Pranešėjas V.Bavėjanas Baudžiamoji byla Nr. 1A-54/2005
Teisėja R.Majauskienė Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.1.; 1.2.4.2.9.; 2.4.6.3.1;
2.4.6.4.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,
sekretoriaujant Rytei Klišauskienei, Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjams Isaakui Borveinui, Venjaminui Dubrovskij, Sergejui Pelš,
nuteistajam D.T.,
nukentėjusiesiems S.V., A.K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. T. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 8 d., ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 187 str. 3 d. penkiasdešimties parų areštu;
- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu penkeriems metams;
- pagal 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš D. K. priteista S.V. 1340 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui ir 1175 Lt gydymo išlaidų valstybinei ligonių kasai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
D. T. ir D. K. nuteisti už tai, kad 2003 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovę į A.K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą turtą, bendros 199 Lt vertės.
Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio, sužalojo svetimą, A. K. priklausantį 190 Lt vertės turtą.
Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 24 d., apie 22 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, baro ,,Ąžuolai“, esančio kelio Vilnius-Kaunas 81 m, Kaišiadorių raj., kieme, panaudojęs fizinį smurtą, sunkai sutrikdęs S.V. sveikatą dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje ir pakauškaulio lūžio, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimo, plėšimo būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S.V. priklausantį 70 Lt vertės turtą.
Nuteistasis D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį. Tvirtina, kad nusikaltimą padaręs vienas, o ne su nuteistuoju D. K. . Pastarasis tuo metu buvo savo darbe. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas apkalbėti D. K. . Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie tai, jog vienas asmuo pakelti kopėčių negalėjo fiziškai.
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir išteisinti pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., nes šių nusikaltimų nepadarė. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais melagingais nuteistojo D. T. parodymais. Nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pastarasis buvo mušamas, o teisme parodė, jog nusikaltimą įvykdė vienas. Taip pat nurodo, kad nemokėdamas įjungti nukentėjusiojo S.V. telefono, jį išmetė. Šį telefoną jis paėmė norėdamas išsikviesti taksi, o ne tikslu jį pasisavinti. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantas norėjo telefoną pagrobti. Nurodo, kad turi darbą, pilnai prisipažino padaręs nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą ir užvaldęs jo turtą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis D. T. , jo gynėjas ir nuteistojo D. K. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Nukentėjusysis A.K. savo nuomonės dėl apeliacinių skundų nepareiškė.
Skundai tenkinami.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punktu, teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.
Pripažindamas D. K. kaltu pagal BK 78 str. 2 d., 187 str. 3 d. pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus pažeidė.
Apeliantas D. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl vagystės iš A.K. gyvenamojo namo nuosekliai neigė.
Nuteistasis D. T. savo parodymus dėl D. K. dalyvavimo šioje vagystėje keitė tris kartus (b.l. 113-114, 119-120, 125-126, 128-132, 135 t. 1, b.l. 116, 152-153 t. 2). Apygardos teismas D. K. kaltę faktiškai pagrindė tik atskirais D. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis vėliau atsisakė ir asmenine nukentėjusiojo nuomone, jog į namą buvo įsibrovę du asmenys. Kolegijos nuomone, tam, kad remtis atskirais nuteistojo parodymais, kurie visumoje yra nenuoseklūs, nepakanka vienose apklausose ar teisme duotus parodymus vertinti kritiškai, o kitais tikėti. Būtina, jog apkaltinamąjį nuosprendį pagrindžiantys kaltininko parodymai, kurie savo esme yra specifiški (nesaistomas priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, turi teisę laisvai pasirinkti gynybos taktiką, visada turi interesų išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę), būtų patvirtinti kitais savarankiškais įrodymų šaltiniais. Tokių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusiojo subjektyviniais pastebėjimais paremtos pirmosios instancijos teismo išvados apie dviejų asmenų dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme (dviejų taurelių suradimas name, nebuvimas galimybės vienam asmeniui,. t.y. D. T. atnešti ir atremti į namą sunkias kopėčias) vertintinos tik kaip prielaidos, kurios negali būti laikomos D. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais ir kurios net neleidžia pagrįstai manyti, jog galimai nusikaltimo padaryme dalyvavęs antras asmuo buvo būtent D. K.
Tai, kad D. K. iš darbo 2003 m. rugsėjo 24 d. buvo nušalintas ir iš ten išėjo kartu su D. T. , dar neleidžia daryti išvados, jog D. K. buvo įsibrovęs į A.K. gyvenamąjį namą.
Ant A.K. namuose paimtų daiktų D. K. pirštų pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo nurodomų dviejų taurelių buvimo faktas įvykio vietos apžiūros protokole aplamai neužfiksuotas (b.l. 11-14, t. 1).
Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių patvirtinti ar paneigti apygardos teismo spėjimo lygio išvadą, kad D. T. vienas negalėjo atnešti prie namo ir atremti į sieną sunkias kopėčias, tačiau to dėl objektyvių priežasčių padaryti nepavyko (nukentėjusysis kopėčias supjaustė).
Taigi, abejonių dėl D. K. kaltės yra. Jų pašalinti nepavyko, nors visos galimybės tai padaryti yra išnaudotos. Todėl visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.
Pažymėtina ir tai, kad dalis nuteistojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais apygardos teismas pagrindė D. K. kaltę, kolegijos nuomone, gauti pažeidžiant įtariamojo teisę į gynybą. BPK 50 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmos apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
BPK 50 str. 3 d. nurodyta, kad jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo, gynėjo dalyvavimą užtikrina ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.
Iš byloje esančio protokolo dėl gynėjo atsisakymo (b.l. 116 t. 1) matyti, kad realiai D. T. gynėjo neatsisakė, nes prieš žodį ,,reikalingas“ visai kita rašysena pridėtas neigiamasis priešdėlis ,,ne“. Tam, kad padaryti tokią išvadą nereikalingos jokios specialios žinios. Todėl kaltinimui naudingi parodymai užfiksuoti šios apklausos metu negali būti laikomi tinkamu įrodymu baudžiamojoje byloje, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (BPK 20 str. 4 d.).
Tokiu būdu, nesant patikimų D. K. kaltę dėl vagystės iš A.K. namo ir turto sužalojimo patvirtinančių įrodymų, jis pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. išteisintinas.
Dėl šios priežasties iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini teiginiai, kad vagystę iš A.K. gyvenamojo namo padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. .
D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė, kad S.V. sužalojo turėdamas tikslą užvaldyti jo turtą. Jis nurodė, kad sumanymas pasisavinti nukentėjusioio telefoną kilo po sužalojimo padarymo. Nukentėjusysis S.V. jokių nusikaltimo tyrimui reikšmingų aplinkybių neprisimena.
Byloje nenustatyta galėjo ar negalėjo prie diržo laikomas mobilaus ryšio telefonas po nukentėjusiojo griuvimo atsikabinti nuo diržo ar iškristi iš dėklo, matė ar nematė D. K. prie diržo esantį telefoną, prašė ar neprašė nuteistasis S.V. iškviesti taksi, būtų galėję ar ne apeliantai pinigais ar daiktais atsiskaityti su taksistu. Teismo išvados dėl šių aplinkybių ir šiuo atveju yra pagrįstos spėjimais. Pagaliau, netgi darant prielaidą, kad nuosprendyje nurodytos teismo išvados atitinka tikrovę, jos neatskleidžia nuteistojo tyčios turinio, jos kryptingumo ir ketinimo užvaldyti svetimą turtą susiformavimo momento ir jokiu būdu nepaneigia apelianto aiškinimo, kad sumanymas paimti nukentėjusiojo telefoną kilo ir buvo realizuotas tik po sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo.
Tai, kad nukentėjusiojo telefoną apeliantas buvo užvaldęs ir turėjo galimybę juo disponuoti, faktiškai pripažįsta ir pats D. K.
Nesant jokių patikimų įrodymų, kad D. K. A.V. sužalojo dėl savanaudiškų paskatų, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. D. K. nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikuotina iš BK 135 str. 2 d. 9 p. į BK 135 str. 1 d.
Byloje nepaneigtas D. K. aiškinimas, kad S.V. jis sužalojo kilus tarp jų ginčui dėl taksi iškvietimo. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis D. K. padarė S.V. sunkų sveikatos sutrikdymą tarpusavio konflikto metu.
D. K. po smurto panaudojimo užvaldė 70 Lt vertės nuteistojo turtą. Tokios vertės turo užvaldymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (BK 190 str.). Todėl D. K. pagal BK 180 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pašalinus iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius, kad vagystę iš A.K. namo D. T. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. K., jam (D. T. ) paskirtą bausmę mažinti nėra pagrindo.
Nuteistojo asmenybė (teisiamas ketvirtą kartą), padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir kitos skundžiamame nuosprendyje nurodytos bausmės dydį įtakojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. T. paskirta bausmė dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
D. K. pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
D. K. pagal BK 180 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. K. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. paskirtos bausmės subendrintos BK 63 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginius, kad vagystę iš A.K. gyvenamojo namo D. T. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. .
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas
Teisėjai Kęstutis Jucys
Aloyzas Kruopys