Civilinė byla Nr. e2A-285-656/2021          

                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40709-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo prievolės pripažinimo tinkamai įvykdyta, bei pagal atsakovo V. U. priešieškinį ieškovei O. U. dėl sprendimo pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba).

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė O. U. (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui V. U. (toliau – ir Atsakovas), kuriuo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, nustatytą nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti kartu su ieškove O. U.; 2) priteisti iš atsakovo V. U. po 150,00 EUR A. U., V. U. ir M. U. išlaikymui kiekvienam vaikui, mokamus kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Ieškovę paskiriant šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo V. U. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) nustatyti atsakovo V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1.1.       Atsakovas su vaikais bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią;

1.2.       Esant išeiginei/šventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais Atsakovas atveža nepilnamečius vaikus į Ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą 17.00 val., o Ieškovė atveža vaikus į Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą neporinių savaičių pirmadieniais iki 17.00 val.;

1.3.       Mokyklos atostogų dienas tėvai dalinasi per pusę (V. U. bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąją atostogų pusę, V. U. – antrąją);

1.4.       Iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) vaikų vasaros atostogų metu;

1.5.       Atsakovas su nepilnamečiais vaikais poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Ieškovė bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.);

1.6.        Atsakovas su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.).

1.7.       Atsakovas ir Ieškovė turi teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų gimtadienio šventėse atitinkamai vasario 4 d., sausio 8 d., gegužės 26 d., net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką;

1.8.       Ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais liepos 11 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę Atsakovas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Ieškovės nurodytos gyvenamosios vietos;

1.9.       Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais balandžio 9 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Ieškovės bendravimo su vaikais savaitę Ieškovė pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą;

1.10.       Ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę Atsakovas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą;

1.11.       Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Ieškovės bendravimo su vaikais savaitę Ieškovė pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą;

1.12.       Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasi LR Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką Ieškovė privalo informuoti Atsakovą raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos;

1.13.       Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasis LR Darbo kodekso suteikiama jam priklausančia nedarbo (tėvo) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką Atsakovas privalo informuoti Ieškovę raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos;

1.14.       Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja;

1.15.       Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti kitą tėvą nedelsiant, kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo;

1.16.       Nepilnamečiai vaikai gali būti išvežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas;

1.17.       Ieškovė disponuoja vaikų pasais, Atsakovas – vaikų asmens tapatybės kortelėmis.

2.       Teismui atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su Ieškove, Ieškovė prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 priteistą išlaikymo dydį ir jį sumažinti – priteisti iš Ieškovės po 50,00 EUR išlaikymui kiekvienam vaikui, mokamus kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės; 2) nustatyti, kad prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ieškovei atsirado nuo 2017-11-15; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytą Ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

3.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, buvo nutraukta Ieškovės ir Atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutartyje buvo nustatyta, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su Atsakovu, o Ieškovė įsipareigojo teikti 400,00 Lt (115,84 Eur) išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovės teigimu, šalių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista ir nustatyta su ja, nes nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – pasikeitė vaikų tėvo elgesys, pablogėjo vaikų auklėjimas, Atsakovas pradėjo riboti Ieškovės bendravimą su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš Ieškovę, slepia vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovė niekada nesutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų tėvu, kadangi vaikai faktiškai visada gyveno su ja. Ieškovė apie teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo egzistavimą ilgą laiką nežinojo, teismui pateiktuose dokumentuose jos parašai buvo suklastoti, todėl santuoka buvo nutraukta ir vaikai iš Ieškovės buvo atimti jai nežinant, prieš jos valią.

4.       Atsakovas nesutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Ieškove ir kad prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą dėl vaikų išlaikymo Ieškovei atsirado nuo 2017-11-15, su siūloma bendravimo tvarka sutiko iš dalies. Atsakovas nesutiko su prašymu priteisti iš jo vaikams išlaikymą. 

5.       Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ir toliau vaikams gyventi tėvo šeimoje tapo nesaugu: tėvas ir jo šeima turi tinkamas sąlygas pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, tėvas yra motyvuotas padėti vaikams užaugti ir tapti savarankiškiems. Tėvo šeimoje yra dar du nepilnamečiai vaikai, su kuriais ginčo šalių vaikų santykiai puikūs. Pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis, kuria tik iš dalies buvo tenkintas antstolio pašymas dėl baudos skyrimo, nėra ir negali būti aplinkybe, sudarančia pagrindą keisti vaikų gyvenamąją vietą. Juo labiau, teismas nusprendė, kad Atsakovas, kiek tai susiję su dukra M. ir sūnumi V., nepažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovo teigimu, bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaikų interesų. Atsakovo teigimu, pateiktos byloje ekspertizės išvados negalima laikyti objektyviu įrodymu (jame išdėstyta subjektyvi ir ieškovę nepagrįstai palaikanti pozicija). Nurodė, kad yra visiškai netinkama siūloma bendravimo savaitėmis tvarka. Visiškai nėra pagrindo sutikti su Ieškovės noru neteikti vaikams bent minimaliai protingo išlaikymo. Šiuo laikotarpiu ir 150,00 Eur suma yra gerokai mažesnė, nei reikalinga vaikų poreikių tenkinimui. Motina vengia imtis priemonių, kad galėtų užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius, taip pat darytina prielaida, kad apie dalį gaunamų pajamų informacijos neteikia, nes dar 2018 m. yra registravusi individualią veiklą. Tokiu būdu ji siekia išvengti įstatyminės pareigos savo vaikams vykdymo, šią naštą perkeldama tik tėvui. Taip pat visiškai nepagrįstas Ieškovės siekis išvengti teismo 2014-10-10 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo. Išlaikymas nėra skiriamas tėvui ir jis negali nepagrįstai praturtėti. Šiuo metu Ieškovės nesumokėto vaikams išlaikymo suma viršija 14 000,00 EUR. Nurodė, kad iš gausios byloje esančios medžiagos matyti, kad tėvo-vaikų santykiai yra puikūs (to nepaneigė ekspertizės išvada), motinos elgesys nukreiptas į tai, kad jie būtų sugriauti. Motina veikia destruktyviai, vietoj to, kad visiems būtų pakankamai saugu ir gera bendrauti tarpusavyje.

6.       Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šios sutarties 3.2; 3.3 bei 4.1 punktus išdėstyti tokiu būdu:

6.2.        O. U. moka nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. išlaikymui po 200,00 (du šimtai) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-28 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Išlaikymas turi būti sumokėtas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į V. U. sąskaitą banke (duomenys neskelbtini). Išlaikymą uzufrukto teisėmis valdo V. U.. Išlaikymas indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

6.3.       Nustatoma tokia O.U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:

6.4.       Poriniais metų savaitgaliais, paimant vaikus penktadienį nuo 17.00 val. iš ugdymo įstaigų ar vaikų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą to savaitgalio sekmadienį iki 17.00 val.;

6.5.       Apie vaikams numatytas ugdomąsias veiklas tėvas informuoją motiną raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais ir motina įsipareigoja savo bendravimo su vaikais metu užtikrinti vaikų dalyvavimą šiose ugdomosiose veiklose;

6.6.       Motinos dieną, tuo atveju, jei ši diena yra ne motinai bendravimui su vaikais skirtą savaitgalį, vaikus motina pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos Motinos dienos 11.00 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos 20.00 val.;

6.7.       Tėvo dieną su vaikais bendrauja tėvas ir jei ši diena yra motinai bendravimui su vaikais skirtą savaitgalį, vaikus motina grąžina į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą Tėvo dienos 11.00 val.;

6.8.       Tris kartus po 10 kalendorinių dienų atostogų kiekvienais kalendoriniais metais. Vaikai bendravimui atostogų laikotarpiu paimami iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos pirmos atostogų dienos 11.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Vaikų atostogų metu su kiekvienu iš tėvų nustatyta įprasta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma. Apie konkrečią bendravimo atostogų laiku trukmę einamais metais motina įpareigojama informuoti tėvą šioje tvarkoje nurodytais kontaktais iki einamųjų metų sausio 30 d. Tėvas apie savo atostogų laiką su vaikais informuoja motiną iki einamųjų metų vasario 15 d.;

6.9.       Motina bendrauja su vaikais naudodamasi LR Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) diena. Apie konkretų pageidaujamą šiuo pagrindu laiką motina privalo informuoti tėvą šioje tvarkoje nurodytais kontaktais ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos. Vaikai bendravimui šią dieną paimami iš ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 19.00 val.;

6.10.        Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas nekompensuojamas, bet gali būti kompensuojamas šalims susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys viena kitą privalo informuoti raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja;

6.11.       Tėvas apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti motiną nedelsiant kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo;

6.12.       Motinos patiriamos bendravimo su vaikais metu išlaidos jai nėra kompensuojamos;

6.13.       Tėvams raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka;

6.14.       Tėvai tarpusavyje bendrauja šiomis priemonėmis: motinos O. U. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), tėvo V. U. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną nuo aukščiau nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Tėvų bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje šioje bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais;

6.15.       Vaikų atostogų metu su kiekvienu iš tėvų bei Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu nustatyta įprasta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma.

6.16.       Šalys neteikia viena kitai tarpusavio išlaikymo.

3.       Atsakovas V. U. nurodė, kad  išlaikymo dydis yra nepagrįstai mažas, pasikeitė (ir dar keisis) vieno iš tėvų išlaikytinių asmenų skaičius, pakito (padidėjo) vaikų išlaikymo kaštai dėl ekonominės situacijos šalyje, kainų lygio, vaikų poreikių. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji sąžiningai siekė/siekia užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigą tik tėvui, suteikiant galimybę motinai iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Nurodė, kad Sutarties 3.3 punkte nustatyta motinos bendravimo su vaikais tvarka taip pat koreguotina, nes ji yra visiškai nekonkreti, neaiški, todėl jos bendravimą su vaikais būtina nustatyti konkrečiai. Nėra siekiama riboti motinos ir vaikų bendravimą, tačiau negalima nekreipti dėmesio į pačios motinos netinkamą elgesį su vaikais, vaikų išsakytas pozicijas ir jų nuomonę, į tas sąlygas, kurių motina negali suteikti ir užtikrinti, taip pat ir asmenines neigiamas motinos savybes. Atsakovas taip pat nurodė, kad naikintinas Sutarties 4.1 punktas, nes Ieškovė yra darbinga, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, nėra jokių kitų pagrindų, kurie sudarytų sąlygas teikti jai išlaikymą. Ieškovės pajamos viršija nurodytą išlaikymo sumą. Be to, Sutarties 4.1 punkte numatyta sąlyga dėl išlaikymo teikimo yra diskriminacinė ir nesąžininga.

