Civilinė byla Nr. e2A-172-555/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04078-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Girteka Logistics“, uždarosios akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ ieškinį atsakovei „Girteka Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei, (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Girteka Europe West“) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Termolita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Varėnos pienelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės „Girteka Logistics“, UAB, (buvęs pavadinimas UAB „Girteka Europe West“) 13 654,38 Eur nuostolių, 5 procentus metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė jai el. laišku pateikė krovinių pervežimo kainų pasiūlymą (laikotarpiui iki 2025 m. sausio 31 d.), kurį ieškovė, tą pačią dieną atsakydama į el. laišką, patvirtino; susitarimui atsakovė suteikė numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovei pervežimų užsakymus pagal sudarytą susitarimą teikė el. paštu – siuntė krovinio pasikrovimo ir išsikrovimo duomenis, o atsakovė juos tvirtino, atsakydama į jai el. paštu pateiktą užsakymą. 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. laišku pateikė krovinio pervežimo užsakymą iš ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), į sandėlį (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Šiame užsakyme krovinio pakrovimas buvo nurodytas 2024 m. lapkričio 10 d., o iškrovimas 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11.00 val. ryto ((duomenys neskelbtini) laiku); tą pačią dieną atsakovė el. laišku patvirtino šį užsakymą. Krovinio pervežimo kaina minėtu maršrutu, pagal susitarimo sąlygas, sudarė 1 149,50 Eur (950 Eur + PVM) už vieną pervežimą. Ieškovė teigė, kad 2024 m lapkričio 10 d. jos sandėlyje (esančiame (duomenys neskelbtini)) į atsakovės vilkiką (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pakrautas ieškovės krovinys, kurį sudarė 33 paletės varškės sūrelių „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. lapkričio 12 d. 10.52 val. Lietuvos laiku (9.52 val. (duomenys neskelbtini) laiku) atsakovės vadybininkė G. B. el. laišku informavo ieškovę, jog (duomenys neskelbtini) sandėlis neiškrauna jos krovinio; praėjus 18 minučių nuo šio laiško, minėta vadybininkė patikslino, kad atsakovės vilkikas atvyko ne į tą sandėlį, todėl į pristatymo vietą vėluos 2 valandas; tolesnė komunikacija su atsakove vyko telefonu. Komunikacijos telefonu metu paaiškėjo, kad atsakovės vilkikas yra sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 371 km atstumu nuo iškrovimo sandėlio, todėl net teoriškai nėra įmanoma ieškovės krovinio į iškrovimo sandėlį pristatyti iki pirmiau (el. laišku) žadėtos 13.00 val. (vėluojant 2 val.); be to, atsakovės vairuotojas negalėjo važiuoti link iškrovimo sandėlio, kadangi jo vairavimo laikas buvo pasibaigęs ir jam buvo prasidėjęs privalomasis poilsio laikas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, kad krovinį atsakovė privalo perkabinti prie kito vilkiko tam, jog kitas vairuotojas užbaigtų šį vežimą, ieškovė suprato, kad krovinys tikrai nebus pristatytas ir iki 13.00 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), dėl to ji 2024 m. lapkričio 12 d. 13.03 val. Lietuvos laiku (12.02 val. (duomenys neskelbtini) laiku) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sandėlį (į kurį ir turėjo būti pristatytas ieškovės krovinys), prašydama priimti vėluojantį krovinį 18.00-19.00 val. Ieškovė, kreipdamasi į šį sandėlį, taip pat pažymėjo, kad padengs visas laukimo išlaidas, tačiau tą pačią dieną 14.04 val. (duomenys neskelbtini) sandėlio atstovai atsakė, jog krovinys taip vėlai nebus priimtas (šis laiškas buvo persiųstas atsakovės žiniai). Kadangi atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir nustatytu laiku nepristatė krovinio į tinkamą sandėlį (per klaidą jį nugabeno į kitą sandėlį), ieškovė ėmėsi veiksmų „išgelbėti“ krovinį ir sumažinti galinčių kilti nuostolių dydį, dėjo maksimalias pastangas, kad suderinti krovinio pristatymą tiesiogiai į galutinius krovinio pristatymo taškus; tokiu būdu išsaugojo 84,84 procentų. krovinio (28 paletes iš 33). Ieškovė pasitelkė kitą vežėją UAB „Raben Lietuva“, kuri iš atsakovės perėmė 22 iš 33 palečių ginčo krovinio ir pristatė šią krovinio dalį į penkis atskirus pristatymo taškus (duomenys neskelbtini) (UAB „Raben Lietuva“ už ginčo krovinio dalies pervežimo paslaugas buvo sumokėta bendra 2 723,53 Eur suma). Kitų 6 palečių pervežimą į skirtingus taškus (duomenys neskelbtini) organizavo pati ieškovė; šias paletes atsakovė nuvežė už papildomą 4 114 Eur kainą. Dėl nurodytų priežasčių liko nepristatytos 5 iš 33 krovinio paletės pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. VP20204 ((duomenys neskelbtini)), VP20285 ((duomenys neskelbtini)), VP720291 ((duomenys neskelbtini)), VP20292 ((duomenys neskelbtini)) ir VP720293 ((duomenys neskelbtini)), kurių bendra vertė 5 917,12 Eur. Ši krovinio dalis, kaip nepristatyta ir nerealizuotina, taip pat vengiant papildomų krovinio gabenimo (grąžinimo) į Lietuvą išlaidų, buvo utilizuota (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės tyčinių ir labai neatsargių veiksmų (nepristačius krovinio sutartu laiku) ji patyrė papildomų krovinio pervežimo išlaidų, neteko dalies krovinio – iš viso patyrė 13 654,38 Eur nuostolį, už kurį yra atsakinga atsakovė. Šią nuostolių sumą sudaro: 1) 2 723,53 Eur išlaidos, patirtos už 22 iš 33 krovinio palečių pristatymą į galutinius iškrovimo taškus (duomenys neskelbtini) (krovinio vežėjas – UAB „Raben Lietuva“); 2) 4 114 Eur išlaidos, patirtos už 6 iš 33 krovinio palečių pristatymą į galutinius iškrovimo taškus (duomenys neskelbtini) (krovinio vežėjas – pati atsakovė); 3) 5 917,12 Eur nuostolis dėl krovinio praradimo (5 paletės); 4) 174,17 Eur nepristatyto ir utilizuoto krovinio pristatymo kaina į ginčo sandėlį (5 paletės galiausiai nebuvo pristatytos); 5) 425,56 Eur utilizavimo (5 palečių) išlaidos; 6) 300 Eur (duomenys neskelbtini) (krovinio gavėjo) taikoma bauda (pritaikyta bauda už 2 paletes).

3.       Atsakovė „Girteka Logistics“, UAB, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pavėluotas krovinio pristatymas negali būti prilyginamas jo nepristatymui ar sugadinimui, dėl to ji negali būti laikoma atsakinga už krovinio nepristatymą ar net jo dalinį praradimą, kadangi krovinys buvo įteiktas jo gavėjui, nors tai ir padaryta pavėluotai. Tarp šalių nėra ginčo, jog sutartu laiku ginčo krovinys į sutartą sandėlį (duomenys neskelbtini) nebuvo pristatytas, tačiau priešingai nei teigia ieškovė, tai buvo padaryta maždaug 6 val. vėliau. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog iš sandėlio (duomenys neskelbtini) krovinys vėliau buvo paskirstytas į galutinius iškrovimo taškus kitose valstybėse, dėl to jos pozicija, kad krovinys nebuvo pristatytas, yra neteisinga. Jeigu atsakovė nebūtų pristačiusi jos disponuojamą krovinį į sandėlį (duomenys neskelbtini), jo nebūtų buvę galima paskirstyti į galutinius iškrovimo taškus kitose valstybėse. Be to, ieškovės sprendimas nereikalauti grąžinti sumos, sumokėtos už krovinio transportavimą į (duomenys neskelbtini) sandėlį, aiškiai liudija, kad ji pripažįsta, jog krovinys buvo sėkmingai pristatytas. Dėl to jai, kaip vežėjai, negali kilti atsakomybė už krovinio visišką nepristatymą ar jo dalinį praradimą (sugadinimą). Šiuo atveju šalių sutartas atlygis už krovinio pervežimą buvo 950 Eur, todėl būtent tokia maksimali suma ir galėtų būti siejama su atsakovės civiline atsakomybe; o jeigu ieškovė nori, kad atsakovė jai atlygintų visą jos patirtą žalą (nuostolius), ieškovė turi atskleisti vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas, kurių ji neįrodė, t. y. ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir atsiradusios žalos, todėl nenustačius šios privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovė teigė, kad buvo sutarta, jog krovinys bus pristatytas iš taško A (Lietuva) į tašką B ((duomenys neskelbtini)), tuo tarpu ieškovė reiškia reikalavimus, susijusius su krovinio pristatymu į taškus C ((duomenys neskelbtini)) ir D ((duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovė prašo atlyginti jos išlaidas, kurias ji patyrė gabendama krovinį iš taško B į tašką C (2 723,53 Eur) ir iš taško B į tašką D (4 114 Eur), nors pradinis šalių susitarimas tokio maršruto neapėmė ir šis susitarimas niekaip nebuvo modifikuotas. Dėl dalies krovinio iš sandėlio (duomenys neskelbtini) transportavimo į (duomenys neskelbtini) šalys sudarė naują susitarimą, todėl šiuo atveju ieškovė bando perkelti savo patirtas išlaidas (6 837,53 Eur), susijusias su vėlesniu krovinio paskirstymu, atsakovei, nors šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės įvykdytu pervežimu iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pristatydama krovinį į sutartą vietą (duomenys neskelbtini); vėlesnis krovinio paskirstymas į kitas šalis yra ieškovės sprendimas, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už šias išlaidas. Kitaip tariant, net jeigu atsakovė ir nebūtų praleidusi prekių pristatymo termino, ieškovė vis tiek būtų jas toliau paskirsčiusi po galutinius iškrovimo taškus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei dėl to patyrusi išlaidų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir su tolimesniu krovinio transportavimu susijusių išlaidų. Su ieškovės reikalavimu dėl 6 816,85 Eur nuostolių atlyginimo, susijusio su neva iš dalies prarastu kroviniu, kurį ji buvo priversta utilizuoti, atsakovė nesutiko ir nurodė, jog tuo metu, kai atsakovė gabeno krovinį, jis nebuvo sugadintas, o tai, kad atsakovė pavėlavo krovinį pristatyti šešias valandas, neturėjo jokios įtakos dalies krovinio tolesniam utilizavimui. Toks trumpas pavėlavimas negali lemti krovinio sugadinimo, juolab, kad kita krovinio dalis buvo sėkmingai pristatyta į galutinius iškrovimo taškus. Ieškovei nepavykus sėkmingai realizuoti dalies produkcijos (5 iš 33 krovinio palečių), ji nepagrįstai siekia savo patirtus nuostolius perkelti atsakovei, nors ieškinyje niekaip nepagrindžiama, kaip šešių valandų vėlavimas realiai turėjo įtakos tolimesniam krovinio transportavimui ir su tuo susijusiomis išlaidomis. Pavėluotas krovinio pristatymas, už kurį yra atsakinga atsakovė, nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodyta žala, susijusia su tolimesniu krovinio gabenimu į galutinius iškrovimo taškus bei dalies krovinio utilizavimu. Ieškovė, neįgyvendinusi sėkmingos produkcijos realizacijos, siekė nepagrįstai perkelti savo patirtus nuostolius; be to, ieškovė nepateikė utilizavimo akto ar jokio kito panašaus dokumento, kuris pagrįstų, kad dalis krovinio iš tiesų buvo sunaikinta. Atsakovė neginčijo, kad pavėlavo pristatyti krovinį, tačiau iš esmės nesutiko su ieškovės pozicija, jog pavėluotas krovinio pristatymas reiškia krovinio nepristatymą ar juolab jo praradimą. Atsakovė nurodė, kad, pagal pradinį šalių susitarimą, ginčo krovinys turėjo būti pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau ieškovė nurodė, jog krovinio pristatymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini); tarp šių lokacijų yra tik maždaug 40 km atstumas, įveikiamas per apytiksliai 40 min. Taigi ne atsakovė savavališkai sugalvojo pakeisti krovinio pristatymo vietą, o tiesiog vykdė ieškovės nurodymus. Kadangi vilkikas, kuriuo buvo gabenamas krovinys, jau buvo netoli pradinės krovinio pristatymo vietos, ši informacija vilkiko vairuotoją pasiekė jau po to, kai jis realiai atvyko pradiniu adresu. Iš vilkiko judėjimo ataskaitos matyti, kad jis apie 17.35 val. atvyko pradiniu šalių sutartu adresu, o gavus informaciją apie pakeistą pristatymo vietą, puspriekabė buvo prijungta prie kito vilkiko, kuris krovinį naujuoju adresu pristatė 2024 m. lapkričio 13 d. 08.04 val., t. y. kitos darbo dienos pradžioje. Būtent iš čia krovinys buvo paskirstytas į galutinius iškrovimo taškus kitose valstybėse (dalį šio krovinio, skirto (duomenys neskelbtini), toliau gabeno atsakovė).

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Termolita“ palaikė atsakovės išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 13 480,21 Eur nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 480,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 359,15 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinio netenkino; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6.       Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, jog ginčo krovinys šalių sutartu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11.00 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), nebuvo pristatytas į sutartą vietą, t. y. sandėlį (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažino, kad jos pasitelktas vežėjas – trečiasis asmuo UAB „Termolita“, iš pradžių krovinį nuvežė ne į ginčo sandėlį, todėl fiziškai nespėjo / negalėjo spėti pristatyti jo sutartu laiku į ginčo sandėlį, t. y. pavėlavo jį pristatyti. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ginčo sandėlis nurodė nepriimsiąs pavėluotai pristatyto krovinio, todėl ieškovė nurodė atsakovei vykti į kitą sandėlį – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur didžiąją dalį krovinio (22 paletes) perėmė kita ieškovės surasta vežėja – UAB „Raben Lietuva“, kuri pristatė jį į galutines pristatymo vietas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė likusią krovinio dalį – 11 palečių, ieškovės papildomai pateiktu užsakymu, nuvežė į (duomenys neskelbtini). Teismas iš dalies pritarė atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pavėluotas krovinio pristatymas negali būti prilyginamas jo praradimui ar sugadinimui, t. y. šiuo atveju dėl vežėjo įsipareigojimų neįvykdymo krovinys nebuvo savaime prarastas ar sugadintas, bet pervežtas pavėluotai, praleidus užsakyme nurodytą krovinio pristatymo terminą.

7.       Teismas pažymėjo, kad jeigu, pagal CMR konvencijos 19 straipsnio sąlygas, krovinys pristatytas, ieškovas turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Šiuo atveju įrodinėtina ne žala, padaryta kroviniui (jo sugadinimas), o nuostoliai, patirti dėl pavėlavimo. Vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė, turi būti įrodytos visos nepreziumuojamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 straipsniai). Taigi, turi būti patirti realūs nuostoliai dėl krovinio pavėluoto pristatymo.

8.       Teismas akcentavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė laiku nepristatė ginčo krovinio, t. y. pavėlavo jį pristatyti, dėl ko ieškovė nurodė patyrusi nuostolių. Teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės pavėluotai pristatyto krovinio patyrė nuostolius, iš esmės įrodė jų dydį ir priežastinį ryšį tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį. Teismas vertino, kad ieškovė šiuo atveju įrodė, jog ginčo sandėlis (duomenys neskelbtini), į kurį turėjo būti pristatytas krovinys, yra sandėlis, iš kurio prekės toliau yra vežamos į (duomenys neskelbtini) parduotuves visoje Europoje, todėl pristatymo laikas šiuo atveju buvo ypatingai svarbus, nes pavėlavus pristatyti prekes sutartu laiku, prekės vėliau gali būti nebepriimamos (kas nagrinėjamu ir įvyko), kadangi vežėjai, turėję vežti atskiras krovinio dalis jau į galutinius pristatymo taškus (duomenys neskelbtini) parduotuvėms, yra išvykę ir negali laukti nepagrįstai ilgą laiką. Be to, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pozicija (kurios atsakovė nenuginčijo / iš esmės ir neginčijo), kad krovinys buvo skirtas išimtinai (duomenys neskelbtini) parduotuvėms, todėl jo kitiems klientams parduoti nebuvo galimybės (dėl atitinkamos sūrelių pakuotės, specifinės receptūros, sutartinių santykių su (duomenys neskelbtini) ir kt.). Taigi, atsakovei laiku nepristačius ginčo krovinio į sutartą vietą (ginčo sandėlį), ji tapo atsakinga dėl už krovinio pavėluotą pristatymą ieškovei atsiradusius nuostolius.

9.       Teismas vertino, kad ieškovė įrodė šiuos savo nuostolius, sąlygotus būtent atsakovės pavėluoto krovinio pristatymo: 2 723,53 Eur dėl 22 iš 33 krovinio palečių pristatymo į galutinius iškrovimo taškus (duomenys neskelbtini), pasitelkiant vežėją UAB „Raben Lietuva“; 4 114 Eur už 6 iš 33 krovinio palečių pristatymą į galutinius iškrovimo taškus (duomenys neskelbtini), pasitelkiant vežėją atsakovę; 5 917,12 Eur dėl dalies krovinio praradimo, kadangi 5 paletės laiku taip ir nebuvo pristatytos į galutines pristatymo vietas, dėl ko galiausiai buvo utilizuotos (duomenys neskelbtini); papildomai patiriant 425,56 Eur utilizavimo išlaidas; taip pat 300 Eur nuostolius, kuriuos sudaro (duomenys neskelbtini) (krovinio gavėjo) pritaikyta bauda ieškovei (už 2 nepristatytas paletes). Teismas pažymėjo, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-328-460/2023). Teismas taip pat vertino, kad šie ieškovės įrodyti nuostoliai tiesiogiai susiję su atsakovės pavėlavimu pristatyti krovinį.

10.       Teismas pakartotinai pažymėjo ir tai, kad paaiškėjus, jog ginčo krovinys laiku nebus pristatytas į ginčo sandėlį, ieškovė bandė tartis su minėtu sandėliu dėl vėlesnio krovinio priėmimo (net sutikdama kompensuoti laukimo išlaidas), tačiau ginčo sandėliui taip vėlai atsisakius priimti krovinį, ieškovė operatyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama išsaugoti ginčo krovinį ir tokiu būdu iš esmės sumažinti galinčius kilti nuostolius, t. y. pati pradėjo organizuoti ir suorganizavo didžiosios dalies ginčo krovinio pristatymą į galutines pristatymo vietas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), dėl ko patyrė papildomų vežimo išlaidų (2 723,53 Eur + 4 114 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovė šių papildomų vežimo išlaidų (atitinkamai nuostolių) nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę ir laiku pristačiusi ginčo krovinį į sutartą vietą, kadangi tolesnį ginčo krovinio transportavimą iš ginčo sandėlio turėjo ir būtų organizavusi krovinio gavėja – (duomenys neskelbtini). Be to, pagal ieškovės ir (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygas, mokėjimai už minėtus vežimus vykdomi / užskaitomi nepaisant to, ar krovinys buvo tinkamai pristatytas į pagrindinį sandėlį (iš kurio vėliau krovinys toliau skirstomas po parduotuves), ar ne, t. y. ieškovė minėtas išlaidas patyrė / patirs net ginčo kroviniui ir nebuvus pristatytam į ginčo sandėlį.

11.       Teismas nurodė, kad liko nepristatytos tik 5 iš 33 krovinio paletės, skirtos (duomenys neskelbtini) parduotuvėms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 5 917,12 Eur (atsakovė nenuginčijo minėtos krovinio dalies vertės). Viena vertus, byloje nebuvo pateikta įrodymų, dėl kokių būtent priežasčių ieškovė nesugebėjo suorganizuoti minėto krovinio pristatymo į galutines pristatymo vietas (ar ir kaip ieškota kitų vežėjų; kodėl šią krovinio dalį, skirtą minėtoms valstybėms, buvo pavesta vežti atsakovei į (duomenys neskelbtini); kodėl jos tik ten buvo utilizuotos ir pan.). Kita vertus, teismas, įvertinęs byloje nurodytas susiklosčiusias aplinkybes, t. y., kad ieškovė per itin trumpą laiką privalėjo reaguoti ir suorganizuoti vežimus į galutines pristatymo vietas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė aktyviai teiravosi ir atsakovės galimybių dėl minėto krovinio vežimo į minėtas galutines pristatymo vietas (nors byloje nėra tai tiesiogiai patvirtinančių įrodymų, tačiau, labiausiai tikėtina, atsakovė (būdama faktiškai didžiausia Lietuvos vežėja, veikiančia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje) nesutiko / neturėjo galimybių jo pristatyti į nurodytas galutines pristatymo vietas), t. y. ieškovė aktyviai siekė sumažinti galinčius kilti nuostolius (ko iš esmės negalima pasakyti apie atsakovę, dėl kurios kaltės ir įvyko ši situacija), į pristatomų prekių specifiškumą (greitai gendantys sūreliai, skirti būtent (duomenys neskelbtini) parduotuvėms), sprendė, jog ir šie ieškovės nuostoliai – 5 917,12 Eur 5 palečių vertė ir 425,56 Eur jų utilizavimo kaštai, laikytini pagrįstais ir įrodytais. Šioje dalyje neatmestina tikimybė, kad minėtų 5 palečių vežimo kaštai į nurodytas keturias šalis ((duomenys neskelbtini)) galimai galėjo būti net didesni nei pačio krovinio vertė (įvertinus tai, jog atsakovė už 11 palečių vežimą į vieną šalį – (duomenys neskelbtini), ieškovei pateikė 4 114 Eur dydžio sąskaitą). Teismas pagrįstais ieškovės nuostoliais pripažino ir 300 Eur baudą, kurią ieškovei skyrė ginčo krovinio gavėja (duomenys neskelbtini) už dalies krovinio (2 palečių) nepristatymą, kurios ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę laiku ir sutartoje vietoje pristatyti ginčo krovinį.

12.       Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies dėl 174,17 Eur nepristatyto ir utilizuoto krovinio pristatymo kainos į ginčo sandėlį. Teismas pažymėjo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje iš tiesų nustatyta, jog turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Pažodinis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimas sudarė pagrindą konstatuoti, jog subjektas, reikalaujantis taikyti vežėjui atsakomybę už krovinio (jo dalies) praradimą ar sugadinimą, turi teisę, priklausomai nuo prarastos ar sugadintos krovinio dalies, prašyti kompensuoti, inter alia (liet. be kita ko), vežėjui sumokėtą užmokestį už vežimo paslaugą. Pasitelkus loginį CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos aiškinimo metodą, padaryta išvada, kad tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai. Nagrinėjamu atveju ginčo krovinys nebuvo prarastas ir / ar sugadintas – jį pavėluota pristatyti, atitinkamai, pavėluotas krovinio pristatymas negali būti savaime prilyginamas jo praradimui ar sugadinimui. Dėl to CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos šiuo atveju teismas netaikė ir nurodytas vežimo išlaidas (jų dalį) neįtraukė į ieškovės kompensuotinų nuostolių dydį. CMR konvencijos nuostatose nėra numatyta, jog vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kad vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį.

13.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė yra verslo subjektas, kuriam krovinio gabenimas yra jo komercinės veiklos sritis, t. y. atsakovė laikytina savo srities profesionale, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Vežėja – atsakovė, sudarydama vežimo sutartį, prisiėmė įsipareigojimus pristatyti krovinį sutartu laiku ir sutartoje vietoje, tačiau šios savo pareigos tinkamai neįvykdė išimtinai dėl savo (savo pasitelkto vežėjo) neatidumo / klaidos – supainiojus sandėlį ir dėl to nespėjus pristatyti ginčo krovinio į tinkamą sandėlį. Aplinkybė, kad buvo supainioti sandėliai, buvo pastebėta tik likus mažiau nei valandai iki galutinio pristatymo termino pabaigos, dėl ko iš esmės ir nebuvo galimybės šios klaidos ištaisyti ir pristatyti krovinio į tinkamą sandėlį laiku. Tai, be kita ko, patvirtino, kad tiek atsakovė, tiek jos pasitelkta vežėja (trečiasis asmuo) nebuvo pakankamai rūpestingos ir faktiškai nesirūpino / nepakankamai rūpinosi kroviniu viso vežimo metu. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad niekas iš atsakovės atstovų ginčo krovinio viso judėjimo / maršruto laikymosi nekontroliavo / netikrino. Be to, byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovės veiksmai / neveikimas niekaip neprisidėjo prie atsakovės minėtos pareigos neįvykdymo (t. y. nebuvo nustatyta, jog ieškovė būtų pateikusi netinkamą pristatymo adresą, kitaip suklaidinusi atsakovę ir pan.).

14.       Teismas konstatavo, kad atsakovė, supainiojusi sandėlį ir dėl to pavėlavusi pristatyti ginčo krovinį, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį, kas lemia CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą. Atsakovės veiksmai (šiuo atveju neveikimas – nepakankamas rūpinimasis krovinio judėjimu / pristatymu, kuris neatitinka standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų) kvalifikuoti kaip jos didelis neatsargumas, kuris yra prilygintas tyčiniams veiksmams, todėl ji negali remtis CMR konvencijoje įtvirtintais minėtais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, CMR konvencijoje įtvirtinti atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindai šiuo atveju netaikyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 13 480,21 (2 723,53 Eur + 4 114 Eur + 5 917,12 Eur + 425,56 Eur + 300 Eur) Eur nuostolių, o kitoje dalyje (dėl 174,17 Eur nuostolių) ieškinys atmestas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė „Girteka Logistics“, UAB, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs esmines teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, klaidingai nustatė įvykusio pažeidimo – pavėluoto krovinio pristatymo, teisines pasekmes ir nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, kaip vežėjos, civilinę atsakomybę. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis pagal CMR konvencijos nuostatas, kurios dalykas – krovinio pervežimas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) už 950 Eur atlyginimą. Šios sutarties šalys yra ieškovė, kaip siuntėja, ir atsakovė, kaip vežėja, o pats vežimas buvo vykdomas trečiojo asmens – faktinio vežėjo. Krovinio gavėjas, nurodytas CMR važtaraštyje, buvo (duomenys neskelbtini) įmonė JAS-FBG S. A., todėl joks kitas asmuo, įskaitant (duomenys neskelbtini), neturi jokio teisinio statuso pagal šią vežimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) ir ieškovo sudaryta atskira sutartis negali sukelti jokių teisių ar pareigų atsakovei ar faktiniam vežėjui, kadangi tai prieštarautų sutarties uždarumo principui, pagal kurį tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos vykdymo. Todėl visi ieškovės patirti praradimai, kylantys iš jo santykių su (duomenys neskelbtini), yra jos verslo rizika, o ne pagrindas taikyti atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Nors ginčo metu buvo nustatyta, kad atsakovė pavėlavo pristatyti krovinį į (duomenys neskelbtini) maždaug šešiomis valandomis, šis vėlavimas įvyko dėl ieškovės sprendimo pakeisti pristatymo vietą, todėl vežėjas veikė pagal siuntėjo nurodymus ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, pristatydamas krovinį į ieškovo nurodytą adresą. Šiuo pristatymu pradinė vežimo sutartis pasibaigė, o vėlesni ieškovės veiksmai, susiję su krovinio transportavimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo grindžiami naujais susitarimais su kitais vežėjais. Dėl to atsakovės civilinė atsakomybė gali kilti tik iš pradinės sutarties ir tik tiek, kiek tai numato CMR konvencija. Visi kiti ieškovės ir trečiųjų asmenų susitarimai (įskaitant su (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomi atsakovės atsakomybės pagrindu. Taigi atsakovo atsakomybė apsiriboja pavėluotu krovinio pristatymu, ir būtent šis pažeidimas turi būti vertinamas kaip vienintelis atskaitos taškas nustatant galimas teisines pasekmes bei civilinės atsakomybės apimtį.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad šiuo atveju atsakovė tik pavėlavo pristatyti krovinį, nepagrįstai išplėtė jos atsakomybės ribas, jas susiedamas ne tik su šalių sudaryta krovinio vežimo sutartimi, bet ir su kitais sutartiniais santykiais, kuriuose atsakovė nedalyvavo ir kurie objektyviai negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių. Teismas, klaidingai susiedamas kelias tarpusavyje nesusijusias sutartis, nepagrįstai išplėtė atsakovės atsakomybės ribas ir priėmė sprendimą, neatitinkantį CMR konvencijos bei ją aiškinančios Lietuvos teismų praktikos. Atsakovės pažeidimas pasireiškė tik pavėluotu krovinio pristatymu, o ne jo nepristatymu ar praradimu, todėl šiam atvejui turėtų būti taikytinos CMR konvencijos nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už vėlavimą. Kadangi šalių sutartas atlygis už krovinio pervežimą buvo 950 Eur, tai yra maksimali suma, kuri apskritai galėtų būti reikalaujama iš atsakovės. Vis dėlto net ir šioje apimtyje teismas nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmiausia – žalos ir priežastinio ryšio.

1.3.       Visos ieškovės patirtos išlaidos nėra niekaip susijusios su pavėluotu krovinio pristatymu, todėl pirmosios instancijos teismas, klaidingai nustatęs priežastinį ryšį, nepagrįstai jas pripažino atlygintinais nuostoliais. Ieškovės neva patirtos ir teismo priteistos išlaidos nėra susijusios su atsakovės atliktu pavėluotu krovinio pristatymu ir neatitinka civilinės atsakomybės sąlygų. Šios išlaidos iš esmės kyla iš ieškovo santykių su (duomenys neskelbtini), kuriuose nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nedalyvavo. Remiantis šia sutartimi, ieškovė yra prisiėmusi įsipareigojimus padengti krovinio gabenimo iš sandėlio (duomenys neskelbtini) į kitas valstybės išlaidas, todėl tai, kad ieškovė, organizuodama tolimesnį krovinio transportavimą į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patyrė išlaidų, jos jokiu būdu negali būti vertinamos kaip nuostoliai ir siejamos su atsakovės atsakomybe. Pavėluotas šešių valandų pristatymas į (duomenys neskelbtini) nepadarė jokios įtakos tolimesniam dalies krovinio utilizavimui, nes pats krovinys pasiekė tiek sandėlį (duomenys neskelbtini) (pagal pirminę krovinio vežimo sutartį), tiek ir (duomenys neskelbtini) (pagal antrąją sutartį) tinkamos būklės, jis nebuvo nei sugadintas, nei prarastas, todėl atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Vėlesnis (duomenys neskelbtini) sprendimas utilizuoti dalį prekių buvo savarankiškas, nepriklausomas nuo atsakovės veiksmų, todėl jokiu būdu su juo negali būti siejama atsakovės atsakomybė. CMR 23 straipsnis imperatyviai riboja vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą, ribojant ją ne didesne suma nei užmokestis už vežimą, o bet kokie papildomi susitarimai dėl netesybų, nukrypstanti nuo CMR nuostatų, laikomi negaliojančiais, todėl ieškovės reikalavimas dėl 300 Eur baudos priteisimo yra teisiškai nepagrįstas. Teismas, nesant objektyvių įrodymų ir išimtinai remdamasis prielaidomis, klaidingai pripažino priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir ieškovės nurodytų išlaidų. Visos ieškovės patirtos išlaidos kyla iš jos pačios sprendimų ir santykių su trečiaisiais asmenimis. Ieškovės patirtos išlaidos nėra laikytini nuostoliai atsakovo atžvilgiu, o teismo sprendimas šias išlaidas sieti su atsakovės civiline atsakomybe yra nepagrįstas tiek faktiškai, tiek teisiškai, neatitinka CMR bei kasacinio teismo praktikos.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pavėluotą krovinio pristatymą dideliu neatsargumu ir dėl to klaidingai atsakovei taikė neribotą atsakomybę. Teismas be pagrindo suabsoliutino atsakovės civilinę atsakomybę, nors faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas, o vėlavimas buvo minimalus – vos šešios valandos, todėl tokia situacija aiškiai patenka į CMR 23 straipsnio 5 dalyje nustatyto ribotos atsakomybės režimą. Neribotos atsakomybės taikymas pagal CMR 29 straipsnį yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas sąmoningas ar tyčiniams veiksmams prilygstantis kaltės laipsnis („wilful misconduct“), o nagrinėjamu atveju tokių požymių nenustatyta – pavėluotas pristatymas įvyko dėl elementarios žmogiškos klaidos, o ne dėl sąmoningo aplaidumo ar abejingumo krovinio likimui. Teismas deklaratyviai nurodė, kad atsakovė nepakankamai rūpinosi krovinio judėjimu, tačiau neapibrėžė, kokie konkretūs „rūpestingumo ir sąžiningumo“ standartai turėjo būti taikomi ir kaip jie buvo pažeisti, todėl išvados dėl tariamo didelio neatsargumo liko nepagrįstos tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu.

1.5.       Atsakovė, sužinojusi apie susidariusią situaciją, nedelsiant informavo ieškovę, paprašė instrukcijų ir jas nuosekliai vykdė, užtikrindama, kad krovinys būtų pristatytas į naują paskirties vietą, dalį krovinio perkraudama kitam vežėjui, o dalį gabenant pati pagal naują sutartį, kas akivaizdžiai rodo jo geranorišką ir rūpestingą elgesį, niekaip neatitinkantį didelio neatsargumo. Lyginant su teismų praktika kitose bylose, kurioje konstatuotas didelis neatsargumas ir kuriomis besąlygiškai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, šioje byloje situacija yra iš esmės kitokia: krovinys buvo pristatytas, ieškovė visiškai atsiskaitė už paslaugas ir negavo jokių papildomų nuostolių, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovė neįvykdė sutarties ar kad atsirado papildomų nuostolių dėl jo veiksmų. Teismo kvalifikacija, kad atsakovės veiksmai reiškia didelį neatsargumą, yra nepagrįsta, dirbtinai išplečia didelio neatsargumo sampratą ir nepagrįstai taiko atsakovei neribotą civilinę atsakomybę, nors šiuo atveju turėjo būti taikoma tik ribota atsakomybė pagal CMR 23 straipsnio 5 dalį, o nenustačius žalos ir priežastinio ryšio – apskritai konstatuotina atsakomybės nebuvimas.

16.       Ieškovė UAB „Varėnos pienelis“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė pervežimo susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, kadangi nepristatė ir neperdavė krovinio CMR važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui – Sandėliui (duomenys neskelbtini).

2.2.       Atsakovė pateikusi teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, toliau cituoja tas pačias CMR konvencijos nuostatas reguliuojančias tarptautinio krovinių pervežimo teisinius santykius ir nenurodo, kokią santykių kvalifikavimo klaidą teismas padarė, ar kaip šie santykiai kitaip turėjo būti kvalifikuoti. Kaip, atsakovės nuomone, pasireiškia tariamas civilinės atsakomybės „suabsoliutinimas“ ir kokiais argumentais grindžiamas jo neteisėtumas ar nepagrįstumas, apeliaciniame skunde nenurodyta. Šis teiginys liko be paaiškinimo ir neturi aiškios teisinės reikšmės. Nors atsakovė iš esmės teisingai apibrėžia sutarties uždarumo principo esmę, tačiau daro nepagrįstas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) sutarties įtakos jo teisėms ir pareigoms. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė nėra (duomenys neskelbtini) sutarties šalis ir neturi jokių iš šios sutarties kylančių teisių ar pareigų. (duomenys neskelbtini) sutartis bei ieškovės ir (duomenys neskelbtini) sutartiniai santykiai šioje byloje vertinami tik kaip įrodymai, patvirtinantys žalos faktą ir dydį, taip pat analizuojant bei pagrindžiant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas (duomenys neskelbtini) sutarties netaikė atsakovei, t. y. iš jos nekildino jokių teisių ar pareigų, tačiau šią sutartį pagrįstai vertino kaip įrodymą. Atsakovė apeliaciniame skunde net nenurodė, kaip tariamas sutarties uždarumo principo pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Taigi atsakovės argumentai dėl teismo padarytų kvalifikavimo, „teisinių pasekmių“ nustatymo, civilinės atsakomybės „suabsoliutinimo“ ir sutarties uždarumo principo pažeidimo yra nepagrįsti.

2.3.       Atsakovei nepristačius krovinio į sandėlį (duomenys neskelbtini) (atlikus neteisėtus veiksmus), iš viso ieškovė patyrė 13 480,21 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius jos turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), kaip juos apibrėžia CK 6.249 straipsnio 1 dalis, pripažino žalos dydį įrodytu. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad šios išlaidos neatitinka „civilinėje teisėje įtvirtintos nuostolių sąvokos“, vis tik, kokia yra ta nuostolių sąvoka ir kaip ieškovės įrodytas (ir teismo pripažintas įrodytu) nuostolių dydis neatitinka šios sąvokos taip ir nenurodė. Šiuo atveju svarstytinas tik priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) ir atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo klausimas. Be to, teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų (žalos), todėl apeliacinio skundo argumentai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

2.4.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė per savo neapdairumą (klaidą) pristatė ginčo krovinį į sandėlį esantį 371 km. atstumu nuo sandėlio (duomenys neskelbtini) ir šią klaidą pastebėjo tik likus mažiau nei valandai iki krovinio pristatymo termino. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino apklausiama atsakovės darbuotoja – vadybininkė G. B., tiek ši darbuotoja, tiek atsakovės transporto vadybininkai atsakingi už krovinių / vilkikų priežiūrą, bei kiti darbuotojai turi galimybę stebėti vilkikų (krovinių) buvimo vietą pasitelkiant GPS ryšį. Tai reiškia, kad nors atsakovė ir turi galimybę sekti vilkikus (krovinius), jų buvimo vietą, tačiau faktiškai to nedaro (arba nedarė šiuo konkrečiu atveju), todėl krovinio pristatymą į visai kitą vietą pastebėjo tik tada, kai vilkiko nepriėmė „klaidingas gavėjas“. Vien ši aplinkybė rodo atsakovės tyčiai prilyginamą kaltę.

2.5.       Atsakovė, nestebėdama vilkiko judėjimo, taip pat nesiimdama jokių veiksmų, organizuojant viso krovinio išvežiojimą į galutinius iškrovimo taškus, kai jis jau buvo nepristatytas, elgėsi sąmoningai, ir nors žinojo, kad nestebint krovinio – jis gali nuklysti ir būti nepristatytas, taip pat žinojo, kad nepristačius krovinio į sandėlį (duomenys neskelbtini), jis privalo būti išvežiotas į galutinius iškrovimo taškus (kitu atveju gali tekti jį utilizuoti), vadovavosi filosofija „man nesvarbu“, t. y. vilkiko (krovinio) judėjimo nestebėjo, o krovinio galiausiai nepristačius, nesiėmė jokių veiksmų organizuoti jo pervežimą į galutinius iškrovimo taškus. Tokie atsakovės veiksmai vienareikšmiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotą subjektyvųjį kriterijų – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai taikė atsakovei neribotą atsakomybę.

2.6.       Vien tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie bet kokius atsakovės veiksmus, kurie patvirtintų jog ji, kaip vežėja, atliko viską kas buvo jo kaip vežėjo galimybių ribose, siekiant sumažinti kilsiančius nuostolius, taip pat sudaro pagrindą taikyti atsakovei neribotą atsakomybę, kaip tai numato CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės kaltė, kuri prilyginama tyčiai pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, pasireiškė vertinant tiek pagal kasacinio teismo suformuluotus objektyviuosius kriterijus, tiek pagal subjektyviuosius kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuostolių, patirtų dėl pavėluoto pristatyti krovinio, atlyginimo ir vežėjo atsakomybės ribų.

19.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė (apeliantė) „Girteka Logistics“, UAB, pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovei UAB „Varėnos pienelis“ pateikto susitarimo sąlygas, 2024 m. lapkričio 10 d. vykdė krovinių pervežimo paslaugą. Pagal ieškovės pateikto krovinio pervežimo užsakymą, krovinys turėjo būti pakrautas iš ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11 val. ryto ((duomenys neskelbtini) laiku) turėjo būti pristatytas į sandėlį (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio atskiros krovinio dalys vėliau turėjo būti pristatomos į galutinius pristatymo taškus (duomenys neskelbtini) parduotuves, esančias kitose Europos šalyse. Krovinio pervežimo kaina šalių susitarimu nustatyta 1 149,50 Eur (950 Eur + PVM). 2024 m. lapkričio 10 d. ieškovei priklausantis krovinys, kurį sudarė 33 paletės varškės sūrelių „(duomenys neskelbtini)“, jos sandėlyje buvo pakrautas į atsakovės pateiktą vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), ir išgabentas į pristatymo vietą. 2024 m. lapkričio 12 d. 11.10 val. Lietuvos laiku atsakovės vadybininkė G. B. el. laišku informavo ieškovę, jog minėtas atsakovės vilkikas supainiojo ginčo krovinio pristatymo adresą ir dėl minėtos priežasties ginčo krovinį pristatys į reikiamą sandėlį (duomenys neskelbtini) tik apie 13 val., t. y. vėluos jį pristatyti apie 2 val. Po to paaiškėjo, kad per klaidą ginčo krovinys buvo nugabentas adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas nuo adreso, kuriame turėjo būti pristatytas ginčo krovinys yra nutolęs apie 371 km atstumu. Ieškovės krovinį gabenęs atsakovės vairuotojas nebegalėjo važiuoti link tinkamo iškrovimo sandėlio (duomenys neskelbtini) nes pasibaigus jo vairavimo laikui, prasidėjo privalomasis poilsio laikas.

20.       Ieškovė 2024 m. lapkričio 12 d. 13.03 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sandėlį, prašydama priimti vėluojantį ginčo krovinį 18.00-19.00 val., kuris 2024 m. lapkričio 12 d. 14.04 val. el. laišku ieškovę informavo, kad ginčo krovinys nebus priimtas. Ieškovė pasitelkė kitą vežėją UAB „Raben Lietuva“, kuris persikrovė 22 palečių varškės sūrelių „(duomenys neskelbtini)“ bei juos pristatė į atskirus pristatymo taškus (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 723,53 Eur kainą. Kitas 6 krovinio paletes į du skirtingus taškus (duomenys neskelbtini) pristatė atsakovė už papildomą 4 114 Eur kainą, likusios 5 krovinio paletės, kurių bendra vertė 5 917,12 Eur, ir kurias atsakovė nuvežė į (duomenys neskelbtini), buvo utilizuotos už 425,56 Eur sumą.

21.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl patirtų 13 678,82 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2025 m. sausio 15 d. atsiliepimu į ieškovės pretenziją nesutiko atlyginti ieškovės patirtos žalos visa apimtimi ir pasisakė apie galimą frachto 950 Eur sumos atlyginimą. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

22.       Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be kita ko, ir atsakomybės klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑262‑969/2019). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visi aukščiau įvardinti kriterijai, patvirtinantys, kad tarp šalių atsiradusius vežimo teisinius santykius reglamentuoja CMR konvencija, kurią pagrįstai taikė ir pirmosios instancijos teismas.

23.       Pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑98‑687/2017).

24.       Atsakovės „Girteka Logistics“, UAB, teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pavėluotą krovinio pristatymą dideliu neatsargumu ir dėl to klaidingai atsakovei taikė neribotą atsakomybę. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo suabsoliutino jos civilinę atsakomybę, nors faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog krovinys buvo pristatytas, o vėlavimas buvo minimalus – vos šešios valandos, todėl tokia situacija aiškiai patenka į CMR 23 straipsnio 5 dalyje nustatyto ribotos atsakomybės režimą. Tačiau su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais sutikti pagrindo nėra.

25.       CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

26.       Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vežėjos, t. y. atsakovės „Girteka Logistics“, UAB, veiksmus pavėluotai pristatant krovinį kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Kadangi krovinio siuntėjas susitarė su atsakove, kad 2024 m. lapkričio 10 d. ginčo krovinys turės būti pakrautas iš ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11 val. ryto ((duomenys neskelbtini) laiku) pristatytas į sandėlį (duomenys neskelbtini) yra pagrindas daryti išvadą, jog krovinio pristatymo vieta ir laikas krovinio siuntėjui, įvertinus, jog buvo vežamos maisto prekės, turinčios ribotą galiojimą laiką, turėjo esminę reikšmę. Taigi, atsakovė privalėjo laikytis didesnių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų tam, kad būtų laiku į sutartą vietą pristatytas krovinys.

27.       Kaip jau pirmiau konstatuota šioje nutartyje, atsakovė nuvežė krovinį ne į užsakyme nurodytą sandėlį ir dėl to pavėlavusi pristatyti ginčo krovinį, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, kas lemia CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą. Atsakovės veiksmai (šiuo atveju neveikimas – nepakankamas rūpinimasis krovinio judėjimu / pristatymu, kuris neatitinka standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų) kvalifikuotini kaip jos didelis neatsargumas, kuris yra prilyginamas tyčiniams veiksmams.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad atsakovė, sužinojusi apie susidariusią situaciją, nedelsiant informavo ieškovę, paprašė instrukcijų ir jas nuosekliai vykdė, užtikrindama, kad krovinys būtų pristatytas į naują paskirties vietą, dalį krovinio perkraudama kitam vežėjui, o dalį gabenant pati pagal naują sutartį, kas akivaizdžiai rodo jo geranorišką ir rūpestingą elgesį, niekaip neatitinkantį didelio neatsargumo. Minėta, kad prekių pristatymo vieta ir laikas turėjo esminę reikšmė, kadangi sandėlis yra (duomenys neskelbtini), į kurį turėjo būti pristatytas krovinys, yra sandėlis, iš kurio prekės toliau yra vežamos į (duomenys neskelbtini) parduotuves visoje Europoje, todėl pristatymo laikas šiuo atveju buvo ypatingai svarbus, nes pavėlavus pristatyti prekes sutartu laiku, prekės vėliau gali būti nebepriimamos, kadangi vežėjai, turėję vežti atskiras krovinio dalis jau į galutinius pristatymo taškus (duomenys neskelbtini) parduotuvėms, yra išvykę ir negali laukti nepagrįstai ilgą laiką.

29.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, kuri yra verslo subjektas ir kuriai krovinio gabenimas yra jos komercinės veiklos sritis, nebuvo pakankamai rūpestinga ir faktiškai nesirūpino / nepakankamai rūpinosi kroviniu viso vežimo metu. Turėdama galimybę pagal GPS ryšį stebėti transporto priemonės, vežančios krovinį, buvimo vietą, nekontroliavo / netikrino krovinio judėjimo / maršruto laikymosi. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsakovės „Girteka Logistics“, UAB, veiksmus kvalifikavus kaip jos didelį neatsargumą, ji prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

30.       Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių dydžio. Atsakovė teigia, kad krovinys nebuvo nei sugadintas, nei prarastas, todėl atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistos transportavimo bei utilizavimo išlaidos neatitinka civilinėje teisėje įtvirtintos nuostolių sąvokos. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, kuri gali būti pritaikyta, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka ir yra įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, pripažino žalos dydį įrodytu.

31.       Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama ir įrodžiusi vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus atsakovės veiksmus dėl pavėluoto krovinio pristatymo), įrodinėdama kitas civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir žalą (jos konkretų dydį) (CK 6.249 straipsnis), nurodė, kad ne laiku pristačius krovinį, siekiant išvengti didesnių nuostolių (gabenamų prekių sugedimo), kilo būtinybė pasitelkti kitus vežėjus, kurie pristatė prekes į galutinius iškrovimo taškus. Be to, kadangi dalies prekių nepavyko pristatyti galutiniams gavėjams, dalis prekių buvo utilizuota.

32.       Ginčas tarp šalių, kaip jau minėta, kad atsakovė netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, nekyla. Be to, taip pat nustatyta, kad ginčo vežimu buvo gabenami maisto produktai, turintys ribotą galiojimo laiką. Akivaizdu, jog pavėluotai pristačius krovinį į pervežimo užsakyme nurodytą vietą, sutriko visa tolimesnė krovinio pristatymo galutiniam gavėjui grandinė, nes tiek (duomenys neskelbtini) sandėlis, tiek vėlesni vėžėjai nurodė negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų – priimti ir pervežti krovinį.

33.       Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė per itin trumpą laiką, atsiradus krovinio gedimo rizikai, t. y. siekdama sumažinti galinčius kilti nuostolius, privalėjo reaguoti ir, siekdama pristatyti krovinį galutiniam gavėjui, turėjo teisę pasitelkti kitus vežėjus, kurie ir pristatė krovinius galutiniams gavėjams ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir dėl ko patyrė papildomas vežimo išlaidas (2 723,53 Eur + 4 114 Eur). Šios vežimo išlaidos, įvertinus ieškovės ir (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygas, pagal kurias tolesnį ginčo krovinio transportavimą iš ginčo sandėlio turėjo ir būtų organizavusi krovinio gavėja – (duomenys neskelbtini), ir mokėjimai už vežimus vykdomi / užskaitomi nepaisant to, ar krovinys buvo tinkamai pristatytas į pagrindinį sandėlį (iš kurio vėliau krovinys toliau skirstomas po parduotuves) ar ne, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažintos ieškovės nuostoliais. 

34.       Byloje taip pat nustatyta, kad 5 iš 33 krovinio paletės, skirtos (duomenys neskelbtini) parduotuvėms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 5 917,12 Eur nebuvo pristatytos. Laiku nepristačius krovinio, galutinė krovinio gavėja ieškovei pritaikė 300 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei tinkamai įvykdžius prievolę laiku ir sutartoje vietoje pristatyti ginčo krovinį, ieškovei nebūtų pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę, todėl ieškovei taikyta bauda pagrįstai pripažinta ieškovės nuostoliais.

35.       Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Byloje pateikus duomenis, jog sugadinto krovinio vertė 5 917,12 Eur, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nei dėl krovinio vertės, jo tinkamumo naudojimui, nei, kad buvo galimybė šią krovinio dalį laiku pristatyti galutiniam gavėjui ir tokiu būdu išvengti šios krovinio dalies sugadinimo. Krovinio vertės sumažėjimo atveju, vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas, tame tarpe, teisėjų kolegijos vertinimu, ir sugadinto krovinio utilizavimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; kt.).

36.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko kilo poreikis, siekiant pristatyti krovinį ir tokiu būdu sumažinti nuostolius dėl krovinio gedimo grėsmės, pasitelkti kitus vežėjus. Nepristačius laiku krovinio ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ieškovei taikyta sutartinė atsakomybė, dalies krovinio sugadinimas, jo utilizavimo išlaidos bei kitiems vežėjams sumokėtas vežimo mokestis.

37.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybės sąlygas, dėl to tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl atsakovės „Girteka Logistics“, UAB, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės „Girteka Logistics“, UAB, apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Varėnos pienelis“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-159214).

39.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 3 103,10 Eur (2 387 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės. 

40.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės „Girteka Logistics“, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 306167436, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“, juridinio asmens kodas 300076289, naudai 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Egidijus Tamašauskas

                Lina Žemaitienė