(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. balandžio 6 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

              T. P. 2020 m. vasario 29 d., 05.00 val., kelio Marijampolė-Kalvarija 7,8 kilometre vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino meteorologinių sąlygų bei slidžios kelio dangos, ko pasėkoje žiedinėje sankryžoje sukdamas į dešinę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino sankasą bei signalinį stulpelį. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 221, 222 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

T. P. atstovas advokatas Erikas Rugienius elektroniniu paštu nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Prašyme išsamiai išdėstė motyvus dėl galimybės ir sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pateikęs išsamius paaiškinimus. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes, įvertinęs pateiktą paaiškinimą, bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebus pažeistos, todėl byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

T. P. kaltu neprisipažino, su pažeidimais nesutiko, prašė jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti, nes jis nepadarė ANK 426 str. 1 d., 423 str. 3 d. numatytų nusižengimų. Nustačius, kad jis padarė šiuos  nusižengimus, prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skirti švelnesnę nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonių. Savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 20.00 val. jam priklausančiu automobiliu OPEL Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į Marijampolės miestą pažiūrėti futbolo varžybų. Laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val. išgėrė du butelius alaus. Kadangi vartojo alkoholio, teko pas draugą laukti kol asmeninis alkotesteris (kurį buvo įsigijęs vos kelios dienos iki eismo įvykio) rodys 0,00 %o. Ir tik praėjus 6 (šešioms) valandoms po alkoholio vartojimo, t. y. 2020 m. vasario 29 d. apie 05.00 val. ryto išvažiavo namo, keliu Marijampolė - Kalvarija. Važiuojant keliu Marijampolė - Kalvarija, žiedinėje sankryžoje nesuvaldė automobilio, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio į griovį. Įvykus eismo įvykiui, išlipo iš automobilio bei apžiūrėjo įvykio vietą. Dėl stresinės situacijos ir ištikto šoko po eismo įvykio, smulkmenų nepamena. Buvo tamsus paros metas, visai greta apgadinto automobilio stovėjo kelio ženklai Nr. 203 „duoti kelią“ ir Nr. 410 „eismas ratu“. Kadangi minėtų kelio ženklų nekliudė, buvo įsitikinęs, kad jokios žalos tretiesiems asmenims nepadarė, todėl nusprendė policijos nekviesti. Kaip paaiškėjo vėliau, žala, nors ir mažareikšmė, vis tik buvo padaryta, t. y. nulaužtas 1 (vienas) plastmasinis signalinis kelio stulpelis. Kadangi policijos nusprendė nekviesti, paskambino draugui bei paprašė partempti jo automobilį namo. Jis atvyko maždaug po 20 minučių į eismo įvykio vietą, ištraukė automobilį iš griovio. Paaiškėjo, jog automobilis yra apgadintas gerokai daugiau, nei atrodė iš pradžių, todėl jo vilkti neįmanoma. Dėl šios priežasties nusprendė, kad tokiu paros metu bus sudėtinga surasti, kas galėtų pargabenti automobilį, todėl tikslinga jį palikti ir pasiimti vėliau. Dėl šios priežasties, iš griovio ištrauktą automobilį tempė, kol pastatė jį šalikelėje ir paliko maždaug už 50 metrų nuo įvykio vietos. Kadangi nei jis, nei jo draugas nematė, kad eismo įvykio metu buvo nulaužtas kelio stulpelis, t. y. kad po eismo įvykio padaryta žalos, nusprendė vykti namo. Grįžęs namo suprato, kad dėl patirto streso neužmigs, todėl nusprendė išgerti alaus (šampano). Vos užmigus, jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad reikia atvykti į įvykio vietą. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į įvykio vietą, kur jam buvo nustatytas alkoholio kiekis kraujyje - 1 %o. Dėl eismo įvykio metu nulaužto signalinio kelio stulpelio paaiškino, kad po eismo įvykio nepastebėjo, jog eismo įvykio metu buvo padaryta žalos, t. y. nulaužtas šalikelėje buvęs plastmasinis kelio stulpelis. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad nulūžusi kelio stulpelio dalis, po eismo įvykio buvo nusviesta keliolika metrų nuo eismo įvykio vietos, t. y. tarp kitų greta esančių kelio stulpelių. Toje pačioje nuotraukoje matyti ir po eismo įvykio į griovį nusviesta automobilio priekinio bamperio nuolauža. Mano, kad būtent dėl šios priežasties, kai nulūžusi signalinio stulpelio dalis bei priekinio bamperio nuolauža buvo nusviesta už keliolikos metrų, tamsiu paros metu nematė po eismo įvykio atsiradusios žalos. Be to, pažymi, kad iš žemės likusios kyšoti stulpelio dalies taipogi nematė, nes jis liko po automobilio dugnu. Neatmestina ir galimybė, kad nulaužta stulpelio dalis galėjo užstrigti tarp automobilio dugne esančių konstrukcijų, ko pasėkoje nulaužtos stulpelio dalies ir nematė, o traukiant automobilį, nulaužta stulpelio dalis nuo automobilio dugno galėjo atsikabinti ir liko gulėti šalikelėje gerokai toliau nuo įvykio vietos. Didelės įtakos tam, jog nepastebėjo, kad eismo įvykio metu buvo nulaužtas signalinis kelio stulpelis, turėjo tamsus paros metas. Taip pat, stulpelio medžiaga, iš kurios jis pagamintas (plastmasė), kadangi buvo neįmano justi kontakto su juo. Dėl ant kelio ir griovio šlaito esančių pėdsakų paaiškino, kad byloje esančiose nuotraukose matomi pėdsakai atsirado traukiant automobilį iš griovio. Kadangi buvo tamsus paros metas, o apgadintą automobilį nutraukė gana toli ir atgal į eismo įvykio vietą negrįžo, o iškart sėdo į draugo automobilį ir išvažiavo link namų, todėl atsiradusių pėdsakų taipogi nepastebėjo. Byloje esančiame jo 2020 m. vasario 29 d. paaiškinime nurodyta, kad „po smūgio išlipau iš minėto automobilio ir pamačiau, kad yra apgadintas man priklausantis automobilis, kelio stulpelis ir griovio šlaitas“. Pareigūnui paklausus, ar matė nulaužtą kelio stulpelį ir apgadintą griovio šlaitą, atsakė, kad matė. Pabrėžia, jog šias aplinkybes matė ne iš karto po įvykio, o tik tada, kai šviesiu paros metu pareigūnų buvo atvežtas atgal į įvykio vietą. Mano, kad pareigūnas, surašęs jo paaiškinimą, galėjo jo nesuprasti arba suformulavo paaiškinimo tekstą tikslingai taip, kad būtų naudinga tyrimui, nepaisant to, kad žalos atsiradimo faktą jis pamatė tik šviesiu paros metu.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20111422307, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1-2), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 2), eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 6), T. P. paaiškinimas (b. l. 8), alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad T. P. 2020-02-29 09 val. 25 min., nustatytas 1,00 promilių girtumo laipsnis ( b. l. 9), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 12), Marijampolės kelių tarnybos raštas, kad padaryta žalos už 17,52 eurų (b. l. 18) ir kita bylos medžiaga. Asmenybę charakterizuoja registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus: baustas administracine tvarka (b. l. 33-36).

        Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. P. paaiškinimo matyti, kad jis pripažįsta protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavęs automobilį ir nuvažiavęs nuo kelio, t. y. buvęs įvykio vietoje, tačiau, jo teigimu, jis nematė, kad apgadino sankasą ir signalinį stulpelį, todėl nesuprato, jog padarė eismo įvykį. Nors T. P. iš esmės savo kaltės nepripažino, tačiau ji pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančio pirminio T. P. paaiškinimo (b. l. 8), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 4) matyti, kad T. P. detaliai paaiškinęs įvykio vietoje aplinkybes, paaiškinime, be kitų aplinkybių, nurodęs, jog „po smūgio išlipau iš automobilio ir pamačiau, kad yra apgadintas man priklausantis automobilis, kelio stulpelis ir griovio šlaitas“. Be to, nurodęs, jog apžiūrėjęs eismo įvykio vietą suprato, kad pats neišvažiuos. Šios aplinkybės rodo, kad T. P. iš karto po nuvažiavimo nuo kelio apžiūrėjo įvykio vietą, matė apgadintą automobilį, kelio stulpelį, šlaitą, o ne, kaip kad jis nurodo jau paaiškinime teismui, aplinkybes apie kelio stulpelio apgadinimą, kelio sankasos apgadinimą, pamatė jau po to kartu su policija atvažiavęs į įvykio vietą. Iš filmuotos įvykio vietos medžiagos, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra visa priekinė automobilio dalis, apgadinimai žymūs, todėl šios aplinkybės patvirtina kad T. P. turėjo jausti, kad nuvažiuodamas nuo kelio atsitrenkė į kažką. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad kelio sankasa apgadinta stipriai, matomos gilios automobilio padangų žymės. T. P. paaiškinimas, kad dėl signalinio stulpelio pagaminimo medžiagos (plastmasės) jis nejautė jokio kontakto, teismo vertinama kaip gynybinė pozicija. Esant šių aplinkybių visumai teismas T. P. paaiškinime teismui išdėstytas aplinkybes vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už žymiai sunkesnius administracinius nusižengimus. T. P., sukėlęs eismo įvykį, padaręs turtinės žalos kitam asmeniui, ir nesant jo eismo įvykio vietoje, privalėjo pranešti apie tai policijai, tačiau to nepadarė, o taip pat iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo negalėjo vartoti alkoholio.

        Tiek iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 4), tiek iš alkotesterio kvito (b. l. 9) matyti, kad praėjus 4,25 val. po įvykio, T. P. buvo nustatytas 1,00 promilių girtumas. T. P. paaiškino, kad alkoholį jis vartojo po įvykio grįžęs namo dėl patirto streso. Byloje nesant įrodymų, jog T. P. buvo neblaivus eismo įvykio metu, konstatuojama, jog nurodyti įrodymai patvirtina, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Eismo įvykio metu sugadinus kelio sankasą ir kelio signalinį stulpelį buvo padaryta 17,52 Eur žala ( b. l. 18), kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Įvertinus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, jog T. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių išsiaiškinimo. Tokiais veiksmais T. P. pažeidė KET 221 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus  ANK 423 str. 3 d., 426 straipsnio 1 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę  sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. P. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. ir neskirti administracinio poveikio priemonių-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai,  ir transporto priemonės konfiskavimo.

ANK 34 str. 6 d. įtvirtina galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nors teismui pateikti duomenys patvirtina T. P. nurodytas aplinkybes apie teigiamą darbdavio charakteristiką, žalos atlyginimą, teismas, įvertinęs visas ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, neturi priežasčių konstatuoti, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnes nei ANK 426 str. 1 d. ir 423 str. 3 d. numatytas administracinio poveikio priemones, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pastebėtina, kad administracinė nuobauda/administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos bei nubaudimo tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tiek visuomenės saugumo interesas, tiek administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių, įpareigoja T. P. atsakyti už savo neatsakingą elgesį. T. P. nurodomos aplinkybės dėl negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių (sunkumų darbe, ir kt.) nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės- švelninimui. Taigi, ANK 34 str. 6 d. pagrindu T. P. švelninti administracinio poveikio priemonę-teisės vairuoti transporto priemones atėmimą-nėra teisinio pagrindo. Kadangi T. P. prašo netaikyti ir administracinio poveikio priemonės- draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, teismas sprendžia, kad su tokios priemonės skyrimu jis nesutinka, todėl , nors ir ANK 423 str. 4 d. tokia galimybė numatyta, ši poveikio priemonė neskirtina ( ANK 311 str.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ANK 22 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, nustatant jų dydžius, atitinkančius sankcijų minimumus, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijose numatytam terminui.   

Be to, ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nuosavybės teise priklauso T. P.( b. l. 37). Vertinant asmenybę, tai, kad nors T. P. anksčiau yra baustas už KET pažeidimų padarymą, tačiau jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir itin pavojingi saugiam eismui, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių,  ši poveikio priemonė netaikytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

T. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

T. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui..

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir T. P. skirti subendrintą nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20111422307. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Transporto priemonę- automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Goldas“, nutarimui įsiteisėjus grąžinti T. P..

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti T. P., Marijampolės AVPK.

Teisėja                                        Audronė Šiupšinskaitė