkabina“ ją žodžiais. Ji bijo būti viena namuose. Kadangi ne kartą sakė, kad atkeršys jai už tai, jog per ją buvo įkalinta. Kai M. K. jai grasino, tai visi namo gyventojai girdėjo. Ji jai grasino tik žodžiais, mosikavo rankom, stūmė nuo savęs savo vyrą ir veržėsi pro duris į virtuvę, kur tuo metu buvo ji. Kai virtuvėje įvyko pirmas žodinis konfliktas, joje buvo tik ji ir M., daugiau nieko nebuvo. Jokio fizinio smurto prieš M. K. nebuvo (b. l. 30-32). 

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad gal prieš pusę metų, vakare, apie 8-9 val. vakaro, buvo (duomenys neskelbtini). Mamai nuėjus į apačią gaminti valgyti, prasidėjo riksmai, tad jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Mama stovėjo šalia virtuvės, tėvas laikė M. K., neleido pro duris. Jis padėjo tėvui ją sutramdyti. M. K. buvo agresyvi, sakė keiksmažodžius, grasino, kad pabaigs tą, ko nepadarė. Pasakė mamai, kad kviestų policiją. Po to atvažiavo policija. M. K. išgėrusi yra agresyvi, gal taip bando išvaryti mamą iš namų. M. K. peiliu įdūrė mamai į pilvą. Pasak liudytojo, jis suprato, kad tai yra rimta grėsmė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis, mama ir jos sugyventinis gyvena antrame aukšte, o tėvas su dabartine žmona pirmame aukšte. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare jis buvo antrame aukšte, savo kambaryje. Mama nuėjo į pirmą aukštą, virtuvę, pagaminti vakarienę. Po kažkiek laiko išgirdo rėkimą iš apačios, rėkė tėvo žmona M.. Ji keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis suprato, kad kažkas gali atsitikti, nes M. su tėvu vartojo alkoholį jau apie 2-3 paras. Kai M. būna girta, nuolat kabinėjasi prie mamos. Jis nusileido į apačią ir pamatė, kad tėvas bando M. įstumti į kambarį, o ji veržiasi į virtuvę, kur tuo metu buvo mama. Jis iš karto puolė padėti tėvui, bandė kartu su tėvu ją įstumti atgal į kambarį. M. priešinosi, bandė ištrūkti į virtuvę, šaukė, kad „tai, ko nepadarė, padarys, kad mama negyvens, kad ji nieko nebijo“, mamą vadino „...le“. Jis labai išsigando dėl mamos, suprato, kad ji vėl gali griebtis smurto prieš ją, nes prieš tris metus ji peiliu jau buvo sunkiai sužalojusi mamą. Jos žodžius suprato kaip realų pavojų mamai. Šaukdama grasinančius žodžius mamos atžvilgiu, ji buvo agresyvi, elgėsi neadekvačiai. Jis mamai pasakė, kad nedelsiant iškviestų policiją. Po jo žodžių M. šiek tiek aprimo. Jam su tėvu pavyko ją įstumti į kambarį ir uždaryti duris. Girdėjo, kaip ji kambaryje dar keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis su mama nuėjo į antrą aukštą, mama paskambino pagalbos telefonu. Mamos sugyventinis liko ant laiptų, nes panašiomis aplinkybėmis mama ir anksčiau jau buvo sužalota. Su mama antrame aukšte laukė policijos. Net atvykus policijos pareigūnams, M. nenusiramino (b. l. 43-45).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. nurodė, kad nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tą kartą jis su žmona išgėrinėjo ir neaišku iš kur, atsirado policija. Žmona išėjo į tualetą ir apsižodžiavo su buvusia žmona. Pareigūnas kalbėjosi su žmona, uždėjo antrankius. Atvykęs antras ekipažas, ją išvežė. M. nebuvo pikta, tai ją norėjo išprovokuoti. Ji negrasino nukentėjusiajai. Konfliktas vyksta dėl turto, namo. Buvusi žmona gyvena su savo sugyventiniu ir dabar nori išmesti iš namų, dėl to vyksta provokacijos. Anksčiau taip pat buvusi išprovokavo, beldėsi į duris. Jam grįžus iš tualeto, buvusi žmona sėdėjo kraujyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. (M. L.) nurodė, kad yra policijos pareigūnas. Pamena, kad kaltinamoji gyvena su vyru pirmame aukšte, o nukentėjusioji antrame aukšte. Nukentėjusioji sakė, kad jai grasino. Kaltinamoji ir jos vyras buvo girti, vyras buvo per girtas suprasti, kas jam sakoma. Kaltinamoji buvo agresyvi ir isterijoje, priešinosi, uždėjo jai antrankius. Vyras sakė, kad ji nekalta, niekam negrasino. Nukentėjusi buvo išsigandusi, sakė, kad prieš 2 metus kaltinamoji panaudojo peilį ir dūrė į pilvą. Nepamena, ar nukentėjusios vyras (sugyventinis) buvo išgėręs. Pasak liudytojo, pirmame aukšte buvo alkoholiniai gėrimai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. dirbant buvo gautas pranešimas dėl konflikto tarp moterų (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko nukentėjusioji, šalia buvo jos sūnus. Jie buvo blaivūs. Nukentėjusioji paaiškino, kad buvusio vyro dabartinė žmona jai grasino, sakė, kad dabar padarys tai ko nepabaigė praeitą kartą, kad daugiau jos čia nebus. Ji aiškino, kad įtariamoji prieš du metus ją sužalojo peiliu, parodė jiems randą, kuris buvo per visą pilvą, aiškino jog jos grasinimai realūs. Ji aiškino, kad jie naudojasi bendra virtuve ir tarp jų nuolat kyla konfliktai, ypač kai įtariamoji būna išgėrusi. Ji sakė, kad dabar grasino tik žodžiais, sūnus įsikišo į jų konfliktą ir jį nutraukė. Ji parodė kambarį pirmame aukšte, prie virtuvės, kur tuo metu buvo įtariamoji. Kambaryje buvo įtariamoji ir jos vyras, jie gėrė alkoholį, abu buvo neblaivūs. Vyras visai nerišliai kalbėjo, po kažkiek laiko užmigo. Įtariamosios elgesys buvo neprognozuojamas, tai ramiai kalbėjo, tai nutildavo, nuolat vaikščiojo po kambarį. Po to, kai pasakė, kad ji bus sulaikyta, vengė sulaikymo, nenorėjo niekur eiti, apsirengti. Teko uždėti antrankius, prievarta vesti iki tarnybinio automobilio (b. l. 34-35).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. (Ž. A.) nurodė, kad pavakary gavo iškvietimą dėl grasinimo susidoroti. Pirmame aukšte gyveno kaltinamoji, antrame – nukentėjusioji, kuri aiškino, kad jai grasina buvusio vyro žmona ir kad jau buvo toks atvejis. Kaltinamoji buvo neblaivi, agresyvi, keikėsi, sakė, kad yra sėdėjusi įkalinimo įstaigoje. Kai kaltinamoji nevykdė jų įpareigojimų, panaudojo antrankius. Taip pat juos panaudojo dėl to, kad buvo įtariama grasinimu. Kaltinamosios vyras buvo visiškai neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Kambaryje buvo daug alkoholinių gėrimų, butelių, degtinė. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, sakė, kad grasino peiliu. Nukentėjusioji parodė pilvą, sakė, kad toks įvykis jau buvo. Dar buvo jos sūnus ar sūnėnas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. D. nurodė, kad tą dieną, 2020 m. gruodžio mėn., jis su A. ir R. buvo antrame aukšte. Apie 8 val. vakaro R. nuėjo į pirmą aukštą gaminti vakarienę, o jis buvo antrame aukšte. Išgirdęs riksmus, kaltinamosios balsą, nubėgo į apačią ir pamatė, kad K. durys buvo atidarytos, tarpdury stovėjo šita moteris, K. ją laikė, A. stovėjo už K. ir jam padėjo laikyti kaltinamąją. Kaltinamoji šaukė, bandė ištrūkti, buvo girta. Ji norėjo ištrūkti ir bėgti prie R. K.. Ji rėkė ant R., apvardžiavo, pasakė, kad „nepadarė to anksčiau, tai ir tai padarys, tu negyvensi“. Ji žiūrėjo į R. K., buvo galima suprasti, kad tai adresuota R.. Kai A. ir K. ją laikė ir stūmė į kambarį, A. pasakė, kad mama kviestų policiją. Po šito kaltinamoji šiek tiek nurimo ir tada ją įstūmė į kambarį, uždarė duris. Ji ten dar šaukė, grasino. Jam stovint ant laiptų, R. parodė, kad nesikištų. Kai R. nuėjo į viršų kviesti policiją, jis dar sėdėjo ant laiptų gal 10-15 minučių. Praeitą kartą buvo tokia pati situacija, konfliktas. Jis, R. ir vyresnysis sūnus nuėjo į viršų, o po kurio laiko kaltinamoji paėmusi peilį, atėjo į viršų ir R. smogė peiliu. Dėl to ir dabar liko ant laiptų. Kai viskas nurimo, nuėjo į viršų. Atvykus policijai į apačią nenusileido. Kaltinamoji šaukė, priešinosi. Vyras buvo toks girtas, kad net nesuprato, kas vyksta. Jį matė tik tarpduryje, po to nematė. Jis, R. ir sūnus buvo blaivūs. Kai M. yra išgėrusi, ji labai garsiai kalba, supykusi ant viso pasaulio, ant vyro ir labiausiai ant R.. Kai M. išeina į virtuvę, jie stengiasi neišeiti, nes iš jos galima sulaukti bet ko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. D. nurodė, kad R. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, gyvena jos namo antrame aukšte, kuriame gyvena ir R. sūnus bei pirmame aukšte jos buvęs vyras ir jo žmona M.. Iki įvykio, apie 3 paras, jos buvęs vyras su dabartine žmona M. gėrė. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, R. nusileido į pirmą aukštą gaminti vakarienę į virtuvę, kuria naudojasi bendrai. Maždaug po kelių minučių išgirdo kaip pirmame aukšte rėkė M.. Ką šaukė, nesuprato, girdėjo tik keiksmažodžius ir pavienius žodžius tokius kaip „...lė“ ir panašiai. Jis nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, kad kambario, kuris išeina į virtuvę, tarpdury R. buvęs vyras ir A. laiko M., o ji tuo metu veržėsi į virtuvę ir bandė iš jų ištrūkti. Ji rėkė R., kad „tai, ko ji nepadarė iki galo, ji padarys, ir kad tu negyvensi“. R. tuo metu stovėjo virtuvėje, o vyrai laikė M.. A. pasakė motinai, kad kviestų policiją. Tuo metu vyrai ją įstūmė į kambarį ir uždarė duris. M. sus savo vyru liko kambaryje. Jis nesikišo į konfliktą, viską stebėjo nuo laiptų į antrą aukštą. A. nuėjo į antrą aukštą, o jis liko sėdėti ant laiptų dar apie 10 minučių, nes panašiomis aplinkybėmis prieš kelis metus M. buvo sužalojusi R. peiliu. M. dar apie 5-7 minutes kambaryje rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais šaukė, kad R. jai gyvenimą gadina ir panašiai. Po to atvyko policijos pareigūnai. M., kai būna girta, nuolat priekabiauja prie R. žodžiais, nepadoriais gestais, ją provokuoja. M. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 38-40).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Š. nurodė, kad yra A. K. mergina. Anksčiau buvo konfliktas su M. K., kuri grasino, kad ją papjaus peiliu, kai nuėjo skalbti drabužius su jos skalbimo mašina. Tuo metu nežinojo, kad tai M. K. skalbimo mašina. M. K. sakė daugiau jai ten nesirodyti, nes „paštyrins“ kaip mamą. Išsigandusi dėl savo gyvybės, parašė pareiškimą. Liudytojos teigimu, ji bijojo likti tame name, todėl grįžo gyventi pas save į namus. R. nebuvo užpuolusi M. K.. Konfliktai būdavo, kai M. K. būdavo neblaivi. Apie šį įvykį žino, kad M. K., būdama girta, puolė R. žodžiais. Pati asmeniškai grasinimų negirdėjo.

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. 21.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. K. pranešimas, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), jai grasina sumušimu buvusi jos vyro sugyventinė, visi gyvena viename name (b. l. 6-8).

R. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), jos buvusio vyro žmona M. K. grasino susidoroti ir pasakė, kad padarys tai, ko nepabaigė (b. l. 15-22).

Iš 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas „2020_12_17_21-37-28_370648427385“, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjos pokalbio turinys apie tai, kad jai reikalinga policija, nes jai grasino buvusio vyro žmona (b. l. 49-50).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. 00.13 val. M. K. nustatytas 1,74 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 52).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 145 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. 

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis.

Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017). 

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad M. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną, išgėrinėjo su vyru namuose, savo kambaryje. Girdėjo, kad R. virtuvėje kažką daro. Ji taip pat nuėjo į virtuvę, plovė puodukus. Vėliau pamatė, kad R. yra ne viena, prie laiptų sėdi jos sugyventinis, o prie pat jų durų sėdi sūnus. Pamanė, kad jie sėdi ir klausosi apie ką ji kalbasi su vyru. Pasak kaltinamosios, jai grįžus iš tualeto, R. sūnus pastūmė į nugarą, kad išprovokuotų veiksmą. Po to vakare atvykusi policija, ją suėmė. Kaltinamosios teigimu, tą kartą nebuvo grasinimų ir konflikto. Nukentėjusioji nori ją išvaryti iš namų. Pripažįsta tik tai, kad buvo išgėrusi, tačiau grasinimų nebuvo. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, kaltinamoji nutyli ar sau palankiai bando aiškinti esmines įvykio aplinkybes, parodymai neatitinka tiek pačios kaltinamosios proceso metu duotų parodymų, tiek nukentėjusios, liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jos gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Gretinant kaltinamosios teisme duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais, pažymėtina, kad viso proceso metu M. K. pozicija dėl įvykio nebuvo nuosekli. Antai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė kiek kitokias aplinkybes, teigdama, kad „R. K. su savo šeima buvo virtuvėje. Ji nuėjo į tualetą, praėjo pro virtuvę, kurioje buvo R. K. su šeima, po kelių minučių grįžo atgal. Kai norėjo užeiti į savo kambarį, jai kažkas su koja pastūmė į nugarą, kas konkrečiai nematė, net neatsisuko“. Taigi tokia kaltinamosios pozicija, kad iš pradžių neva ji nematė, kas pastūmė į nugarą, o po to apklausiant teisme teigė priešingai, aiškiai įvardindama, kad ją pastūmė nukentėjusios sūnus, norėdamas išprovokuoti konfliktą, kaip jau minėta, laikytina gynybine, siekiant minimizuoti savo atliktus neteisėtus veiksmus ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę, o tuo pačiu ir paneigiančių jos išsakytą gynybinę versiją. 

Tokios versijos nepatvirtina ir kaltinamosios vyro S. K. teisme duoti parodymai, kuriais teismas nesiremia: pažymėtina, kad liudytojas S. K., priešingai, nei teigė kaltinamoji (kad nebuvo konflikto), nurodė, kad žmona, išėjusi į tualetą, apsižodžiavo su buvusia žmona. Teismui abejonių dėl šio liudytojo parodymų teisingumo ir objektyvumo kyla dar ir dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. nurodė, kad kaltinamosios vyras (taigi liudytojas S. K.) buvo visiškai neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Kambaryje buvo daug alkoholinių gėrimų, butelių, degtinė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. nurodė, kad kaltinamoji ir jos vyras buvo girti, vyras buvo per girtas suprasti, kas jam sakoma. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad kambaryje buvo įtariamoji ir jos vyras, jie gėrė alkoholį, abu buvo neblaivūs. Vyras visai nerišliai kalbėjo, po kažkiek laiko užmigo (b. l. 34-35). Todėl esant aukščiau nurodytiems  parodymų neatitikimams bei įvertinus S. K. ryšį su kaltinamąja, liudytojų  Ž. A. ir M. L. parodymus dėl stipraus S. K. neblaivumo, teismas nesiremia liudytojo S. K. parodymais. 

Kaltinamosios parodymus paneigia nukentėjusiosios R. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad įvykio dieną, apie 9-10 val. vakare išėjus į virtuvę gaminti, tuo metu atėjo M. K. ir priėjusi labai arti, pradėjo ją pravardžiuoti, sakydama „per tave ,,suč...“ virtuvėje nėra vietos“, ir nuėjo į savo kambarį. Tai išgirdęs buvęs vyras, pradėjo ją šaukti iš kambario. M. K. nuėjo pas jį ir vėl sugrįžo, pasakė, kad išsiaiškins su ta ,,su...“. Kai M. K., norėdama išeiti, pradėjo atidarinėti duris, S. jos neišleido. Todėl ji vėl pradėjo rėkti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs sūnus, nusileido į apačią ir padėjo S. laikyti M. K., o ji toliau prasivardžiavo, šaukė „ko aš nepadariau, padarysiu, tu negyvensi“. Nukentėjusios teigimu, anksčiau M. K. buvo ją sužalojusi, dėl to buvo atliktos 4 operacijos, buvo 50/50, kad išgyvens. Nežinosi, ko iš M. K. laukti, ypatingai, kai ji yra išgėrusi.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi proceso eigoje jie išliko nuoseklūs, juos atitinka jos pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 15-22), tokios pozicijos nukentėjusioji laikėsi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16, 30-32). Pagrindą nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus, atspindinčius realią įvykio eigą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir proceso eigoje duoti nuoseklūs liudytojų A. K., Z. D. tarpusavyje sutampantys parodymai. Be to, pagrindą taip manyti patvirtina tuoj pat į įvykio vietą atvykusių liudytojų-policijos pareigūnų M. L. ir Ž. A. tarpusavyje sutampantys, nuoseklūs parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai, t. y. BIRT žiūryklės duomenyse bei kitų objektų apžiūros protokole nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad tuoj pat po įvykio, nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į policiją, pranešdama apie tai, kad jai reikalinga policija, nes jai grasino buvusio vyro žmona (b. l. 49-50).  

Kaltinamosios gynyba kvestionuoja R. K. parodymų patikimumą, nes neva tai yra vienintelis būdas „išgyvendinti“ kaltinamąją iš namų. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai, teismas nenustatė aplinkybių, jog nukentėjusioji ar liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų parodymus vertinti kaip siekį duoti nepalankius parodymus kaltinamajai ir tuo pačiu jai pakenkti. Teismas, spręsdamas dėl aptariamo įvykio faktinių aplinkybių, kaip esminiais remiasi ne kaltinamosios, o pirmiau aptartais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos esminėse detalėse patvirtina kiti įrodymai, t. y. pirmiau minėtų liudytojų parodymai, taip pat jos pareiškime išdėstytos aplinkybės ir kt.

Kaip jau buvo minėta, grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad kaltinamosios grasinimas gali būtų įvykdytas, pažymi, kad šioje dalyje atmeta kaltinamosios gynybos išsakytą poziciją, neva kaltinamoji be pagrindo išsigando ir pamanė, kad grasinimai yra realūs, įvertinus ir tai, kad kaltinamoji nepadarė jokio fizinio poveikio nukentėjusiajai. Priešingai, teismo vertinimu, pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad kaltinamosios M. K. išsakytas grasinimas „tavęs čia nebeliks, aš padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aš su tavim susidorosiu“ yra realus, sudaro ta aplinkybė, kad kaltinamoji M. K. 2018 m. liepos 11 d. buvo teista už tai, kad sunkiai sužalojo nukentėjusios sveikatą būtent spontaniškai, iš pasalų, paslėpdama chalate peilį, jį išsitraukė ir dūrė (b. l. 63-68). Tą aplinkybę, jog kaltinamosios išsakytas grasinimas gali būti realus, stiprina ir liudytojos K. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad ji taip pat anksčiau patyrė konfliktą su M. K., kuri grasino, kad ją papjaus peiliu, kai nuėjo skalbti drabužius su jos skalbimo mašina. M. K. sakė daugiau jai ten nesirodyti, nes „paštyrins“ kaip mamą. Be to, nukentėjusios sugyventinis apklausiamas teisme nurodė, kad dar išėjus sugyventinei į kambarį, jis dar laukė ant laiptų, kol viskas aprims, o nukentėjusios sūnus taip pat teigė, kad M. K. buvo agresyvi, sakė keiksmažodžius, grasino, kad pabaigs tą, ko nepadarė, ką jis suprato, kad tai yra rimta grėsmė. Taigi, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji R. K. išties pagal grasinimo išraišką bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. 

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ir nukentėjusioji teigia, jog dėl jos išsikraustymo iš bendro gyvenamojo namo yra suinteresuota ir kaltinamoji, t.y. šiuo atveju, teismo vertinimu, abi pusės (tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji) vienodai suinteresuotos gyvenamojo namo valdymu ir disponavimu be bendrasavininkių, todėl dar ir dėl šios aplinkybės teismas nesivadovauja kaltinamosios gynybos argumentais dėl nukentėjusiosios  R. K. parodymų patikimumo – neva tai yra vienintelis būdas „išgyvendinti“ kaltinamąją iš namų.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog tiek liudytojas M. L., tiek liudytojas Ž. A., policijos pareigūnai paliudijo, jog kaltinamoji iškart po įvykio elgėsi neadekvačiai – teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. nurodė, kad kaltinamoji buvo agresyvi ir isterijoje, priešinosi, uždėjo jai antrankius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad įtariamosios elgesys buvo neprognozuojamas, tai ramiai kalbėjo, tai nutildavo, nuolat vaikščiojo po kambarį. Po to, kai pasakė, kad ji bus sulaikyta, vengė sulaikymo, nenorėjo niekur eiti, apsirengti. Teko uždėti antrankius, prievarta vesti iki tarnybinio automobilio (b. l. 34-35). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. nurodė, kad kaltinamoji buvo neblaivi, agresyvi, keikėsi, sakė, kad yra sėdėjusi įkalinimo įstaigoje. Kai kaltinamoji nevykdė jų įpareigojimų, panaudojo antrankius. Taip pat juos panaudojo dėl to, kad buvo įtariama grasinimu. Nors aptarti  šių liudytojų parodymai tiesiogiai neįrodo kaltinamosios neteisėtų veiksmų, tačiau jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste šiuo atveju turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui.

Taigi, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji išsakė grasinimus, kad nukentėjusiajai sukeltų baimės ir nerimo, nesaugumo jausmą ir lemtų pagrįstą nukentėjusiosios manymą, kad grasinimai gali būti iš tikrųjų įvykdyti, jos kaltė konstatuojama įvertinus byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą, t. y. teismas daro išvadą, kad kaltinamoji  M. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą R. K.: ji, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sugniaužė abi rankas į kumščius, grasino R. K. žodžiais „tavęs čia nebeliks, aš padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aš su tavim susidorosiu“, dėl ko nukentėjusioji R. K. turėjo realų pagrindą manyti, kad jos grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios M. K. veiksmai prieš nukentėjusiąją kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

Kaltinamoji M. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė (BK 27 straipsnis ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad šios, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2015). Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes matyti, kad kaltinamajai M. K. šis sumanymas išsakyti grasinimą nukentėjusiajai kilo spontaniškai, būtent ir nukentėjusioji teigė, kad galima bet ko tikėtis iš išgėrusios kaltinamosios.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2017 m. (b. l. 57-58), dirbanti (b. l. 55), teista už nusikalstamą veiką, padarytą nukentėjusiajai (b. l. 60-62). Be to, M. K. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 69), negydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 70), nesigydė VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b. l. 71). Taip pat kaltinamoji teigiamai vertinama darbdavio (b. l. 151).

Šios M. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir parodo, kad ji, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jos priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės bauda arba laisvės apribojimas kaltinamajai jokio poveikio nedarys, todėl jai skirtina griežčiausia bausmė – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti M. K. BK 75 straipsnio nuostatas bei atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji dirba, teigiamai charakterizuojama darbdavio, šiuo atveju realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl M. K. taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies dalyje nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejų metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); nebendrauti su R. K. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6, 7  dalių nuostatomis, įpareigoti M. K., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 mėnesių laikotarpį, išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (atkreiptinas dėmesys, kad šio nuosprendžio priėmimo dieną iš NTR duomenų matyti, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, priklauso nukentėjusiajai R. K. ir liudytojui S. K.).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

Šioje byloje nukentėjusioji R. K. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 172-174). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo ieškinį palaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl išsakyto grasinimo nukentėjusioji juto stresą, išgąstį, nerimą ir nesaugumo jausmą, baimę būti vienai namuose, juolab įvertinus tai, kad anksčiau kaltinamoji sunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalies kasacinio teismo formuojamą praktiką, priteisiamų už nagrinėjamą byloje nusikaltimą neturtinės žalos atlyginimui sumos dydį, apibendrintą iki 2019 m. sausio 1 d. ir kuris šiuo atveju varijuoja už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – apie 1500 Eur, sprendžia, jog nukentėjusios ieškinys patenkintinas dalinai ir priteistina jai neturtinės žalos atlyginimui 1300 Eur suma. Teismo vertinimu, tokia suma bus pakeliama kaltinamajai, proporcinga jos pajamoms (b. l. 156-158) ir kt. turtinei padėčiai (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis).

Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokatės teiktą teisinę pagalbą. Kartu prie ieškinio pateiktas 2021 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 174). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiosios R. K. atstovė advokatė dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 800 Eur suma yra reali ir pagrįsta, kad ji nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamosios M. K..

Kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 

M. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 22.40 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.22 val. (viena diena) (b. l. 86-87, 88). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nebendrauti su R. K.; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6, 7  dalių nuostatomis, įpareigoti M. K., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 (dviejų) mėnesių  laikotarpį, išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Jei M. K. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 22.40 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.22 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Išaiškinti M. K., kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėja                                                                                                          Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: