Civilinė byla Nr. e2-256-323/2021
Proceso Nr. 2-06-3-01629-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6.; 2.6.11.1.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.18.6.; 3.1.9.1.3.; 3.4.1.11.4.3.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,
sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“ atstovams M. S., advokatui Audroniui Mažeikai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“ atstovams V. V., advokatui Deividui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolo linija“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 29 258,25 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl ąžuolo medienos pirkimo. Tarp šalių žodžiu susiderinus sąlygas, ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. 13 d. pristatė atsakovei ąžuolo medienos už 4 881,00 Eur be PVM bei išrašė 2018 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1071 nurodytai sumai. Minėtos prekės taip pat buvo pristatytos ir 2018 m. lapkričio 21 d. bei atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra Serija MAN Nr. 1080. Atsakovė nurodytas PVM sąskaitas - faktūras apmokėjo. Atsakovei buvo reikalingas didesnis kiekis ąžuolo medienos, todėl ji 2018 m. lapkričio 23 d. pasiūlė ieškovei sudaryti sutartį su sąlyga, jog apmokėjimas bus atidėtas 30 dienų. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimus iki sutarties pasirašymo vykdė tinkamai ir laiku, ieškovė su nurodytomis sąlygomis sutiko ir 2018 m. lapkričio 23 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. XI-2. Vykdydama Sutartį ieškovė 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. atvežė atsakovei užsakytą ąžuolo medieną už 20 399,80 Eur be PVM bei pateikė apmokėti 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1082 ir 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1084. Atsakovė 2018 m. gruodžio 17 d. sumokėjo ieškovei 14 000 Eur ir liko skolinga 6 399,80 Eur. Ieškovė, manydama, kad atsakovė skolą padengs, 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakovei ąžuolo medienos už 29 024,25 Eur be PVM bei pateikė apmokėti 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093. Atsakovei nesumokant 29 024,25 Eur be PVM skolos bei ankstesnio 6 399,80 Eur įsiskolinimo, 2019 m. sausio 18 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti susidariusią skolą. Atsakovė nurodė, kad mokėjimo terminas yra aptartas su ieškovės gamybos vadovu ir 2018 m. sausio 22 d. sumokėjo ieškovei 3 000 Eur. 2019 m. sausio 25 d. ieškovės direktorius M. S. ir atsakovės atstovas V. V. bei jo gamybos meistras ieškovei priklausančiose patalpose sutarė, kad ieškovė parduos atsakovei trūkstamos medienos, o atsakovė pažadėjo padengti susidariusį įsiskolinimą. Minėti asmenys apžiūrėjo bei patikrino medieną, ji buvo rezervuota atsakovei ir 2019 m. sausio 29 d. jai pristatyta kartu su 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaita - faktūra Serija MAN Nr. 1097 2 134 Eur sumai be PVM. Taigi, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 34 558,05 Eur, todėl 2019 m. sausio 30 d. ieškovės direktorius M. S. susisiekė su atsakovės atstovu V. V. dėl skolos grąžinimo. Atsakovė pažadėjo padengti 3 399,80 Eur įsiskolinimą iki 2019 m. vasario 1 d., o likusią sumą - iki 2019 m. vasario 4 d. 2019 m. vasario 1 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 3 399,80 Eur, 2019 m. vasario 15 d. – 1 900 Eur. Tokiu būdu atsakovės skola ieškovei už parduotą ąžuolo medieną sudaro iš viso 29 258,25 Eur.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė iš atsakovės UAB „Ąžuolo linija“ 29 258,25 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 258,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 267 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Mantmeda“.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 6 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d tarp šalių sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. XI-2, kuria ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti atsakovei (pirkėjai) pjautinę ąžuolo medieną (specifikacija ir kokybės reikalavimai aprašomi kiekviename užsakymo lape), o atsakovė (pirkėja) įsipareigojo pirkti priede numatytos kokybės ir reikalavimų pjautinę ąžuolo medieną ir sumokėti pagal sutartyje suderintas sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė pagal sutartį atsakovei kelis kartus pristatė pjautinės ąžuolo medienos, atsakovė už pristatytą kokybišką medieną su ieškove atsiskaitė. Kadangi ieškovės pristatyta ąžuolo mediena buvo kokybiška, todėl atsakovės direktorius 2018 m. gruodžio 10 d. telefonu susitarė su ieškovės atstovu A. S., kad ieškovė atveš atsakovei 50 mm storio 0-1 kokybės ąžuolo medienos. Po minėto pokalbio, atsakovės direktorius nusiuntė ieškovės atstovui A. S. SMS žinutę su jai reikalingos medienos specifikacija. Atsakovės direktorius dėl pateikto ąžuolo medienos užsakymo su ieškovės atstovu bendravo 2018 m. gruodžio 12, 16,17, 26 ir 27 dienomis ir 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei buvo pristatyta užsakyta ąžuolo mediena. Kartu su ieškovės vilkiku, kuriame buvo mediena, į atsakovės teritoriją taip pat atvyko ieškovės atstovai - M. S. ir A. S.. Nurodytą krovinį iškrovė atsakovės darbuotojas B. J.. Ieškovės atvežta ąžuolo mediena buvo supakuota, sudėtos lentos ir aptraukta virvėmis. Po iškrovimo mediena buvo sandėliuojama atsakovės nuomojame sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat pateikė ieškovei 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093, kuri, vadovaujantis Sutarties 3.3 punktu, turėjo būti apmokėta iki 2019 m. sausio 28 d. 2019 m. sausio mėn. pradžioje atsakovės direktorius su įmonės darbuotojais nuėjo į įmonės sandėlį, kur buvo sandėliuojama ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. atvežta mediena. Išardžius kelias pakuotes pastebėta, kad ieškovė pristatė nekokybišką medieną - atvežtos lentos buvo šakotos, kreivos, ne 50 mm storio ir neatitiko reikalavimų nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje MAN Nr. 1093. Nustačius, kad ieškovės pristatyta mediena neatitinka 0-1 klasės reikalavimų ir yra nekokybiška, atsakovės direktorius 2019 m. sausio 7 d. telefoninio pokalbio metu apie tai informavo ieškovės atstovą A. S., šalys sutarė, kad jis atvyks pas atsakovę. Ieškovės atstovas A. S. pas atsakovę atvyko 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. sausio 17 d. atsakovės direktorius pateikė jam 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės pristatytos nekokybiškos medienos nuotraukas. Po kelių dienų A. S. dar kartą atvyko pas atsakovę. Ieškovės atstovas sutiko, kad ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos lentos yra nekokybiškos, jas išmatavo ir supakavo. Supakuota mediena buvo palikta atsakovės nuomojamame sandėlyje, o A. S. žodžiu informavo atsakovę, kad supakuotą medieną pasiims kitą kartą. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 29 d. atsakovės direktorius bendravo su A. S. telefonu, nurodė jam, kad ieškovė atvežė ne ąžuolo medienos lentas, o malkas, A. S. su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis sutiko ir nurodė, kad ieškovė ieško pirkėjo šiai medienai. Vieno iš telefoninio pokalbio metu A. S. pasiūlė atsakovei pirkti 30 mm storio ir 800-900 mm ilgio lentas. 2019 m. sausio 29 d. šios medienos lentos buvo atvežtos atsakovei, tačiau dalis jų taip pat buvo nekokybiškos. 2019 m. sausio 30 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją, kad mediena neatitinka keliamų reikalavimų 0-1 klasei, išpjauta nelygiai, skirtingo storio. Atvykęs pas atsakovę A. S. žodžiu nurodė, kad ieškovė turi problemų dėl pinigų atsiskaitymo ir galimai buvo apgauta Rusijos pardavėjo. Atsakovės direktorius A. S. nurodė susirinkti nekokybišką atvežtą medieną ir išsivežti ją su savimi. 2019 m. sausio 30 d. šalys sudarė sprendimą dėl pateiktos pretenzijos, kuriuo sutarė ieškovės pristatyta mediena neatitinka reikalavimų, PVM sąskaita faktūra MAN Nr. 1093 yra anuliuojama, o atsakovė su ieškove atsiskaitys pagal naujai pateiktą sąskaitą faktūrą. Minėtame sprendime taip pat nurodoma, kad 2019 m. vasario mėn. atsakovės direktorius bendravo dėl medienos su A. S., tačiau 2019 m. vasario mėn. pabaigoje ieškovės atstovai telefono nekėlė ir su atsakovės direktoriumi nebebendravo. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, kaip pardavėja turi pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.333 straipsnio 1 dalis, Sutarties 1.2., 2.6. punktai). Kai pardavėjas neįvykdo šios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.334 straipsnis). Sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad jeigu priėmimo metu nustatoma, kad yra prekių, neatitinkančių specifikacijos reikalavimų, pardavėja (ieškovė) netinkamas prekes perduoda pirkėjui (atsakovei) už šalių sutartą mažesnę kainą arba jos yra grąžinamos pardavėjui (ieškovei). Atsakovė, vadovaudamasi šalių sudaryta sutartimi, informavo ieškovę dėl prekių netinkamos kokybės (CK 6.348 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas A. S. patvirtino, kad ieškovės pristatyta žaliava neatitinka kokybės reikalavimų. Kadangi ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. pristatė atsakovei netinkamos kokybės ąžuolo medieną, atsakovė informavo apie tai ieškovę, tačiau ieškovė nebendradarbiavo ir nepakeitė medienos tinkama, todėl pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalį atsakovė turi teisę atsisakyti sumokėti ieškovei už 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytą netinkamą ąžuolo medieną.
4. Ieškovė pateikė teismui atliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo atsakovės prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. preliminaraus sprendimo atmesti kaip nepagrįstus, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 23 d. tarp šalių sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. XI-2, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei pjautinę ąžuolo medieną (specifikacija ir kokybės reikalavimai aprašomi kiekvienam užsakymui priede). Šie priedai tvirtinami tarp pirkėjo ir pardavėjo kiekvienam atkrovimui ir išsiunčiami faksu arba elektroniniu paštu. Sutarties 2.4 punkte numatyta, kad pretenzijas dėl prekės kokybės pirkėjas pardavėjui raštiškai gali pareikšti per 15 dienų nuo prekės perdavimo. Jeigu priėmimo metu nustatoma, kad yra prekių, neatitinkančių specifikacijos reikalavimus, pardavėjas netinkamas prekes parduoda pirkėjui už šalių sutartą mažesnę kainą arba jos yra grąžinamos pardavėjui (Sutarties 2.6 punktas). 2018 m. lapkričio 28 d. Priede Nr. 001 šalys susitarė dėl ąžuolo medienos kiekio, kokybės ir kainos reikalavimų, t. y. ąžuolo mediena turi būti dvikartinio pjovimo, džiovinta 8 (±2)%, kokybė 0-1. 0 kokybė – mediena švari be pažeidimų, balanos, kenkėjų ar puvinio, šakos negalimos, 1 kokybė – mediena švari be kenkėjų ar puvinio, šakos galimos iš 2 gretimų pusių (sveikos). Šalys taip pat susitarė dėl pjautinės ąžuolo medienos specifikacijų ir kainos. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė pateikė ieškovei pjautinės ąžuolo medienos specifikacijas, kuriose buvo tiek 50 mm, tiek 30 mm storio lentos. Šias specifikacijas atsakovė patikslino 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimu, atsiųstu ieškovės gamybos vadovui A. S.. 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovės direktorius M. S. nusiuntė atsakovei preliminariai Rusijoje suruoštų pjautinės ąžuolo medienos kiekius ir storius suderinimui, 2018 m. gruodžio 26 d. nusiuntė atsakovei duomenis apie Rusijoje pakrautą pjautinę ąžuolo medieną ir numatomus krovinio atgabenimo terminus. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1093, kurioje nurodyta, jog ieškovė parduoda atsakovei ąžuolo medieną: 1) 23,091 m3 50x100/300x2000/3300 už 24 245,55 Eur (be PVM); 2) 0,566 m3 50x100/300x1000/1100 už 481,10 Eur (be PVM); 3) 5,372 m3 30x100/300x2400/3300 už 4 297,60 Eur (be PVM), iš viso už 29 024,25 Eur (be PVM). 2018 m. gruodžio 28 d. buvo išrašytas elektroninis važtaraštis ir krovinys pristatytas atsakovei. Iškrovimo procesą stebėjo ieškovės gamybos vadovas A. S. bei atsakovės vadovas V. V.. Po medienos iškrovimo atsakovės vadovui V. V. buvo įteikta PVM sąskaita – faktūra MAN Nr. 1093, tačiau jis perbraukė sąskaitoje nurodytus 50 mm pjautinės ąžuolo medienos storius ir paprašė storius nurodyti 30 mm. Kadangi tai buvo tik prekės pavadinimas, pjautinės ąžuolo medienos kiekiai (m3) bei jų kaina nesikeitė, todėl ieškovė su prašymu sutiko, pataisė pateiktą sąskaitą. 2019 m. sausio 2 d. ištaisyta sąskaita buvo nusiųsta atsakovei. 2019 m. sausio 17 d. ieškovės gamybos vadovas A. S. telefonu gavo keletą fotonuotraukų su tariamai nekokybiška pjautine ąžuolo mediena. Fotofiksacijose nebuvo matyti pjautinės ąžuolo medienos kokybės pažeidimų, tačiau buvo nutarta, jog A. S. informuos atsakovę, kad ši nekokybišką pjautinę ąžuolo medieną atidėtų atskirai, o pas atsakovę atvykę ieškovės darbuotojai medieną apžiūrės, išmatuos bei atitinkamai sumažins atsakovei kainą. Atsakovė su ieškovės pasiūlymu sutiko. 2019 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą, prašydama sumokėti 6 399,80 Eur skolą už 2018 m. lapkričio mėn. parduotą pjautinę ąžuolo medieną. Kadangi 2019 m. sausio mėn. šalys tarėsi, kad ieškovė po 2019 m. sausio 14 d. papildomai parduos atsakovei pjautinės ąžuolo medienos, kuri reikalinga atsakovės užsakymams įvykdyti, 2019 m. sausio 22 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 3 000 Eur už 2018 m. lapkričio mėn. parduotą pjautinę ąžuolo medieną. 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. sausio 25 d. ieškovės gamybos vadovas A. S. išsiuntė atsakovei pranešimus dėl 3 400 Eur skolos už 2018 m. lapkričio mėn. parduotą pjautinę ąžuolo medieną sumokėjimo, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. 2019 m. sausio 29 d. atsakovė papildomai įsigijo iš ieškovės pjautinės ąžuolo medienos, kurią atsakovė iš ieškovės pasiėmė pati. Šią medieną 2019 m. sausio 25 d. patikrino pats atsakovės vadovas V. V.. 2019 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1097 2 134,00 Eur (be PVM) sumai. 2019 m. sausio 30 d. ieškovės gamybos vadovas A. S. su ieškovės darbuotojais P. A. ir A. M. nuvyko į atsakovės gamybos patalpas apžiūrėti 2018 m. gruodžio 28 d. parduotos pjautinės ąžuolo medienos, kurią atsakovė atidėjo kaip netinkamos kokybės. A. S. aprašė visas lentas, kurios buvo pripažintos, kaip neatitinkančios šalių sutartinių kokybės reikalavimų. Buvo nustatyta, kad 0-1 kokybės reikalavimų neatitinka 1,599 m3 50 mm storio pjautinės ąžuolo medienos lentų ir 1,2015 m3 30 mm storio pjautinės ąžuolo medienos lentų, iš viso 2,8005 m3. A. S., turėdamas žodinį ieškovės direktoriaus įgaliojimą, susitarė su V. V., jog šią 2,8005 m3 pjautinę ąžuolo medieną, kuri neatitiko 0-1 kokybės reikalavimų, atsakovė sunaudos trumpesniems gaminiams, išpjaustydama medienoje esančius defektus, o atsakovė išrašys ieškovei debetinę PVM sąskaitą – faktūrą 2,8005 m3 netinkamos kokybės pjautinei ąžuolo medienai. Taigi, ieškovė sutiko, kad kokybės reikalavimų neatitiko 2,8005 m3 pjautinės ąžuolo medienos. 2019 m. sausio 30 d. ieškovės atstovams išvykus iš atsakovės teritorijos, atsakovės vadovas V. V. pradėjo siųsti ieškovės gamybos vadovui A. S. pranešimus su išpjautos medienos lentų fotofiksacijomis bei pateikė ieškovei pretenziją, jog pagal PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1093 gauta ąžuolo mediena neatitinka reikalavimų, keliamų 0-1 klasei. 2019 m. sausio 31 d. V. V. pakvietė A. S. atvykti į Klaipėdą ir aptarti tolimesnio pjautinės ąžuolo medienos tiekimo klausimus. Minėto susitikimo metu buvo sutarta, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove už jau parduotą pjautinę ąžuolo medieną ir ši mediena atsakovei bus tiekiama toliau. Susitikimo metu atsakovės vadovas V. V. pateikė A. S. pasirašyti Sprendimą dėl pretenzijos pagal s/f MAN 1093. Ieškovės gamybos vadovas A. S., manydamas, kad susitarime sprendžiama dėl 2,8005 m3 medienos, kuri neatitiko 0-1 kokybės reikalavimų, šį sprendimą pasirašė, nors neturėjo ieškovės direktoriaus M. S. įgaliojimo. Ieškovės direktorius M. S. 2019 m. vasario 2 d. susipažinęs su A. S. pasirašytu Sprendimu dėl pretenzijos pagal s/f MAN 1093, atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis neturėjo įgaliojimų pasirašyti šio dokumento, iniciavo tyrimą dėl A. S. drausminio pažeidimo ir 2019 m. vasario 4 d. skyrė jam drausminę nuobaudą. 