Pranešėja Neringa Švedienė
Teisėja Aldona Tilindienė

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1389-553/2008 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10342-553/2007 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui 490-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims S. M. , M. G. , A. K. , I. P. , R. S. , A. P. , A. A. dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė R. P. 2006-05-09 ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 490-ojoje daugiabučio namo savininkų bendrijoje (toliau - 490-oji DNSB) nuo 2006-04-10, priteisti ieškovei iš atsakovo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, bei bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-03-27 sprendimu nusprendė visiškai patenkinti ieškinį:
1) Pripažinti atsakovo darbo sutarties nutraukimą su ieškove pagal atsakovo 490-osios DNSB valdybos pirmininkės S. M. 2006-04-10 įsakymą Nr. I-06-04 neteisėtu;
2) Priteisti ieškovei iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 1960,30 Lt;
3) Priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį – po 490,07 Lt per mėnesį, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2006-04-11 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;
4) Laikyti, kad ieškovės ir atsakovo 2000-01-03 darbo sutartis Nr. 10 nutraukta teismo sprendimu (LR DK 297 str. 4 d. pagrindu) nuo jo įsigaliojimo dienos;
5) Priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti 2000 Lt;
6) Priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas 221,21 Lt;
7) Sprendimo dalį dėl 490,07 Lt darbo užmokesčio priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdyti skubiai. Likusią sprendimo dalį nukreipti vykdyti, sprendimui įsiteisėjus.
Išnagrinėjusi atsakovo 490-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-07-18 nutartimi paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-03-27 sprendimą nepakeistą, o priteistą ieškovės naudai 2000 Lt atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 1000 Lt.
2007-10-30 ieškovė R. P. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1410-432/2007 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priimdamas 2007-03-27 sprendimą, vidutinį ieškovės darbo užmokestį nurodė 490,07 Lt per mėnesį, remdamasis atsakovo pateiktu darbo užmokesčio paskaičiavimu. Apeliacinės instancijos teismui sprendimą palikus nepakeistą, ieškovė pradėjo tartis su atsakovu dėl priteistų sumų išmokėjimo. Atsakovui nepateikus ieškovei išmokamų sumų paskaičiavimų, ieškovei kilo įtarimų, kad paskaičiavimai, tame tarpe ir duomenys, kurie buvo pateikti teismui, buvo neteisingi. Pagal ieškovės paklausimą VSDFV Vilniaus skyrius 2007-10-16 išdavė pažymą, iš kurios paaiškėjo, kad ieškovė 2005 m. gavo iš viso 7946,87 Lt pajamų, tuo tarpu atsakovo teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ieškovė atitinkamu laikotarpiu darbo užmokesčio gavo 5150,23 Lt pajamų, t.y. 2796,64 Lt mažiau negu iš tikrųjų. Teismo sprendimas buvo paremtas tikrovės neatitinkančiu oficialiu dokumentu, o tai laikytina esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovas 490-oji DNSB atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ginčijama 2747,51 Lt suma yra ne darbo užmokestis, o ligos pašalpa, kuri pagal LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką neįskaitoma į darbo užmokesčio lėšas, t.y. pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2005-07-29 – 2005-07-30 ir 2005-07-31 – 2005-11-25 ieškovė gavo ligos pašalpas, nedirbo įmonėje dėl pateisinamų priežasčių. Nagrinėjant civilinę bylą, atsakovas buvo pateikęs į bylą pažymą apie priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymoje visi duomenys yra nurodyti teisingai ir visapusiškai, kitų pajamų ieškovė nėra gavusi. Pateikta VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma nėra įrodymas, kad ieškovei esą naujos aplinkybės paaiškėjo būtent pažymos išdavimo dieną, nes pati ieškovė pripažino, kad su atsakovu vedė derybas apie mokėtinas sumas. Ieškovės nurodytas pagrindas, kad sprendimas paremtas neatitinkančiu tikrovės dokumentu, yra nepagrįstas. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui buvo pradėta dar 2006 metais. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui įvairiausius įrodymus, kadangi ši pareiga jai kyla pagal CPK nuostatas. Ieškovė teismui pateikė savo paskaičiavimus dėl priteistinų jai sumų, pati nurodė ir savo gautas pajamas. Kreiptis į SODRĄ ieškovė galėjo ir pateikiant ieškinį teismui, tačiau to nepadarė. Ieškovės elgesys yra akivaizdi nepagarba teismui ir proceso šalimis, nes šias esą naujai paaiškėjusias aplinkybes buvo galima nagrinėti ir teismo posėdžio metu, jei ieškovė ir jos atstovas būtų pasirūpinę visais įrodymais. Ieškovė akivaizdžiai pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pricipus.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-03-19 nutartimi ieškovės R. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir priteisė iš ieškovės atsakovo 490-osios DNSB naudai 1475 Lt atstovavimo išlaidų padengimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, palaikydama savo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nurodė dvejopo pobūdžio esą naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes (VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-16 išduotoje pažymoje bei 490-osios DNSB pažymoje nurodytus duomenis). Teismas konstatavo, kad duomenys, kurie buvo žinomi visiems byloje dalyvavusiems asmenims ginčo nagrinėjimo metu apie ieškovės priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas yra užfiksuoti 490-osios DNSB pateiktoje pažymoje. Teismas nustatė, kad, susumavus šiame dokumente nurodytas, kaip priskaičiuotas 2005 m. sumas (733,61 + 748,59 + 874,50 + 772,99 + 500 + 500 + 522,50 + atostoginiai 71,37 + 452,01 + 23,79), gauta bendra 5199,36 Lt suma visiškai sutampa su VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-16 išduotoje pažymoje nurodytais duomenimis. Pastarojoje pažymoje yra papildomai nurodyta bendra 2747,51 Lt dydžio ligos pašalpa, kuri įsiteisėjusiam teismo sprendimui jokios įtakos neturi, nes pagal 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ Nr. 650 nuostatas ligos pašalpa neįskaičiuojama į skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovei 2005 metais buvo išmokėta 2747,51 Lt dydžio ligos pašalpa, nėra esminė CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, kad prašymo nagrinėjimo metu ir ieškovės atstovas pripažino, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-16 išduotoje pažymoje nurodyta 2747,51 Lt suma (ligos pašalpa), kuri nebuvo nurodyta atsakovo teismui pateiktoje pažymoje, neturi įtakos vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, ir nepateikė teismui jokių teisinių argumentų, kodėl tokia aplinkybė turėtų būti pripažinta esmine. Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą, remiantis tuo, jog atsakovas po sprendimo įsiteisėjimo ieškovei išdavė kitokios formos pažymą apie 2005 m. ieškovei priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat nepagrįstas. Teismas, palyginęs duomenis, užfiksuotus pastarojoje pažymoje, su duomenimis, užfiksuotais atsakovo teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje pažymoje, nustatė, kad visos išmokos iš esmės sutampa, išskyrus tai, kad antrojoje pažymoje neatvaizduota, jog ieškovei buvo priskaičiuota 23,79 Lt atostoginių. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi pirmine pažyma, kurioje šis duomuo buvo užfiksuotas. Teismas konstatavo, kad ieškovei visos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu apie jai priskaičiuotas išmokas buvo žinomos ir ji nepateikė jokių įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Teismas pažymėjo, kad teiginys, esą naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, jog galimai buvo padaryta vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo klaida, nepagrįstas ir savo turiniu negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, galinčia turėti įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio buvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, ieškovė, būdama buhaltere, patikslintame ieškinio pareiškime nurodė, kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 metais buvo 429 Lt, tačiau teismas, ištyręs visas aplinkybes, paskaičiavo, kad vidutinį mėnesinį priteistiną darbo užmokestį sudaro 490,07 Lt, t. y. priteisė ieškovei daugiau nei ji prašė. Teismas nustatė, kad ieškovė jokių pagrįstų argumentų dėl jai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė, paskaičiuoto dydžio neginčijo, nors jai buvo žinomi visi tam būtini duomenys. Teismas pažymėjo, kad ir prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad yra padaryta skaičiavimo klaida, nesugebėjo nurodyti tiksliai, kokiu būdu yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neatitiko nė vieno iš įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, neatitiko nei naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, nes visi duomenys apie ginčo laikotarpiu priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas byloje buvo jos nagrinėjimo metu ir ieškovei bei teismui buvo apie juos žinoma, šių įrodymų vertinimas (paskaičiavimai atlikti atitinkamų duomenų pagrindu) negali būti pripažįstamas pagrindu atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio proceso atnaujinimo galimybės jos nurodytu pagrindu ar bet kuriuo kitu pagrindu. Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas ir todėl, kad ieškovė akivaizdžiai praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovei aplinkybės apie vidutinio darbo užmokesčio dydį vėliausiai tapo žinomos po 2007-03-27 teismo sprendimo paskelbimo, nors neabejotinai visi duomenys apie ginčo laikotarpiu priskaičiuotas išmokas, o tokiu atveju ir vidutinis darbo užmokestis, turėjo būti žinomi nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos 2006-07-03, kuomet į bylą buvo pateikta pažyma apie išmokas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė priimto teismo sprendimo neskundė (apeliacinės instancijos teismas sprendimą peržiūrėjo pagal atsakovo skundą) ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Teismas, nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas tik 2007-10-31, prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškovė nepateikė, jo praleidimo priežasčių nenurodė, padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui paduoti ir nepagrindė prašymo atnaujinti procesą įstatyme nustatytais pagrindais, atsisakė atnaujinti procesą (LR CPK 98 str., 366 str. 1 d. 2 p., 368 str. 1 d.).
Ieškovė R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartį ir priimti naują nutartį - tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas, priimdamas nutartį, neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai nurodė, kad duomenys apie ieškovei išmokėtas sumas abiejose pažymose, t.y. atsakovo ir VSDFV Vilniaus skyriaus pažymose, iš esmės sutapo. Kiekvienoje pažymoje esantys duomenys turi būti vertinami skirtingai pagal jų procesinę reikšmę, šalims atsirandančias teises ir pareigas.
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad pati ieškovė savo ieškinyje neteisingai nurodė savo vidutinio darbo užmokesčio dydį, nesugebėjo paaiškinti, kaip apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-03-27 sprendime nesivadovavo ieškovės nurodytu vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o vadovavosi atsakovo nurodytu vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, pateikdamas procesinius dokumentus, 2006-07-01 atsiliepime į ieškinį pateikė pažymėjimą apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį. Nei teismas, nei ieškovė neprivalėjo tikrinti atsakovo pateiktų duomenų teisingumo, o turėjo procesinę teisę pasitikėti atsakovo sąžiningumu. Teismo argumentas, jog ieškovė, būdama buhaltere, neteisingai apskaičiavo ir ieškinyje nurodė neteisingą vidutinio darbo užmokesčio dydį, yra nepagrįstas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu yra senatvės pensininkė. Teismas turėjo atsižvelgti, kad pažymą, kurioje nurodytas neteisingas vidutinis darbo dienos užmokestis, sudarė ir patvirtino buhalterė, esanti darbo santykiuose su atsakovu ir atsakovo atstovas – 490-osios DNSB pirmininkė. Šiems asmenims, o taip pat jų išduodamiems ir tvirtinamiems dokumentams turi būti keliami padidinti reikalavimai, susiję su jų vykdomomis pareigomis.
3) Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo turėjo būti remiamasi ir CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Priešingu atveju liktų galioti teismo sprendimas, paremtas tiesos neatitinkančiais įrodymais. Be to, atsakovas išvengtų įstatymu nustatytos prievolės atlyginti ieškovei padarytą žalą, kuri yra esminė, t.y. ieškovei nebūtų sumokėti jai priklausantys 1702,59 Lt (89,61 Lt skirtumas tarp teismo sprendimu nustatyto 490,07 darbo užmokesčio x 19 mėn.).
4) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, yra nepagrįsta. Atsakovas pažymą apie ieškovei paskaičiuotas su darbo santykiais susijusias sumas, pateikė ieškovei tik po 2007-10-08, kai išduoti pažymą atsakovą įpareigojo Valstybinė darbo inspekcija. Ieškovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2007-10-29, t.y. nepraleidusi įstatymo nustatyto termino.
Atsakovas 490-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir tretieji asmenys S. M. , M. G. , A. K. , I. P. , R. S. , A. P. , A. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimo tvarką civilinėje byloje, nustatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus ir pagrindus, kurie turi būti pagrįsti. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje, nes visos aplinkybės, kurias nurodė ieškovė, buvo žinomos ir ji nepateikė jokių įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Tai, kad ieškovei nepatinka Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-03-19 nutarties surašymo stilius, savaime nereiškia, kad nutartis yra nepagrįsta. Kolegija pažymi, kad nutartis atitinka CPK 291 str. nutarties turinio reikalavimus ir yra tinkamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, nes ieškovės pateikta 2007-10-16 VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma (3 t., b.l. 87), neįrodo naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, pagrįstai aiškinosi, ar ieškovei ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims bei teismui buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovei 2005 metais buvo išmokėta 2747,51 Lt dydžio ligos pašalpa.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovei aplinkybės apie vidutinio darbo užmokesčio dydį vėliausiai tapo žinomos po 2007-03-27 teismo sprendimo paskelbimo, nors neabejotinai visi duomenys apie ginčo laikotarpiu priskaičiuotas išmokas turėjo būti žinomi nuo atsiliepimo į ieškinį ir pažymos apie išmokas pateikimo dienos 2006-07-03. Prašymą atnaujinti procesą ieškovė pateikė tik 2007-10-31, todėl prašydama atnaujinti procesą dėl atsakovo 490-osios DNSB pažymos duomenų, ji akivaizdžiai praleido trijų mėnesių terminą. Šiuo atveju ieškovė, prašydama atnaujinti procesą dėl 2007-10-16 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos duomenų, nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido. Vienok, ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti procesą byloje, nes 2007-10-16 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje nėra jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje. Kolegija pažymi, kad nėra jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti procesą ieškovės nurodytu pagrindu.
Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su prašymo atnaujinti procesą pagrindais ir terminais, kuriuos nurodė ieškovė, išnagrinėtos tinkamai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą šioje byloje, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nepadarė civilinio proceso normų pažeidimų, užtikrinant proceso koncentracijos ir asmenų lygiateisiškumo principus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, nes apeliantė neįrodė tų pagrindų, kuriais grindė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje. Tai, kad nėra atnaujinamas procesas šioje byloje, nereiškia ieškovės teisių pažeidimo, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį, atitinkančią teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (LR CK 1.5 str., LR CPK 6 str., 7 str., 17 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p., 368 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjai Tatjana Žukauskienė
Petras Jaržemskis