Administracinė byla Nr. eAS-373-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01675-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. (K. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. (K. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja K. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210880 (toliau – ir Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir sustabdyti Migracijos departamento priimto Sprendimo vykdymą.

Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja nurodė, kad apie Sprendimą nebuvo informuota paprastu ir (ar) elektroniniu paštu, telefonu (SMS ar skambučiu) bei kitais būdais. Ji sužinojo apie priimtą Sprendimą atsitiktinai, kai, norėdama patikslinti Europos Sąjungos mėlynosios kortelės išdavimui reikalingą informaciją, 2024 m. balandžio 10 d. patikrino savo asmeninės paskyros duomenis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS). Pareiškėja sužinojo apie skundžiamą Sprendimą tik 2024 m. balandžio 10 d.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Vertindamas priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui pateikti, teismas nurodė, kad nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyti terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėja inicijuoja teisminį procesą, sprendimuose yra aiškiai išaiškinta jų apskundimo tvarka ir terminai, ji turi pasirinkti jai priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino skundui paduoti praleidimo yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jos nepripažintinos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti skundą.

III.

Pareiškėja K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas tinkamai neįvertino jos pateiktų duomenų, jog ji sužinojo apie Sprendimą tik 2024 m. balandžio 10 d.

Pareiškėja pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje teismas nevertino atsakovo pozicijos, kuri yra reikšmingai susijusi su tolimesne bylos nagrinėjimo eiga. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl Sprendimo įteikimo tinkamumo ar pateikti susijusius duomenis. Atsakovui sutikus su pareiškėjos nurodyta aplinkybe dėl sužinojimo apie skundžiamą Sprendimą, ji įgytų teisę atsisakyti prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. 

Teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai nenustatęs visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, priėmė ginčijamą nutartį. Atitinkamai nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškėjos nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos svarbiomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nustačius, kad ji praleido terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Skundžiamo Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 24 d. Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirajame skunde akcentuoja, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie skundžiamą Sprendimą, t. y. ji negavo jokios informacijos nei paprastu ir (ar) elektroniniu paštu, nei telefonu (SMS ar skambučiu), nei kitais būdais. Ji sužinojo apie priimtą Sprendimą atsitiktinai 2024 m. balandžio 10 d., kai per MIGRIS pasitikrino asmeninės paskyros duomenis.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Jeigu priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42 ar 13 punkte nurodytu pagrindu, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per MIGRIS arba raštu informuojamas darbdavys, kuriam tarpininkaujant leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas ir, jeigu buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį, – darbdavys, kuris buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji sužinojo apie skundžiamą Sprendimą 2024 m. balandžio 10 d. ir, siekdama patvirtinti šią aplinkybę, pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, jog žinutė apie priimtą Sprendimą buvo sukurta 2023 m. lapkričio 24 d. 14:41:56, bet, pareiškėjos teigimu, ji perskaitė ją 2024 m. balandžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, taip pat netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, ar pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per MIGRIS, kokiu(-iais) būdu(-ais) jai buvo išsiųstas skundžiamas Sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti skundžiamo Sprendimo įteikimo pareiškėjai aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas paaiškinti, kada ir kokiais būdais pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. S. (K. S.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis