Civilinė byla Nr. 2-1224-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00405-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.3; 3.1.2.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti antstolių V. Paunovienės ir N. Alenino 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. sausio 7 d. raštus ir patvarkymus neteisėtais bei juos panaikinti; pripažinti neteisėtais Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnis; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur dydžio žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3.       Teismas nurodė, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis), kadangi, reiškiant ieškinį Lietuvos Respublikai ir pasirenkant atstovą – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją – ieškovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

4.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinys turi daug trūkumų: į bylą įtraukti ne visi suinteresuoti asmenys, užsienio kalba surašyti dokumentai nėra pateikti įstatymų numatyta tvarka išverčiant juos į valstybinę kalbą ir kt. Be to, reiškiami reikalavimai ir dviem antstoliams, tačiau nenurodytas joks jų procesinis statusas. Teismas pažymėjo, kad tokie reikalavimai iš pradžių yra nagrinėjami vadovaujantis CPK 510 straipsnyje nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo tvarka ir tik po to antstolio yra persiunčiami nagrinėti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė: dėl antstolės Virginijos Paunovienės – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, dėl antstolio Nikolajaus Alenino – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

5.1.                      CPK 30 straipsnis nustato teismingumo taisykles pagal ieškovo pasirinkimą, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo neteisėtais teisėjų ar teismų veiksmais. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovais turi būti patraukti ir antstoliai, todėl ieškovas turi teisę rinktis teismą iš kelių teismų, kuriems teisminga byla pagal ieškinyje keliamus reikalavimus. Ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui, kadangi ieškinį neteisėtai pateikus į Vilniaus apygardos teismą, toks pasirinkimas būtų negalimas.

5.2.                      Įstatymas nenumato ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kai teismai solidariais veiksmais su antstoliais nepriima skundų ar neperduoda jų nagrinėti apylinkės teismams. Todėl Kauno apygardos teismas privalo pagal kompetenciją bei teismingumą priimti ieškinį ir įtraukti bendraatsakovais į civilinę bylą minėtus antstolius.

5.3.                      Anksčiau ieškiniai nebuvo priimami neva dėl įžeidžiančio procesinių dokumentų turinio, šiuo metu atsisakoma ieškinį priimti kitu, nauju pagrindu, dėl bylos priskirtinumo kitam teismui, o tai laikytina nusikalstamu elgesiu.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl civilinėje byloje taikytinų teismingumo taisyklių

8.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

9.       Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10.       Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma nustato, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatomas rūšinis teismingumas. Antra, teismas sprendžia dėl tam tikros kategorijos bylų priskyrimo konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

11.       Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Tačiau tam tikrais įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

12.       Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 25,12 Eur dydžio turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Žalą kildina iš, ieškovo teigimu, teismų ir antstolių veiksmais bendrai padarytos žalos ieškovui – neteisėtų antstolių veiksmų, jiems nurašant pinigines lėšas iš ieškovo sąskaitos, taip pat teismams ir antstoliams atsisakant priimti ieškovo skundus bei pripažinti neteisėtais antstolių veiksmus, priimant neteisėtus sprendimus.

13.       Teisinio santykio, iš kurio ieškovas kildina ginčą, prigimtis ir pobūdis lemia, kad, nagrinėjamu atveju, byla dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnyje). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovas prašo priteisti 25,12 Eur dydžio turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byla priskirtina apylinkės teismo kompetencijai pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

14.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą ne tik antstolių, bet ir teismų veiksmais (neveikimu), todėl ieškovas yra teisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad, sprendžiant teismingumo klausimą, taikytina CPK 30 straipsnio 7 dalis, kuri suteikia teisę reikšti ieškinį tiek pagal pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, tiek pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis gyvena Jonavoje, todėl pagal savo gyvenamąją vietą ieškinį turėtų pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, o jeigu nuspręstų ieškinį reikšti pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, kuri yra Vilniuje, ieškinį turėtų pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

15.       Vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktą, 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 17 punktą). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas šiuo atveju pareiškė ieškinį tik vienam atsakovui, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo (CPK 33 straipsnis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio turinį ir jame dėstomas faktines aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai nustatė, kad ieškovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovas savo pasirinkimu turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus arba Vilniaus miesto apylinkės teismą. Tačiau iš esmės priėmė teisingą galutinį procesinį sprendimą – atsisakė ieškinį priimti, kadangi ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

        Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Agnė Tikniūtė