2019 m. vasario 1 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 3 399,80 Eur skolą už 2018 m. lapkričio mėn. 2019 m. vasario 4 d. A. S. informavo atsakovę apie galimybę parduoti pjautinę ąžuolo medieną, tačiau prašė sumokėti 31 158,25 Eur skolą. 2019 m. vasario 4 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl sąskaitos MAN Nr. 1097, nurodant, jog ieškovės atvežtos ąžuolo lentos neatitinka 0-1 kokybės reikalavimų. Ieškovė nurodė atsakovei, kad pretenzija pateikta praleidus Sutartyje numatytą terminą. Ieškovės direktorius geranoriškai sutiko atsiimti 2,8005 m3 pjautinės ąžuolo medienos arba sumažinti šiam kiekiui kainą, nurodė, kad ieškovei žinoma, jog atsakovė bandė organizuoti pjautinės ąžuolo medienos pirkimą iš ieškovės tiekėjo bei nurodė neardyti pakuočių pagal PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1097. 2019 m. vasario 4 d. pranešimu atsakovė pretenzijų dėl pjautinės ąžuolo medienos pagal PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1097 nebereiškė, tačiau nurodė, jog visa pjautinė ąžuolo mediena pagal PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1093 neatitinka 0-1 kokybės reikalavimų. 2019 m. vasario 15 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 900 Eur.
5. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog 2019 m. sausio 7 d. ji pranešė ieškovei, kad pristatyta mediena neatitinka 0-1 kokybės reikalavimų, bei kad 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. sausio 17 d. ieškovės atstovas A. S. buvo atvykęs pas atsakovę, yra nepagrįsti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 14 d. atsakovė siuntė A. S. tariamai nekokybiškos medienos nuotraukas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu buvo siunčiamos šios nuotraukos, jei A. S. jau lankėsi pas atsakovę. Be to, akivaizdu, kad 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. sausio 17 d. apsilankymų metu atsakovė parodė A. S. ginčo medieną, todėl nėra aišku, kam po jo apsilankymų reikėjo siųsti fotonuotraukas. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė ieškojo kito pirkėjo ginčo medienai bei kad atsakovės direktorius nurodė A. S. susirinkti nekokybišką medieną ir išsivežti ją su savimi, nepagrįsti. Atsakovės 2019 m. sausio 30 d. pretenzijoje nurodyta, jog mediena išpjauta nelygiai, skirtingas storis per lentą, lentų galuose skiriasi pločio matmenys, tačiau šalys dėl tokio pjautinės ąžuolo medienos kokybės reikalavimo susitarusios nebuvo. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad lentos su atvirais defektais, šakomis, tačiau šalių susitarime numatyta, jog šakos galimos iš 2 gretimų pusių (sveikos). Sprendimo dėl pretenzijos pagal s/f MAN 1093 teiginys, jog s/f MAN yra anuliuojama prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatoms. Kadangi atsakovė iki šiol nepateikė atsakovei debetinės PVM sąskaitos – faktūros, ieškiniu prašoma priteisti skolą taip pat ir už 2,8005 m3 pjautinės ąžuolo medienos, kadangi manytina, jog atsakovė sunaudojo gamybai visą 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytą pjautinę ąžuolo medieną. Ieškovė pažymi, kad šalių sudarytos Sutarties 2.4 punkte įtvirtinta, kad pretenzijas dėl prekių kokybės pirkėjas pardavėjui raštiškai gali pareikšti per 15 dienų nuo prekės perdavimo. Pjautinė ąžuolo mediena pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MAN Nr. 1093 atsakovei pateikta 2018 m. gruodžio 28 d., todėl rašytinę pretenziją dėl šios ąžuolo medienos kokybės atsakovė galėjo pareikšti iki 2019 m. sausio 12 d. Šiuo atveju atsakovė pretenziją pateikė 2019 m. sausio 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo medienos pristatymo. Sutartyje numatytas 15 dienų terminas pretenzijai dėl medienos kokybės pateikti yra protingas ir pakankamas terminas nuodugniai apžiūrėti pristatytą medieną. Ilgesni terminai leistų šaliai, gavusiai medieną, piktnaudžiauti, medieną sunaudojant gamyboje ir ją pakeičiant kita analogiškos rūšies, tačiau nekokybiška mediena, nes šalys prekiavo rūšiniais, o ne individualiais, požymiais pasižyminčia pjautine ąžuolo mediena. Iš atsakovės prieštaravimų ir jos elgesio galima spręsti, jog atsakovė teigia, kad visa pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MAN Nr. 1093 perduota pjautinė ąžuolo mediena yra nekokybiška, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos neįrodo nei medienos kokybės, nei jos tūrio apimčių. 2019 m. sausio 28 d. atsakovės vadovas V. V., laukdamas pjautinės ąžuolo medienos, kurią ieškovė pristatė 2019 m. sausio 29 d., ieškovės gamybos vadovui A. S. pranešimu nurodė, kad trečiadienį turi išvežti produkciją. Šis pranešimas įrodo, jog ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei parduotos medienos pas atsakovę nebėra, nes ji sunaudota atsakovės produkcijai gaminti, o pagaminta produkcija yra parduota tretiesiems asmenims.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl skolos už 6,435 m3 medienos priteisimo, kadangi šią medieną panaudojo gamyboje, nors jos kokybė buvo netinkama ir gaminiai užsakovo buvo grąžinti atsakovei, su kita ieškinio dalimi nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas pakeistinas
Dėl skolos priteisimo
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. XI-2 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė UAB „Mantmeda“ įsipareigojo parduoti atsakovei UAB „Ąžuolo linija“ pjautinę ąžuolo medieną (specifikacija ir kokybės reikalavimai aprašomi kiekvienam užsakymui priede), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už pateiktą medieną. 2018 m. lapkričio 28 d. šalys sudarė priedą Nr. 001 prie pirkimo - pardavimo sutarties Nr. XI-2 (toliau – Priedas Nr. 001), kuriame nustatyti kiekio kokybės ir kainos reikalavimai: dvikartinio pjovimo, džiovinta 8 (±2)%, kokybė 0-1; 0 kokybė – mediena švari be pažeidimų, balanos, kenkėjų ar puvinio, šakos negalimos, 1 kokybė – mediena švari be kenkėjų ar puvinio, šakos galimos iš 2 gretimų pusių (sveikos). 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1071 4 881 Eur (be PVM) sumai už ąžuolo medieną; 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1080 9 464 Eur (be PVM) sumai už ąžuolo medieną; 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1082 16 419,25 Eur (be PVM) sumai už ąžuolo medieną; 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1084 3 980,55 Eur (be PVM) sumai už ąžuolo medieną; 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093 29 024,25 Eur (be PVM) sumai už ąžuolo medieną; 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1097 2 134 Eur (be PVM) sumai. 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 881 Eur; 2018 m. lapkričio 23 d. - 9 464 Eur; 2018 m. gruodžio 17 d. – 14 000 Eur; 2019 m. sausio 22 d. – 3 000 Eur; 2019 m. vasario 1 d. – 3 399,80 Eur; 2019 m. vasario 15 d. – 1 900 Eur. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė el. paštu pateikė ieškovei užsakymo išmatavimus: 1) 8 m3 50 mm storio, 920 mm – 1000 mm ilgio, 100 mm – 150 mm pločio; 2) 50 mm storio, 1800 mm – 3030 mm ilgio, 150 mm ir daugiau pločio; 3) 2-3 m3 30 mm storio, 750 mm – 1000 mm ilgio, 75; 95; 122 pločio. 2018 m. gruodžio 10 d. atsakovės vadovas V. V. pateikė ieškovės gamybos vadovui A. S. užsakymo išmatavimus, pagal kuriuos perkama: 1) 50 mm storio, nuo 1850 mm ilgio ir nuo 200 mm pločio mediena; 2) 5-6 m3 30 mm storio, 2600 mm ilgio ir nuo 100 mm pločio mediena. Ieškovės gamybos vadovui A. S. 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimu nurodė atsakovei, kad užsakymą sudaro 50 mm storio, 100 mm pločio mediena, iš kurios: 1) 12,5 m3 - 13 m3 iki 1000 mm ilgio; 2) 6 m3 nuo 1080 mm iki 1100 mm; 3) 3,5 m3 nuo 1250 mm iki 1300 mm; 4) 10,26 m3 – 11 m3 nuo 1550 mm iki 1600 mm; 5) 5,5 m3 – 6 m3 nuo 1870 mm iki 1900 mm; 6) 2,8 m3 – 3 m3 nuo 2120 mm iki 2190 mm; 7) 3,4 m3 – 3,6 m3 nuo 3020 mm iki 3100 mm. 2018 m. gruodžio 26 d. ieškovė nurodė atsakovei, kad užsakyta mediena yra pekeliui į Lietuvą, užsakymą sudaro: 1) 0,566 m3 50 mm – 52 mm storio, 1000 mm – 1100 mm ilgio ir 100 mm – 350 mm pločio mediena; 2) 23,091 m3 50 mm – 52 mm storio, 2000 mm – 3300 mm ilgio ir 100 mm – 350 mm pločio mediena; 3) 5,372 m3 30 mm – 32 mm storio, 2400 mm – 3300 mm ilgio ir 100 mm – 350 mm pločio mediena, iš viso 29,029 m3 medienos.
9. Taigi, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pateikė atsakovei jos užsakytą ąžuolo medieną, tačiau šalys nesutaria dėl atsiskaitymo už suteiktas prekes. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateikta mediena pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093 ir dalis medienos pagal 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1097 neatitinka Sutartimi nustatytų reikalavimų, todėl atsakovė neturi prievolės atsiskaityti už šias prekes. Ieškovė su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir teigia, kad kokybės reikalavimų neatitinka tik 2,8005 m3 ginčo medienos. Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti, ar ieškovės atsakovei pateikta mediena atitiko šalių sutartus kokybės reikalavimus.
10. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Įstatymas reglamentuoja, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.333 straipsnis detalizuoja nuostatas dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės. Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.
11. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovė praleido Sutarties 2.5 punkte nustatytą terminą pretenzijai dėl medienos kokybės pareikšti. Teismas pažymi, kad ši civilinė byla buvo išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-3728-911/2019), kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. preliminarus sprendimas pakeistas, ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės UAB „Ąžuolo linija“ priteista 27 437,93 Eur skola, 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 27 437,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 598,87 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Mantmeda“. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-461-460/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kolegija sutinka, kad formaliai atsakovė į ieškovę su raštu „pretenzija“ kreipėsi 2019 m. sausio 30 d. Ieškovė į atsakovės pateiktą pretenziją nedelsiant reagavo: ieškovės gamybos vadovo tos pačios dienos – 2019 m. sausio 30 d. sprendimu dėl pretenzijos pagal sąskaitą faktūrą MAN Nr. 1093 buvo konstatuota, kad kartu su atsakovės darbuotojais apžiūrėjus medieną nuspręsta, kad „pristatyta žaliava neatitinka kokybės reikalavimų“. Akcentuotina, jog ieškovės įmonės vadovas 2019 m. vasario 4 d. atsakyme reaguodamas į atsakovės kitą 2019 m. vasario 4 d. pretenziją dėl medienos kokybės nors ir nurodė, kad yra praleistas 15 d. pretenzijos pateikimo terminas (1 pastraipa), tačiau pažymėjo, kad „mes vis dar norime su Jumis dirbti, tačiau pirmiausia reikia išsispręsti susidariusią situaciją kuo skubiau. Tikiuosi kad viską pavyks išspręsti per šią savaitę“. Be to, ieškovės įmonės vadovas nurodė, kad „dėl sąskaitos MAN 1097 ir pristatytos medienos reikalauju atvežtų pakuočių neardyti, kad aš arba mano darbuotojai galėtų kartu apžiūrėti“ (4 pastraipa). Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nors Sutartimi buvo nustatytas 15 dienų terminas pretenzijai pareikšti, tačiau vertinant ieškovės atstovo atvykimą apžiūrėti medieną dar iki pretenzijos pateikimo ir jos matavimas bei defektavimas, ieškovės atstovo gamybos vadovo 2019 m. sausio 30 d. priimtas sprendimas dėl pretenzijos bei ieškovės 2019 m. vasario 4 d. atsakymas dėl tolimesnės situacijos sprendimo ir tolimesnio bendradarbiavimo reiškia, kad šalys terminą pareikšti pretenzijai atnaujino. Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės yra išspręstos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
13. Atsakovė nurodo, jog aplinkybę, kad ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pateikta mediena neatitinka kokybės reikalavimų, patvirtina 2019 m. sausio 30 d. sprendimas dėl pretenzijos pagal S/F MAN 1093 (toliau - 2019 m. sausio 30 d. Sprendimas). Ieškovė su minėtomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad 2019 m. sausio 30 d. Sprendimu šalys susitarė tik dėl 2,8005 m3 ginčo medienos.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
15. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
16. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
17. Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp ieškovės gamybos vadovo A. S. ir atsakovės vadovo V. V. matyti, kad 2019 m. sausio 14 d. A. S. prašė atsakovės atstovo atsiųsti nuotraukas į el. paštą (duomenys neskelbtini). Atsakovė minėtas medienos fotonuotraukas 2019 m. sausio 14 d. išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) ir pranešimu nurodė A. S., kad nuotraukos išsiųstos. 2019 m. sausio 17 d. atsakovės vadovas pateikė medienos fotonuotraukas A. S. į šalių susirašinėjimą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. sausio 30 d. atsakovės vadovas V. V., atsakovės medienos apdirbimo operatorius B. J. ir ieškovės gamybos vadovas A. S. sudarė Sprendimą, kuriame nurodyta, jog po žaliavos apžiūros kartu su UAB „Mantmeda“ darbuotojais nuspręsta sekančiai: kadangi pristatyta žaliava neatitinka kokybės reikalavimų UAB „Ąžuolo linija“ sunaudotos žaliavos kiekis skaičiuojamas sekančiai: 1 m3 kokybiškos produkcijos gamybai sunaudojama 1,5 m3 žaliavos. Žaliavos kaina nustatoma sekančiai: produkcijos gamybai iki 1 m ilgio žaliavos 1 m3 kainuoja 650 Eur; produkcijos gamybai nuo 1 m iki 2 m ilgio žaliavos 1 m3 kainuoja 850 Eur; produkcijos gamybai nuo 2 m iki 3 m ilgio žaliavos 1 m3 kainuoja 1 050 Eur.
18. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas M. S. paaiškino, kad atsakovės vadovas V. V. apie tai, jog 2018 m. gruodžio 28 d. atvežta mediena yra netinkamos kokybės pranešė 2019 m. sausio 17 d. atsiųsdamas kelias medienos fotonuotraukas. Jie susitarė, kad atsakovė atrinks ir atidės netinkamos kokybės medieną, o ieškovė atvyks jos apžiūrėti, išmatuos netinkamos medienos kiekį. 2019 m. sausio 29 d. V. V. pranešė, kad medieną yra peržiūrėję, atrinko netinkamos kokybės medieną ir prašė atvykti spręsti klausimą, ką su minėta mediena daryti toliau.
19. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės gamybos vadovas A. S. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei buvo pristatyta mediena pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093. 2019 m. sausio mėn. atsakovės vadovas V. V. susisiekė su juo ir pranešė, kad mediena yra netinkamos kokybės bei 2019 m. sausio 17 d. atsiuntė kelias medienos fotonuotraukas. Iš pateiktų fotonuotraukų nebuvo galimybės nustatyti medienos kokybės, todėl jis nurodė atsakovei atrinkti ir atidėti netinkamos kokybės lentas, o ieškovė atvažiuos jų apžiūrėti. 2019 m. sausio 30 d. jis kartu su ieškovės darbuotojais P. A. ir A. M. nuvyko pas atsakovę apžiūrėti minėtos medienos. Atsakovės vadovas parodė jiems atrinktą brokuotą medieną, jie šią medieną apžiūrėjo, išmatavo ir nustatė, kad netinkamos kokybės medienos kiekis yra 2,8005 m3. Atsakovės vadovas pasiūlė šią medieną perdirbti už mažesnę kainą. Vis dėlto, jam grįžtant iš ieškovės, 2019 m. sausio 30 d. atsakovė atsiuntė pretenziją dėl medienos, todėl jis 2019 m. sausio 31 d. vėl vyko pas atsakovę aptarti šių klausimų. Pasirašydamas 2019 m. sausio 30 d. Sprendimą jis suprato, kad sąskaita - faktūra Serija MAN Nr. 1093 bus keičiama tik 2,8005 m3 medienos atžvilgiu.
20. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės stalius P. A. paaiškino, kad 2019 m. sausio mėn. pabaigoje jis su ieškovės gamybos vadovu A. S. ir darbuotoju A. M. nuvyko pas atsakovę apžiūrėti netinkamos kokybės medieną. Jie apžiūrėjo atsakovės parodytą medieną, ją išmatavo ir apie tai pažymėjo lapuose.
21. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. V. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė pristatė atsakovei medieną. Po naujų metų, t.y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 6 d. jie pradėjo apžiūrėti ieškovės atvežtą medieną. Atidarius kelis paketus buvo nustatyta, kad ten iš esmės visa mediena yra netinkamos kokybės. Dėl šios priežasties atsakovė susisiekė su ieškove ir pranešė apie susidariusią situaciją. Apie 2019 m. sausio 9 d. pas atsakovę atvyko A. S. ir dar du ieškovės darbuotojai, jie apžiūrėjo, išmatavo 2,8005 m3 medienos, t.y. medieną iš paketų, kuriuos atsakovė buvo atidariusi, ir nustatė, kad ji netinkama. Po to atsakovė atidarė tolimesnius paketus ir vėlgi nustatė, kad mediena netinkama, todėl nurodė ieškovei ją atsiimti. Ieškovė prašė atsakovės bandyti medieną realizuoti ir nurodė, kad atsiskaitymas už medieną bus pagal tai, kiek jos pavyks realizuoti. Dėl šios priežasties 2019 m. sausio 30 d. pas atsakovę atvyko vienas A. S. ir tarp šalių buvo sudarytas Sprendimas. Atsakovė bandė medieną panaudoti, sunaudojo 6,435 m3 medienos, tačiau iš jos pagamintą produkciją užsakovas grąžino. Kitos medienos atsakovė nepanaudojo.
22. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės medžio apdirbimo operatorius B. J. paaiškino, kad jis iškrovė atsakovės pristatytą medieną. Po naujų metu, savaitės bėgyje, atsakovės vadovas V. V. nurodė pradėti išrūšiuoti atvežtą medieną. Atidarius 2 ar 3 paketus nustatyta, kad paketų viršuje, apačioje bei iš šonų sudėtos tinkamos kokybės lentos, o jo viduje – prasta mediena. Po maždaug savaitės pas atsakovę atvyko ieškovės darbuotojai, kurie apžiūrėjo ir išmatavo medieną. Atsakovės vadovas V. V. nurodė, kad reikia atrinkti medieną, kuri tinka ir gali būti panaudota ir bus bandoma ją panaudoti, o kitą atidėti.
23. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi konstatavo, jog byloje pateikta telefono paslaugų detalioji ataskaita patvirtina, kad 2019 m. sausio 8 d. atsakovė su ieškove bendravo du kartus, taip pat su ieškove buvo kalbėta 2019 m. sausio 12 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. sausio 30 d. Pripažintina, kad pokalbių detalioji ataskaita apie minėtus skambučius negali patvirtinti pokalbių turinio, tačiau, vertinant tai, kad šalis sieja tik verslo santykiai, į tai, kad atsakovei produkcija buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., o atsakovės intensyvūs skambučiai ieškovei prasidėjo nuo 2019 m. sausio 7 d., (2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad medieną pradėjo išpakuoti/tikrinti po savaitės), darytina išvada, kad šalys šių pokalbių metu derino klausimus dėl pristatytos medienos kokybės. Įvertinus Sprendimo 18-22 punktuose nurodytus šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog nors ginčo šalys nesutaria ir pateikė skirtingus paaiškinimus dėl to, kiek kartų ir kada ieškovė lankėsi pas atsakovę dėl netinkamos medienos, tačiau šalys iš esmės sutaria, kad tai vyko 2019 m. sausio mėn. ir šalys sudarė 2019 m. sausio 30 d. Sprendimą, kuriuo siekė išspręsti kilusį ginčą dėl 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovės pristatytos medienos.
24. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog ieškovės darbuotojai išmatavo 2,8005 m3 medienos ir nustatė, kad ji yra netinkamos kokybės. Tačiau ieškovė teigia, kad minėta nekokybiška mediena buvo atsakovės atrinkta iš visos pristatytos medienos, o atsakovės teigimu, minėta mediena buvo tik iš 2 – 3 paketų, likusi mediena taip pat buvo netinkama. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog 2019 m. sausio 30 d. šalys aptarė aplinkybes dėl visos atsakovei 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos, t.y. ne tik dėl 2,8005 m3. Visų pirma, teismo posėdžio metu šalių atstovai bei liudytojai patvirtino, kad 2019 m. sausio 30 d. Sprendimas buvo sudarytas ieškovei atlikus medienos apžiūrą atsakovės patalpose. Taigi, jo sudarymo metu buvo žinomas tikslus ieškovės darbuotojų apžiūrėtos netinkamos medienos kiekis bei jos matmenys, tačiau Sprendime šie duomenys nenurodomi, tiesiog nurodoma, kad „pristatyta žaliava neatitinka kokybės reikalavimų“. Antra, teismo posėdžio metu A. S. nurodė, jog 2019 m. sausio 30 d. Sprendimą jis pasirašė 2019 m. sausio 31 d. ir jam buvo žinoma, kad 2019 m. sausio 30 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pretenziją dėl 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 30 d. atsakovė el. paštu pateikė ieškovei pretenziją, nurodydama, kad „pagal PVM sąskaitą – faktūrą MAN Nr. 1093 gauta mediena neatitinka keliamų reikalavimų 0-1 klasei. Mediena išpjauta nelygiai, skirtingas storis per lentą, lentų galuose skiriasi pločio matmenys. Visos lentos su atvirais defektais, šakomis. Jums anksčiau išsiuntėm nuotraukas. Jūsų vizito metu Jūs dalį produkcijos atsidėjote grąžinimui. Bet likusios lentos po pirminio apdirbimo neatitinka kokybės reikalavimų. Prašome kuo skubiau atvykti bendram sprendimo priėmimui“. Taigi, nėra aišku, kodėl A. S., žinodamas, kad atsakovė nesutinka su visa pateiktos medienos kokybe, pasirašė 2019 m. sausio 30 d. Sprendimą, kuriame nėra detalizuojamas netinkamos kokybės medienos kiekis. Trečia, 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo sudarymo metu buvo žinomi tikslūs 2,8005 m3 medienos matmenys, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad minėtas kiekis yra laikytinas nedideliu, labiau tikėtina, kad tuo atveju, jei šalys būtų sudariusios susitarimą tik dėl šio kiekio, jos būtų apskaičiavusios tikslią šios medienos kainą. Šiuo atveju susitarime iš esmės yra įtvirtinti įkainiai, kuriuos atsakovė turės mokėti už pagamintą produkciją. Taigi, labiau tikėtina, kad šalys susitarė dėl visos 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos ir nežinodamos, kiek iš jos bus tinkama naudoti, sutarė dėl medienos kainos apskaičiavimo metodo.
25. Be to, atsakovės 2019 m. sausio 30 d. pretenzijos turinys iš esmės patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad ieškovės darbuotojai pas atsakovę lankėsi iki 2019 m. sausio 30 d. ir šalys buvo susitarusios, kad atsakovė bandys maksimaliai panaudoti netinkamos kokybės medieną. Minėtoje pretenzijoje nurodoma, kad „Jūsų vizito metu Jūs dalį produkcijos atsidėjote grąžinimui. Bet likusios lentos po pirminio apdirbimo neatitinka kokybės reikalavimų. Prašome kuo skubiau atvykti bendram sprendimo priėmimui“. Taigi, pretenzijoje nurodoma, kad atsakovė bandė panaudoti likusią dalį, t.y. kitą nei ieškovės apžiūrėtą 2,8005 m3 medieną, tačiau po pirminio apdirbimo nustatyta, kad pastaroji yra netinkama. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino liudytoju apklaustas B. J., kuris paaiškino, jog po ieškovės atstovų atliktos medienos apžiūros atsakovės vadovas V. V. nurodė, kad reikia atrinkti medieną, kuri tinkama ir gali būti panaudota, kadangi bus bandoma ją panaudoti, o kitą medieną reikia atidėti. B. J. pažymėjo, kad dalis medienos, kaip įprasta, buvo nuobliuota, tačiau tai atlikus atsivėrė jos trūkumai.
26. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė 2019 m. vasario 4 d. pranešimu nurodė ieškovei, kad sąskaita MAN 1093 yra anuliuojama pagal 2019 m. sausio 30 d. Sprendimą. Kai bus pabaigtas gamybos ciklas ir atsiras galimybė padaryti tikslius paskaičiavimus, vyks kreditinės sąskaitos išrašymas ir apmokėjimas. 2019 m. vasario 4 d. pranešimu ieškovė iš esmės nurodė atsakovei, kad su jos nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, taip pat nesutinka anuliuoti sąskaitos MAN 1093. Pažymėjo, kad atsakovės darbuotojai kartu su gamybos vadovu A. S. jau buvo atvykę pas atsakovę ir apžiūrėjo atsakovės atrinką broką, dalyvaujant atsakovės vadovui apžiūrėjo kiekvieną lentelę. Atsakovė 2019 m. vasario 4 d. pranešimu nurodė ieškovei, kad ieškovės atvežta mediena neatitinka 0-1 rūšies kokybės reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovės gamybos vadovas apžiūrėjo tik mažą dalį nekokybiškos medienos, tačiau visa pagal sąskaitą MAN 1093 atvežta mediena neatitinka kokybės reikalavimų. Taigi, nors ieškovė 2019 m. vasario 4 d. nesutiko su 2019 m. sausio 30 d. Sprendimu, t.y. vertino, jog šalių ginčas dėl medienos kokybės nėra išspręstas, ir žinojo, kad jos darbuotojai apžiūrėjo tik dalį atsakovei atvežtos medienos, t.y. 2,8005 m3, o atsakovė toliau reiškia pretenziją dėl viso atvežtos medienos kiekio, aktyvių veiksmų nesiėmė, į atsakovės pretenziją iš esmės nereagavo, šios medienos apžiūrėti neatvyko.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija (toliau – LNMMA) atsakovės užsakymu atliko atsakovės pateiktos dvigubo pjovimo ąžuolo medienos tyrimą adresu (duomenys neskelbtini). LNMMA 2019 m. balandžio 25 d. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ištirta 13,092 ktm. dvigubo pjovimo ąžuolo medienos, nustatyta, kad pagal Sutartį 0 kokybės medienos (mediena švari be pažeidimų, balanos, kenkėjų ar puvinio, šakos negalimos) nerasta, 1 kokybės medienos (mediena švari be kenkėjų ar puvinio, šakos galimos iš 2 gretimų pusių) nerasta. Atsakovė nurodo, kad nėra aišku, ar atliekant minėtą tyrimą buvo tiriama būtent ieškovės pateikta mediena, kadangi tyrimas vyko 2019 m. balandžio 8 d., o ieškovė ginčo medieną atsakovei pateikė 2018 m. gruodžio 28 d. B. J. 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė sunaudojo medieną gamyboje. Be to, 2019 m. sausio 28 d. pranešimu atsakovės vadovas V. V. nurodė A. S., kad V. V. trečiadienį turi išvežti produkciją. Taigi, atsakovė visą ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pristatytą medieną sunaudojo iki 2019 m. sausio 30 d.
28. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ginčo medieną sunaudojo iki 2019 m. sausio 30 d. bei LNMMA atliktam tyrimui pateikė kitų tiekėjų surinktą nekokybišką medieną. Visų pirma, kaip nurodyta Sprendimo 23, 26 punktuose, atsakovė pretenzijas dėl medienos kokybės ieškovei reiškė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Pažymėtina, kad pati atsakovė ieškovei teikiamuose pranešimuose prašė atvykti pas ją aptarti šio klausimo sprendimo. Akivaizdu, kad atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, kad ieškovė, kaip pardavėja, galėjo atvykti apžiūrėti ir įvertinti pateiktą medieną bei ją atsiimti. Taigi, esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, t.y. kad ieškovė patiekė tinkamos kokybės medieną, atsakovė turėjo iš anksto būti atrinkusi ir pasiruošusi pakankamai didelį kiekį (29,029 m3) netinkamos kokybės medienos, kadangi ieškovė galėjo prašyti ją apžiūrėti iš karto po pirmojo pranešimo 2019 m. sausio 8 d. Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp ieškovės gamybos vadovo A. S. ir atsakovės vadovo V. V. matyti, kad bendravimas tarp šalių toliau vyko ir laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 27 d., t.y. po 2019 m. vasario 4 d. Taigi, akivaizdu, kad atsakovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė bet kada nuo 2019 m. vasario 4 d. galėjo atvykti apžiūrėti ir įvertinti ginčo medienos bei ją atsiimti, ko atsakovė būtų negalėjusi įgyvendinti, jei medieną būtų sunaudojusi.
29. Antra, ieškovės minėtas 2019 m. sausio 28 d. pranešimas, kuriame V. V. nurodė „Žadėjai pristatyti, laukiu nuo ryto, trečiadienį turiu išvežti produkciją“, nepatvirtina, kad atsakovė buvo sunaudojusi atsakovės atvežtą medieną. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. J. nepatvirtino, kad atsakovė sunaudojo ieškovės pateiktą medieną gamyboje. Pastarasis paaiškino, kad po to, kai pas atsakovę buvo apsilankę ieškovės darbuotojai, kurie apžiūrėjo ir išmatavo medieną, atsakovės vadovas V. V. nurodė, kad reikia atrinkti medieną, kuri tinka ir gali būti panaudota, ir bandyti ją panaudoti, o kitą atidėti. Atrinkta mediena, t.y. ta, mediena, kurią dar buvo galima panaudoti gamyboje, galėjo būti atrinkta ir sunaudota per maždaug mėnesį.
30. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė pernelyg vėlai kreipėsi į LNMMA dėl medienos kokybės tyrimo, tačiau teismas pažymi, kad iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2019 m. vasario 4 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija, nurodydama, kad jos pateikta mediena yra netinkamos kokybės ir prašė spręsti šį klausimą. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 27 d. atsakovės vadovas V. V. pranešimais bendravo su A. S.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog minėtu laikotarpiu atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad šalys ginčą spręs derybų būdu, o ieškovė imsis aktyvių veiksmų šiam klausimui išspręsti. Taigi, atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į specialistus dėl medienos vertinimo. Būtent gavusi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. preliminarų sprendimą atsakovė ėmėsi veiksmų savo pozicijai pagrįsti teisme.
31. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos pateikta mediena atitiko 0-1 kokybės reikalavimus, kadangi būtent tokios kokybės medieną ji įsigijo iš Rusijos bendrovės „Teknnoforest“. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad jis buvo Rusijoje ir stebėjo ginčo medienos pakrovimą, matė, kad kraunama 0-1 kokybės mediena. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės ir OOO „Teknnoforest“ sudaryta sutartis Nr. TF1109-2018, kuria OOO „Teknnoforest“ įsipareigojo perduoti ieškovės nuosavybėn, o ieškovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už prekes, kurių kiekis, kokybė, asortimentas, techniniai reikalavimai nurodyti šios sutarties prieduose, kurie yra neatskiriama jos dalis. Pagal ieškovės ir OOO „Teknnoforest“ 2018 m. gruodžio 19 d. sudarytą Priedą Nr. 5 OOO „Teknnoforest“ įsipareigojo parduoti ieškovei 29,029 m3 pjautų ąžuolinių lentų. Pažymėtina, kad minėtoje sutartyje, nei jos priede nenurodyta ieškovei parduodamos medienos kokybė. Pastaroji yra nurodyta 2018 m. gruodžio 16 d. Priede Nr. 6 „Pakuotės sąrašas“, kuriame nurodoma, kad ąžuolo medienos rūšis yra 0-1. 2021 m. vasario 2 d. patvirtinimu OOO „Teknnoforest“ nurodė, kad ieškovei pateikta mediena atitiko 0-1 rūšį, t.y. 0 rūšis lygi lenta iš keturių pusių be šakų, be puvimo požymių, be kenkėjų, be jokių trūkumų; 1 rūšis – lenta be puvimo požymių, be kenkėjų, kiekvienam metrui leidžiamos dvi gyvos šakos iš dviejų pusių. Vis dėlto, minėtos aplinkybės pačios savaime, nepatvirtina, kad faktiškai ieškovei buvo pateikta būtent nurodytos rūšies mediena.
32. Ieškovė nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 50 mm ąžuolo medieną pirko ir iš kitų tiekėjų, todėl 2019 m. balandžio 8 d. LNMMA tyrimui galėjo būti pateikta ir UAB „Ąžuolitos prekyba“ ąžuolo mediena. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ąžuolitos prekyba“ pateikė atsakovei 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APR Nr. 5101136 5 741,79 Eur sumai (be PVM) už 4,263 m3 ąžuolo medienos; 2019 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APR Nr. 5101147 19 393,19 Eur sumai (be PVM) už 15,604 m3 ąžuolo medienos. Pagal UAB „Ąžuolitos prekyba“ pateiktą detalizaciją medieną pagal 2019 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą sudarė 50 mm storio lentos. Vis dėlto, minėtos aplinkybės nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Kaip jau minėta Sprendimo 23 punkte, atsakovė pretenzijas dėl medienos kokybės ieškovei reiškė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 4 d., o UAB „Ąžuolitos prekyba“ medieną atsakovei pateikė 2019 m. vasario 12 d. ir 2019 m. vasario 19 d., t.y. gerokai vėliau nei tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės pateiktos medienos kokybės. Atitinkamai, esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, nėra aišku, kokią nekokybišką medieną atsakovė būtų pateikusi ieškovei apžiūrėti, jei pastaroji, kaip pardavėja, to būtų paprašiusi iki 2019 m. vasario 12 d. Taip pat nėra aišku, kodėl atsakovė, gavusi netinkamos kokybės medieną iš UAB „Ąžuolitos prekyba“, šių pretenzijų nereiškė minėtai įmonei, o siekia šią medieną pristatyti kaip ieškovės. Be to, nėra aišku, kodėl, esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, atsakovė, gavusi netinkamos kokybės medieną iš UAB „Ąžuolitos prekyba“, ir siekdama pastarąją pateikti kaip ieškovės, į LNMMA kreipėsi tik 2019 m. balandžio mėn., t.y. praėjus dviem mėnesiams. Ieškovė taip pat pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti, kad atsakovė įsigijo 1-2 rūšies medienos iš OOO „Siurpriz“, tačiau iš pateiktos fitinuotraukos nėra aišku, kada atsakovė įsigijo šią medieną bei kitų nuotraukos padarymo aplinkybių.
33. Ieškovė teigia, kad atsakovės tikslas buvo perimti ieškovės tiekėją OOO „Teknnoforest“ tokiu būdu medieną įsigyjant pigiau. Vis dėlto, nėra aišku, kodėl tokiu atveju atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei už pristatytą medieną, kadangi atsakovei nusprendus toliau su OOO „Teknnoforest“ bendrauti tiesiogiai, būtų sprendžiamas klausimas dėl medienos tiekimo ateityje, t.y. tai apima būsimus užsakymus ir neliečia ieškovės jau parduotos medienos. Pažymėtina ir tai, kad šalys patvirtino, kad OOO „Teknnoforest“ toliau dirba su abejomis šalimis. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė su OOO „Teknnoforest“ bendrauti tiesiogiai neturi įtakos OOO „Teknnoforest“ santykiams su ieškove.
34. Teismas pažymi, jos nors sutiktina su ieškove, kad LNMMA 2019 m. balandžio 25 d. išvada, vadovaujantis CPK 212 ir 2016 straipsniais, nėra laikytina eksperto išvada, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad išvadoje nustatytos aplinkybės yra nepagrįstos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas tyrimą atlikęs ir 2019 m. balandžio 25 d. išvadą pateikęs J. S. patvirtino, kad turi reikiamą išsilavinimą tokio pobūdžio tyrimui atlikti bei paaiškino tyrimo atlikimo aplinkybes, t.y. kad gyvai apžiūrėjo medieną, ją apžiūrėjo atsakovės patalpose, įvertino medienoje esančius defektus. J. S. paaiškino, kad jis tyrimui pateiktos medienos kokybę vertino pagal šalių Priede Nr. 001 įtvirtintus reikalavimus 0-1 rūšies medienai. Ieškovė kitų duomenų, patvirtinančių atsakovei pateiktos medienos kokybę, nepateikė, kitų veiksmų minėtos medienos kokybei nustatyti nesiėmė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti LNMMA 2019 m. balandžio 25 d. išvadoje nustatytomis aplinkybėmis dėl medienos kokybės.
35. Sutarties 2.6. punkte nurodyta, kad jeigu priėmimo metu nustatoma, kad yra prekių neatitinkančių specifikacijos reikalavimų, pardavėjas netinkamas prekes parduoda pirkėjui už šalių sutartą mažesnę kainą arba jos yra grąžinamos pardavėjui. Taigi, Sutartyje numatyta atsakovės, kaip pirkėjos, teisė grąžinti netinkamos kokybės medieną, ir atitinkamai už ją neatsiskaityti. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė verčiasi medienos prekių gamybą, todėl akivaizdu, kad jai Sutartyje nustatytos kokybės medienos gavimai jai turi esminę reikšmę.
36. Atsakovė nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei už 6,435 m3 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos, kurią sunaudojo. Nurodo, kad ji gamyboje sunaudojo 3,935 m3 50 mm medienos ir 2,5 m3 30 mm medienos. 2019 m. sausio 30 d. Sprendimu šalys susitarė, kad produkcijos gamybai iki 1 m ilgio žaliavos 1 m3 kainuoja 650 Eur; produkcijos gamybai nuo 1 m iki 2 m ilgio žaliavos 1 m3 kainuoja 850 Eur. Taigi, atsakovė už 6,435 m3 sunaudotos medienos turi sumokėti ieškovei 4 969,75 Eur. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pateikė įmonei „in Timber GmbH&Co.KG” 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 19-0017 už medžio masyvo klijuotus skydus. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 30 d. Sprendimą šalys sudarė 2019 m. sausio 30 d. ar 2019 m. sausio 31 d. Ieškovė 2019 m. vasario 4 d. pranešimu, atsakydama į atsakovės 2019 m. sausio 30 d. pretenziją, iš esmės nurodė, jog nesutinka su 2019 m. sausio 30 d. Sprendimu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės 2019 m. vasario 4 d. pranešimas pateiktas praėjus 3-4 dienoms nuo 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo sudarymo, iš kurių 2 dienos buvo savaitgalis, bei į tai, kad PVM sąskaita – faktūra „in Timber GmbH&Co.KG” pateikta praėjus daugiau nei mėnesiui po 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo sudarymo, teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog atsakovė nurodytus 6,435 m3 medienos (ar didžiąją jos dalį) gamyboje sunaudojo po ieškovės 2019 m. vasario 4 d. pranešimo gavimo, t.y. žinodama, kad ieškovė nesutinka su 2019 m. sausio 30 d. Sprendimu, įskaitant jame nustatytą mažesnę medienos kainą. Tokiu būdu, atsakovė, kaip verslo subjektas, žinodama, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl medienos kokybės ir atsiskaitymo už ją, turėjo būti apdairi bei atsakinga, ir šalims nepasiekus bendro sutarimo ginčo medienos nenaudoti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad apskaičiuojant atsakovės skolą už 6,435 m3 medienos nėra pagrindo remtis 2019 m. sausio 30 d. Sprendime nustatytais įkainiais.
37. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių kokių matmenų (ilgis, plotis, storis) medieną atsakovė sunaudojo (tik jos paaiškinimas), todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, 1 m3 atsakovės sunaudotos medienos kaina nustatytina pagal vidutinę 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Serija MAN Nr. 1093 nustatytą 1 m3 kainą, kuri sudaro 999,87 Eur (29 024,25 Eur/29,029 m3). Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 434,16 Eur (6,435 m3 x 999,87 Eur) už sunaudotą medieną pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093.
38. Sprendžiant dėl skolos priteisimo už likusią medieną pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093, t.y. 22,594 m3 (29,029 m3 - 6,435 m3), teismas pažymi, jog sutiktina su ieškove, kad 2019 m. balandžio 25 d. išvadoje nurodytas bendras ištirtos medienos kiekis („Tyrimo objektas“) 14,547 erdvm. nesutampa su medienos kiekiu, apskaičiuotu sudėjus visuose ryšuliuose esančią medieną (23,398 erdvm.). Teismo posėdžio metu J. S. paaiškino, kad šių neatitikimų paaiškinti negali. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovei 2018 m. gruodžio 28 d. pateikta mediena neatitinka Sutartyje nustatytos 0-1 rūšies kokybės reikalavimų, tačiau byloje nesant duomenų apie tikslų tokios medienos kiekį, atsižvelgus į tai, kad mediena atsakovei buvo pateikta paketais (ryšuliais), ieškovė po atsakovės 2019 m. vasario 4 d. pranešimo (pretenzijos) veiksmų šiai medienai atrinkti ir peržiūrėti nesiėmė, o Sutarties 2.6. punkte numatyta pirkėjo teisė grąžinti netinkamas prekes, t.y. už jas nemokėti, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už šiame Sprendimo punkte nurodytą medieną atmestinas.
39. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl 234 Eur skolos priteisimo iš atsakovės už medieną pagal 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1097. Atsakovė nurodo, kad ji dalį šios medienos sunaudojo ir yra už tai atsiskaičiusi, o likusi medienos dalis (už 234 Eur) yra netinkamos kokybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad pretenziją dėl 2019 m. sausio 29 d. gautos medienos atsakovė ieškovei pareiškė 2019 m. vasario 4 d. el. laišku. Ieškovė tos pačios dienos 2019 m. vasario 4 d. pranešimu, atsakydama į pretenziją nurodė „dėl sąskaitos MAN 1097 reikalauju atvežtų pakuočių neardyti, kad aš ar mano darbuotojai galėtų kartu apžiūrėti“. Atsakovė, kaip verslo subjektas, žinodama, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl medienos kokybės ir atsiskaitymo už ją, turėjo būti apdairi bei atsakinga, sudaryti sąlygas ieškovei išsamiai ištirti jos pateiktą pretenziją, bei atitinkamai, kol šalys nepasiekė bendro sutarimo, ginčo medienos nenaudoti. Vis dėlto, atsakovė ieškovės reikalavimų nevykdė, medieną panaudojo gamyboje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 234 Eur skolos pagal 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1097.
40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 668,16 Eur skolos (6 434,16 Eur +234 Eur).
41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė pagrįstai remiasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – įstatymas), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
42. Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. priteisus ieškovei iš atsakovės 6 668,16 Eur skolą, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas po teismo sprendimo įsitesėjimo sumažintinas iki 6 668,16 Eur, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudos skyrimo
43. Atsakovė pateikė teismui prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė 2021 m. vasario 5 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo. Susipažinus su ieškovės pateiktais duomenimis matyti, kad su prašymu teikiami įrodymai (ąžuolo medienos įvežimo iš Rusijos dokumentai), kurie jau buvo pateikti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kiti ieškovės pateikti duomenys yra nesusiję su nagrinėjama civiline byla. Be to, nėra aišku, iš kur ir kada šiuos duomenis ieškovė gavo bei kokias aplinkybes jie patvirtina. Tokiais savo veiksmais ieškovė veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, savo subjektinėmis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
44. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
45. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).
46. Teismas pažymi, kad baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės duomenų pateikimo išklausė abiejų šalių nuomonę bei šį prašymą iš dalies, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą prašymą. Byloje taip pat nenustatyta, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 5 198,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 405 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 4 300 Eur už advokato teisinę pagalbą (2 900 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme, 1 400 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme), 133,84 Eur ir 180,72 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 145,20 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (2019 m. spalio 14 d.), 34 Eur už vertimo paslaugas. Patenkinus 23 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 195,71 Eur (5 198,76 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 512 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju atsakovė už pateiktą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 273 Eur ((29 258,25 Eur - 4 969,75 Eur) x 3 proc. x 75 proc./2). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes 239 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina atsakovei.
49. Atsakovė patyrė 5 693 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 273 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 75,50 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 4 800 Eur (3 300 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme, 1 500 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme), 544,50 Eur už LNMMA atliktą medienos kokybės vertinimą. Atmetus 77 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 383,61 Eur (5 693 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
50. Atlikus tarpusavio užskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 3 187,90 Eur (4 383,61 Eur - 1 195,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
51. Pagal 2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 8,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1,87 Eur (8,14 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,27 Eur (8,14 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 6 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“ 6 668,16 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 668,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“ naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“ 3 187,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“ naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“ į valstybės biudžetą 6,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“ į valstybės biudžetą 1,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolo linija“, įmonės kodas 302240730, 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 6 d. operacijos Nr. 52903543, AB Šiaulių bankas, žyminio mokesčio grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Teismo sprendimui įsiteisėjus sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (senas bylos Nr. e2-3728-911/2019) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolo linija“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 6 668,16 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė