Civilinė byla Nr. e2-1905-1101/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20649-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovui Š. M. ir ieškovų atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,
atsakovui L. B. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Ievai Vidugirei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Autovici“ ir Š. M. ieškinį atsakovui L. B. dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovai UAB „Autovici“ ir Š. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui L. B., kuriuo prašo:
1.1. pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ viešai paskleistus L. B. teiginius:
a) Delfi TV laidos anonse (00:41-48) į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“, L. B. atsakymą: „Esu, Viči grupės vienas iš vadovų“;
b) laidos metu (25:30 min) į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“, L. B. atsakymą: „Esu. Esu gavęs netiesioginį perspėjimą, kad mano verslą uždarys Autoviči grupės vienas iš vadovų, vienas iš sūnų“;
c) laidos metu (25:30 min) į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Niu tai paliekam, tegul žmonės paspėlioja, bet niu žinai pagrasino, pagrasino“;
d) laidos metu (25:30 min) į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Ir gavau netiesioginį perspėjimą ir mano bendradarbiavimas su Peugeot greit nutrūko“;
1.2. pripažinti pažeidžiančia juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ L. B. viešai paskleistą nuomonę: „Gavome neseniai užklausą iš kliento, norim Peugeot, bet nenorim pirkti iš šūdo gabalų Autoviči, gal galim pirkti pas jus?“;
1.3. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. gegužės 12 d. UAB ,,Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje laidoje ,,Nepatogūs klausimai“ atsakovas L. B. paskleidė šio sprendimo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus teiginius, neatitinkančius tikrovės ir pažeidžiančius ieškovės UAB ,,Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę bei orumą. Ši Delfi laida taip pat transliuojama ir kituose sklaidos internetu kanaluose. Nurodytais ginčo teiginiais visuomenei buvo perduota tikrovės neatitinkantys konstatuojamojo pobūdžio duomenys (žinia) apie tai, kad ieškovai neva grasino atsakovui jo verslo uždarymu už atimtą klientų srautą ir tokius grasinimus įvykdė. Šiais teiginiais viešai paskleista žinia, kad ieškovai savivaliauja ir susidoroja su verslo konkurentais, t. y. su atsakovu, uždarydami jo verslą. Ieškovai niekada nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra grasinę ar kitaip kenkę atsakovui ar jo veiklai, o ieškovas Š. M. su atsakovu iš viso niekada nėra bendravęs ar susitikęs, be to, ieškovai nesidomėjo nei atsakovu, nei jo veikla (verslu) ir jiems nėra aktualus tokio verslo egzistavimas. Ginčo teiginių viešo paskleidimo fakto atsakovas neginčija. Ginčo teiginiai, nurodyti šio sprendimo 1.2 punkte vertintini kaip žinia, o teiginys, nurodytas šio sprendimo 1.3 punkte – kaip nuomonė. Faktą, kad visi penki teiginiai, kuriuos viešai paskleidė atsakovas, nurodyti apie ieškovus, įrodo ne tik šių ginčo teiginių verbalinis turinys, kuriame tiesiogiai įvardintas ieškovės pavadinimas bei ieškovo pareigybė, bet ir visas Delfi TV laidos kontekstas. Ieškovės pavadinimas minimas ne vieną kartą laidos vedančiojo, o taip pat yra kelis kartus pakartotas laidos metu. Atsakovo viešai paskleisti duomenys neabejotinai pažeidžia ieškovo Š. M. garbę bei orumą ir ieškovės UAB ,,Autovici“ dalykinę reputaciją. Atsakovas viešai apkaltino ieškovus neteisėtais teisės požiūriu veiksmais, kad ieškovai grasina susidoroti su atsakovu dėl to, kad jis pardavinėja automobilius ir atiminėja iš ieškovų klientų srautą ir tokį grasinimą realiai įvykdė, todėl Peugeot nutraukė veiklą su atsakovu. Tokie atsakovų teiginiai ne tik yra draudžiami teisės normų, bet ir pakerta pasitikėjimą ieškovais, klaidina visuomenę apie ieškovų verslo modelį, ragina visuomenę ieškovais nepasitikėti. Ieškovai nėra nuteisti už jokią nusikalstamą veiką, jiems nėra ir niekada nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu. Tokių ginčo teiginių paskleidimas akivaizdžiai peržengia įstatymo leidžiamas kritikos ribas ir daro žalą ieškovams. Atsakovas viešai paskleidė itin konstatuojamojo pobūdžio ginčo teiginių formuluotę. Šio sprendimo 1.2 punkte nurodytu teiginiu atsakovas Delfi TV laidoje paskleidė viešai apie ieškovus nuomonę, kurią jis neva išgirdo iš trečiojo asmens, tokio asmens neįvardindamas, t. y. anonimiškai. Tokiu atveji tokios nuomonės skleidėju yra laikomas atsakovas ir tokia įžeidi nuomonė, kai ieškovai yra pavadinami įžeidžiančiu žodžiu ,,šūdas“, vertintina, kaip piktnaudžiavimas saviraiškos teise. Atsakovas ieškovus įžeidžiančią nuomonę išreiškė žeminančiu žodžiu, t. y. tokiu būdu, forma ir priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina asmenį ir paskleidžiama turint tokį tikslą. Iš laidos konteksto matyti, kad atsakovas ne išreiškė objektyvią kritiką ieškovų veiklai, o jo tikslas buvo aukštinti savo veiklą ir pažeminti kitus, šiuo atveju ieškovus.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovų ieškinyje pateiktos citatos yra netikslios. Kita vertus, visi atsakovo Delfi TV laidoje išsakyti teiginiai vertintini kaip nuomonė, o ne kaip žinia. Atsakovas prieš kelerius metus vykdė tarpininko prekiaujant automobiliais veiklą, t. y. atsakovas, bendradarbiaudamas su automobilių gamintojais ir (ar) automobilių salonais dėl atsakovui taikytinų automobilių pirkimo–pardavimo sąlygų, savo klientams (automobilių pirkėjams) teikdavo automobilių įsigijimo pasiūlymus. Tokiu būdu atsakovas automobilių gamintojams generuodavo didelį pardavimų srautą, o savo klientams pasiūlydavo geresnes sąlygas automobilio įsigijimui. 2019-2020 metais atsakovas vykdė itin didelius Peugeot gaminamų automobilių pardavimus. Tai neabejotinai turėjo turėti įtakos oficialaus Peugeot atstovo Lietuvoje pajamoms. Atsakovą pasiekė informacija, kad Peugeot atstovybėje dirbantys asmenys yra pasisakę, kad uždarys atsakovo verslą. Todėl atsakovas Delfi TV laidoje pagrįstai išsakė savo supratimą apie vykusius įvykius, t. y. kad jam perduotas netiesioginis perspėjimas apie siekį pašalinti atsakovą, kaip konkurentą, iš rinkos. Netrukus įvykę įvykiai – nutrūkęs bendradarbiavimas su Peugeot – neabejotinai patvirtina šias aplinkybes. Atsakovas informaciją apie norą uždaryti atsakovo verslą gavo žodžiu, todėl atsakovas neturi objektyvių galimybių pateikti įrodymų apie jam perduotą tikslą, kad nebeliktų automobilių pardavimo konkurento, tačiau atsakovas prašys teismo apklausti informaciją atsakovui perdavusius asmenis liudytojais teismo posėdyje. Nepaisant to, atsakovo turimas 2020 m. vasario 6 d. vykęs susirašinėjimas tuo metu su Peugeot prekės ženklu susijusiu asmeniu patvirtina, kad atsakovui buvo perduotas kilęs pasipiktinimas dėl atsakovo sėkmingai vykdytos veiklos. Taigi atsakovas, turėdamas atitinkamą informaciją apie kitų Peugeot automobilių pardavimo veiklą vykdančių asmenų poziciją atsakovo atžvilgiu, pagrįstai Delfi TV laidos metu, atsakydamas į jam užduotą klausimą, nurodė jam žinomą tiesą, t. y. atsakovas išsakė savo supratimą apie prieš kelerius metus vykusius įvykius. Kalbant apie teiginį, nurodytą šio sprendimo 1.2 punkte („Gavom neseniai užklausą iš kliento: noriu Peugeot, bet nenoriu pirkti iš šūdo gabalų Viči, gal galima pas jus?“), atsakovas Delfi TV laidos metu nurodė, kad gavo konkrečią užklausą iš kliento. Tokią užklausą atsakovas gavo raštu. Taigi, įvertinant Delfi TV laidos metu vykusį dialogą, visos laidos kontekstą, darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas išsakė savo supratimą, vertinimą apie prieš kelerius metus vykusius įvykius, kas laikytina atsakovo nuomone. Antra, ieškovas neįrodė, kad atsakovo pasakyti teiginiai yra apie ieškovus. Atsakovas Delfi TV laidoje neįvardino nei UAB „Autovici“, nei Š. M. Atsakovo teiginiai gali būti siejami ne su UAB „Autovici“, o su bet kuria kita Viči grupei priklausančia įmone Lietuvoje ar svetur. Atsakovo pasakytame teiginyje ,,Viči grupės vienas iš vadovų, vienas iš sūnų“ turimas omeny kažkuris iš Viči grupės įmonių vadovų, kažkuris iš sūnų. Visgi iš šios informacijos negalima daryti išvados, kad atsakovas kalba apie ieškovą Š. M. Laidos žiūrovas tai gali susieti ne su Š. M., o su bet kuriai „Viči grupės“ įmonei vadovaujančiu asmeniu, įskaitant ne aukščiausio lygio vadovus. Trečia, atsakovo nuomonė nežemina garbės ir orumo bei nepažeidžia dalykinės reputacijos. Atsakovas turėjo objektyvų pagrindą – jam perduotą informaciją – teigti, kad atsakovas buvo netiesioginiai perspėtas dėl atsakovo verslo uždarymo. Sąžiningumo aspektu, atsakovas nesiekė nieko įžeisti, pakenkti ar apjuodinti. Atsakovas netgi neįvardino asmenų, apie kuriuos kalba, dėl ko, akivaizdu, kad atsakovas nesiekė pažeminti ir nepažemino / nepažeidė ieškovų garbės ir orumo ir (ar) dalykinės reputacijos. Pagal kasacinio teismo praktiką juridinis asmuo turi įrodyti realiai patirtą žalą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas turi konstatuoti tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.
4. Ieškovai pateikė dublilką, kuriame su prašė ieškinį tenkinti visiškai. Dublike nurodyta, kad atsakovas teigia, jog ieškinyje nurodytos citatos netikslios, tačiau nenurodo, kurios būtent citatos yra netikslios. Taigi šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas; visi ginčo teiginiai yra visiškai tikslūs. Nors atsakovas teigia, kad visi teiginiai yra jo nuomonė, tačiau iš šių teiginių gramatinės konstrukcijos matyti, kad pirmieji keturi ginčo teiginiai yra konstatuojamojo, o ne vertinmojo pobūdžio. Šiais teiginiais atsakovas paskleidė labai konkrečią žinią apie ieškovus. Atsakovas, teigdamas, kad laidoje kalbėjo ne apie ieškovus, nenurodo, apie ką gi viešai jis kalbėjo, kas jam grasino verslo uždarymu, dėl ko jam buvo grasinama verslo uždarymu ir kas tokius grasinimus įvykdė. Atsakovas nors ir tiesiogiai neįvardija ieškovų pavarde ar įmonės pavadinimu, tačiau laidoje pateikta pakankamai specifinių požymių, leidžiančių be jokios abejonės identifikuoti, kad kalbama apie ieškovą Š. M. ir ieškovę UAB ,,Autovici“. Atsakovas laidoje mini: Viči grupės vienas iš vadovų; vienas iš sūnų; Peugeot brandas; jie yra Peugeot atstovai Lietuvoje; mano bendradarbiavimas su Peugeot labai gretai nutrūko; dabar persivadino į Stelauto, daro naują manevrą neva čia ne Viči. UAB ,,Autovici“ yra vienintelis oficialus Peugeot atstovas Lietuvoje, o jos vadovas – ieškovas Š. M., vienas iš Kauno verslininko V. M. sūnų. Visos laidos kontekstas ir juose nurodyta požymių visuma bet kuriam vidutiniam laidos žiūrovui leido aiškiai suprasti, apie ką kalbėjo atsakovas laidoje ir apie ką buvo paskleisti ginčo teiginiai. Ieškovai šioje byloje nesiekia prisiteisti iš atsakovo jokios patirtos neturtinės ar turtinės žalos, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, jie negali būti įpareigoti pateikti įrodymų dėl faktiškai patirtos žalos. Ieškovai privalo įrodyti tik viešai paskleistų ginčo teiginių žeminantį pobūdį.
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodyta, kad atsakovas niekuomet nepasakė, kad ieškovai grasino jį išvežti į mišką, kad grasino fiziniu smurtu ar pan. Atsakovas Delfi TV laidoje aiškiai pasakė „gavęs netiesioginį perspėjimą“. Vertinant visą Delfi TV laidos ištrauką, kuri yra ginčo objektu, dialogo kontekstą, neabejotina, kad eilinis (vidutinis) informacijos gavėjas suprato, kad atsakovas pateikė turimų duomenų subjektyvų vertinimą. 2020 metais atsakovą pasiekė informacija, kad Peugeot atstovybėje dirbantys asmenys yra pasisakę, kad uždarys atsakovo verslą. Atsakovas, turėdamas atitinkamą informaciją apie kitų Peugeot automobilių pardavimo veiklą vykdančių asmenų poziciją atsakovo atžvilgiu, pagrįstai Delfi TV laidos metu, atsakydamas į jam užduotą klausimą, nurodė jam žinomą informaciją, išsakė savo supratimą apie vykusius įvykius, t. y. kad jam perduotas netiesioginis perspėjimas apie siekį pašalinti atsakovą, kaip konkurentą, iš rinkos. Netrukus įvykę įvykiai – nutrūkęs bendradarbiavimas su Peugeot ne atsakovo iniciatyva – neabejotinai patvirtina šias aplinkybes. Atsakovo pasitraukimas iš UAB ,,Deals On Wheels“ buvo svarbus Š. M., kadangi Š. M. tuo dalinosi viešai „Facebook“ tinkle. Visi atsakovo Delfi TV laidoje išsakyti ir ieškinyje nurodyti teiginiai yra atsakovo nuomonė, t. y. atsakovo supratimas ir komentaras apie atsakovo turėtos informacijos vertinimą. Atsakovas Delfi TV laidoje neįvardino nei UAB ,,Autovici“, nei Š. M. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas Delfi TV laidoje kalbėjo apie ieškovus. Ieškovų teiginys, jog UAB „Autovici“ yra vienintelis oficialus Peugeot automobilių atstovas Lietuvoje, taip pat yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Ieškovai neįrodė, kad Delfi TV laidoje atsakovo išsakyti ginčo teiginiai žemina Š. M. garbę ir orumą ar UAB ,,Autovici“ dalykinę reputaciją. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys. Nepriklausomai nuo to, ar reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo ar ne, civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta. Šių aplinkybių ieškovai jokias leistinais įrodymais byloje neįrodė. Atsakovas nesiekė nieko įžeisti, pakenkti ar apjuodinti. Atsakovas netgi neįvardino asmenų, apie kuriuos kalba, dėl ko akivaizdu, kad atsakovas nesiekė pažeminti ir nepažemino/nepažeidė ieškovų garbės ir orumo ir (ar) dalykinės reputacijos.
6. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl ginčo esmės.
7. Iš byloje pateikto UAB „Delfi“ valdomame interneto portale 2024 m. gegužės 12 d. transliuotos laidos ,,Nepatogūs klausimai“ įrašo nustatyta, kad atsakovas, atsakinėdamas į laidos vedėjo R. M. klausimus, išsakė tokio pobūdžio teiginius:
6.1. Delfi TV laidos anonse į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“ L. B. atsakė: „Esu, Viči grupės vienas iš vadovų“;
6.2. laidos metu į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“ L. B. atsakė „Esu. Esu gavęs netiesioginį perspėjimą, kad mano verslą uždarys Viči grupės vienas iš vadovų, vienas iš sūnų“;
6.3. laidos metu į laidos vedėjo klausimą ,,Kuris čia?“ L. B. atsakė: „Nu tai paliekam, tegul žmonės paspėlioja, bet nu žinai, pagrasino pagrasino“;
6.4. laidos metu į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakė: „Ir gavau netiesioginį perspėjimą ir mano bendradarbiavimas su Peugeot greit nutrūko“;
6.5. L. B. laidoje nurodė: „Gavome neseniai užklausą iš kliento, norim Peugeot, bet nenorim pirkti iš šūdo gabalų Viči, gal galim pirkti pas jus?“.
2. Vienas iš atsakovo argumentų yra tas, kad ieškovų cituojamos citatos yra netikslios. Šios sprendimo 6.1 – 6.5 punktuose nurodytos citatos yra tikslios, būtent tiksliai tokius žodžius atsakovas viešai nurodė laidoje ,,Nepatogūs klausimai“ pokalbyje su laidos vedėju R. M.
3. Paduotu ieškiniu ieškovai prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą atsakovo teiginius, nurodytus šio sprendimo 6.1 - 6.4 punktuose, bei pripažinti pažeidžiančia juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą atsakovo viešai paskleistą nuomonę, nurodytą šio sprendimo 6.5 punkte.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
6. Kaip minėta, ieškovai įrodinėja, kad 6.1- 6.4 punktuose atsakovo pasakyti teiginiai yra žinios, pažeidžiančios ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, o 6.5 punkte – atsakovo nuomonė, kuria pažeidžiama ieškovų garbė ir orumas bei dalykinė reputacija. Atsakovo vertinimu, visi šie teiginiai turėtų būti vertinami kaip atsakovo nuomonė. Su šiuo atsakovo vertinimu teismas nesutinka.
7. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
9. Šiuo atveju atsakovas ginčo teiginiuose aiškiai ir nedviprasmiškai ne kartą nurodė, kad yra sulaukęs grasinimų, taip pat netiesioginių perspėjimų, kad jo verslas bus uždarytas, po ko atsakovo bendradarbiavimas su Peugeot greitai nutrūko. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė, priešingai nei teigia atsakovas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ginčo teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, kategoriški, įtaigūs, atsakovas nėra išreiškęs jokių abejonių sakomais konstatuojamojo pobūdžio teiginiais, nėra jų papildęs žodžiu ,,galimai“ ar kt. Atsakovas, atsakydamas į laidos vedėjo klausimus, aiškiai nurodė, kad yra sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą. Atsakovas aiškiai, be jokių abejonių nurodė ,,Esu“; ,,Gavau netiesioginį perspėjimą“, ,,Pagrasino, pagrasino“. Tokiais teiginiais atsakovas pateikė informaciją apie su juo susijusius faktus, be ne tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą. Be to, kaip jau minėta, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Šiuo atveju atsakovo išreikštų ginčo teiginių egzistavimas, kad jam buvo grasinta, kad jis buvo perspėtas, gali būti objektyviai patikrinamas, todėl jie nelaikytini nuomonės išreiškimu.
10. Konstatavus, kad ginčo teiginiai, nurodyti šio sprendimo 6.1 – 6.4 punktuose kvalifikuotini kaip žinia, toliau šiame sprendime vertinama, ar egzistuoja visos CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.
11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Vertinant, ar egzistuoja šių sąlygų visuma, visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pirmiau nurodyti atsakovo teiginiai buvo viešai paskleisti. Tai patvirtina į bylą pateiktas nurodytos TV laidos ,,Nepatogūs klausimai“ 2024 m. gegužės 24 d. vaizdo įrašas, kuris, be kita ko, iki šiol yra prieinamas viešoje erdvėje. Taigi pirmoji sąlyga – žinių paskleidimo faktas – laikytina įrodyta ir ginčo dėl šios aplinkybės tarp bylos šalių iš esmės nėra.
13. Antra, paskleistos žinios turi būti apie ieškovus. Atsakovo teigimu, ši sąlyga yra neįrodyta. Galima sutikti su atsakovu, kad ginčo teiginiuose iš tiesų tiesiogiai nėra paminėta nei Š. M. vardas/pavardė, nei UAB ,,Autovici“ pavadinimas. Kita vertus, iš viso laidos konteksto, teismo vertinimu, eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui yra pakankamai aišku, jog kalbama būtent apie UAB ,,Autovici“ ir Š. M. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad jis kalbėdamas apie ,,Viči grupę“ ir ,,vieną iš sūnų; vieną iš vadovų“, turėjo galvoje būtent UAB ,,Autovici“ ir Š. M., tačiau sąmoningai tiesiogiai jų neįvardijo, kad laidos žiūrovams nebūtų galima jų identifikuoti. Vis dėlto, kaip pirmiau nurodyta, iš viso laidos konteksto eiliniam informacijos gavėjui turėjo būti pakankamai aišku, jog kalbama būtent apie ieškovus. Laidoje buvo kalbama apie automobilius, atsakovo verslą bendradarbiaujant su Peugeot prekės ženklu, o būtent UAB ,,Autovici“ yra oficialus Peugeot atstovas Lietuvoje, o ne kuri nors Vičiūnų grupės (Viči grupės) įmonių. Būtent ieškovas Š. M. yra UAB ,,Autovici“ vadovas ir vienas iš V. M. sūnų, kas yra viešai žinoma informacija. Taigi atmestina kaip nepagrįsta atsakovo gynybinė pozicija, kad šiuo atveju galėjo būti kalbama apie bet kurią iš Viči grupės įmonių ir neaišku, apie kokį fizinį asmenį. Kaip jau minėta pirmiau, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo teiginiai yra apie ieškovus, nors, jo vertinimu, laidoje jis to ir nepasakė. Pirmiau jau konstatuota, kad nors laidoje tiesiogiai ir nenurodyta ieškovų pavardė/pavadinimas, iš laidos konteksto yra pakankamai aišku, kad kalbama būtent apie ieškovus. Taigi antroji CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta sąlyga yra įrodyta – paskleista žinia yra apie ieškovus.
14. Trečia, paskleistos žinios turi neatitikti tikrovės. Pagal 2.24 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paskleistos žinios apie tai, kad ieškovai atsakovui grasino, netiesiogiai perspėjo dėl verslo uždarymo, atitinka tikrovę. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad prašys teismo posėdyje apklausti informaciją atsakovui perdavusius asmenis liudytojais, tačiau teismo posėdžio metu tokio prašymo nereiškė, patvirtino, kad prašymo dėl liudytojų apklausos nereikš. Taigi byloje nebuvo apklausta liudytojų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytų teiginių teisingumą. Atsakovas patvirtino nesikreipęs į teisėsaugos institucijas dėl jo nurodomų grasinimų. Atsakovas pateikė 2020 m. vasario 6 d. susirašinėjimą su nežinomu asmeniu (atsakovo teigimu, su Peugeot ženklu susijusiu asmeniu), kuris, atsakovo vertinimu, patvirtina, kad buvo kilęs pasipiktinimas dėl atsakovo vykdomos veiklos. Šiame susirašinėjime, be kita ko, nurodoma: ,,Bendradarbiavimas užkliudė jautriausias stygas, Š. M. Kadangi iki šiol, ko gero, net nežinojo apie tai. Ryt paprašė susitikti ir pakalbėti apie tai“. Teismo vertinimu, vien tokio pobūdžio žinutės, juo labiau su neįvardintu asmeniu, akivaizdžiai nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovai grasino atsakovui dėl jo verslo uždarymo, netiesiogiai perspėjo jį dėl verslo uždarymo. Atsakovas taip pat į bylą pateikė S. M. laidos ,,Juodame M. sąraše žurnalistai, verslininkai, tarnautojai“ nuorodą, kuri prijungta prie bylos ir šios laidos turinys vertintinas kitų įrodymų visumoje. Minėtoje laidoje, anonimas, kuris S. M. įvardijamas kaip asmuo, dirbęs UAB ,,Autovici“, nurodė, kad: ,,per susirinkimus buvo paminėta kelis kartus tikrai, ne iš pačio Š., bet iš padalinių vadovų, kad nebedirbam su L., nes tai kenkia mūsų maržingumui“. Toks byloje nenustatyto asmens teiginys nepagrindžia atsakovo nurodytų argumentų, kad ieškovai jam grasino, perspėjo dėl verslo uždarymo, teisingumo. Visų pirma tokia informacija pateikta anonimo, byloje neidentifikuoto asmens. Visų antra, nėra aišku, apie kokiu laikotarpiu nurodytus įvykius kalba anonimas. Trečia, pats anonimas nenurodo apie jokius grasinimus atsakovui, o tik apie gautą informaciją, kad ,,nebedirbam su L.“. Ketvirta, paties anonimo teigimu, tokia informacija buvo paminėta padalinių vadovų, o ne ieškovų, apie kurių grasinimus ir perspėjimus verslo uždarymu laidoje kalbėjo atsakovas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad paneigta prezumpcija, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės.
15. Ketvirta, paskleistos žinios turi žeminti fizinio asmens garbę ir orumą ir/arba juridinio asmens dalykinę reputaciją. Šiuo atveju ginčo teiginiais atsakovas išsakė žinią, jog ieškovai jam grasino už atimtą klientų srautą, grasino verslo uždarymu, perspėjo dėl verslo uždarymo, kas ir įvyko. Sutiktina su ieškovais, kad tokiais teiginiais atsakovas apkaltino ieškovus teisės požiūriu neteisėtais veiksmais, taigi, teismo vertinimu, tokio pobūdžio teiginiai, akivaizdžiai pažeidžia fizinio asmens garbę bei orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją.
16. Pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra įrodytos visos CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad šio sprendimo 6.1- 6.4 punktuose nurodyti atsakovo teiginiai pažeidė ieškovo Š. M. garbę bei orumą ir ieškovės UAB ,,Autovici“ dalykinę reputaciją. Šios išvados nekeičia faktas, kad ieškovas yra viešas asmuo. Viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai.
17. Be to, kaip jau minėta, ieškovai prašo pripažinti atsakovo toje pačioje laidoje paskleistą nuomonę ,,Gavome neseniai užklausą iš kliento, norim Peugeot, bet nenorim pirkti iš šūdo gabalų Viči, gal galim pirkti pas jus?“ pažeidžia ieškovo Š. M. garbę bei orumą ir ieškovės UAB ,,Autovici“ dalykinę reputaciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis teiginys yra atsakovo nuomonė, o ne žinia. Teismo vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja faktas, kad epitetas ,,šūdo gabalai“ yra įžeidžiantis, neetiškas, neturintis jokio objektyvaus faktinio pagrindo, juo siekiama pažeminti ir sumenkinti ieškovus, daromas neigiamas poveikis ieškovės UAB ,,Autovici“ dalykinei reputacijai ir ieškovo Š. M., kaip UAB ,,Autovici“ vadovo, orumui. Bet kuriam vidutinio išprusimo žmogui negali būti suprantamas kaip neįžeidžiantis pavartotas teiginys. Ta aplinkybė, kad atsakovas nurodė gavęs tokio pobūdžio anoniminę žinutę, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės viešai skleidžiant įžeidžiančią, neturinčią jokio faktinio pagrindo nuomonę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovo priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 8 690 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; iš viso – 8 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šias išlaidas faktiškai patyrė (apmokėjo) ieškovė UAB ,,Autovici“, šios išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovei UAB ,,Autovici“. Atsakovo atžvilgiu priėmus nepalankų sprendimą, jo patirtos 7 001,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ viešai paskleistus L. B. teiginius:
- Delfi TV laidos anonse į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“ L. B. atsakymą: „Esu, Viči grupės vienas iš vadovų“;
- laidos metu į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“ L. B. atsakymą: „Esu. Esu gavęs netiesioginį perspėjimą, kad mano verslą uždarys Viči grupės vienas iš vadovų, vienas iš sūnų“;
- laidos metu į laidos vedėjo klausimą ,,Kuris čia?“ L. B. atsakymą: „Nu tai paliekam, tegul žmonės paspėlioja, bet nu žinai, pagrasino pagrasino“;
- laidos metu į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Ir gavau netiesioginį perspėjimą ir mano bendradarbiavimas su Peugeot greit nutrūko“.
Pripažinti pažeidžiančia juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ L. B. viešai paskleistą nuomonę: „Gavome neseniai užklausą iš kliento, norim Peugeot, bet nenorim pirkti iš šūdo gabalų Viči, gal galim pirkti pas jus?“.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autovici“, juridinio asmens kodas 300956542, 8 800 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė