Civilinė byla Nr. e2-934-567/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00034-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ ir kreditoriaus E. Č. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės viešosios akcinės bendrovės „Neftianaja kompanija Rosneft“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mogita“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 11 d.
2. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pratęstas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Mogita“ finansinių reikalavimų pateikimo teismui terminas iki 2022 m. gegužės 25 d.
3. BUAB „Mogita“ nemokumo administratorė UAB „Ekvalda“ 2022 m. gegužės 19 d. prašyme, kuris patikslintas 2022 m. gegužės 23 d., prašė patvirtinti BUAB „Mogita“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir viešosios akcinės bendrovės (toliau – PAO) „Neftianaja kompanija Rosneft“ – 114 019,48 Eur reikalavimą (pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas – 19 012,10 Eur, antruoju etapu – 95 007,38 Eur).
4. Kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ atstovė advokatė I. K. 2022 m. birželio 1 d. paaiškinimuose prašė patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą pagal antstolės pateiktus vykdomuosius dokumentus ir patvarkymus, pagal kuriuos išieškoma iš BUAB „Mogita“ 190 174,24 Eur. Kreditorės atstovė 2022 m. liepos 21 d. papildomuose paaiškinimuose dėl kreditorinio reikalavimo dydžio prašė patvirtinti 189 559,72 Eur finansinį reikalavimą ir jį tenkinti pirmuoju etapu.
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino iš dalies: patvirtino neginčijamus kreditorių reikalavimus, o kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ reikalavimo patvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ 189 559,47 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu, BUAB „Mogita“ bankroto byloje.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorės finansinis reikalavimas kildinamas iš dviejų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – ir Arbitražo teismas) sprendimų: 1) 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Arbitražo teismo byloje Nr. M-25/2018 ir 2) 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Arbitražo teismo byloje Nr. M-129/2018. Abu Arbitražo teismo sprendimus pripažino ir leido vykdyti Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis, priimtomis civilinėse byloje Nr. e2T-78-407/2021 ir Nr. e2T-79-781/2021.
8. Teismas nustatė, kad Arbitražo teismo sprendimais kreditorei iš BUAB „Mogita“ priteista 12 632 000 (5 750 000 + 6 882 000) Rusijos rublių skolos, 13 695,46 (7 613 + 6 082,46) JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų) dolerių arbitražo registracijos mokesčio ir arbitražo rinkliavos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis taip pat priteista 6 550,35 Eur (3 778,35 + 2 772) bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.
9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Arbitražo teismo sprendimų turinį ir šalių sudarytų sutarčių 6.5 punktų sąlygas, nuspendė, kad Arbitražo teismo priteistos sumos Rusijos rublių valiuta turi būti skaičiuojamos JAV dolerių ekvivalentu pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą.
10. Teismas nustatė, kad pagal antstolės N. B. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, skola pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2T-79-781/2021 sudaro 103 515,87 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2T-78-407/2021 skola sudaro 86 658,37 Eur. Bendra patvarkymuose nurodyta skola 190 174,24 Eur. Skola neišieškota.
11. Teismas nustatė, kad vykdymo procese Arbitražo teismo bylose Rusijos rubliais priteistos sumos buvo konvertuojamos ne JAV dolerių ekvivalentu pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą, o pagal sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį ir padarė išvadą, jog kreditorės finansinis dydis turi būti perskaičiuotas, Rusijos rubliais priteistas sumas konvertuojant JAV dolerių ekvivalentu pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą, buvusį Arbitražo teismo sprendimų priėmimo dieną.
12. Pirmosios instancijos teismas, kreditorei Rusijos rubliais priteistas sumas konvertavo į JAV dolerius, vadovaudamasis Rusijos Federacijos centrinio banko skelbiamais duomenimis. Atlikęs valiutų konvertavimą, apskaičiavo, kad 2019 m. sausio 30 d. Arbitražo teismo sprendimo pagrindu kreditorei priteista 94 286,14 JAV dolerių (86 673,14 JAV dolerių skola + 7 613 JAV dolerių arbitražo registracijos mokestis ir arbitražo rinkliava), o 2019 m. gegužės 6 d. Arbitražo teismo sprendimo pagrindu – 112 563,21 JAV dolerių (106 480,75 JAV dolerių skola + 6 082,46 JAV dolerių arbitražo registracijos mokestis ir arbitražo rinkliava). Teismas, vadovaudamasis Europos centrinio banko paskelbtais orientaciniais valiutų kursais, JAV doleriais priteistas skolas konvertavo į eurus ir apskaičiavo, kad 2019 m. sausio 30 d. Arbitražo teismo sprendimu kreditorei iš BUAB „Mogita“ priteista 82 497,28 Eur, o 2019 m. gegužės 6 d. Arbitražo teismo sprendimu – 100 511,84 Eur.
13. Teismas, susumavęs atliktus skaičiavimus, nustatė, kad iš viso pagal Arbitražo teismo sprendimus kreditorei iš BUAB „Mogita“ priteista 183 009,12 Eur (skola, arbitražo registracijos mokestis ir arbitražo rinkliava). Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis taip pat priteista 6 550,35 Eur (3 778,35 + 2 772 ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Taigi, bendra kreditorės reikalavimo suma 189 559,47 Eur.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Arbitražo teismo sprendimų turinį, nusprendė, kad kreditorės materialiniai reikalavimai buvo pareikšti dėl BUAB „Mogita“ pradelsto termino grąžinti tuščias cisternas ir iš to kylančių pasekmių pagal tarp šalių 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2015 m. spalio 26 d. sudarytų sutarčių 6.5 punktus, priteisiant skolą už viršnormatyvinę vagonų prastovą, todėl Arbitražo teismo sprendimais priteistos 5 750 000 Rusijos rublių ir 6 882 000 Rusijos rublių sumos turi būti laikomos pagrindine skola ir tenkinamos pirmuoju etapu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. BUAB „Mogita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį:
15.1. Patvirtinti kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ finansinį reikalavimą, kurį sudaro 114 019,48 Eur, iš jų antros eilės pirmuoju etapu tenkinant 19 012,10 Eur ir antros eilės antruoju etapu 95 007,38 Eur.
15.2. Šio reikalavimo netenkinus, kreditorės finansinį reikalavimą patvirtinti pagal Arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje dieną galiojusius valiutų kursus, t. y. patvirtinti 166 165,51 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antra eile, iš jų 18 257,87 Eur pirmuoju etapu ir 147 907,24 Eur antruoju etapu.
15.3. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad finansinis reikalavimas skaičiuotinas pagal Arbitražo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusius valiutų kursus, patvirtinti 189 559,72 Eur finansinį reikalavimą, pirmuoju etapu tenkinant 18 642,99 Eur, o antruoju etapu tenkinant 170 916,73 Eur.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą, perskaičiuodamas jį pagal Rusijos rubliais priteistas sumas, konvertuojant JAV dolerių ekvivalentu pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą, buvusį Arbitražo teismo sprendimų priėmimo dieną.
16.2. Bankrutuojantis juridinis asmuo turi specialų statusą ir jam taikomos Lietuvos Respublikos juridinių asmuo nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, todėl kreditorės finansinio reikalavimo suma turi būti apskaičiuota, taikant valiutų kursus, galiojusius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu.
16.3. BUAB „Mogita“ nemokumo administratorės nuomone, kreditorės finansinis reikalavimas neturėtų būti skaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 776 straipsnio nuostatas, t. y. skaičiuojamas pagal valiutų kursus, galiojusius Arbitražo teismo sprendimų priėmimo dieną.
16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreditorės finansinį reikalavimą nutarė tenkinti pirmuoju etapu. Tokią išvadą teismas padarė, nepakankamai susipažinęs su Arbitražo teismo sprendimų turiniu, neįvertinęs tarp šalių vykusio ginčo esmės.
16.5. Arbitražo teismo sprendimais kreditorei priteistos netesybos – baudos už viršnormatyvinę vagonų prastovą. Pagal JANĮ nuostatas pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis, t. y. palūkanos ir netesybos.
16.6. Arbitražo teismo sprendimuose nurodyta, kad ginčas tarp šalių kilęs iš tų pačių teisinių santykių, t. y. dviejų analogiškų PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2015 m. spalio 26 d. Naftos produktų tiekimo tipinių sutarčių, kuriomis pareiškėja įsipareigojo parduoti, o suinteresuotas asmuo nupirkti eksportui skirtų naftos produktų ir už juos tinkamai atsiskaityti.
16.7. Abiejų sutarčių 10.2 punktuose šalys nustatė arbitražinį susitarimą, pagal kurį ginčai sprendžiami Arbitražo teisme, pagal Rusijos Federacijos materialinę teisę. Arbitražo teismas išsamiai įvertino tarpusavio šalių santykius ir ne kartą pasisakė apie šių kreditorės reikalavimų prigimtį, t. y. kad Rusijos rubliais skaičiuojama skolos suma yra netesybos – baudos už pavėluotą tuščių vagonų grąžinimą PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“.
16.8. Be to, nagrinėjant bylas Arbitražo teisme, kreditorė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad skola susidarė dėl netesybų.
16.9. Atsižvelgdama į tai, bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorė teigia, kad kreditorės finansinis reikalavimas kyla iš netesybų ir pagal JANĮ 94 straipsnio 2 dalį turi būti tenkinamas antrąja eile antruoju etapu.
17. Kreditorius E. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti antros eilės kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ 114 019,48 Eur finansinį reikalavimą, pirmuoju etapu tenkinant 19 012,10 Eur, antruoju etapu – 95 007,38 Eur.
18. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad kreditorei PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ Rusijos rubliais priteisto finansinio reikalavimo dydis turi būti perskaičiuotas, taikant JAV dolerių ekvivalentą, pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą, buvusį Arbitražo teismo sprendimų priėmimo dieną.
18.2. Kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ finansinio reikalavimo dydis turi būti apskaičiuotas, taikant valiutos kursus, buvusius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, ir patvirtintas nemokumo administratorės apskaičiuotas 114 019,48 Eur finansinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-660-196/2015).
18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad visas kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ finansinis reikalavimas turi būti tenkinamas antros eilės pirmuoju etapu.
18.4. Iš Arbitražo teismo sprendimų turinio matyti, kad iš BUAB „Mogita“ kreditorei PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ buvo priteistos netesybos – baudos už viršnormatyvinių vagonų prastovą, arbitražo registracijos mokesčiai ir rinkliavos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos.
18.5. Tai, kad kreditorei priteistų sumų prigimtis yra netesybos, nurodyta ir Arbitražo teismo sprendimuose.
18.6. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorės finansinį reikalavimą, turėjo vadovautis bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorės pateiktais skaičiavimais ir patvirtinti 114 019,48 Eur finansinį reikalavimą, pirmuoju etapu tenkinant 19 012,10 Eur, antruoju etapu – 95 007,38 Eur.
19. Kreditorė PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydama juos atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį.
20. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Arbitražo teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės, šalims privalomas ir turi būti jų vykdomas nuo jo priėmimo momento, o ne nuo jo formalaus pripažinimo kitoje valstybėje. Sutarties šalys, sudarydamos susitarimą dėl arbitražo išlygos, ne tik apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, nėra jokio pagrindo užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimo procese taisyklę, nustatytą CPK 776 straipsnyje, pakeisti ar kaip nors modifikuoti.
20.2. Bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorė nepagrįstai sieja skolos konvertavimo į eurus dieną su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena, nes iki bankroto bylos iškėlimo šių skolų mokėjimo terminas buvo suėję ir skola jau priverstinai išieškoma.
20.3. Kreditorė nesutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad vykdymo procese teisėtai atlikti procesiniai veiksmai juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą staiga netenka galios, o bankroto administratorius įgyja teisę pats perskaičiuoti kitu valiutų kursu senas bankrutuojančio juridinio asmens skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs.
20.4. Kreditorė pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginčijant kreditorinius reikalavimus nenuginčytas antstolio patvarkymas turi didesnę įrodomąją galią. Juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, vykdomosios bylos jo atžvilgiu užbaigiamos ir perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau vykdomosiose bylose atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai dokumentai nėra panaikinami ir netampa negaliojantys. Be to, pagal JANĮ 30 straipsnio nuostatas, net ir iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, teismas gali leisti antstoliui, paskelbusiam apie turto pardavimą iki bankroto iškėlimo dienos, baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Nemokumo administratorė visiškai nepagrįstai kvestionuoja antstolio vykdomojoje byloje atliktus veiksmus (skolos konvertavimą į eurus).
20.5. Bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorės nurodyta teismų praktika neaktuali, nes nurodomos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Šiuo atveju jau buvo pradėtas priverstinis kreditorės finansinio reikalavimo išieškojimas vykdymo procese.
20.6. Arbitražo teismo sprendimų pagrindu iš atsakovės BUAB „Mogita“ priteista skola, kurios pagrindas buvo sutartiniai materialiniai teisiniai santykiai. Palūkanos ir delspinigiai šiais sprendimais papildomai nebuvo priteisti, dėl to Arbitražo teismo sprendimų pagrindu atsiradusios piniginės prievolės bankroto byloje turi būti tenkinamos pirmuoju etapu.
21. BUAB „Mogita“ pateikė atsiliepimą į kreditoriaus E. Č. atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su juo sutinka ir palaiko kreditoriaus nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą bankroto byloje ir nustatė kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo etapą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmės
23. Bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
24. JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
25. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
26. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
27. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
28. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bankrutuojančios įmonės skolos ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.
29. Arbitražo sprendimas tampa vykdytinu dokumentu tuomet, kai jis yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nes užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų galima priversti pralaimėjusiąją šalį įvykdyti arbitražo sprendimą tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje priimtas sprendimas yra nevykdomas, o turtas, iš kurio gali būti išieškoma, yra Lietuvos Respublikoje.
30. Tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių reikalavimai, patvirtinti įsiteisėjusiu užsienio teismo (arbitražo) procesiniu sprendimu, kuris yra pripažintas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nebegali būti ginčijamas ir revizuojamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinant kreditoriaus finansinius reikalavimus. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos peržiūrėti teismo sprendimą, pasinaudojant ne teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Negana to, tokiu būdu sukuriamos prielaidos ir arbitražo sprendimų patikrai, kuri yra ribojama.
32. Taigi, nors JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.
33. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, res judicata galia saisto bankrutuojančią įmonę ir tą jos kreditorių, kurio naudai šis sprendimas yra priimtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo res judicata galia bankrutuojančiai įmonei negali būti paneigiama vien dėl to, kad jai bankroto procese atstovauja teismo paskirtas nemokumo administratorius. Tuo tarpu šio teismo procesinio sprendimo privalomumą kitiems kreditoriams lemia sprendimo visuotinio privalomumo principas. Įgyvendindami JANĮ suteiktas teises, kreditoriai negali ginčyti įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis).
34. Nagrinėjamu atveju dėl kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ reikalavimo jau yra priimti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimai: 2019 m. sausio 30 d. sprendimas Arbitražo teismo byloje Nr. M-25/2018 ir 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas Arbitražo teismo byloje Nr. M-129/2018, kuriuos pripažino ir leido vykdyti Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis, priimtomis civilinėse byloje Nr. e2T-78-407/2021 ir Nr. e2T-79-781/2021. Taigi, šių užsienio teismo (arbitražo) sprendimų pripažinimas Lietuvos Respublikoje išplėtė jų galią į Lietuvą, sukeliant Lietuvoje materialiuosius teisinius padarinius.
35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016, 20 punktas, 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 37 punktas).
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorė PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ su reikalavimu, grindžiamu užsienio arbitražo sprendimais, gali įstoti į bankroto bylą, nes dėl kilusio ginčo priimti užsienio arbitražo sprendimai įgijo res judicatą galią Lietuvoje, t. y. jie buvo Lietuvos apeliacinio teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai kreditorė, prašydama teismo patvirtinti jos finansinį reikalavimą, pateikė užsienio arbitražo sprendimus, kurie nustatyta tvarka pripažinti, leidžiant juos vykdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokio sprendimo pagrindu patvirtino kreditorės finansinius reikalavimus.
38. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Rusijos rubliais priteista skola turi būti skaičiuojama JAV dolerių ekvivalentu pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą mokėjimo dieną, kaip nurodyta 2019 m. gegužės 6 d. Arbitražo sprendimo arbitražo byloje Nr. M-129/2018 rezoliucinėje dalyje, bei 2019 m. sausio 30 d. Arbitražo sprendimo arbitražo byloje Nr. M-25/2018 motyvuose, jog tenkinamas PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ reikalavimas išieškoti iš UAB „Mogita“ 5 750 000 Rusijos rublių ekvivalentą JAV doleriais pagal Rusijos banko kursą mokėjimo dieną. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad abiejose Arbitražo teismo bylose reikalavimai buvo pareikšti ir patenkinti, vadovaujantis tarp šalių sudarytų sutarčių 6.5 punktu, pagal kurį viršijus privačių cisternų, cisterninių konteinerių, vagonų ar pusvagonių grąžinimo pardavėjui terminus, pirkėjas UAB „Mogita“ apmoka jų viršnormatyvinio naudojimo laiką pagal vidutinę, ekspeditoriaus apskaičiuota normą – 2 000 Rusijos rublių ekvivalentą JAV doleriais pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą mokėjimo dieną už kiekvieną parą (įskaitant ir nepilnas paras). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Arbitražo teismo sprendimais priteistos sumos Rusijos rublių valiuta turi būti skaičiuojamos JAV dolerių ekvivalentu pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą, buvusį Arbitražo teismo sprendimų priėmimo dieną, nes tarp šalių sudarytų sutarčių 6.5 punktų nuostatos nėra pripažintos negaliojančiomis ar panaikintos.
39. Apeliantai visiškai nepagrįstai sieja skolos konvertavimo į eurus dieną su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo šių skolų mokėjimo terminas jau buvo suėjęs ir skolos jau buvo priverstinai išieškomos. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad vykdymo procese teisėtai atlikti procesiniai veiksmai, juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, netenka galios ir nebeturi jokios reikšmės. Nemokumo administratorius neįgyja teisės pats perskaičiuoti kitu valiutų kursu bankrutuojančio juridinio asmens skolas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs ir kurios buvo priverstinai išieškomos.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtais Arbitražo teismo sprendimais iš BUAB „Mogita“ buvo priteistos skolos, o palūkanos ir delspinigiai šiais sprendimais papildomai nebuvo priteisti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad Arbitražo teismo sprendimų pagrindu atsiradusios piniginės prievolės bankroto byloje turi būti tenkinamos antra eile pirmuoju etapu.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodyto teisinio reglamentavimo ir bendrųjų teisės principų, nėra teisinio pagrindo užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimo procese taisyklę, nustatytą CPK 776 straipsnyje, pakeisti ar modifikuoti, nes pradėtose vykdomosiose bylose tokios skolos nebuvo išieškotos dėl paties juridinio asmens nemokumo iki juridiniam asmeniui iškeliant bankroto bylą.
42. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-660-196/2015 išaiškinimai nagrinėjamai bylai netaikytini, nes skiriasi faktinės nurodomos bylos ir šios bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje kreditorinis reikalavimas jau buvo vykdymo proceso stadijoje, perduotas bylą nagrinėjančiam teismui antstolio, kuris buvo pradėjęs priverstinį išieškojimą vykdymo procese, o nurodytoje byloje buvo nagrinėjami ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, pareikšti užsienio valiuta, kurie turėjo būti perskaičiuoti nustatytais valiutų kursais teisinio santykio pasikeitimo momentu – nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti antstolio teisėtai konvertuotą skolos sumą į eurus bankroto bylos iškėlimo dienos kursu.
Dėl reikalavimų tenkinimo pirmuoju etapu
43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pagrindinė skola pagal abu Arbitražo sprendimus turi būti tenkinama antruoju etapu, nes Arbitražo sprendimų pagrindu iš atsakovės UAB „Mogita“ yra priteista pagrindinė skola, kurios pagrindas buvo sutartiniai materialiniai teisiniai santykiai tarp kreditorės ir UAB „Mogita“. Įsiteisėjusių ir pripažintų Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimų pagrindu atsirado piniginė prievolė, kuri vykdytina ir kurios mokėjimo terminas yra suėjęs atitinkamo Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dieną. Pripažinus šiuos sprendimus Lietuvos Respublikoje, atsirado pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui CPK nustatyta tvarka, buvo pradėtos vykdomosios bylos, kurios, iškėlus bankroto bylą, buvo perduotos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Palūkanos ir delspinigiai šiais teismų sprendimais papildomai nebuvo priteisti, todėl šių Arbitražo teismų sprendimų pagrindu atsiradusios piniginės prievolės bankroto byloje turi būti tenkinamos pirmuoju etapu.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atskirųjų skundų argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė