Civilinė byla Nr. B2-2531-254/2015;
proceso Nr. 2-56-3-01116-2013-1;
procesinio dokumento kategorijos: 3.4.2.5; 3.4.2.8.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S., R. S. ir D. D. skundą dėl atsakovės BUAB „RITOREMA“ 2015-10-05 kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuotas asmuo atsakovė BUAB „RITOREMA“, ir
n u s t a t ė:
kreditoriai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti 2015-10-05 kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta su UAB „LITMONTAŽAS“ (toliau debitorė), pagal jos pateiktą pasiūlymą, sudaryti taikos sutartį. Kreditorių nuomone, šis nutarimas turėtų būti panaikintas išimtinai tik dėl materialinių aspektų. Ginčijamas nutarimas priimtas didžiąja dalimi vieno kreditoriaus balsais, anksčiau priklausiusiais pačiai debitorei, kuri, iki pateikdama pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, perleido reikalavimo teisę D. N.. Šio kreditoriaus balsai sudaro apie 71,1585 proc. visų kreditorių balsų. Sudarius šią taikos sutartį, atsakovė faktiškai atsisakytų pagrindinės skolos, kurią sudaro 63 285,24 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos nuo priešieškinio padavimo dienos (2011-12-07) iki sprendimo visiško įvykdymo, dalies, apsiribodama neproporcingai maža 13 115,04 Eur suma, nesiekiančia netgi susikaupusių procesinių palūkanų. Pagal taikos sutartį, tik 7 000 Eur būtų sumokama piniginėmis lėšomis, dėl likusios skolos dalies debitorė siūlo perleisti dvi transporto priemones už rinkos kainą. Tačiau jų pardavimas pareikalautų papildomų administravimo kaštų, be to, nėra aišku, ar debitorės pasiūlyme nurodyta šių automobilių vertė, atitinka realią jų rinkos vertę. Tokiu atveju, atsakovės kreditorių interesams tenkinti tenkanti suma būtų dar mažesnė nei 13 115,04 Eur. Kita vertus, nežinant realios, įrodymais pagrįstos siūlomų perduoti transporto priemonių vertės, neaišku, ar jų pardavimo administravimo išlaidos neviršys jų kainos. Pagal 2010‑2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis debitorė buvo moki, todėl būtų pajėgi visiškai atsiskaityti su atsakove. Debitorės skola vis dar neišieškota, nes galimai antstolis nedėjo protingų pastangų vykdydamas išieškojimą. Taikos sutarties sudarymas netikslingas dar ir todėl, kad debitorė ketina restruktūrizuoti įmonę, ką nurodė 2015-09-24 pranešime bankroto administratorei. Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad net ir pasiūlyme dėl taikos sutarties nurodyta suma nebus sumokėta. Taigi, taikos sutarties sudarymui pritarta, veikiant ne atsakovės ir jos kreditorių interesais, o jos debitorės interesais, nes ji nebūtų sudaryta abipusių nuolaidų būdu, siūlomose taikos sutarties sąlygose vienintelė šalis, kuri realiai darytų nuolaidas, būtų atsakovė. Šios aplinkybės rodo, kad įžvelgtina esminė taikos sutarties šalių nelygybė, sudaranti pagrindą ją pripažinti negaliojančia.
Suinteresuotas asmuo (toliau atsakovė) atsiliepime į skundą prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodo, kad administratorė, siekdama įsitikinti, ar atsakovės kreditoriai pritartų taikos sutarties sudarymui, nutarė atitinkamą klausimą svarstyti kreditorių susirinkime, nors toks kreditorių pritarimas taikos sutarties sudarymui net nėra būtinas. Administratorės įsitikinimu, taikos sutarties sudarymas atsakovei ir jos kreditoriams yra naudingas, nes užtikrintų greitą ir realų atsakovės reikalavimų įvykdymą bent dalimi viso turimo reikalavimo. Kreditorių interesas dažnu atveju nebūtinai yra atgauti visas įmanomas sumas, tačiau kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus. Argumentas, susijęs su galimu restruktūrizavimo bylos debitorei iškėlimu, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl taikos sutarties sudarymo, nes pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 8 straipsnio 3 punktą, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas, vadinasi, tokiu atveju išieškojimo tęsimas nebūtų palankesnis, nei taikos sutarties sudarymas.
Skundas tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-06 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014-01-13 nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė bankrutavusios įmonės statusą įgijo nuo 2014-09-09 nutarties įsiteisėjimo. Kreditoriai G. S. yra pirmosios (12 984,78 Lt) ir trečiosios (20 525,13 Lt) eilės atsakovės kreditorius, R. S. (6 536,19 Lt) ir D. D. (8 174,97 Lt) yra pirmosios eilės kreditorės, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2014-05-21 nutartimi.
2015-10-05 įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas (toliau Kreditorių susirinkimas), kuriame 4 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas su debitore, pagal jos pateiktą pasiūlymą, sudaryti taikos sutartį. Debitorės 2015-09-10 pateiktame pasiūlyme (b. l. 17) sudaryti taikos sutartį yra siūloma perleisti atsakovei dvi transporto priemones: automobilį Volvo XC70 (valstybinis Nr. CBC435) už rinkos kainą ‑ 5 000 Eur ir automobilį SAAB 9-3 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už rinkos kainą ‑ 1 000 Eur; taip pat į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervesti 7 000 Eur. Pagal šį pasiūlymą bendra debitorės įmokėta pinigų suma sudarytų 16 129,94 Eur, iš kurių 3 014,90 Eur būtų įskaityta antstolio R. K. vykdymo išlaidoms ir 13 115,04 Eur visiškam skolos įvykdymui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paminėtas taikos sutarties sąlygas negalima nustatyti, kad bendra debitorės įmokėta pinigų suma sudarytų 16 129,94 Eur (5000 + 1000 + 7000 = 13000). Šioje byloje kreditoriai siekia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nebūtų įvykdytas, nes mano, kad siūlomos taikos sutarties sąlygos pažeidžia įmonės ir kreditorių interesus.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju, susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 251 141,42 Eur arba 97,48 proc. nuo visų (404 887,67 Eur) patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo 86,85 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, „prieš“ – 9,61 proc., todėl nutarimas teisėtai ir pagrįstai laikomas priimtu (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, o tarp šalių nėra ginčo taip pat ir dėl kitų esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu (t. y. susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo) (bankroto bylos t. 8, b. l. 115‑120), padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo priėmimą, todėl teismas toliau plačiau pasisako tik dėl ginčo esmės materialiniu aspektu.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. iš Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1335/2013 paliktas nepakeistas, galima nustatyti, kad Kauno apygardos teismas 2012-10-08 sprendimu ieškinys ir priešieškinys buvo tenkinti iš dalies. Iš atsakovo UAB „RITOREMA“ ieškovui UAB „LITMONTAŽAS“ buvo priteista 482054,32 Lt už atliktus statybos darbus, 8,05 procentų dydžio palūkanos nuo teismo priteistos sumos (482054,32 Lt) nuo ieškinio padavimo dienos (2011 m. sausio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 8166 Lt žyminio mokesčio bei 20000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Iš ieškovo UAB „LITMONTAŽAS“ atsakovui buvo priteista 201255,26 Lt žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanos už priteistą sumą (201255,26 Lt) nuo priešieškinio padavimo dienos (2011 m. gruodžio 7 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4256 Lt žyminio mokesčio ir 13000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Taigi, paminėto sprendimo pagrindu iš esmės buvo konstatuoti šalių priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Kreditorė UAB „LITMONTAŽAS“ atsakovės BUAB „RITOREMA“ bankroto byloje turėjo patvirtintą 183 333,93 Eur (633 015,40 Lt) finansinį reikalaimą, suteikiantį jai 71,158 % balsų kreditorių susirinkime, o atsakovė reikalavimo teisę į kreditorę 63 285,24 Eur sumoje. Kauno apygardos teismo 2015-08-18 nutartimi pradinė kreditorė, reikalavimo teisių perleidimo pagrindu, buvo pakeista ir į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas kreditorius D. N., kuris balsavo „už“ ginčijamo nutarimo priėmimą, kurį savo balsais taip pat palaikė UAB „Jonavos paslaugos“ (1 805,08 Lt), P. T. (25 319,07 Lt), V. N. (102 675,20 Lt) (bankroto bylos t. 11, b. l. 32‑56). Teismo vertinimui, tai, kad ginčijamas nutarimas priimtas didžiąja dalimi vieno kreditoriaus balsais, savaime nelemia tokio nutarimo ydingumo, jeigu nenustatomas materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, pasireiškiantis imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu, nesąžiningu naudojimusi balsų daugumos turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012, 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2386/2013). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjų ginčijamas nutarimas yra priimtas su debitore UAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo teisių perleidimo santykiais susieto asmens balsų dauguma, todėl sutiktina su pareiškėjais, kad buvo galima jų abipusis suinteresuotumas. Šiuo atveju ypač svarbu nustatyti ar šio kreditoriaus naudojimasis balsų daugumos teises nepažeidė įmonės ir smulkiųjų kreditorių teisių ir jų teisėtų interesų kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje.
Nors kreditorių susirinkimo nutarimai negali riboti administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe, sprendimų vykdymo procese, ir ginčijamas nutarimas galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinis, o ne įpareigojantys (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011; 2013 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratorė teikė kreditorių susirinkimui klausimą dėl taikos sutarties sudarymo su debitore, siūlydama alternatyvius nutarimus - sudaryti ar nesudaryti taikos sutartį pasiūlytomis sąlygomis bei atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė sprendimą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo priimti teismo nuožiūra. Iš to spręstina, kad administratorė neįgyvendino savarankiškai įstatymo jai suteiktų teisių sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir vienašališkai neprisiėmė atsakomybės dėl galimų pasekmių. Todėl teismas dėl ginčijimo nutarimo atitikimo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams bei įmonės ir kreditorių interesams spręs, vertindamas pirmiau nurodytas aplinkybes ir pasiūlymo dėl taikos sutarties sąlygas.
Kaip jau paminėta pirmiau – pagal UAB „LITMONTAŽAS“ pasiūlytas taikos sutarties sąlygas bendra atsakovei mokėtina pinigų suma sudarytų 16 129,94 Eur, tuo tarpu atsakovės reikalavimo teisė į kreditorę sudaro 63 285,24 Eur. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina didelė disproporcija tarp reikalavimo teisės apimties ir jų tenkinimo apimties pagal pasiūlytas taikos sutarties sąlygas, kuri suponuoja mažiausiai dvi išvadas: didžiausią balsų skaičių turėjusio kreditoriaus nesąžiningą naudojimąsi balsavimo teise; akivaizdų ginčijamo nutarimo – sudaryti su UAB „LITMONTAŽAS“ taikos sutartį pagal jos pateiktą pasiūlymą, prieštaravimą protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas, paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Tačiau siūlymas sudaryti taikos sutartis, sumokant kelis kartus mažesnes sumas, nei turimas reikalavimas, apeliacinio teismo vertinimu, nelaikytinas adekvačiu kompromisiniu ginčo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1039-330/2015). Nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas akivaizdžiai pažeidžia pačios bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių teises, todėl skundas tenkinamas visiškai ir ginčijamas nutarimas panaikinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2386/2013; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1390-117/2015; 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1435-370/2015).
Pareiškėjai skunde nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovei skirtų administravimo lėšų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau su skundu bei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos negauta šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl tenkinti jų prašymą nėra teisinio pagrindo (CPK 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 3 straipsnio 6 dalimi ir 293 straipsnio 1 punktu, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,
nutaria:
kreditorių G. S., R. S. ir D. D. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės BUAB „RITOREMA“ 2015-10-05 kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo su UAB „Litmontažas“.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Dalė Burdulienė