Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-634/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14117-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

1.2.25.4.2; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei V. V.,

nuteistojo D. G. gynėjai advokatei N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), t. y. 4500 Eur bauda.

Taikytas BK 641 straipsnis, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 60 MGL, t. y. 3000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. G. uždrausta 2 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuotas D. G. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. G. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2019 m. balandžio 7 d. apie 13.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - alkoholio matavimu prietaisu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0046, patikros Nr. 0853749, 2019 m. balandžio 7 d. 14.12 val. jam nustatytas 3,08 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

2.       Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažymėjo, kad D. G. vairavo transporto priemonę intensyvaus eismo kelyje būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, buvo baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, todėl sprendė, kad tikslinga skirti draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones taikymo vidurkyje numatytam terminui. Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinamojo vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ji priklauso kaltinamajam, ja naudojantis buvo padarytas nusikaltimas, sukeliant pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kaltinamasis automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio būsenoje, todėl jis konfiskuotinas.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti iš dalies: baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudoti specialiąja teise sumažinti - uždrausti 1 (vieneriems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones; panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

3.1.                      Skunde nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turėjo būti pritaikytos minimalios ar artimos minimalioms, kadangi tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė pirmą kartą būdamas subrendęs ir gebantis tinkamai įvertinti nusikaltimo pasekmes bei kritiškai įvertinti savo poelgius, padaryti tinkamas išvadas ir ateityje nenusikalsti. Teismas individualizavimui neskyrė pakankamai dėmesio, neatsižvelgė į tai, kad šios poveikio priemonės taikymas neturi privalomojo pobūdžio.

3.2.                      Pažymėjo, kad jis vienintelis padeda apsitarnauti garbaus amžiaus motinai, pats serga nuo 2002 m. ir automobilis reikalingas nuvykti pas gydytojus. Jis neteistas (teistumas išnykęs), gerai charakterizuojamas, ankščiau nėra teistas arba baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismas neaptarė aplinkybės, kad seniūnas prašė netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė reikalinga šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokio vertinimo apie nuteistojo globojamą motiną, D. G. sveikatos būklę ir kitus šeimos poreikius.

3.3.                      Teismas skirdamas pagrindinę bausmę pasisakė, kad bausmė skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį, artimesnė minimaliai, todėl taikant baudžiamojo poveikio priemonę turėjo būti taikomi tie patys pagrindai, sprendžiant kaltinamojo naudai ir atsisakant konfiskuoti vienintelę transporto priemonę.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5.       Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl jie neaptariami ir nevertinami, tačiau skunde prašoma sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą bei netaikyti automobilio konfiskavimo.

7.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino ir konstatuoja, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos taikymo terminas yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo, protingumo principus ir jos taikymas yra būtinas siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

8.       BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

9.       Kadangi D. G. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės (BK 2811 straipsnio 1 dalis) ir taip šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. D. G. neginčija ir prisipažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, sutinka, jog jam turi būti atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą specialiosios teisės atėmimo terminą, neatsižvelgė į jo asmenybę, teigiamą charakteristiką, jo sveikatos būklę, į tai, kad vienas prižiūri savo garbaus amžiaus motiną ir automobilis reikalingas nuvykti pas gydytojus, bei į tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturi privalomojo pobūdžio.

10.       BK 68 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija Nr. XIII-1929, 2019 m. sausio 11 d., paskelbta Teisės aktų registre 2019 m. sausio 21 d.) nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

11.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertino D. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad D. G. vairavo transporto priemonę intensyvaus eismo kelyje būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,08 promilių), taip pat į tai, kad anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės terminą mažesnį, bet artimą vidurkiui (2 metams 6 mėnesiams, kai galimas uždraudimas nuo 1 iki 5 metų), yra visiškai pagrįstas. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamame nuosprendyje aptartų D. G. charakterizuojančių duomenų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principas bei teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra pažeista nebuvo. 

12.       Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

13.       BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo D. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

14.       Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), vadovaudamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

15.       Pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijusią 1,5 promilės ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 3,08 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumas). Teismas įvertino, kad konkrečiu atveju jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

16.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad kaltinamojo sveikatos būklė buvo tokia pati ir nusikalstamos veikos padarymo metu, jis žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau tai nesutrukdė naudoti transporto priemonę nusikaltimo darymui. D. G. priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja bausmės tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su D. G. asmenybe ir pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir teisės pažeidėjui priklausančio automobilio konfiskavimą.

17.       Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

18.       Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, tai yra, neteisingai nurodyta D. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones termino pradžia „2019-04-04“, nors turėjo būti nurodyta „2019-04-08“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą ir nustatyti, kad D. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones - termino pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. balandžio 8 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Albinas Antanaitis

  Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                             Nerijus Meilutis