Civilinė byla Nr. e2-5806-1025/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03230-2022-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2; 2.6.11.6; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei,

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko atstovui D. V.,

atsakovės R. E. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovei R. E. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad A. R. J. ir E. J. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį valdė turtą - butą su rūsiu, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

2.       Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog gavusi kreditoriaus pranešimą apie galimai bešeimininkį A. R. J. turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notaro biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio A. R. J., turtui butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registruotas E. J. vardu 1992-04-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau įsigytas santuokos metu, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl priklauso sutuoktiniams E. J. ir A. R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kiekvienam po ½ dalį, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirus A. R. J., į jam priklausančią turto dalį, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtas santuokoje įgytas turtas ir jis įregistruotas registre ir/arba kai bus įregistruotas teismo sprendimas (nutartis) VĮ Registrų centre, kaip jo asmeninė nuosavybė. E. J. mirus (duomenys neskelbtini), pergyvenęs sutuoktinis A.R. J. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nespėjo priimti (įforminti) palikimo priėmimo, todėl turtas ir toliau laikytinas priklausančiu abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje išdėstytais argumentais.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti visiškai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

6.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

7.       A. R. J. ir E. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka nebuvo nutraukta. E. J. mirė (duomenys neskelbtini), A. R. J. mirė (duomenys neskelbtini).

8.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog E. J. vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistravimo pagrindas 1992-04-23 pirkimo-pardavimo sutartis. Butas įsigytas santuokos metu.

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019-10-10 sprendimu atmetė ieškovės R. E. ieškinį, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, E. J., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Teismas konstatavo, jog butas buvo įgytas ir išliko abiejų sutuoktinių bendra nuosavybe. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020-03-06. 

10.       Ieškovė, atstovaudama valstybę, kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po A. R. J. mirties ir prašė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio A. R. J., turtui butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Notaras 2022-04-24 atsisakė atlikti notarinį veiksmą nurodydamas, kad A. R. J. yra pergyvenęs sutuoktinis – E. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau nors buvo užvesta paveldėjimo byla pagal testamentą, tačiau A. R. J. nepateikė prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, kuris registruotas E. J. vardu, o notaras savarankiškai sutuoktinių turto dalių nustatyti negali.

11.       Ieškovė prašo nustatyti, kad sutuoktiniai A. R. J. ir E. J. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį valdė turtą - butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovė tokiam ieškovės pareikštam reikalavimui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti, nes tik teismui nustačius turto dalis, notaras išduotų paveldėjimo teisės liudijimą į turto dalis, šalys galėtų turtą įsiregistruoti savo vardu ir turtą atidalinti.

12.       Teismas nurodo, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.88 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar turto pasidalinimo sutartį, todėl sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

13.       Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. J. ir E. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu 1992-04-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei įregistruotas E. J. vardu. Šiame bute A. R. J. gyveno kartu su E. J., taip pat liko jame gyventi ir po E. J. mirties. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-10-10 sprendime padarė išvadą, jog butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o ne asmenė E. J. asmenybė.

14.       CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

15.       Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimus, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda sutuoktiniai A. R. J. ir E. J. įgijo ir valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki mirties lygiomis dalimis, taip pat į tai, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog A. R. J. ir E. J. santuokos metu įgyto turto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda dalys yra lygios ir kiekvienam priklausė po ½ dalį turto.

16.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad sutuoktiniai A. R. J. ir E. J. santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir lygiomis dalimis ir po ½ dalį valdė turtą - butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda į (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

18.       Bylos duomenis nei viena iš šalių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą nespręstinas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad A. R. J. ir E. J. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį valdė turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                            Asta Matulevičienė