Civilinė byla Nr. 2-1854-944/2014
Proceso Nr. 2-69-3-20725-2013-2
Procesinių sprendimų kategorijos:
116.5.2; 45.2; 45.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Jaroslavui Los, atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotam asmeniui Evelinai Eidukaitei–Babianskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. P. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku, ir
n u s t a t ė :
ieškovė prašo pripažintą ją I. M. M. šeimos nare ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke ir bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį V. P. vardu, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad I. M. M. yra ieškovės močiutė, pas ją ieškovė apsigyveno 2009 m. pabaigoje. Paaiškina, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini), nors tame bute ji negyveno ir faktiškai juo nesinaudojo. Gyvendama su močiute kartu vedė bendrą ūkį, t. y. mokėjo mokesčius už butą, pirko maisto, remontavo butą, pirko buitinę techniką. Po močiutės mirties toliau liko gyventi šiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka už butą, jį prižiūri. Priduria, kad 2013-08-20 kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė turi įrodyti, kad ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ir vedė bendrą ūkį si I. M. M. Pažymi, kad ieškovės pateikti duomenis neįrodo ieškovės ir jos močiutės pajamų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo. Pažymi, kad rūpinimasis močiute, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės šeimos nare ir nustatyti, kad buvo vedamas bendras ūkis. Pažymi, kad sudarytoje nuomos sutartyje I. M. M. nurodyta kaip pagrindinė nuomininkė, todėl jeigu ji būtų pageidavusi, galėjo ieškovę nurodyti kaip šeimos narę. Priduria, kad ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę per du mėnesius nuo močiutės mirties, tačiau ji į atsakovę kreipėsi 2013 m.
Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2004-12-23 buvo sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės ir I. M. M. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 38 dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7). I. M. M. mirė 2011-09-04 (b. l. 8). Ieškovė yra I. M. M. anūkė (b. l. 9–11). Ieškovė nurodo, kad nuo 2009 m. pabaigos gyveno su močiute, vedė bendrą ūkį, todėl prašo pripažinti šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį dėl ginčo buto.
Teismas nurodo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Pagal LR CK 6.588 str. 4 d., artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (LR CK 6.588 str. 4 d.). Tai reiškia, kad ieškovė, kaip pilnametė nuomininkės anūkė, norėdama būti pripažinta jos šeimos nare, turėjo įrodyti tokias faktines aplinkybes: kad ji nuomininko sutikimu buvo apgyvendinta nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, toje patalpoje gyveno kartu su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su ja bendrą ūkį. Tik tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko artimas giminaitis įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (LR CK 6.588 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pas močiutę apsigyveno 2009 m. Iki to laiko dažnai lankydavosi pas močiutę, artimai bendravo. Paaiškino, kad močiutės sveikata nebuvo labai silpna, tačiau priežiūros jau reikėjo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė persikėlė gyventi pas močiutę. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė gyveno pas I. M. M., (duomenys neskelbtini). Skyrėsi teismo posėdyje apklaustų liudytojų nurodomas terminas kiek laiko ieškovė gyveno ginčo bute, t. y. liudytojas G. O. nurodė, kad ieškovę pažįsta labai seniai apie devynis, dešimt metų, matydavo kaip ji lankydavosi pas močiutę, jo įsitikinimu ieškovė pas I. M. M. apsigyveno prieš penkerius metus, liudytoja M. M. J. nurodė, kad ieškovė apsigyveno nuo 2009 m., močiutę lankė ir anksčiau; faktą, kad ieškovė gyveno pas močiutę patvirtino ir patvirtino ir liudytoja B. K., kuri nurodė, kad I. M. M. reikėjo pagalbos, sveikatos būklė nebuvo labai gera. Darytina išvada, kad visi minėti liudytojai patvirtino faktą, kad ieškovė gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie asmenys taip pat nurodė, kad ieškovė rūpinosi savo močiute, pirko daiktus, tačiau negali nurodyti kieno lėšomis tai buvo daroma. Vertinant šių asmenų duotus parodymus atsižvelgtina į tai, kad šie asmenys buvo kaimynai, su kuriais buvo palaikomi draugiški santykiai, B. K. buvo mirusiosios giminaitė, todėl šie asmenys yra suinteresuoti ieškovei palankiu teismo sprendimu, todėl būtina įvertinti ir byloje pateiktus rašytinius duomenis.
