Pranešėjas Rimas Švirinas                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-843-319-2013

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                     Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00195-2013-3

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.; 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 22 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Viktoro Preikšo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. ir jo įstatyminės atstovės R. Ž. bei civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Priteista iš D. Ž. civiliniam ieškovui E. O., 3339,64 ( trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt devyni litai ir 64 centus ) Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 ( vienas tūkstantis) Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 250 ( du šimtai penkiasdešimt ) Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. D. Ž. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista iš civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž., kiekvienam tenkančią atlygintinos žalos dalį - po 2294,82 ( du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis litus ir 82 centus ) Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. Ž. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, tai yra 2013 m. vasario 3 d. apie 21.20 val., veikdamas bendrai su M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, iš Kosmonautų g., Marijampolės m., nupjaudamas užvedimo spynelės laidus ir juos sujungdamas pasikėsino pagrobti E. O. priklausantį automobilį ,,Audi 100“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilio variklis neužsivedė.

Nuteistasis D. Ž. ir jo įstatyminė atstovė R. Ž. apeliaciniu skundu prašo 2013 m. liepos 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje pakeisti ir sumažinti priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą. Mano, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką,  kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Apeliantas nurodo suprantąs, kad civilinis ieškovas dėl jo nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau vertindamas neturtinę žalą teismas kiekvienu atveju turi individualizuotai atsižvelgti į įstatyme numatytus kriterijus bei į žalos dydį,  kurį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime. Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą neįvertino jo ir jo tėvų turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad abu tėvai nedirba ir yra registruoti darbo biržoje, jis pats dar mokosi, todėl prašoma priteisti neturtinė žala visiškai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų ir yra aiškiai per didelė. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, kad pats civilinis ieškovas visiškai nesirūpino savo turtu, nes automobilis apie pusę metų stovėjo gatvėje, jo durelės buvo praviros ir nerakintos, jis per tą laiką visiškai nesidomėjo net kur jam priklausantis automobilis buvo laikomas, nebendravo su buvusiu automobilio savininku.

Civiliniai atsakovai R. Ž. ir R. Ž. apeliaciniu skundu prašo 2012 m. spalio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje pakeisti ir sumažinti priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą. Mano, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Skunde teigiama, kad CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teigia, kad ir Aukščiausiasis Teismas pasisakęs, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Apeliantai nurodo suprantantys, kad civilinis ieškovas dėl D. Ž. nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau mano, kad teismas kiekvienu atveju turi individualizuotai atsižvelgti į įstatyme numatytus kriterijus bei į žalos dydį,  kurį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime. Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą neįvertino jų turtinės padėties, kad jie nedirba ir yra registruoti darbo biržoje, sūnus D. Ž. dar mokosi, todėl prašoma priteisti neturtinė žala visiškai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų ir yra aiškiai per didelė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo ir civilinių atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose nėra ginčo dėl kaltinamojo kaltės, veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo, skunduose prašoma sumažinti priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tapačiais argumentais, todėl dėl jų bus pasisakoma bendrai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl  nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

       CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo šioje byloje nusikalstamos veikos buvo sugadintas nukentėjusiojo E. O. turtas, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą  nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt, kurią ir prašė priteisti.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, atsiradusius nepatogumus, taip pat įvertino nuteistojo, kaip žalą padariusių asmens, kaltę, jo ir už jį kaip nepilnametį atsakingų asmenų turtinę padėtį – nuteistasis nepilnametis, savo pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų, abu tėvai nedirbantys.

        Kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą reikia įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis pats nesirūpino savo turtu. Iš nukentėjusiojo parodymų, kurie nebuvo paneigti, matyti, kad jis pirko automobilį „Audi 100“ 2012 metais Marijampolėje ir paliko jį ten, nes neturėjo galimybės parsivaryti, buvęs savininkas pažadėjo automobilį pažiūrėti, automobilis buvo laikomas Kosmonautų gatvėje. Taigi, šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog automobilio savininkas E. O. nesirūpino savo turtu, todėl paminėti apeliacinio skundo argumentai negali kelti abejonių dėl netinkamo nukentėjusiojo E. O. patirtos neturtinės žalos dydžio įvertinimo. Todėl, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai neanalizavo ir nevertino šios aplinkybės. Be to, ir skundų argumentai dėl nepilnamečio nuteistojo bei civilinių atsakovų turtinės padėties, įvertinus kitas aplinkybes – D. Ž. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, padarytos turtinės žalos dydį – 3339,64 litai, negali būti vertinami kaip esminiai, duodantys pagrindo ieškinį dėl neturtinės žalos laikyti aiškiai per dideliu.

   Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo E. O. pareikštas 1000 Lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra realus, atitinkantis jo patirtus išgyvenimus, todėl priteistas vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti  jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 

n u t a r i a :

nuteistojo D. Ž. ir jo įstatyminės atstovės R. Ž. bei civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                   Rimas Švirinas

Teisėjai                                                                                                                    Kęstutis Dargužis

Viktoras Preikšas