ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai akcinei bendrovei ,,Verpstas‘‘ dėl 2022 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, 

n u s t a t ė:  

1.       Pareiškėja VMI prie LR FM pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovės BAB „Verpstas“ kreditorių 2022-05-26 susirinkimo nutarimus šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais.   

2.       Pareiškėja VMI prie LR FM skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokamukas“. Nutartis įsiteisėjo 2022-03-22. Teismo 2022-04-26 nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš jų VMI prie FM finansinis reikalavimas 26 547,40 Eur dydžio.

3.       VMI prie FM 2022-05-11 buvo gautas administratoriaus 2022-05-11 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie 2022-05-26 šaukiamą pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame, be kitų klausimų, numatyta tvirtinti nemokumo administratoriaus atlyginimą bei bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą bei jos mokėjimo eilę ir tvarką. Pareiškėja 2022-05-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „prieš“ administratoriaus pateiktą administratoriaus atlyginimo projektą (6 darbotvarkės klausimas) ir bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir jos mokėjimo eilės tvarką (7 darbotvarkės klausimas), nesutikimo motyvai buvo išdėstyti balsavimo raštu biuletenyje. Bendrovės kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti administratoriaus pasiūlytą administratoriaus atlyginimo projektą bei bankroto administravimo išlaidų sąmatą bei jos mokėjimo eilę ir tvarką. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais nutarimais, teikia šį skundą.

4.       Administratoriaus pateiktame nutarimo projekte 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma: administratoriaus atlyginimą už administravimo paslaugą nustatyti remiantis LR Vyriausybės 2018-12-18 nutarimu Nr. 1299 ir skirti nutarime numatytus priedus, atlygį mokant proporcingai, kas mėnesį po 500 Eur (+PVM). ,,Už‘‘ pateiktą nutarimo projektą balsavo balsavo 42,13 procentų dalyvavusių kreditorių, ,,prieš“ – 30,86 procentų. 

5.       Pažymėtina, kad atlyginimas administratoriui nėra mokamas savaime už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais. Bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bendrovės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratoriaus, kaip ir bet kurio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos dėti didžiausias pastangas ir siekti geriausių rezultatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-450/2021).

6.       JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Šiuo atveju, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas 3 741,28 Eur dydžio bazinis atlygis nemokumo administratoriui už bankroto proceso administravimą. JANĮ 77 straipsnio 4 punkte numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Pažymėtina, kad nutarimo projekto dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos nemokumo administratorius bendrovės 2022-05-26 kreditorių susirinkimui neteikė. Taigi, kreditorių susirinkimas gali nustatyti tik bazinio atlygio išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką, tačiau ne nustatyti patį atlyginimą.

7.       JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą. Aptartas teisinis reguliavimas taip pat rodo, kad nemokumo administratoriaus bazinį atlygį nustato teismas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas taip pat sprendžia dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo. Šiuo atveju įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi bazinis atlygis nemokumo administratorei nustatytas 3741,28 Eur. Tai reiškia, kad keisti Šiaulių apygardos teismo nutartimi nemokumo administratoriui nustatytą bazinį atlyginimą galima tik laikantis specialios tvarkos, t. y. prašymą teikiant teismui. Kreditorių susirinkimas neįgaliotas keisti nemokumo administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio.

8.       JANĮ 73 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, jog kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos. JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų (JANĮ 77 straipsnio 6 dalis) ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Kintamasis atlygis apskaičiuojamas tik tada, kai jau yra žinomos gautos bankroto proceso pajamos (JANĮ 77 straipsnio 6 dalis) ir išmokamas tik tuomet, kai yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis).

9.       Taigi, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią neįeina kintamojo atlygio nustatymas bei bazinio atlygio mokėjimo tvarką ir kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas neįgaliotas keisti nemokumo administratoriaus nustatyto atlyginimo dydžio (Klaipėdos apygardos Teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-513-253/2021, Kauno apygardos teismo 2021-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1114-924/2021).

10.       BAB „Verpstas“ 2022-05-26 vykusio kreditorių susirinkimo 6-ojo darbotvarkės klausimo nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta skirti administratoriaus atlyginimą už administravimo paslaugą remiantis LR Vyriausybės 2018-12-18 nutarimu Nr. 1299 ir skirti nutarime numatytus priedus, atlygį mokant proporcingai, kas mėnesį po 500 Eur +PVM yra prieštaraujantis aptartam JANĮ teisiniam reguliavimui, ir turi būti panaikintas.

11.       Administratoriaus pateiktame nutarimo projekte 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma: 7.1 patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos (be nemokumo administratoriaus atlyginimo) 9500,00 Eur (plius PVM); 7.2. nustatyti sekančią administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką: ūkio išlaidos, turto saugojimo bei buhalterinė apskaita pagal jas pagrindžiančius apskaitos dokumentus; atlyginimo administratoriui mokėjimas; einamųjų mokesčių mokėjimas pagal galiojančius įstatymus ir kitus norminius aktus; už juridines paslaugas pagal su juristu (advokatu) pasirašytą pavedimo sutarties (pavedimo orderio) sąlygas. ,,Už‘‘ tokio dydžio administravimo išlaidas bei jų mokėjimo eilę ir tvarką balsavo 64,40 procento dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 8,59 procento.

12.       Pareiškėja nepritarė šiam projektui ir siūlė: „šio klausimo svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorių pateikti administravimo išlaidų sąmatą, paskirstytą pagal išlaidų paskirtį su išlaidų apskaičiavimu, pagrįstu numatomais atlikti veiksmais ir įkainiais. Į nutarimo projektą įtraukti nuostatą: bankroto proceso išlaidos turi būti pagrįstos buhalteriniais dokumentais. Klausimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, teikti svarstyti kitame kreditorių susirinkime.“

13.       Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui, juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos, turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos, turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos, bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos, pašto, ryšių, organizacinės išlaidos ir kt. JANĮ 75 straipsnio 2 punkte reglamentuota, kad kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, tvirtina ir keičia bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą.

14.       Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-219/2018).

15.       Nepaisant to, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Taigi, administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Tvirtintinas bankroto administravimo išlaidų dydis negali būti grindžiamas spėjimais ar aplinkybėmis, kurių faktiškai nėra. Be to, jei nutarime bus nustatyti nekonkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai (pvz., pagal faktą), tai gali sukelti teisinį neaiškumą bei užvilkinti bankroto procesą dėl galimai kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4581-794/2016, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-782-569/2018).

16.       Pagal JANĮ 75 straipsnį, paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

17.       Taigi, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, o kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020; 2019 m. vasario 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58- 611/2018).

18.       JANĮ 75 straipsnio 1 bei 2 punkte reglamentuota, kad kreditorių susirinkimui turi būti pateikta administravimo išlaidų sąmata ir prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai, detalizuotas išlaidų būtinumas bei pagrįstumas. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 str. 2 d.). JANĮ nuostatos neapibrėžia orientacinių administravimo išlaidų dydžių, išskyrus atlygį administratoriui, todėl įstatymo leidėjas administravimo išlaidų dydžio nustatymą priskyrė kreditorių susirinkimo diskrecijai.

19.       Pareiškėja nesutinka su administratoriaus pateikta bankroto administravimo išlaidų sąmata, kadangi šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo administratorius nepagrindė (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Administratorius, pasiūlydamas nustatyti 9 500 Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, bendrovės nemokumo proceso administravimo išlaidų sąmatą, šio planuojamo išlaidų dydžio konkrečiai nepagrindė. BAB ,,Verpstas‘‘ nemokumo administratorius, rengdamas nutarimo projektą 7-uoju darbotvarkės klausimu, nesivadovavo JANĮ 75 straipsnio nuostatomis bei kreditorių susirinkimui pateikė nutarimo projektą, kuriame pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, nepagrįsta skaičiavimais, nepateikta konkreti bankroto proceso administravimo išlaidų, numatytų JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose, detalizacija, skaičiavimas bei pagrindimas, administravimo išlaidų projektas neįrodo ir administratoriaus prašomos patvirtinti sąmatos visam bankroto procesui objektyvaus poreikio ir būtinumo.

20.       Administravimo išlaidų sąmatoje išskirtos atitinkamų išlaidų grupės (ūkio išlaidos, turto saugojimo, buhalterinės apskaitos, teisinių paslaugų atlikimo, tačiau bendra sąmatos suma (9 500 Eur neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio) neišskaidyta pagal šių išlaidų grupes, nenurodyta, kaip ji apskaičiuota, nors toks reikalavimas numatytas JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje. Abstrakčiai nurodyti planuojami atlikti veiksmai, kuriems bus reikalingos lėšos, neatskleidžia planuojamų išlaidų dydžio ir būtinumo. Pavyzddžiui administratoriaus pateiktoje administravimo išlaidų sąmatoje, nurodoma, kad bus reikalingos juridinės paslaugos, tačiau kreditoriams neteikiama jokia informacija, ar išvis administratorius ketina kam nors reikšti ieškinius, ginčyti sandorius ir pan.

21.       Informacijoje apie įmonę, detalizuojant lėšų panaudojimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nurodyta, kad buvo periimtos bendrovės banko sąskaitoje buvusios lėšos 145,00 Eur bei gauta iš debitorių 373,90 Eur suma. Kaip nurodoma ataskaitoje, šios lėšos panaudotos apmokėti patirtas išlaidas VĮ „Registrų centras“ už bendrovės statuso keitimą, VĮ „Regitra“ už pažymos išdavimą, transporto, buhalterinės apskaitos, kopijavimo ir kitoms išlaidoms. Nors pagal JANĮ 75 straipsnio 1 dalį į bankroto administravimo sąmatą turi būti įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos, tačiau šios išlaidos į patvirtintą išlaidų sąmatą nebuvo įtrauktos, patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai kreditorių susirinkimui taip pat nepateikti.

22.       Į sąmatą, kurioje nurodytas numatomas sąmatos dydis 9 500 Eur (plius PVM), nėra įtrauktas bazinis atlygis administratoriui, kurį nustatė teismas, nors ši suma, vadovaujantis JANĮ 73 str. 2 d. 1 p., turėjo būti įtraukta į administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina, kad informacijoje apie įmonę, teiktoje pirmajam kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorius yra nurodęs, kad preliminarūs bendrovės archyvo sutvarkymo kaštai bus 5500 Eur, tačiau pateiktoje sąmatoje šios lėšos taip pat nėra įtrauktos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorius VMI prie FM, pateikdamas savo balsavimo raštu biuletenį siūlė: „kadangi gauto archyvavimo paslaugos teikimo pasiūlymo sąmata yra didelė, įpareigoti nemokumo administratorių apklausti daugiau šios paslaugos tiekėjų bei atrinkti mažiausią kainą pasiūliusį paslaugos tiekėją“.

23.       Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad iš nemokumo administratoriaus pateiktos administravimo išlaidos sąmatos struktūros net nėra aišku, kokios tiksliai išlaidos negalėtų viršyti nustatyto bendro dydžio 9 500 Eur (plius PVM), JANĮ 75 str. 4 d. Nemokumo administratorius neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, todėl 2022-05-26 sprendimas dėl bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priimtas nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnio 1, 2 dalys), neatitinka bendrovės kreditorių interesų, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl skundžiamas nutarimas, išdėstytas 2022-05-26 kreditorių susirinkimo protokole, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

24.       JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėja bendrovės kreditorių 2022-05-26 susirinkimo protokolą gavo 2022-05-13, todėl nutarimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo minėto protokolo registracijos VMI prie FM dienos ir nėra praleistas.

25.       Suinteresuotas asmuo BAB ,,Verpstas‘‘ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti 665,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022-05-26 įvyko pirmasis BAB ,,Verpstas‘‘ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta spręsti 13 klausimų. Visi kreditorių susirinkime svarstyti klausimai buvo priimti kreditorių nutarimais, vienintelis kreditorius VMI nesutiko su 2022-05-26 kreditorių susirinkimo 6 – uoju ir 7 – uoju klausimu, todėl pateikė skundą, kuris yra nepagrįstas ir atmestinas.  

26.       Pareiškėjas siekia savo valią primesti kitiems kreditoriams bei panaikinti jai vienai netinkamus nutarimus, kurie yra atitinkantys kreditorių valią, interesus ir pan., tokiu būdu siekiama ją pakeisti. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus. Vien pareiškėjo nenoras sutikti su kitų kreditorių išreikšta valia nesudaro pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą.

27.       Pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog administratoriaus atlyginimas turi būti protingas, nepažeidžiantis kreditorių interesų, t. y. turi būti siekiama administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

28.       Pasisakant dėl kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus pažymėtina, kad: a) kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis); b) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (JANĮ 77 straipsnio 5 dalis); c) galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

29.       Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022)

30.       Šiuo atveju kreditorių susirinkimo dauguma buvo priimtas ginčijamas sprendimas (nutarimas), vadinasi didžioji dauguma kreditorių pritarė, jog kreditorių susirinkime patvirtinta tvarka kreditorių teises užtikrina. Pareiškėjas teigė, jog šeštasis kreditorių susirinkimo nutarimas yra naikintinas tuo pagrindu, jog neva jis prieštarauja imperatyviems norminiams teisės aktų reikalavimas. Visgi, iš aukščiau pateiktos teismų suformuotos praktikos bei norminių teisės aktų reikalavimų matyti, kad imperatyvūs norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, nes kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl priedų skyrimo nemokumo (bankroto) administratoriui ir tai nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti norminių teisės aktų  reikalavimai.

31.       Be to, pareiškėjas nurodydamas, kad buvo pažeisti imperatyvūs norminių teisės aktų reikalavimai, iš esmės klaidingai nurodo norminių teisės aktų reikalavimus ir nemokumo administratoriaus atlygio rūšį, dėl kurios buvo balsuojama. Pareiškėjas, cituodamas norminius teisės aktus ir akcentuodamas neva norminių teisės aktų pažeidimą, akcentuoja bazinį bankroto administratoriaus atlygį, tačiau 6 – uoju kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas ir/ar pakeistas ne teismo patvirtintas nemokumo administratoriaus atlyginimas, o patvirtintas priedo skyrimas prie paskirto ir patvirtinto bazinio nemokumo administratoriaus atlyginimo. Akivaizdu, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisėti ir jais siekiama paneigti kreditorių surinkimo išreikštą valią. Kreditoriai, balsuodami už 6 – ajį kreditorių susirinkimo nutarimą, nutarė skirti bankroto administratoriui skatinimo pobūdžio priemoką, o ne keisti patvirtintą bazinio atlygio dydį.

32.       Pareiškėjo skundo teiginiai ties šeštuoju kreditorių susirinkimo nutarimu ne tik kad prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis, yra objektyviai nepagrįsti ir neteisingi, tačiau iš esmės prieštaraujantys ir norminių teisės aktų reikalavimams. Tenkinus pareiškėjo skundą, bus prioretizuoti vieno kreditoriaus interesai ir pozicija, taip paneigiant tiek kreditorių susirinkimo valios išraišką, tiek ir pažeidžiant norminius teisės aktų reikalavimus.

33.       Septintasis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas didele kreditorių balsų dauguma, jo panaikinti taip pat nėra pagrindo. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ pakeitė iki tol galiojusį Įmonių bankroto įstatymą, administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas pakito, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika.

34.       JANĮ 73 straipsnio 2 dalis numato, kas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidas.   Administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016). 

35.       Iš teismų praktikoje suformuotų kriterijų yra nustatoma, kad kreditorių surinkimo septintuoju nutarimu nėra pažeisti jokie kriterijai ir/ar reikalavimai, kurių pagrindu būtų galima pripažinti nutarimą nepagrįstu ar neteisėtu. Akivaizdu, kad kreditorių turtiniams interesams nebuvo padaryta žala, kadangi jie patys balsų dauguma sutiko ir patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Pakartotinai pažymėtina, jog irgi vėl priimtas nutarimas neatitiko tik vieno kreditoriaus (pareiškėjos) interesų, kadangi ji tik vienintelė teikė skundą dėl septintojo kreditorių susirinkimo punkto.

36.       Ginčydama šį kreditorių susirinkimo nutarimą, pareiškėja nurodo tik deklaratyvius teiginius, kurie nėra grindžiami nei norminių teisės aktų reikalavimais, nei objektyviais duomenimis ar aplinkybėmis. Pareiškėja teikia tik savo deklaratyvius pasvarstymus ir nuomonę, ką turėjo neva pateikti nemokumo administratorius,tačiau nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie grindžia jos deklaratyvius teiginius. Pareiškėja tik konstatuoja, jog neva išlaidų sąmata turėtų būti mažesnė, tačiau neteikia jokių duomenų, kurie tai patvirtintų ir pan. Bankroto administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė maksimaliai tai dienai turėtą bei JANĮ nuostatomis numatytą informaciją. Juo labiau, administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, todėl yra tam tikru aspektu teikiama ir abstrakčiai, kadangi nėra įmanoma pirmajam kreditoriui susirinkimui pateikti visus jau tikslius ir objektyvius duomenis, nes bankroto procedūra yra tik pradedama vykdyti, objektyvūs duomenys yra dar tik renkami ir pan.

37.       Be to, šiuo atveju yra susidurta su išimtiniu atveju, t.y. įmonė veikia nuo 1924 m., todėl juridinis asmuo yra sukaupęs daug apskaitos ir kitų duomenų, kuriuos reikia saugoti, peržiūrėti ir pan. Tai ne tik didina laiko, tačiau ir finansines sąnaudas. Vien archyvo paslaugos gali kainuoti 5 500 Eur. Be to, atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai siekia daugiau kaip 300 000 Eur, o šiuo metu patvirtintų kreditorių skaičius yra 54, todėl administravimo darbų apimtis yra didelė. Vien pateikti pranešimus kreditoriams, organizuoti kreditorių susirinkimus ir pan. užima papildomą laiką, sąnaudas ir panašiai. Vien šiuo metu jau yra daugiau nei 60 dėžių atsakovo dokumentų, kurias reikės perduoti, tinkamai saugoti ir sutvarkyti. Visi šie dokumentai, kurių apimtis maždaug sudaro du sunkvežimius, yra saugomi bankroto administratoriaus patalpose. Tai ne tik ypatingai sudėtinga, riboja bankroto administratorių, tačiau sudaro ypatingai dideles saugojimo ir kitas išlaidas. Tokį didelį kiekį dokumentų būtina sukrauti ir pervežti į bankroto administratoriaus patalpas, nes įmonė savo patalpų neturi. Akivaizdu, kad tai proporcingai įtakoja ir administravimo išlaidų sąmatą.

38.       Darbų apimtys yra didelės ir jos galimai dar gali padidėti, nes įmonė veiklą vykdė ypatingai ilgai, turi daug ir didelių kreditorinių įsipareigojimų, todėl tai nėra paprasta ir daug laiko nereikalaujanti bankroto procedūra. Visos šios aplinkybės bei objektyvūs duomenys, kurie yra žinomi bankroto procedūros pradžioje, buvo nurodyti 2022 m. gegužės 11 d. bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 1. Todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad  administravimo išlaidų sąmata nėra detalizuota. Tiek, kiek leidžia bankroto administratoriui turima informacijos ir jau atliktų darbų apimtis, jis pateikė ir nurodė administratoriaus išlaidų sąmatą. Šioje stadijoje negalima reikalauti ypatingo tikslumo ir konkretumo, kaip to reikalauja pareiškėjas savo skunde, nes bankroto administratorius negali visko numatyti ir nurodyti į ateitį. Tai objektyviai nei tikslingai, nei įmanoma.

39.       Kreditorių susirinkimui, kuris patvirtino skundžiamą nutarimą, administratoriaus išlaidų sąmata buvo tinkamai detalizuota, pateikta pakankamai argumentų ir pan., kadangi kreditorių susirinkimas balsavo už skundžiamą nutarimą. Pareiškėja nepateikė jokių svarbių ir objektyvių argumentų, kurie leistų paneigti kreditorių susirinkimo valią ir panaikinti septintąjį kreditorių susirinkimo nutarimą. Vien pareiškėjo, kuris yra vienas iš kreditorių, nesutikimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.

40.       Juridinių asmenų nemokumo procese kreditoriai turi individualias ir kolektyvines teises. Individualias teises (JANĮ 43 straipsnis) kreditoriai įgyvendina savarankiškai, jų įgyvendinimo nederindami su kitais kreditoriais. Kolektyvines teises (JANĮ 44 straipsnis) kreditoriai įgyvendina kartu su kitais kreditoriais, koordinuodami jų įgyvendinimą kreditorių susirinkime ir (ar) kreditorių komitete. Tai reiškia, kad tam tikros kreditorių teisės gali būti įgyvendinamos individualiai, tačiau kai kurių jų teisių įgyvendinimas, atsižvelgiant į jų pobūdį ir reikšmę nemokumo procese, turi būti derinamas su kitais kreditoriais. Koordinuotas kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas sudaro galimybes priimti bendrus sprendimus juridinio asmens nemokumo procese, taip suderinant tarpusavyje kreditorių interesus ir spręsti dėl esminių nemokumo proceso klausimų. Efektyvus kreditorių įtraukimas į sprendimų priėmimą nemokumo procese yra susijęs su veiksmingo nemokumo proceso tikslu (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir kreditorių lygiateisiškumo principu (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas).

41.       Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai nepažeidžia norminių teisės aktų reikalavimų, yra teisėti bei pagrįsti, todėl pagrindo jų naikinti nėra. Šiuo pagrindu pareiškėjo skundas yra atmestinas pilna apimtimi.

Skundas tenkintinas.

42.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 26 d. vyko bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Verpstas‘‘ kreditorių susirinkimas. Administratoriaus pateiktame nutarimo projekte 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma: administratoriaus atlyginimą už administravimo paslaugą nustatyti remiantis LR Vyriausybės 2018-12-18 nutarimu Nr. 1299 ir skirti nutarime numatytus priedus, atlygį mokant proporcingai, kas mėnesį po 500 Eur (+PVM). ,,Už‘‘ pateiktą nutarimo projektą balsavo balsavo 42,13 procentų dalyvavusių kreditorių, ,,prieš“ – 30,86 procentų.

43.       Administratoriaus pateiktame nutarimo projekte 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma: 7.1 patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos (be nemokumo administratoriaus atlyginimo) 9500,00 Eur (plius PVM); 7.2. nustatyti sekančią administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką: ūkio išlaidos, turto saugojimo bei buhalterinė apskaita pagal jas pagrindžiančius apskaitos dokumentus; atlyginimo administratoriui mokėjimas; einamųjų mokesčių mokėjimas pagal galiojančius įstatymus ir kitus norminius aktus; už juridines paslaugas pagal su juristu (advokatu) pasirašytą pavedimo sutarties (pavedimo orderio) sąlygas. ,,Už‘‘ tokio dydžio administravimo išlaidas bei jų mokėjimo eilę ir tvarką balsavo 64,40 procento dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 8,59 procento. Pareiškėja VMI prie LR FM su šiais kreditorių susirinkimo nutarimais nesutinka ir prašo juos panaikinti.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (dabar – JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012, kt.).