Rašytiniuose bylos duomenyse, t. y. 2001-05-11 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieškovei skirtas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nėra nutraukta. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji moka priskaičiuotą nuomos mokestį už būstą (duomenys neskelbtini), nes šio būsto nenori prarasti. Šis ieškovės adresas nurodytas gyventojų registro tarnybos pažymoje. Ši pažyma yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.), tačiau ji vertintina kartu su kitais įrodymais ir jos įrodomoji galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). 2012-01-05 notarės išduotame paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nurodytas ieškovės adresas (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-20 pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodomas ieškovės adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti tik du raštai kuriuose ieškovė savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), t. y. Kauno miesto savivaldybės 2013-09-09 rašte dėl buto nuomos sutarties pakeitimo ir 2013-11-15 pažymoje, kurioje nurodyta, kad ieškovė pateikė prašymą įsirašyti į sąrašus dėl socialinio būsto nuomos. Jokių kitų viešų pareiškimų, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nėra pateikta. Darytina išvada, kad viešuosiuose pareiškimuose apie gyvenamąją vietą buvo pateikiamas ieškovės adresas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad vien liudytojų parodymais negalima paneigti Gyventų registrų tarnybos pažymoje nurodytų duomenų, kad ieškovės adresas yra (duomenys neskelbtini), ir kad ieškovė savo nuolatine pastovia gyvenamąja vieta laikė būstą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pateikė komunalinių mokesčių apmokėjimo duomenis, tačiau šiose duomenyse matyti, kad mokėtoja yra I. M. M., arba mokėtojas iš vis nėra nurodomas, tik vienoje 2013-11-20 sąskaitoje mokėtoja nurodyta ieškovė. Iš atsakovė pateiktos nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės matyti, kad šiuo metu įsiskolinimas už butą (duomenys neskelbtini), sudaro 4353,28 Lt. Iš viso nebuvo mokama nuo 2011-12-01 iki 2013-10-01. Pastebėtina, kad ieškovei atsakovė raštu atsisakė sudaryti nuomos sutartį 2013-09-09, antrinė teisinė pagalba suteikta 2013-09-13, ieškinys teismui paduotas 2013-12-12, mokėjimai už butą atlikti 2013-10-28 ir 2013-12-16. Darytina išvada, kad minėti mokėjimai nepatvirtina, kad po močiutės mirties, ji toliau rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškiniu nurodė, kad su močiute vedė bendrą ūkį. Konkrečių duomenų apie įsigytus daiktus, kas buvo mokėtoja už juos, byloje nėra pateikta. Darytina išvada, kad vien rūpestis savo artimaisiais, t. y. močiutės ir anūkės santykiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), gyveno su I. M. M. iki jos mirties ilgiau kaip vienerius metus kaip šeimos narė ir vedė kartu su ja bendrą ūkį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors ieškovė gyveno su močiute, tačiau šios vietos nelaikė savo interesų buvo vieta (LR CK 2.12 str.). Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad mirusioji buvo pateikusi atsakovei prašymą leisti ieškovei apsigyventi minėtame bute šeimos narės teisėmis, pakeisti nuomos sutartį ir leisti ieškovei bute deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra. Pažymėtina, kad tokie veiksmai visiškai priklausė nuo I. M. M. valios ir jiems atlikti nereikėjo jokių specialių procedūrų. Be to, mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją (LR CK 6.602 str. 2 d.). Šioje byloje ieškovė prašymą ieškovei pateikė tik 2013-08-20, t. y. praėjus beveik dviem metams po močiutės mirties. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė (LR CPK 178 str.), kad jos interesų buvimo vieta buvo susijusi su gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) (LR CK 2.12 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Barškietytė