4.       Ieškovė nesutiko su atsakovo pareikštu priešieškiniu ir nurodė, kad atsakovas išlaikymo sumą nori padvigubinti, tačiau Ieškovės turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei Ieškovės, todėl savo nepilnamečius vaikus Atsakovas privalo išlaikyti atitinkamai didesne dalimi. Be to, Atsakovas privalėjo pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius pasikeitusius vaikų poreikius, tačiau kartu su priešieškiniu nepateikė nei vieno įrodymo. Ieškovė taip pat nesutinka su Atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Vaikai nuolat prašo Atsakovo leisti daugiau bendrauti su Ieškove, tačiau Atsakovas visada be jokios paaiškinamos priežasties šiuos vaikų prašymus ignoruoja. Atsakovo teiginiai, kad vaikais jis puikiai rūpinasi, taip pat yra paneigti į bylą pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad Atsakovas nuolatos, sistemingai pažeidinėjo vaikų interesus, tinkamai jais nesirūpino. Atsakovo teiginiai, kad Ieškovė blogai rūpinasi vaikais, kad vaikai prie jos nėra prisirišę, yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas taip pat prašo pakeisti Sutartį, nustatant, kad šalys neteikia viena kitai tarpusavio išlaikymo. Ieškovės teigimu, abstraktūs Atsakovo teiginiai, kad ši sąlyga yra diskriminacinė, nesudaro pagrindo ją keisti. Todėl šis Atsakovo reikalavimas atmestinas, nes Atsakovas neįrodė, dėl kokių priežasčių šią sutarties nuostatą reikėtų keisti.

5.       Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Nurodė, kad Tarnybai šeima yra žinoma nuo 2017-02-08. Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi šalių gyvenamosiose vietose, jose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui.

6.       A. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tėvai nurodė, kad A. yra sveika. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Tėvai nurodė, kad sūnus (duomenys neskelbtini) lanko futbolo treniruotes. Tėvas teigė, kad V. turi problemų, susijusių su balso stygomis. M. lanko (duomenys neskelbtini). Pasak tėvų, dukra (duomenys neskelbtini) lanko muzikos užsiėmimus bei (duomenys neskelbtini). Tėvai nurodė, kad M. yra sveika. Pasak Ieškovės, bendru sutarimu už vaikų lankomus būrelius moka tėvas. Tarnybos inspektorė 2017-11-29 su vaikais bendravo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pokalbyje tėvui nedalyvaujant. Vyresnieji vaikai papasakojo, kad jiems nepatiko gyventi savaitę pas mamą, savaitę pas tėtį, nes tuomet mama neleisdavo, kada jie norėdavo, susitikti su tėčiu, sakydavo, kad dabar yra mamos savaitė, taip pat nepriimdavo jų pas save, kai būdavo tėčio savaitė. A. su V. nurodė, kad jie dabar gyvena su tėčiu ir jis visada leidžia susitikti su mama, kuri juos aplanko kelis kartus per savaitę tėčio namuose. Vaikai nurodė, kad gerai sutaria ir su tėčio sutuoktine E. ir su mamos draugu A.. Pasak V., jis nori likti gyventi su tėčiu ir matytis su mama. A. teigimu, ji taip pat nori gyventi su tėčiu, nes jo namuose įdomiau – čia gyvena jos brolis I., su kuriuo ji labai gerai sutaria, smagu žaisti lauke ar namuose su kaimynų vaikais. M. papasakojo, kad labai pasiilgsta mamos, bet jai patinka gyventi su sese ir broliais.

7.       Tarnyba taip pat pateikė 2020-09-11 išvadą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų (DOK-175230). Nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimams Tarnyba iš esmės neturi pagrindo prieštarauti. Mylėti abu tėvus ir būti mylimam yra vienas iš svarbiausių vaiko poreikių. Byloje esanti medžiaga, o ypač Teismo psichologijos ekspertizės aktai patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į tėvų tarpusavio konfliktinius santykius; vaikai atsisako bendrauti su motina galimai dėl jų tėvo šeimos perteikiamų tendencingų neigiamų nuostatų apie motiną ir pan. Palaipsniui vykstantis neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu įsitvirtinimas gali sąlygoti ryšių su motina nutrūkimą, kas neabejotinai žaloja vaikų psichiką, taigi galima teigti, kad gyvenamoji aplinka vaikams tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų jų visapusiškam vystymuisi, o tai yra pagrindas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui. Tarnyba neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymui. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra maksimali, pakankamai išsami ir konkreti, tačiau prašomas bendravimas su vaikais po savaitę vertintinas kritiškai.

8.       Tarnyba 2018-05-16 teismui taip pat pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų. Nurodė, kad Atsakovo prašoma padidinti išlaikymo suma iki 200 Eur/mėnesį kiekvienam vaikui galimai patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius bei užtikrintų jų interesus.

II.                      Teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nusprendė:

13.1.                      Tenkinti ieškinį iš dalies, atsakovo priešieškinį atmesti.

13.2.                      Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, nustatytą nepilnamečių vaikų A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

13.3.                      Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

13.3.1.                      Atsakovas su vaikais bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią;

13.3.2.                      Esant išeiginei/šventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais atsakovas atveža nepilnamečius vaikus į ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą 17:00 val., o motina atveža vaikus į tėvo nurodytą gyvenamąją vietą neporinių savaičių pirmadieniais iki 17:00 val.;

13.3.3.                      Mokyklos atostogų dienas tėvai dalinasi per pusę – tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąją atostogų pusę, motina – antrąją atostogų pusę. Esant atvejui, kai vaikų atostogų metu dienos būtų nelyginio skaičiaus, ši diena atitenka tėvui bendravimui su vaikais;

13.3.4.                      Iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) vaikų vasaros atostogų metu;

13.3.5.                      Atsakovas su nepilnamečiais vaikais poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Ieškovė bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.);

13.3.6.                      Atsakovas su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

13.3.7.                      Atsakovas nelyginiais metais bendrauja ir dalyvauja nepilnamečių vaikų gimtadienio šventėse, atitinkamai vasario 4 d., sausio 8 d., gegužės 26 d., net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką;

13.3.8.                      Motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais liepos 11 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę tėvas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš motinos nurodytos gyvenamosios vietos;

13.3.9.                      Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais balandžio 9 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Ieškovės bendravimo su vaikais savaitę Ieškovė pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą;

13.3.10.                      Ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę Atsakovas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą;

13.3.11.                      Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Ieškovės bendravimo su vaikais savaitę Ieškovė pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą;

13.3.12.                      Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasi LR Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką Ieškovė privalo informuoti Atsakovą raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos;

13.3.13.                      Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasis LR Darbo kodekso suteikiama jam priklausančia nedarbo (tėvo) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką Atsakovas privalo informuoti Ieškovę raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos;

13.3.14.                      Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja;

13.3.15.                      Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti kitą tėvą nedelsiant, kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo;

13.3.16.                      Nepilnamečiai vaikai gali būti išvežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas;

13.3.17.                      Ieškovė disponuoja vaikų pasais, Atsakovas – vaikų asmens tapatybės kortelėmis.

13.4.                      Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 EUR kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo, iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

13.5.                       Pavesti nepilnamečių vaikų motinai tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

13.6.                      Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai viso 3 818,52 EUR ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13.7.                       Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13.8.                      Kitą ieškovės ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

2.                      Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu byloje Nr. N2-32415-726/2014 Ieškovės ir Atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, šalys susitarė, kad: nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su tėvu (Sutarties 3.1 p.); motina įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnamečiams vaikams skirti po 400,00 Lt kiekvienam (Sutarties 3.2 p.). Šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: per lietuviškas šventes tėvas būna su vaikais, motina gali būti visomis dienomis be apribojimų, bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 3.3 p.).

3.                      Ieškovė prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atmestas (bylos Nr. A2-18810-930/2018). Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Todėl šioje byloje spręstina dėl minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties pakeitimo galimybės ir sąlygų.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo galimybės      

4.                      Atsakovo tvirtinimu, su tėvu vaikus sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai, ir prie jo jie yra labiau prisirišę, vaikai turi pakankamai motyvuotą norą gyventi su tėvu, todėl būtina išsaugoti šiuo metu šeimoje susiklosčiusią situaciją, paliekant vaikus gyventi su tėvu.

5.                      Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

6.                      Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. 

7.                      Remiantis teismų praktika, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas gali būti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

8.                      Šalių pateikti paaiškinimai, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai, į bylą pateikti ekspertizės aktai, teismo įsitikinimu, rodo itin stiprų Atsakovo polinkį ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaikų gyvenimo klausimais, bet ir apskritai siekį eliminuoti vaikų motiną iš vaikų socialinio gyvenimo.

9.                      Visų pirma, nagrinėjamoje byloje teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė. Ekspertizę atliko Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius. Į bylą pateikti trys Teismo psichologijos ekspertizės aktai (toliau kartu – Ekspertizės aktai): 2019 m. lapkričio 20 d. – 2020 m. sausio 31 d. V. U. ekspertizės aktas Nr. 103MS-213/2019; 2019 m. lapkričio 20 d. – 2020 m. sausio 31 d. M. U. ekspertizės aktas Nr. 103MS-214/2019; A. U. 2019 m. lapkričio 20 d. – 2020 m. sausio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-212/2019. Iš Ekspertizės aktų turinio matyti, kad visuose trijuose aktuose yra konstatuotas Atsakovo daromas poveikis, formuojant neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu.

10.                      Dukros A. 2019-11-20 – 2020-01-31 Teismo Ekspertizėje Nr. 103MS-212/2019 nurodyta, kad „<...>Artimųjų daromas poveikis, formuojant neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu, A. U.psichiką veikia žalojančiai, vienas pagrindinių mergaitės poreikių kurti unikalų santykį su mama, būti mylimai mamos, nėra užtikrinamas. Psichologiniu požiūriu, mergaitės bendravimo su motina kokybė ir trukmė neatitinka jos emocinių poreikių ir amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu palaipsniui vykstantis neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu įsitvirtinimas nebus sustabdytas, teikiama neigiama prognozė, kad ilgainiui ženkliai išaugs tikimybė, kad dukters ryšys su motina nutrūks, o psichologinė pagalba taps neveiksminga“ (Ekspertizės akto 19 psl.).

11.                      Ekspertizės akte pažymima ir tai, kad „<...> A. demonstruoja pyktį mamai, nereaguoja į mamos kalbinimus, atsisako kalbėti, užsiimti bendra veikla, tačiau fizinio kontakto su mama (jos sėdėjimo šalia, prisilietimų) visiškai nesibaimina, jos neatstumia, neprieštarauja tam, o mamai žaismingai ją palietus – vos matomai šypteli <...>“ (Ekspertizės akto 14 psl.). Pokalbio su eksperte metu A. apie mamą nurodė: „Tėtis sako, kad ji negera. Kaip pasiklydusi – kad taip elgiasi“ (Ekspertizės akto 14 psl.). Ekspertizės akte taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad „<...> kaip įtraukimo į tėvų konfliktinius santykius pasekmė yra ir vaikams nebūdingų žodžių bei išsireiškimų naudojimas, pavyzdžiui, apie jų įkalinimą mamos namuose, kas pagal savo turinį atitinka tokius tėvo išsireiškimus, kad „teismas nubaudė vaikus, perkeldamas į gyvenamąją vietą, kur dešimt metų padidinta nusikalstama zona ir namų sąlygos palyginus su ankstesne vieta, yra blogesnės“ (V. U. paaiškinimas, 2018-01-31). Kai tėvai demonstruoja savo jaučiamus jausmus kitam iš tėvų, aktyviai terpiasi į jų bendravimą, tai taip pat yra vaikų įtraukimas į tėvų tarpusavio konfliktus – pavyzdžiui, kai šiuo atveju tėvas 2018-01-28 neįleido motinos į namus dukros ligos metu. Po minėtos konfliktinės situacijos Tarnybos specialistei atvykus į tėvo namus, A. išsakė nenorinti grįžti pas motiną, nes ją skriaudžia motinos draugas A., nors dar 2017-11-29 apie minimą A. atsiliepė teigiamai. Dar vienas A. poelgis – kai ji mamos namuose radusi tėčiui atvežė dokumentus (charakteristikas) – taip pat rodo jos įtraukimą į tėvų tarpusavio konfliktinius santykius. Pažymi, kad tai visiškai neatitinka A. norų ir/ar poreikių <...>“ (Ekspertizės akto 18 psl.). Ekspertizės akte atkreipiamas dėmesys, kad „<...> tokie poelgiai kaip vaikų veiklos organizavimas kito iš tėvų pasimatymo metu taip pat vertintini kaip poveikio vaikams darymas. Tai reiškia ne tik kad vienas iš tėvų negeba atsiriboti nuo poros konfliktinių santykių ir susikoncentruoti į vaiko poreikius, bet tokiais veiksmais yra sudaromos kliūtys šiuo atveju motinai ir dukrai kurti unikalų tarpusavio santykį <...>“ (Ekspertizės akto 18 psl.).

12.                      Atsakovo poveikis vaikams, formuojant neigiamas nuostatas Ieškovės atžvilgiu, nustatyta ir kituose ekspertizės aktuose M. ir V. atžvilgiu.

13.                      Teismas sprendė, kad nesutikti su eksperto išvadomis nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Priešingai, teismo įsitikinimu, po ginčo šalių paaiškinimų ir įrodymų ištyrimo, tiek Ekspertizės išvados, tiek Tarnybos pateiktos išvados, kuriomis konstatuojamas Atsakovo daromas poveikis vaikams, formuojant neigiamą požiūrį į motiną, tik pasitvirtino.

14.                      Iš Ekspertizės aktų turinio teismas sprendė, kad jie yra surašyti argumentuotai, išsamiai, nuoseklia tvarka, išvados yra pagrįstos visapusišku gautos bylos medžiagos ištyrimu, individualia vaikų apklausa, motinos ir tėvo sąveikos su kiekvienu iš vaikų analize, taip pat analizuojant ne tik jų išsakytus teiginius, bet ir įvertinant neverbalinę (kūno) kalbą.

15.                      Atsakovo daromas poveikis nepilnamečiams vaikams formuojant pastarųjų neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu atsiskleidžia ir lyginant vaikų gyvenimo patirtį Atsakovo ir Ieškovės šeimoje. Visuose Ekspertizės aktuose nurodoma, kad vaikai aktyviai demonstravo teigiamas nuostatas tėvo, tėvo šeimos narių atžvilgiu, ir neigiamas – motinos atžvilgiu.

16.                      Teismo posėdžio metu Atsakovas taip pat akcentavo ir itin išsamiai dėstė aplinkybes, susijusias su tuo, kaip vaikai gerai jaučiasi Atsakovo šeimoje (pas Atsakovą šeimoje yra gerbiama vaiko nuomonė, V. geras ryšys su seneliais, itin išsamiai išdėstė Atsakovo šeimos vertybes ir pan.). Tuo tarpu Ieškovę apibūdino kaip „kuoktelėjusį“ žmogų, kad Ieškovė vaikams jokio socialinio intelekto neišvystys ir pan.

17.                      Teismas nurodė, kad iš Atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tiek vaikų nuomonėje, kuri yra užfiksuota Ekspertizės aktuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose, matyti išskirtinis, aktyvus ir iš esmės labai panašus tėvo ir nepilnamečių vaikų poreikis akcentuoti vaikų teigiamą patirtį Atsakovo šeimoje, tuo pačiu menkinant vaikų patirtį Ieškovės šeimoje. Tačiau faktinio pagrindo, dėl kurio galima būtų daryti išvadas, kad tokia vaikų nuomonė susiformavo dėl pačios Ieškovės asmens, jos veiksmų, šiuo atveju nėra.

18.                      Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas riboti Ieškovei bendravimą su vaikais ir kodėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatyta su Ieškove, nagrinėjamoje byloje nėra. Ieškovės atžvilgiu nėra apribota motinos valdžia, taip pat nėra kitų bylų, iš kurių galima būtų spręsti apie Ieškovės netinkamą gyvenimo būdo vedimą ir/ar būtų kitokios prielaidos faktinei aplinkybei apie Ieškovės netinkamą vaikų auklėjimą ar priežiūrą konstatuoti. Šioje civilinėje byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, ar Atsakovo pateiktų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad Ieškovė netinkamai auklėja ar prižiūri vaikus. Tuo tarpu Atsakovo pateikti įrodymai iš esmės yra nukreipti į vaikų norų, kurie yra priešingi vaikų interesams, akcentavimą, ir kurie šiai dienai yra Atsakovo daromo poveikio nepilnamečiams vaikams pasekmė. Kiti Atsakovo pateikti teismui įrodymai iš esmės patvirtina tik itin konfliktišką ginčo šalių santykių pobūdį, o ne Ieškovės ribotas galimybes pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.

19.                      Priešingai, Ekspertizės aktuose matyti labai silpna vaikų argumentacija apie blogą patirtį motinos namuose. Nepilnamečių vaikų nenoras bendrauti su motina yra motyvuojamas tais pačiais mechaniškais, tendencingais argumentais, kaip ir tėvo, t. y. telefono atėmimu iš sūnaus V. ir pan. Telefono atėmimo aplinkybę, be kita ko, akcentavo ne tik vaikai, bet ir Atsakovas teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė taip pat nurodoma ir Atsakovo Tarnybai teiktame 2018-02-11 skunde, kas taip pat papildomai patvirtina Atsakovo įtaką nepilnamečių vaikų nuomonės formavimui. Nurodytą išvadą taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga (susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis).

20.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, be kita ko, svarbu įvertinti ir tėvo (motinos) asmeninius bruožus. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad nepalankaus sprendimo (sprendimų), išvadų Atsakovo atžvilgiu atveju, Atsakovas demonstruoja akivaizdžiai nepagarbų požiūrį ne tik į Ieškovę, vaikų motiną, bet ir į atitinkamas institucijas, tiek ir juose dirbančius žmones ir apskritai į kitus asmenis, kurių pozicija nesutampa su Atsakovo. Tokios Atsakovo susiformavusios nuostatos, kaip matyti, atsispindi ir nepilnamečių vaikų pozicijose.

21.                      Teismo posėdžio metu Atsakovas, pasisakydamas dėl Ekspertizės akto turinio, nurodė ne konkrečius duomenis, dėl ko, jo nuomone, Ekspertizės akto turinys nėra teisingas, bet išreiškė itin neigiamas nuostatas ją atlikusios ekspertės atžvilgiu: „Ekspertė privalėjo teikti teisingas, o ne išgalvotas išvadas, kaip galima surašyti tokią „nesąmonę“, kad vaikui reiktų gyvenamąją vietą pakeisti, ten turi būti sąžinė supuvusi labiau nei už supuvusį obuolį, kad rašyti tokias nesąmones“; „Lietuva yra atsilikusi šalis“; taip pat ir „Ieškovės advokatė pakurstė patraumuoti vaikus“; apibūdindamas Ieškovę, Atsakovas taip pat nurodo, kad „žmogus „kuoktelėjęs“, kad nesupranta, ką vaikai sako“; „Vaiko teisės per savo aplaidumą gali tyčia tai padaryti“; „Vaiko teisės prisiskaičiusios tarybinių raštų“ ir pan. Taigi ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir teismo posėdžio metu Atsakovo išdėstyti paaiškinimai patvirtina, kad Atsakovas itin netoleruoja aplinkybių, kurios susiklosto jam nepalankia linkme, kas taip pat papildomai lemia teismo įsitikinimą apie Atsakovo asmenines savybes, charakteristiką ir jo galimybes, esant tokioms negatyvioms nuostatoms, daryti spaudimą ir įtaką vaikams, dar negebantiems (ši faktinė aplinkybė konstatuota Ekspertizės aktuose) savarankiškai išreikšti poziciją tokiais svarbiais jiems gyvenimo klausimais kaip gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymas.

22.                      Pažymėtina, kad Atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti Ekspertizės aktuose nurodytų išvadų teisingumu. Vienintelis aspektas į kurį atkreipė dėmesį Atsakovas, yra tai, kad ekspertė, kalbant su M., vertino, kad 2017 metų gruodžio mėnesį visi vaikai apie motiną atsiliepė gerai, tėvo poveikio nebuvo. Tačiau 2018-01-17 nurodė, kad vaikai nenori pas motiną. Taigi M. nuomonė pakito apie motiną, tačiau, Atsakovo teigimu, ekspertė neatkreipė dėmesio į tai, kad tuo metu M. gyveno pas motiną. Teismo vertinimu, nurodytas Atsakovo argumentas nepaneigia to, kad eksperto išvada byloje yra nuosekli ir pagrįsta. Ekspertė savo išvadą apie pakitusią M. nuomonę motinos atžvilgiu, jos suformuotą norą gyventi pas tėvą ir bendrauti su motina rodo jai daromą poveikį iš tėvo šeimos, rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-01-17 protokolu, kuriame jau buvo užfiksuota pakitusi mergaitės nuomonė. Taigi būtent tuo laikotarpiu, kai užfiksuota mergaitės pakitusi nuomonė, tarp šalių ir pasireiškė itin gilūs konfliktiniai santykiai, ko pasėkoje, pagal turimą byloje medžiagą, ir pasireiškė daromas poveikis vaikams iš Atsakovo ir Atsakovo šeimos. Taigi šiame kontekste jokių prieštaravimų ekspertizės akte nėra. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatyta Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kas taip pat papildomai lėmė Atsakovo galimybes, esant itin įtemptiems tarp ginčo šalių santykiams, daryti poveikį suformuojant nepilnamečių vaikų poziciją motinos atžvilgiu. Nėra duomenų, kad Atsakovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, dėtų nuoširdžias, nuoseklias ir nuolatines, o ne formalaus pobūdžio pastangas esminiam vaikų interesui užtikrinti – palaikyti visapusiškai pilnavertį ryšį ne tik su tėvu, bet ir skyriumi gyvenančia motina.

23.                      Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).

24.                      Nagrinėjamoje byloje nustatytos priešingos faktinės aplinkybės, t. y. Atsakovas ne tik kad neskatina vaikų ir motinos bendravimo, bet ir palaiko neigiamų nuostatų Ieškovės aplinkos atžvilgiu formavimąsi. Pavyzdžiui, be kitų aukščiau išvardintų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, Tarnybai adresuotame 2018-02-11 skunde Atsakovas vartoja tokius išsireiškimus, kad A. U. sėkmingai ligos metu buvo išvengta teroro saugiai pasislėpus tėvo namuose, iš elektroninių susirašinėjimų su vaikais matyti, kad Atsakovas tuoj paims vaikus iš kalėjimo (motinos namų) ir pan. Teismui toks įspūdis nesusidarė. Ieškovė savo teises teisminio proceso metu gynė įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės Ieškovės skundai buvo nukreipti į tikslą – pasiekti visapusišką, pilnavertį bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais. Tuo tarpu Atsakovas, priešingai, netgi pasižymėjo daromu spaudimu institucijoms, pateikusioms neigiamas išvadas jo atžvilgiu.

25.                      Papildomai faktinę aplinkybę, kad Atsakovas neužtikrina pilnaverčio vaiko ir motinos emocinio ryšio palaikymo ir/ar jo formavimosi, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kartu su patikslintu ieškiniu Ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį, kuria patenkintas antstolio G. P.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą (bylos Nr. 2VP-2312-842/2020). Teismo vertinimu, teismų nutartyse konstatuotos faktinės aplinkybės, kuriose užfiksuotas Atsakovo nesikooperavimas ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas yra taip pat viena iš aplinkybių, patvirtinančių Atsakovo nenorą užtikrinti vaikų prigimtinį ir esminį interesą bendrauti su šiuo metu skyriumi gyvenančia vaikų motina.

26.                      Atsakovo teiginiai ir argumentai, dėl kurių jis nesutiko su Ekspertizės akto turiniu, yra hipotetinio pobūdžio, nėra pagrįsti objektyviais byloje esančiais įrodymais. Vien tai, kad Ekspertizės akto išvados yra nepalankios Atsakovo atžvilgiu, pati savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo teismui abejoti ekspertų, turinčių specialių žinių šioje srityje, pateiktomis į bylą išvadomis. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Ekspertizės aktas yra suklastotas, vertintina kaip Atsakovo gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais (CPK 177 str.).

27.                      Galiausiai, teismui taip pat nėra pagrindo nesivadovauti ir teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios Tarnybos pateikta galutine išvada. Tarnyba nurodė neprieštaraujanti patikslinto ieškinio reikalavimams ir tuo pačiu nesutinka su priešieškinio reikalavimais, kadangi byloje esanti medžiaga, o ypač Ekspertizės aktai ir išvados patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į tėvų tarpusavio konfliktinius santykius, o palaipsniui vykstantis neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu įsitvirtinimas gali sąlygoti ryšio su motina nutraukimą, kas neabejotinai žaloja vaikų psichiką. Tarnyba nurodė, kad prieštarauti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta (pakeista) su motina, Tarnyba neturi pagrindo.

28.                      Teismo posėdžio metu Atsakovas Tarnybai pateikė klausimus, kodėl Tarnyba nesilankė ginčo šalių gyvenamosiose aplinkose, netyrė gyvenimo sąlygų, nekalbėjo su vaikais, praėjus beveik metams nuo minimos ekspertizės. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaikų gyvenamoji aplinka materialiąja prasme nėra ir nebuvo nagrinėjamos bylos akcentas. Duomenų, kad situacija būtų pasikeitusi, t. y. staiga pablogėjusi materiali gyvenamoji aplinka, nėra. Atsakovas nagrinėjamoje byloje Ieškovės materialinių sąlygų iš esmės neginčijo ir jomis nesirėmė, o ir pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas būtų perteklinis ir neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

29.                      Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų atsakovo argumentams, kad Ieškovė nagrinėjamoje byloje siekia nustatyti gyvenamąją vietą dėl materialinių tikslų, pagrįsti.

30.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, esant panašiai situacijai, taip pat nurodoma, kad atsakovo veiksmai trukdant ieškovei bendrauti su vaiku ir jį auklėti turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad kasatorius įgyvendina savo, kaip tėvo, teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

31.                      Apibendrinant, teismas padarė išvadą, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – Atsakovas ne tik pradėjo riboti Ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimą (kas yra konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi), bet ir daryti poveikį nepilnamečiams vaikams formuojant neigiamą požiūrį į motiną (kas yra konstatuota Ekspertizės aktuose), tokiu būdu pažeidžiant prioritetinę vaikų teisę maksimaliai bendrauti ir palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais. Esant nurodytiems duomenims, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos keitimas, teismo įsitikinimu, yra būtina priemonė siekiant išlaikyti nepilnamečių vaikų pilnavertį socialinį, emocinį ryšį ne tik su tėvu, bet ir su motina.

Dėl nepilnamečių vaikų apklausos ir vaikų nuomonės vertinimo

32.                      Atsižvelgiant į tai, kad, pagal bylos medžiagą matyti, nepilnamečių vaikų norai, kurie užfiksuoti apklausų metu, yra kitokie nei teismas šiuo sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą, teismas taip pat pasisako ir dėl būtinybės vaikus išklausyti tiesiogiai teisme ir atskirai pasisako dėl vaikų nuomonės vertinimo.

33.                      Atsakovas 2020-09-11 teismui pateikė prašymą apklausti teismo posėdyje nepilnamečius vaikus A. U., V. U. ir M. U.. Teismo įsitikinimu, šioje konkrečioje byloje nebuvo būtinybės apklausti nepilnamečius vaikus teismo posėdžio metu dėl žemiau nurodytų argumentų. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų pozicijos ir norų nagrinėjamoje byloje nėra. Vaikai buvo apklausti ne tik pas individualiai vestus psichologus, bet ir ekspertizės metu. Iš Ekspertizės aktų turinio matyti, kad su vaikais buvo bendrauta tiek individualiai, tiek buvo atliktas stebėjimas, kaip bendrauja vaikai su kiekvienu iš tėvų, iš šių Ekspertizės aktų atsiskleidžia tiek vaikų pozicija ryšio su abiem tėvais klausimais, tiek atskleidžiama jų emocinė būsena. Todėl papildoma tiesioginė apklausa teisme būtų perteklinis procesinis veiksmas, kuris, be abejo, sukeltų tik dar papildomus negatyvius jausmus ir stresą nepilnamečiams vaikams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nepilnamečių vaikų norai yra paveikti Atsakovo ir tai yra Atsakovo veiksmų rezultatas. Nagrinėjamu atveju vaikų norai prieštarauja jų interesams ir remtis jais šiuo atveju teismui nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

34.                      Teismas nurodė, kad esant itin konfliktiškiems ginčo šalių tarpusavio santykiams, bendravimo tvarkos nustatymas kas savaitę eliminuos nepilnamečių vaikų išgyvenamą lojalumo konfliktą ir, galiausiai, pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam, kas, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, šiuo atveju pasireiškė.

35.                      Esant nurodytam, teismas tvirtino Ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 1 punktą, numatantį galimybę atsakovui su vaikais bendrauti metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) bei 2 punktą, numatantį atvejus, kuomet neporinės porinės savaitės pirmadieniai yra išeiginė/šventinė/atostogų diena.   

36.                      Teismas tvirtino Ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 4-6 punktų sąlygas, numatančias bendravimą vaikų atostogų metu, švenčių ir išeiginių metu, kaip atitinkančias nepilnamečių vaikų interesus, taip pat ir užtikrinančias tėvų lygias teises bendrauti su vaikais jų atostogų, švenčių metu.

37.                      Ieškovė prašė nustatyti, kad Atsakovas ir Ieškovė turi teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų gimtadienio šventėse, net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, šią sąlygą pakoregavo, numatant galimybę šalims organizuoti ir dalyvauti vaikų gimtadienius kas antrus metus, nepriklausomai nuo kiekvienam iš tėvų tenkančios bendravimo tvarkos.

38.                      Teismas taip pat tvirtino Ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 8-15 punktus, kaip atitinkančius tiek vaikų, tiek tėvų interesus.

39.                      16 bendravimo tvarkos punktu Ieškovė prašė nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai gali būti išvežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas. Teismas prašymą pripažino pagrįstu ir tvirtintinu.

40.                      Teismas taip pat patvirtino Ieškovė prašomą nustatyti tvarką, pagal kurią ieškovė disponuoja vaikų pasais, o Atsakovas – vaikų asmens tapatybės kortelėmis.

Dėl nepilnamečių vaikų ir ginčo šalių tarpusavio išlaikymo

41.                      Nagrinėjamoje byloje Ieškovė prašė priteisti iš Atsakovo po 150,00 Eur išlaikymui kiekvienam vaikui, mokamus kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant Ieškovę šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei Atsakovo. Ieškovė šiuo metu vidutiniškai gauna 700,00 EUR atlyginimą, jokio nekilnojamojo turto, santaupų neturi.

42.                      Taigi Atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčijo nei nepilnamečių vaikų poreikių, nei Atsakovo finansinės galimybės teikti savo vaikams išlaikymą. Iš esmės vienintelis Atsakovo argumentas yra tai, kad pakito Atsakovo išlaikytinių skaičius, jis turi dar du išlaikytinius (du vaikus su dabartine sutuoktine), tuo tarpu Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Taigi Atsakovas turi prisiimti atsakomybę už visų savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą, tuo tarpu kiti Atsakovo išlaikytiniai, esant gerai Atsakovo finansinei padėčiai, šiuo konkrečiu atveju nėra ta aplinkybė, dėl kurios galima būtų spręsti apie Ieškovės geresnes galimybes teikti vaikams išlaikymą.

43.                      Ieškovė nurodė, kad vaikai yra sveiki, neturi jokių specialių poreikių. Ieškovės teigimu, kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį turi būti skiriama po 200,00 EUR. Teismas padarė  išvadą, kad, nesant ginčo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję, todėl kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro ir/ar galėtų sudaryti ne mažesnė nei 450,00 EUR kiekvienam vaikui suma, kuri objektyviai galima.

44.                      Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad turi būti vertinama, kokių priemonių Ieškovė ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nurodyti Atsakovo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), yra valstybės tarnautoja, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 700,00 EUR, kas reiškia, kad Ieškovei dėl vykdomos veiklos valstybės tarnyboje ir joje nustatyto darbo laiko režimo yra sudėtingiau susirasti papildomą darbą/pajamų. Kita vertus, Ieškovė pagal galimybes deda pastangas papildomoms finansinėms pajamoms gauti – teismo posėdžio metu nurodė vykdanti individualią veiklą, iš kurios gauna apie 200,00 EUR pajamų per metus. Taigi teigti, kad Ieškovė nededa pastangų finansinei gerovei užsitikrinti, nėra jokio faktinio pagrindo.

45.                      Tuo tarpu Atsakovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kuriais buvo akcentuojama itin gera finansinė padėtis. Apskritai, dėl šios aplinkybės ginčo nagrinėjamoje byloje nebuvo. Vien tai, kad Atsakovas nurodė teismo posėdžio metu apie advokatams skirtas 100 000,00 EUR sumas, rodo itin gerą finansinę Atsakovo padėtį bei, atitinkamai, galimybes mokėti vaikams Ieškovės prašomas išlaikymo sumas.

46.                      Atsižvelgiant į tai, kad, nepaisant nustatomos bendravimo tvarkos, kuria numatyta, kad vaikai vieną savaitę gyvena pas Ieškovę, kitą savaitę pas Atsakovą, teismas sprendė, kad Atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei Ieškovės ir Atsakovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Todėl, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš Atsakovo nepilnamečiams vaikams teismas priteisė po 150,00 EUR kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymui, mokamus kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.

47.                      Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai kartu su motina nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-11-08) iki šio sprendimo priėmimo dienos faktiškai negyveno, todėl teismas Atsakovo prievolę mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą nustatė nuo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų ginčo šalių pareikštų reikalavimų

48.                      Ieškovė prašė nustatyti, kad prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ieškovei atsirado nuo 2017-11-15. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti Ieškovės paminėto reikalavimo, kadangi, visų pirma, šiuo sprendimu nustatoma skyrium gyvenančio tėvo prievolė mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo. Visų antra, kaip matyti, Ieškovės tikslas pagal pareikštą reikalavimą yra prievolės mokėti išlaikymą vaikams pagal teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinimas už laikotarpį iki ieškinio pateikimo šioje civilinėje byloje. Šiuo atveju teisinių ir faktinių pagrindų, dėl ko ši prievolė turėtų būti panaikinta už paminėtą laikotarpį, byloje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimas yra galiojantis, įsiteisėjęs, o Ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, kad atitinkamais laikotarpiais vaikai faktiškai gyveno pas Ieškovę, neeliminuoja pareigos vykdyti teismo sprendimą ir mokėti vaikams išlaikymą pagal paminėtą sprendimą (CPK 18 straipsnis).

49.                      Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą ir nustatyti, kad šalys neteikia viena kitai tarpusavio išlaikymo. Teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta, kad šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo įsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo: V. U. moka O. U. po 1 500,00 LT kas mėnesį mokamomis išmokomis iki O. U. ištekės arba gaus pajamas, didesnes nei išlaikymo suma (Sutarties 3.2 p.). Pažymėtina, kad tokią sutarties nuostatą ir sąlygą pasirašė pats Atsakovas. Todėl šiuo atveju, kad ši sąlyga yra neva diskriminacinio pobūdžio, yra tik niekuo nepagrįsti Atsakovo teiginiai, todėl nėra pagrindo šią sutarties sąlygą keisti. Todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

50.                      Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti - Ieškovės ieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo atmesti; Sprendimą dalyje dėl reikalavimo konstatuoti faktą, jog prievolė teikti išlaikymą atsirado nuo 2017 m. palikti galioti; atsakovo priešieškinį tenkinti pilnai.

51.                      Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir siekiant tinkamai išnagrinėti bylą bei užbaigti teismo psichologinę ekspertizę apeliacinio teismo posėdyje apklausti šalių vaikus.

52.                      Apeliantas taip pat prašė prijungti naujus įrodymus: psichologės pažymą, duomenis apie ieškovės gyvenimo sąlygas bei turtinę padėtį ir pažymas apie vaikų gyvenimo sąlygas.

53.                      Apeliacinio skundo argumentai:

15.1.                      Teismo sprendimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su Ieškove bei su tuo susiję išlaikymo iš tėvo priteisimas bei bendravimo tvarkos nustatymas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. 

15.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad visų trijų jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su tėvu. Atsakovė bandė atnaujinti procesą byloje, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Vaikai daugiau kaip šešerius metus nuolat gyvena su tėvu. Motinai vaikai eilę metų nerūpėjo, poreikis vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja atsirado tik 2017 metais, kuomet ji nusprendė tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį.

15.3.                      Teismas nekonstatavo netinkamo ieškovės elgesio, nors iš bylos medžiagos matyti, kad būtent ieškovė yra pikta, ambicinga, visiškai nėra likusi siekti kompromiso (net kai kalbama apie vaikų interesus), visada siekia tik jos reikalavimų patenkinimo. Teismui nebuvo svarbu tai, kad A. išreiškė didžiulį norą keletą mėnesių pasimokyti jos lankomos ugdymo įstaigos filiale (duomenys neskelbtini), tačiau motina vengė duoti jai sutikimą laikinai išvykti, bendraudama su dukra menkino jos poziciją (susirašinėjimas teismui pateiktas), savo ambicijas iškėlė aukščiau dukters lavinimo, nepasidžiaugė dukters pasiekimais, kurie tikrai buvo įspūdingi. Nesvarbu teismui buvo ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ieškovei pareikšti kaltinimai dėl jos sūnaus V. atžvilgiu panaudoto nevienkartinio fizinio smurto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikų motina eilę metų ignoravo savo įstatyminę pareigą teikti vaikams išlaikymą, jų išlaikymo naštą perkeldama tik tėvui. Teismui nebuvo svarbu faktas, kad tėvas turi ne tik geresnes sąlygas rūpintis vaikais, bet ir gali skirti tam daugiau savo laiko.

15.4.                      Teismo pasirinkimas nustatyti gyvenamąją vietą su motina pagrįstas iš esmes dviem motyvais: atimti iš tėvo teisę priimti su vaikais susijusius sprendimus ir galimybę kalbėti bei vertinti motiną ir jos elgesį. Pastarasis teismo motyvas yra visiškai nelogiškas įvertinus tai, jog bendravimo tvarka nustatyta savaitėmis. Visiškai neaišku, kas iš tėvų privalės rūpintis ne tik elementariais vaikų poreikiais (pvz. maistas), bet ir visais kitais poreikiais (pvz. Rūbai, ilgalaikio naudojimo reikmenys): ar tas, pas kurį yra tuo metu vaikas, ar tas, pas kurį nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Ilgametė praktika rodo, kad motina visais atvejais bandė išvengti pareigos rūpintis vaikų poreikių visuma.

15.5.                      Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tam tikra teismų praktiką, tačiau ji nebuvo atspindėta pilna apimtimi. Taip pat analizuojant teismo sprendimo pagrįstumą svarbu įvertinti ir kitų specialistų viešai skleidžiamą informaciją bei poziciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

15.6.                      Teismas byloje atliktos ekspertės išvadą vertino kaip vienintelį ir pagrindinį įrodymą, tačiau visiškai nevertino jos kartu su kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei prioritetą suteikdamas abejotino objektyvumo duomenims ir nesiekdamas bylos išnagrinėti nešališkai.

15.7.                      Institucijos, teikiančios išvadą, specialistų elgesys buvo nukreiptas išimtinai motinos pozicijai palaikyti. Tarnyba savo funkcijų iš esmės neatliko (arba atliko paviršutiniškai ir subjektyviai).

15.8.                      Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas, tenkindamas tik dalį ieškovės reikalavimų, nepagrįstai priteisė iš apelianto visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:

16.1.                      Ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes.

16.2.                      Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl vaikams išlaikymo priteisimo, apeliaciniame skunde nenurodo kokius pažeidimus padarė teismas, kas buvo neįvertinta ar klaidingai įvertinta, nenurodo apeliacinio skundo juridinio pagrindo, t. y. įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

16.3.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad vaikai daugiau kaip šešerius metus gyvena su juo, kad jie ieškovei niekada nerūpėjo, kad ji nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo, o poreikis vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja atsirado tik 2017 metais, neva tikslu pagerinti jos turtinę padėtį. Pažymėjo, kad šalių santuoka buvo nutraukta remiantis apelianto Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktais suklastotais procesiniais dokumentais - prašymu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019-01-29 specialisto išvada Nr. 11-21(19) bei rašysenos eksperto 2018-09-17 ekspertizės aktas Nr. 20180917/01, pagal kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktuose dokumentuose ieškovės parašai buvo suklastoti. Apie suklastotų dokumentų pagrindu priimtą procesinį sprendimą ieškovė sužinojo daugiau nei po metų, vaikai visus tuos metus nepertraukiamai gyveno su ja, o atsakovas juos lankė. Antrus metus vaikai dalį laiko gyveno su ieškove, dalį su atsakovu. Nuo 2017 m. sausio mėnesio nepilnamečiai vaikai kas savaitę pakaitomis gyveno tiek su ja, tiek su atsakovu. Situacija iš esmės pasikeitė 2017 m. pabaigoje, kuomet tarp šalių susidarė itin konfliktinė situacija.

16.4.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, neva teismas netyrė jokių aplinkybių, kurios turi būti ištirtos sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, apsiribojo tik atsakovo asmenybės analize. Ieškovės tvirtinimu, teismas, ištyręs visą bylos medžiagą, padarė neabejotiną išvadą apie atsakovo polinkį ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaikų gyvenimo klausimais, bet ir apskritai siekį eliminuoti ieškovę iš vaikų socialinio gyvenimo. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas įvertino ieškovės asmenybę, elgesį ir pagrįstai nurodė, kad „faktinio pagrindo, dėl kurio galima būtų daryti išvadas, kad tokia (pastaba – neigiama) vaikų nuomonė susiformavo dėl pačios Ieškovės asmens, jos veiksmų, šiuo atveju nėra“, kad „Ieškovės atžvilgiu nėra apribota motinos valdžia, taip pat nėra kitų bylų, iš kurių galima būtų spręsti apie Ieškovės netinkamą gyvenimo būdo vedimą ir/ar būtų kitokios prielaidos faktinei aplinkybei apie Ieškovės netinkamą vaikų auklėjimą ar priežiūrą konstatuoti.“.

16.5.                      Faktą, kad būtent ieškovė veikia vaikų interesais, vaikais gerai rūpinasi, tinkamai prižiūri, domiuosi jais, laikosi psichologų rekomendacijų, kad turi begalę teigiamų savybių, patvirtina byloje esanti medžiaga: (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2019-01-09 medicinos dokumentų išrašas dėl lankymosi pas psichologą; 2019-01-09 Socialinės tarnystės savanorių pažyma dėl individualios psichologo konsultacijos; (duomenys neskelbtini) darželio-mokyklos 2018-12-05 raštas, kuriame ieškovė vertinama teigiamai, besidominti savo vaikų ugdymo procesu, jų pasiekimais, prisidedanti prie grupės organizacinių veiklų įgyvendinimo; darbovietės teigiama charakteristika.

16.6.                      Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atsakovo pasisakymus ir elgesį teismo posėdžių metu, pagrįstai konstatavo apelianto siekį eliminuoti ieškovę, vaikų motiną, iš vaikų socialinio gyvenimo.

16.7.                      Byloje nustatyta, kad apeliantas pažeisdamas nepilnamečių vaikų prioritetines teises ir interesus, žaloja vaikus, traumuoja jų psichiką, manipuliuoja, skiepija vaikams netinkamas vertybes, iškreiptą šeimos modelį. Ieškovės noras bendrauti su vaikais yra natūralus, motiniškas, kylantis iš motiniškos prigimties ir nereiškia ieškovės veikimo priešingai vaikų interesams.

16.8.                      Nors apeliantas akcentuoja savo materialiai geresnes sąlygas vaikams, tačiau pagal aktualią teismų praktiką vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas savaime nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

16.9.                      Ieškovės tvirtinimu, bendravimo tvarka (50:50 procentų modelis) buvo nusistovėjusi tarp šalių, problemų ją vykdant niekada nekilo, be to ši tvarka atitinka tiek nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai tiek pat laiko gali praleisti su motina ir tėvu, gali maksimaliai bendrauti, palaikyti ryšį su abiem tėvais. Šiai bendravimo tvarkai teismo posėdžio metu pritarė ir Tarnyba. Abiejų tėvų gyvenamosios vietos atstumų iki vaikų ugdymo įstaigų prasme yra lygiavertės.

16.10.                      Nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas nepagrįstai neišklausė vaikų nuomonės. Ieškovės tvirtinimu, teismas, atsižvelgdamas į vaikų brandą, ekspertų, išklausiusių vaikų poziciją, išvadas, priėmė pagrįstą sprendimą vaikų nebetraumuoti ir papildomai posėdyje neapklausti. Vaikai išvarginti dėl nuolatinių apklausų, įtakoti tėvo, todėl papildoma apklausa sukeltų dar didesnę žalą jų psichinei būklei.

16.11.                      Apeliaciniame skunde remiamasi deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, kad Tarnybos specialistų elgesys buvo nukreiptas išimtinai į motinos pozicijos palaikymą.

16.12.                      Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą ir nustatyti, kad šalys neteikia viena kitai tarpusavio išlaikymo neva dėl to, kad nuo Sprendimo praėjo daug laiko, ši sąlyga yra diskriminacinio pobūdžio, atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (jam gimė dar du vaikai), o ieškovė neva vengia imtis priemonių, kurios užtikrintų jos geresnę materialinę padėtį.

 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

4.                      CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

5.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantas savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad byloje turėtų būti apklausti šalių vaikai.

6.                      Apeliantas nenurodė konkrečių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą. Šalių vaikai buvo išklausyti specialistų, todėl papildomos vaikų apklausos teisme esant konfliktiškiems tėvų santykiams jokių naujų aplinkybių neatskleistų ir gali vaikams sukelti perteklinę įtampą, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

7.                      Apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus: Ū. rezultatu pristatymas; Ū. tėvu įtaka vaiku išsilavinimui; Ū. nusikalstamus (duomenys neskelbtini) Ū. gyvenamoji aplinka; Ū. mokyklos ir gyv. Vietos; downloadfile(l),(2),(3); Ū. psichologes pažyma ir kt.

8.                      CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. LR CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka - jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

9.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, visos naujai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti duomenys yra žinomi, todėl nebus nustatytos naujos nežinomos aplinkybės. Be to, apeliantas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos

10.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgiant ginčo šalių gebėjimus užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimą ir socialinio ryšio palaikymą su nepilnamečiais vaikais. Teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

11.                      Apeliantas nurodo, kad vaikai daugiau kaip šešerius metus gyvena su juo, kad jie ieškovei niekada nerūpėjo, nemokėjo priteisto išlaikymo, o poreikis vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove atsirado tik (duomenys neskelbtini) metais, kai ieškovė nusprendė tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį.

12.                      Byloje nustatyta, kad vaikai atskirais laikotarpiais faktiškai gyveno ir su ieškove: šalių santuoka buvo nutraukta remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Vaikai visus pirmus metus nepertraukiamai gyveno su ieškove, o atsakovas V. Ū. juos lankė. Antrus metus vaikai kas mėnesį 2/3 dalis mėnesio gyveno su V. Ū., o 1/3 - su ieškove. Nuo 2017 m. sausio mėnesio nepilnamečiai vaikai kas savaitę pakaitomis gyveno tiek su ieškove, tiek su atsakovu.

13.                       Ieškovė nurodė, kad situacija iš esmės pasikeitė 2017 m. pabaigoje, kuomet ieškovei atsisakius vykdyti jo nurodymus, atsakovas pradėjo grasinti, kad vaikų nematys iš viso, o jis kreipsis į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo sprendimo priėmimo dienos, nors šalys niekada nesilaikė teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendime nustatytos bendravimo su vaikais, jų išlaikymo tvarkos. Atsakovui pradėjus veikti priešingai vaikų interesams, pradėjus drausti ieškovei matytis su vaikais, slėpti jų gyvenamąją, buvimo vietą, juos nuteikinėti prieš ieškovę, pablogėjus vaikų auklėjimui, ieškovė pateikė teismui nagrinėjamą 2017 m. spalio 31 d. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo.

14.                      Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė jokių aplinkybių, kurios turi būti ištirtos sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, apsiribojo tik atsakovo asmenybės analize akcentuodamas tik neigiamas savybes, nevertino, kad neigiamos vaikų nuomonės apie mane susiformavimui turėjo įtakos būtent pačios ieškovės netinkamas elgesys.

15.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas esmines aplinkybes, dėl kiekvienos iš jų išsamiai pasisakė, pagrįstai nurodė, kad įstatyme nenustatyta koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

16.                      Tačiau teismas konstatavo, kad pagal kasacinio teismo praktiką nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas gali būti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, o asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-269/2013, 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-455/2014).

17.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė rūpinasi vaikais, tinkamai prižiūri, domisi jais, laikosi psichologų rekomendacijų. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) poliklinikos dokumentų išrašai; 2019-01-09 Socialinės tarnystės savanorių pažyma, pavirtinanti, jog 2018-11-05 ieškovei  buvo suteikta individuali psichologo konsultacija dėl klausimų kaip bendrauti su vaikais, kokie yra esminiai vaikų interesai.

18.                      Byloje nustatyta, kad šalių vaikai kai kuriais atvejais išsako nenorą bendrauti su motina. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir į tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

19.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir tėvų gebėjimo užtikrinti vaikų ryšius su abiem tėvais, esminę reikšmę turi teismo psichologijos ekspertizių išvados.

20.                      Ekspertizės akte Nr. 103MS-212/2019 dėl A. U. nurodyta: “turimų duomenų analizė rodo, kad A. atsisako bendrauti su motina dėl jai daromo tiesioginio ir/ar netiesioginio poveikio - mergaitės išsakomos neigiamos nuostatos motinos atžvilgiu atitinka jos tėvo neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu. To pasėkoje A. santykį su tėvu bei tėvo šeima perteikia tendencingai teigiamai (apie mamą - neigiamai). Be to, A. yra įtraukiama į tėvų tarpusavio santykių konfliktų sprendimus <..>"(Ekspertizės akto 19 psl.); Pokalbio su eksperte metu A. apie mamą nurodė: „ Tėtis sako, kad ji negera. Kaip pasiklydusi - kad taip elgiasi“ (Ekspertizės akto 14 psl.); „<...> kaip įtraukimo į tėvų konfliktinius santykius pasekmė yra ir vaikams nebūdingų žodžių bei išsireiškimų naudojimas, pavyzdžiui, apie jų įkalinimą mamos namuose, kas pagal savo turinį atitinka tokius tėvo išsireiškimus, kad „teismas nubaudė vaikus, perkeldamas į gyvenamąją vietą, kur dešimt metų padidinta nusikalstama zona ir namų sąlygos palyginus su ankstesne vieta, yra blogesnės” (V. Ū. paaiškinimas, 2018-01-31).

21.                      Ekspertizės akte Nr. 103MS-214/2019 dėl M. U. pažymėta, kad: „M. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo dėl jai daromo poveikio. M. išreiškiama nuomonė, kad ji nori gyventi su tėvu, o su motina matytis - tuomet, kai to nori ji pati, neatitinka turimų duomenų - stebėjimas atskleidžia, kad mergaitės santykis su motina ir tėvu yra mylintis, grįstas pasitikėjimu, kadangi jie mergaitei yra emociškai reikšmingi asmenys, ji yra saugiai prisirišusi prie motinos ir tėvo “(Ekspertizės akto 9-10 psl.).

22.                      Ekspertizės akte Nr. 103MS-213/2019 dėl V. Ū. nurodyta: „<...> išreikšti savarankiškos nuomonės tokiais sudėtingais klausimais kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo V. dar negali dėl jam daromo poveikio. Berniukui daromas poveikis, formuojant jo neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu, atsiskleidžia per jo pasisakymus (kai demonstruoja neigiamas nuostatas motinos ir teigiamas - tėvo atžvilgiu; kai jo argumentai neatitinka jo amžiaus ir norų), elgseną (demonstruoja priešiškumą motinos ir palankumą - tėvo atžvilgiu). Visgi šios nuostatos nepasitvirtina, sukūrus tam tikras sąlygas - šiuo atveju, sąveikų su motina metu, kai V. jaučiasi saugus, ramus, keičiasi ir jo santykis su mama - jis atsipalaiduoja, tuomet vyrauja teigiama nuotaika, laisvai bendrauja. V. toks pat atsipalaidavęs ir jaučiasi saugiai ir tėvo draugijoje. Visa tai rodo, kad abu tėvai vaikui yra emociškai reikšmingi prieraišumo asmenys. Apibendrinus visa tai, nustatyta, kad V. Ū., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jam daromą tėvo (ir galimai tėvo šeimos) poveikį, todėl jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo rekomenduojama vertinti kritiškai" (Ekspertizės akto 11 psl.) ir kt.

23.                      Atsakovo 2018-02-11 rašte, adresuotame Tarnybai (el. b. popierinio priedo b. 1. 140) nurodyta: „<...> iš V. Ū. tais pačiais psichologinio gniuždymo metodais buvo atiminėjamas telefonas, neleidžiama juo naudotis <...>, paklausus, kodėl V. nesikreipė į policiją, jis atsakė, kad nepasitiki policija, nes jie kiek kartų buvo patikėję mama. Vaikų teisėmis taip pat nepasitiki, nes jos draugauja su mama ir tiki tik ja <...>". Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pats atsakovas rašte nurodė vaiko poziciją, kuri iš esmės atkartoja ir teismo posėdžio metu atsakovo išdėstytus paaiškinimus, pvz. „Atsakovo šeima prarado pasitikėjimą institucijomis" (2020-09-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01 vai. 14 min.); <...> Tarnybos atstovai bendradarbiauja su Ieškove, suderina su Tarnyba, ką ir kur Ieškovei reikia rašyti        Teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovo požiūris į institucijas (Tarnybą) atsiskleidžia ir atsakovo 2018-02-11 Tarnybai adresuotame rašte. Toks pats vaikų požiūris, kuris sutampa su atsakovo duotais paaiškinimais teisme, yra užfiksuotas ir paties atsakovo teismui pateiktoje 2017-02-15 garso įrašo stenogramoje, kurioje A. nurodžiusi: „Tai jie čia tarnai, o ne teismai kažkokie tai, čia O. kaip karalienė su A. ir jiems aiškina teismui ką daryti" (Teismui 2020-09-15 pateikto dokumento Nr. DOK-176937).

24.                      Iš ekspertizės aktų matyti, kad nepilnamečių vaikų nenoras bendrauti su motina yra motyvuojamas tais pačiais argumentais, kaip ir tėvo, t. y. telefono atėmimu iš sūnaus V. ir pan. Mergaitė savo norą gyventi pas tėvą ir minimaliai bendrauti su savo motina ji grindžia mechaniškai kartojamais argumentais - mama atiminėjusi telefoną, tėtį liepusi vadinti tėvu ir mušusi V.. Sūnus V. ekspertizės atlikimo metu individualaus pokalbio metu taip pat vengė apskritai kalbėti apie motiną, apie ją teigiamai atsiliepti, atskleidė, kad jis nemėgsta tokių bausmių, kai mama atima telefonus, ir daugiau fokusuojasi į pasakojimą apie teigiamas patirtis, susijusias su tėvu. Telefono atėmimo aplinkybę, akcentavo ne tik vaikai, bet ir atsakovas teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė taip pat nurodoma ir atsakovo Tarnybai teiktame 2018-02-11 skunde.

25.                      Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo įtaką nepilnamečių vaikų nuomonės formavimui. Atsakovas apibūdindamas ieškovę nurodo: „žmogus „kuoktelėjęs", kad nesupranta, ką vaikai sako" (2020-09-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 2 vai. 04 min.), tą pačią prasmę turinčius, tėvo akcentuojamus žodžius vartoja ir mergaitė pvz. pokalbio su eksperte metu A. apie ieškovę nurodė: „Tėtis sako, kad ji negera. Kaip pasiklydusi - kad taip elgiasi" (Ekspertizės akto 14 psl.) ir kt. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, padarė išvadą, kad vaikų pozicija, yra pakartojanti atsakovo teismo posėdžio metu išdėstytus teiginius, kad įprastinėmis sąlygomis tokie išsireiškimai apskritai nėra būdingi tokio amžiaus vaikams ir kt.

26.                      Įvertinęs atsakovo elgesį pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie atsakovo polinkį ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaikų gyvenimo klausimais, bet ir siekį eliminuoti vaikų motiną iš vaikų socialinio gyvenimo.

27.                      Teismas įvertino ieškovės asmenybę, elgesį ir pagrįstai nurodė, kad faktinio pagrindo, dėl kurio galima būtu daryti išvadas, kad tokia neigiamai vaiku nuomonė susiformavo dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio, šiuo atveju nėra. Nėra jokių konkrečių įrodymų ar atsakovo pateiktų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovė netinkamai auklėja ar prižiūri vaikus ir kt.

28.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir paties apelianto elgesį, kad apeliantas nededa pastangų esminiam vaikų interesui užtikrinti - palaikyti visapusiškai pilnavertį ryšį ne tik su tėvu, bet ir skyriumi gyvenančia motina, ką patvirtina byloje esanti medžiaga:

29.                      (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-12- 06 išvadoje Nr. A104-5060/17/2.13.2.6-AD15) konstatavo, kad atsakovas nesilaiko nustatytos ieškovės ir vaikų bendravimo tvarkos, kad neužtikrina ieškovės teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir juos auklėti, kad jo elgesys pažeidžia vaikų interesus, kad vaikai yra įtraukiami į tėvų konfliktus, neužtikrinamas tinkamas vaikų ugdymo procesas, nėra užtikrinama elementari vaikų higiena, kad atsakovas nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutarties uždraudžiančios V Ū. išvežti vaikus iš Lietuvos be teismo leidimo ir kt. (T. III b.l. 64);

30.                      Antstolio V. Č. 2018m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.116-18-1635, antstolės B. P. 2019m. sausio 11d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171-19-2, antstolės A. P. 2019m. birželio 14d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-173/19/02 patvirtinana, kad ieškovei atvykus prie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos jų pasiimti atsakovas vaikų neatveždavo.

31.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2312- 842/2020, patenkintas antstolio G. P. pareiškimas dėl baudos skolininkui V. Ū. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

32.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų buvę galima pateisinti V. Ū. vienasmenišką sprendimą nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties išleidžiant nepilnametę A. U. išvykti į užsienį mokytis be išieškotojos leidimo ir kt.

33.                      Byloje nustatyta, kad apeliantas priešingai vaikų interesams prisidengdamas vaikų norais leidžia vaikams be priežasties praleidinėti pamokas, nesirūpina jų ugdymu, neparuošia tinkamai pamokoms ką patvirtina: (duomenys neskelbtini) darželio-mokyklos 2017-10-23 raštas Nr. SD-180 Dėl informacijos apie A. ir M. U. pateikimo, kuriame nurodoma, kad: „ Po tėvų skyrybų mergaitės, mamos O. teigimu vieną savaitę gyvena su mama, viena savaitę su tėčiu, todėl mergaitės į darželį-mokyklą atveža tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikai. <..> Tuo metu kai būna su mama, M. ir A. į darželį-mokyklą atvyksta tuo pačiu laiku, pailsėjusios, išsimiegojusios, noriai dalyvauja žaidimuose, pamokose, užsiėmimuose. Mama visuomet pasirūpina mergaičių asmenine higiena, drabužių švara, individualiomis ugdymo priemonėmis ir kt. <..>tuo metu, kuomet mergaitės būna su tėčiu V., mergaitės į darželį-mokyklą vėluoja. <...>A. dažnai vėluoja į pamokas, jai reikia laiko kol, įsijungia į pamokos veiklą. Mokytoja tėčiui dažnai sako pastabas susijusias su vėlavimu į pamokas. M. tą savaitę būna liūdnesnė, labiau glostosi prie pedagogų, būna irzlesnė. Pasitaiko ir problemų ir su asmens higiena (nesipraususi, nesušukuota, drabužių švara, jų pritaikymu oro sąlygomis. Mergaičių pasiekimais daugiausiai domisi mama O.. Ji taip pat dalyvauja ir tėvų susirinkimuose." (T. I b.l. 21); V. mokytojos J. 2017-11-08 pranešimas: „ V. jau trečia diena neturi rašymo priemonių, jis išsinešęs ir 2 mano duotas, jau ir prieš atostogas neturėjo. Padėkit jam surasti. Neturi kūno kultūros, dailei akvarelinių dažų, didelių lapų” ir kt.

34.                      Minėtų psichologijos ekspertizių aktuose nurodyta, kad atsakovas, trukdydamas vaikų-mamos santykių formavimuisi skatina nesaugaus prieraišumo formavimąsi, dėl to gali formuotis neadekvatūs santykiai su kitais žmonėmis. Atsakovo veiksmai trukdant vaikų motinai bendrauti su vaikais ir juos auklėti turi įtakos vaikų raidai ir psichoemocinei būsenai. Yra pagrindas išvadai, kad atsakovas, įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaikų interesams - neužtikrina vaikų teisės būti auklėjamiems ir globojamiems abiejų tėvų pažeidžiant CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas.

35.                      Vaikų bendravimas su tėvais yra jų teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai ir vaikų nuomonės negalima sutapatinti su jų interesais, kad vaikų interesų turinys - tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, be tai, kas lemia teigiamą vaikų vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su abiem tėvais atitinka jų interesui. 

36.                      Skundžiamu sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau apeliantas teigia, jog vaikų gyvenamoji vieta turėjo likti su juo ir dėl to, jog jis turi geresnes sąlygas, geresnę turtinę padėtį ir galimybes geriau rūpintis vaikais, dėl savo darbo pobūdžio gali skirti jiems daugiau laiko. Tuo tarpu ieškovė yra valstybės tarnautoja, turi griežtai reglamentuotą darbo grafiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės. Vien tik vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-176/2005, 3K-3- 269/2013).  

37.                      Byloje nustatyta, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės materialinė padėtis yra pakankama vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nors ieškovo turtinė padėtis geresnė ir jo būstas erdvesnis, tačiau ir ieškovės būstas pakankamas vaikų poreikių užtikrinimui. Ieškovė gyvena 52.13 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių būste, kuris panaudos pagrindu suteiktas iki 2045-12-31, t.y. daugiau nei iki vaikų pilnametystės, vaikai būste turi atskirą kambarį. Ieškovė yra valstybės tarnautoja ir gauna stabilų atlyginimą.

38.                       Vertinant šalių gyvenamąsias vietas atstumo iki vaikų auklėjimo ir laisvalaikio praleidimo vietų aspektu, šalių būstų padėtis lygiavertė. Sutiktina su ieškove, kad pagal atsakovo pateiktą atstumų žemėlapį matyti, kad atstumai nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki vaikų mokyklų, tetos, senelių namų yra praktiškai tokie patys kaip ir atsakovo V. Ū.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas bendravimo būdas, kai vaikai su kiekvienu iš tėvų bendraują vienodu laiko tarpą, todėl tėvų gyvenimo sąlygų skirtumai nereikšmingi.

39.                      Sutiktina su ieškove, kad bendravimo tvarka, kai su kiekvienu iš tėvų gyvenama/bendraujama maždaug po pusę laiko buvo nusistovėjusi tarp šalių, problemų ją vykdant niekada nekilo, be to ši tvarka atitinka  nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai tiek pat laiko gali praleisti su motina ir tėvu, gali maksimaliai bendrauti, palaikyti ryšį su abiem.

40.                      Teismai laikosi pozicijos, kad tokia bendravimo forma kai su kiekvienu iš tėvų bendraujama maždaug po pusę laiko yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent iau sumažins) vaiko kaskart išgyvenama lojalumo konfliktą ar pačiu tėvu galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

41.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks bendravimo modelis orientuotas į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą, ši tvarka geriausiai užtikrins vaikų interesus, nes nepilnamečiai vaikai ilgą laiką gyveno su tėvu, su kuriuo, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad yra susiformavę puikūs santykiai. Sudarys lygiavertes galimybes tiek atsakovui, tiek man maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, užtikrins lygias teises tiek mums, tėvams bendrauti su vaikais, tiek ir vaikams palaikyti ryšį su mumis, tėvais, vaikai turės galimybę jausti lygiavertį abiejų tėvų dėmesį, globą bei rūpestį ir kt.

Dėl vaikų išklausymo teismo posėdyje

42.                      Apeliantas teigia, kad teismas siekė neišgirsti vaikų nuomonės, nekreipė dėmesio į kitų specialistų nuomones, kad teismo išdėstyti teiginiai yra formalūs, iš vaikų atimta teisė būti išklausytiems,

43.                      CK 3.177 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, tačiau vaiko teisė būti išklausytam nėra absoliuti, ši teisė įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko brandos lygį, vaiko interesus, taigi teismas gali nuspręsti, kad vaiko išklausyti nėra būtina.

44.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Be to įstatyme nustatyta „neįmanomum” apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3-269/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 269/2013).

45.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors atsakovas 2020-09-11 teismui ir pateikė prašymą apklausti teismo posėdyje nepilnamečius vaikus A. U., V. Ū. ir M. U., tačiau šioje konkrečioje byloje nebuvo būtinybės apklausti nepilnamečius vaikus teismo posėdžio metu.

46.                      Teismas spręsdamas šiuos klausimus įvertino ne tik ekspertizių aktų turinį, bet ir kitas bylos aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai ne kartą buvo apklausti ne tik pas individualiai vestus psichologus, bet ir ekspertizių metu; iš ekspertizių aktų turinio matyti, jog su vaikais buvo bendrauta tiek individualiai, tiek buvo atliktas stebėjimas, kaip bendrauja vaikai su kiekvienu iš tėvų, iš šių ekspertizių aktų atsiskleidžia tiek vaikų pozicija ryšio su abiem tėvais klausimais, tiek atskleidžiama jų emocinė būsena, tad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog papildoma tiesioginė apklausa teisme būtų perteklinis procesinis veiksmas, kuris sukeltų tik dar papildomus negatyvius jausmus ir stresą nepilnamečiams vaikams.

47.                      Su apeliaciniu skundu paties atsakovo pateikta psichologės 2020-11-17 pažyma, kurioje nurodyta, jog „ilgai besitęsiantis konfliktas ir teisiniai procesai <„> turi įtakos vaikų emocinei būsenai <..>A. ir V. psichologinei savijautai yra svarbu, kad <..> teisinis procesas truktų kiek įmanoma trumpiau“.

48.                      Ekspertizių aktuose konstatuota, kad vaikai geba savarankiškai, kitų asmenų neįtakojami, priimti sprendimus (apsispręsti), išreikšti savarankišką nuomonę tik nesudėtingose, kasdienėse situacijose. Tačiau tokiose sudėtingose situacijose, kaip šiuo atveju - dėl bendravimo tvarkos ir/ar gyvenamosios vietos nustatymo klausimu visi vaikai savarankiškos nuomonės išreikšti dar negali (A. Ekspertizės akto 20 psl., V. Ekspertizės akto 12 psl.). M. Ekspertizės akte konstatuota, kad savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo šiuo metu ji negali išreikšti dėl jai daromo poveikio (Ekspertizės akto 10 psl.);

49.                      Taip pat turi būti atsižvelgiama į konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes - vaikai yra išvarginti dėl nuolatinių apklausų, įtakoti tėvo, papildoma apklausa sukeltų dar didesnę žalą jų psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt., tad apklausti vaikus teismo posėdyje buvo ne tik nerekomenduojama, bet ir netikslinga, todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi byloje nustatytais duomenimis, juos plačiai aptardamas, apie kiekvieną iš jų pasisakydamas.

Dėl ekspertizės ir Tarnybos išvadų vertinimo

50.                      Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje ne kartą pasisakęs kasacinis teismas. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; kt.)

51.                      Psichologijos ekspertizes atliko kompetentingas asmuo - teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Š. vaikams suprantama kalba, abejoti ekspertės kompetencija, žiniomis, ekspertizės akto teisėtumu nėra pagrindo, visos išvados yra dėsningos, sistemingos, tikslios, vaizdžios ir kt. Ekspertė išnagrinėjo visą jai pateiktą medžiagą, gydymo ir mokymo įstaigų bei Tarnybos medžiagą, atsakovo V. Ū. ei. laiškus Tarnyboms; antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-01-17 protokolą ir kt.

52.                      Ekspertės išvados yra nuoseklios ir pagrįstos, jokių prieštaravimų ekspertizės akte nėra. Tai, jog ekspertės išvados, kad vaikai sudėtingose situacijose, kaip šiuo atveju - dėl bendravimo tvarkos ir/ar gyvenamosios vietos nustatymo klausimu visi vaikai savarankiškos nuomonės išreikšti dar negali, nesutampa su ieškovo teiginiais dėl vaikų gebėjimo priimti tokius svarbius sprendimus, nėra pagrindas pakartotinai apklausti vaikus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymų nuostatas, nustatytas aplinkybes. Vaikų nuomonė buvo išklausyta tinkamai, kvalifikuoto specialisto, atsižvelgiant į vaikų amžių, raidą, jiems daromą įtaką, tad papildoma apklausa nebuvo būtina ir vaikų interesų neatitiktų.

53.                      Apeliantas nurodė, kad Tarnybos specialistų elgesys buvo nukreiptas išimtinai į ieškovės pozicijos palaikymą.

54.                      CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).

55.                      Konkrečiu atveju Išvadą byloje teikianti institucija - Tarnyba vykdė visas savo funkcijas tinkamai, lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose, patikrino buities sąlygas, bendravo su vaikais, pateikė išvadas, atsakė į visus užduodamus klausimus.

56.                      2020-09-11 išvadoje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų (DOK-175230) nurodyta, kad patikslinto ieškinio reikalavimams Tarnyba neprieštarauja, kad mylėti abu tėvus ir būti mylimam yra vienas iš svarbiausių vaiko poreikių. Tarnyba įvertino, kad byloje esanti medžiaga, patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į tėvų tarpusavio konfliktinius santykius; vaikai atsisako bendrauti su motina galimai dėl jų tėvo šeimos perteikiamų tendencingų neigiamų nuostatų apie motiną ir pan. Palaipsniui vykstantis neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu įsitvirtinimas gali sąlygoti ryšių su motina nutrūkimą, kas neabejotinai žaloja vaikų psichiką, taigi galima teigti, kad gyvenamoji aplinka vaikams tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų jų visapusiškam vystymuisi, o tai yra pagrindas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui ir kt. Tarnyba pabrėžė, kad įprastai tokio pobūdžio bylose nėra linkusi pritarti tokiai bendravimo tvarkai, numatančiai galimybę bendrauti kas savaitę, tačiau šioje konkrečioje byloje, įvertinus aplinkybę, kai jau vaikai yra gyvenę po savaitę pas kiekvieną iš tėvų ir esant dideliam ginčui vertinant šalių konfliktiškus santykius, taip pat vertinant lygias teises auginant vaikus, Tarnyba Ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai neprieštarauja.

57.                      Nei atsakovas V. Ū., nei jo atstovė nereiškė prašymų dėl Tarnybos išvadų patikslinimo, papildymo. Atsakovas apsiribojo tik teise užduoti klausimus Tarnybos atstovui, pateikti pastabas, tad nesant pagrindų abejoti išvadų pagrįstumu, šališkumu, teismas neturėjo pagrindo prašyti ją papildyti, patikslinti, o atsakovas šia teise nepasinaudojo, kas patvirtina, kad su išvadomis sutiko.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

58.                      Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šios sutarties 3.2; 3.3 bei 4.1 punktus.

59.                      Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punkte nustatyta, kad Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo įsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo: V. U. moka O. U. po 1500 Lt kas mėnesį iki O. U. ištekės arba gaus pajamas didesnes nei išlaikymo suma.

60.                      Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą ir nustatyti, kad šalys neteikia viena kitai tarpusavio išlaikymo dėl to, kad nuo sprendimo praėjo daug laiko, ši sąlyga yra diskriminacinio pobūdžio, atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (jam gimė dar du vaikai), o ieškovė vengia imtis priemonių, kurios užtikrintų savo geresnę materialinę padėtį. Be to, ieškovė siekdama daryti spaudimą atsakovui 2020-09-08 pasiėmė vykdomąji raštą dėl išlaikymo išieškojimo.

61.                      Ieškovė teigia, kad teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties ir dalis dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Be to, atsakovas sprendimo neskundė apeliacine tvarka, neprašė atnaujinti proceso, kas patvirtina, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos atitiko būtent jo valią, todėl nebuvo ginčijamos.

62.                      Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią.

63.                      CK 3.72 straipsnyje nustayta: “1.Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. <….>. 2. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. <...>. 5. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.<....> 11. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.“

64.                      Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, ar yra CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos teikti išlaikymą nevertino. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra visiškai darbinga ir dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos yra apie 1000 EUR/mėn., vykdo individualią veiklą. Ieškovės pajamos viršija sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytą 1700 Lt/mėn (492 Eur/mėn) sumą. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji yra nedarbinga, ar aplinkybės, kad neturi galimybės dirbti dėl to, kad kartu su atsakovu augina tris bendrus vaikus. Tačiau 2020-09-08 ieškovė teisme pasiėmė vykdomąji raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių leidžiančių preziumuoti, kad ieškovei reikalingas išlaikymas. Be to, ieškovės darbo užmokestis viršija šalių sutartą 1700 Lt/mėn. ribą.

65.                      Teisėjų kolegija tenkina atsakovo apeliacinį skundo reikalavimą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą ir nustato, kad šalys vienas kitam išlaikymo neteikia.

Dėl ataskaitų lėšų vaikų išlaikymui panaudojimą

66.                      Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę, pateikti išsamią ataskaitą apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. gruodžio 8d. nutarties pagrindu gautų iš atsakovo vaikų išlaikymui lėšų panaudojimą bei dokumentus, patvirtinančius šias išlaidas dėl to, kad laikinai nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, netenkino vaikų poreikių.

67.                      Teismai laikosi nuostatos, jog įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta ir įstatymo normomis. Įpareigojimas yra prevencinė prievartos priemonė ir įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga, šiuo atveju, vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Todėl sprendžiant dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamas lėšas gali būti panaudojamos netinkamai. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant žymiai didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). 

68.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl įpareigojimo teikti ataskaitąč. Esant priteisto 150 Eur išlaikymo dydžio sumai, kad kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas nuolatos gyvena, kad nėra racionalu apsunkinti ieškovę papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti papildomą apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo.

69.                      Duomenų, kad nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas ieškovės buvo panaudojamas ne pagal paskirtį nėra, tad atsakovo prašomas nustatyti įpareigojimas užkrautų ieškovei papildomus įpareigojimus, susijusius su laiko sąnaudomis, ypač visas išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumentų rinkimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70.                      Atsakovas teigia, kad teismas pažeisdamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas išlaidas, nors buvo tenkinti ne visi ieškovės ieškinio reikalavimai.

71.                      Spręsdamas ginčą, kilusį iš šeimos teisinių santykių, teismas nėra saistomas šalių procesiniuose dokumentuose formaliai išdėstytais prašymais dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos. Įstatymas įpareigoja teismą sprendžiant tokius ginčus imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai (CPK 376 str.), todėl tai, kad šiuo atveju teismas patikslino bendravimo su vaiku tvarką, kurios konkrečiai neprašė ieškovė, nereiškia jog teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas ir sprendė dėl byloje nepareikštų reikalavimų ar atmetė ieškinio reikalavimus.

72.                      Teismas visiškai pagrįstai remdamasis LR CPK 93 str., iš atsakovo ieškovės naudai priteisė - 3 818,52 EUR bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 75,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis + 265,17 EUR ekspertizės išlaidas 4- 3 478,35 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai).

73.                      Apeliacinės instancijos teisme skundžiamas sprendimas keičiamas iš dalies (tenkinamas priešieškinio reikalavimas dėl prievolės teikti ieškovei išlaikymą panaikinimo). Atsakovo priešieškinis buvo atmestas iš dalies (du reikalavimai iš trijų), o ieškovės ieškinys iš esmės didžiąja apimtimi buvo patenkintas. Ieškovė pateikė reikalavimus - 1. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo - patenkintas visiškai; 2. Dėl išlaikymo po 150 Eur priteisimo - patenkintas visiškai; 3. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo - 1 ir 2 p. tenkino visiškai, 3 p. tenkinamas, nustatant papildomą sąlygą su kuria ieškovė sutiko teismo posėdžio metu, 4-6 p. tenkinami visiškai, 7 p. iš dalies koreguojamas, 8-17 p. tvirtinami visiškai.

74.                      Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai, išlaidos yra proporcingos, neviršija numatytų reikalavimų, t.y. sumokėjo 75,00 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ką patvirtina DOK-291521; abi šalys sumokėjo po 442,17 EUR už atliktą byloje ekspertizę (441,95 EUR + 0,22 EUR banko mokestis už pavedimą), ką patvirtina DOK-26084 (už atliktą ekspertizę, po permokėtos sumos man, ieškovei grąžinimo, išlaidos sudaro 265,17 EUR); ieškovė patyrė 3 478,35 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ką patvirtina DOK-74839 pateikto procesinio dokumento priedai.

75.                      Šalių išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R- 85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių, kadangi byla buvo sudėtinga, pareikalavo daug advokatų darbo laiko resursų.

76.                      Atsakovas pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančias šias išlaidas 10 728,00 EUR sumai (DOK- 182363), nurodydamas, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir kt. Atsakovo advokatė nepateikė detalios ataskaitos, kokios išlaidos tenka konkretiems procesiniams veiksmams (priešiekinio reikalavimui, kuris patenkinamas), todėl apeliacinės instancijos teismas savo nuožiūra priteisia atsakovui iš ieškovės 2000 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus ieškovei iš atsakovo priteisiama 1478 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

77.                      Ieškovė pateikė dokumentus, kad už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2000 Eur. Apeliacinį skundą atmetus iš dalies, 1500 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisiama iš atsakovo. 

78.                      Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį ir sumokėjo advokatei 1600 Eur atlyginimą už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (apie 1/3 reikalavimų) atsakovui iš ieškovės priteisiama 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies  punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo V. U. apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti:

 atsakovo V. U. priešieškinį patenkinti iš dalies ir iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 patvirtintios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šios sutarties 4.1 punktą išdėstyti taip: „Šalys viena kitai išlaikymo neteikia“. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6 pastraipą ir išdėstyti taip: „Ieškovei O. U. iš atsakovo V. U. priteisti 1478,35 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.“

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. U. iš atsakovo V. U. 900 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

                                                                                                                            Andrius Ignotas

                                                                                                                            Jelena Šiškina