45.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

46.       Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

47.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta administratoriaus atlyginimą už administravimo paslaugą nustatyti remiantis LR Vyriausybės 2018-12-18 nutarimu Nr. 1299 ir skirti nutarime numatytus priedus, atlygį mokant proporcingai, kas mėnesį po 500 Eur (+PVM). Pareiškėja su šiuo nutarimu nesutinka, nes pagal JANĮ nuostatas bazinį nemokumo administratoriaus atlyginimą nustato bei keičia teismas, o ne kreditorių susirinkimas, kintamoji administratoriaus atlyginimo dalis yra siejama su veiklos rezultatais ir nustatoma, tvirtinant galutinę ataskaitą. Suinteresuoto asmens atstovas nemokumo administratorius su tokiu reikalavimu nesutinka ir nurodė, kad šiuo atveju imperatyvūs norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, nes kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl priedų skyrimo nemokumo (bankroto) administratoriui, be to, 6 – uoju kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas ir/ar pakeistas ne teismo patvirtintas nemokumo administratoriaus bazinis atlyginimas, o patvirtintas priedo skyrimas prie paskirto ir patvirtinto bazinio nemokumo administratoriaus atlyginimo.

48.       JANĮ 77 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (2 dalis). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (4 dalis). Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (5 dalis).

49.       Iš kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu matyti, kad nutarimas yra priimtas dėl kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus. Kad nutarimas yra priimtas dėl kitamosios nemokumo administratoriaus atlygio dalies, teigia bankrutuojančią bendrovę atstovaujantis nemokumo administratorius, be to, dėl bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą šiame bankroto procese teismas jau yra nustatęs Šiaulių apygardos 2022 m. kovo 10 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo AB ,,Verpstas‘‘ (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

50.       JANĮ nuostatos reglamentuoja, kaip ir kada yra apskaičiuojamas kintamasis atlyginis nemokumo administratoriui. JANĮ 73 straipsnio 4 dalis numato, kad kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos. JANĮ 77 straipsnio 5 dalis numato, kad kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas (šio straipsnio 6 dalis). Į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos, skirtos žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti, nėra įtraukiamos į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus skaičiavimą (šio straipsnio 7 dalis). JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, jog galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma.

51.       Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo kintamasis atlygis nemokumo administratoriui turi būti išmokamas kiekvieną mėnesį po 500 Eur (+PVM). Visų pirma, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kintamasis atlygis turi būti paskaičiuotas tik rengiant galutinę bankroto ataskaitą, kai jau yra galimybė įvertinti bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą, o ne bankroto proceso pradžioje. Iš priimto nutarimo nėra aišku, kaip buvo paskaičiuotas kintamasis atlygis, jei dar nėra aiškios nei gautos pajamos, nei visos adminitsravimo išlaidos bankroto procese. Nutarimu numatytas kintamojo atlygio mokėjimas nemokumo administratoriui kas mėnesį po 500 Eur nepagrįstas jokiais paskaičiavimais, kurie numatyti LR Vyriausybės 2018-12-18 nutarimu Nr. 1299. Nutarimu nustatyta kintamojo atlygio dalis administratoriui yra deklaratyvi, nepagrįsta ir paskaičiavimais, numatytais kituose teisės aktuose, todėl prieštarauja aukšiau nurodytoms imperatyvioms Juridinių asmenų nemokumo įstatymo teisės normoms.  

52.       Nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismui nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimai yra panaikinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). JANĮ 55 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. 

53.       Suinteresuotas asmuo BAB ,,Verpstas‘‘ nurodė, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimo dauguma buvo priimtas ginčijamas sprendimas (nutarimas), vadinasi didžioji dauguma kreditorių pritarė, jog kreditorių susirinkime patvirtinta tvarka kreditorių teises užtikrina, o imperatyvūs norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, nes kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl priedų skyrimo nemokumo (bankroto) administratoriui ir tai nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimai. Tačiau teismas daro išvadą, kad tokie suinteresuoto asmens argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Nors kreditorių susirinkime dauguma kreditorių ir balsavo už tokį nutarimą, ši aplinkybė nepaneigia tokio nutarimo prieštaravimo JANĮ nurodytoms imperatyvioms teisės normoms, todėl 2022-05-26 BAB ,,Verpstas‘‘ kreditorių susirinkimo nutarimas šeštuoju darbotvarkės klausimu naikintinas.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

54.       Pareiškėja ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta: 7.1 patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos (be nemokumo administratoriaus atlyginimo) 9500,00 Eur (plius PVM); 7.2. nustatyti sekančią administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką: ūkio išlaidos, turto saugojimo bei buhalterinė apskaita pagal jas pagrindžiančius apskaitos dokumentus; atlyginimo administratoriui mokėjimas; einamųjų mokesčių mokėjimas pagal galiojančius įstatymus ir kitus norminius aktus; už juridines paslaugas pagal su juristu (advokatu) pasirašytą pavedimo sutarties (pavedimo orderio) sąlygas.

55.       Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su administratoriaus pateikta bankroto administravimo išlaidų sąmata, kadangi šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo administratorius nepagrindė (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis), administratorius, pasiūlydamas nustatyti 9 500 Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, bendrovės nemokumo proceso administravimo išlaidų sąmatą, šio planuojamo išlaidų dydžio konkrečiai nepagrindė, susirinkimui pateikė nutarimo projektą, kuriame pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, nepagrįsta skaičiavimais, nepateikta konkreti bankroto proceso administravimo išlaidų, numatytų JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose, detalizacija, skaičiavimas bei pagrindimas, sąmata neišskaidyta pagal šių išlaidų grupes, nenurodyta, kaip ji apskaičiuota, abstrakčiai nurodyti planuojami atlikti veiksmai, kuriems bus reikalingos lėšos, neatskleidžia planuojamų išlaidų dydžio ir būtinumo, patirtos bankroro administravimo išlaidos į patvirtintą išlaidų sąmatą nebuvo įtrauktos, patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai kreditorių susirinkimui taip pat nepateikti. 

56.       Suinteresuotas asmuo BAB ,,Verpstas’’ su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiko ir nurodė, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, todėl yra tam tikru aspektu teikiama ir abstrakčiai, kadangi nėra įmanoma pirmajam kreditoriui susirinkimui pateikti visus jau tikslius ir objektyvius duomenis, nes bankroto procedūra yra tik pradedama vykdyti, objektyvūs duomenys yra dar tik renkami ir pan. Taip pat nurodė, kad juridinis asmuo yra sukaupęs daug apskaitos ir kitų duomenų, kuriuos reikia saugoti, peržiūrėti, tai didina laiko, finansines sąnaudas, įmonės kreditoriniai įsipareigojimai siekia daugiau kaip 300 000 Eur, o šiuo metu patvirtintų kreditorių skaičius yra 54, todėl administravimo darbų apimtis yra didelė, nes įmonė veiklą vykdė ypatingai ilgai.

57.       Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

58.       75 straipsnio 1 dalis numato, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nemokumo administratorius į prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą neįtraukė pradinių turėtų administravmo išlaidų, nors privalėjo tą padaryti. Nors iš bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad kai kurie pirminiai bankroto procedūrų veiksmai atlikti, tačiau nėra duomenų apie patirtas išlaidas.

59.       JANĮ 75 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Administratorius turi pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įrodinėjimo pareiga visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui.

60.       Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad šioje bankroto proceso stadijoje nėra galimybės tiksliai nurodyti administravimo išlaidų poreikio, tačiau vien suintersuoto asmens teiginiai, kad bankroto procese atliekamų funkcijų apimtis bus didelė, nepagrindžia administravimo išlaidų būtinumo. Sutiktina su pareiškėja, kad nepateikta konkreti bankroto proceso administravimo išlaidų, numatytų JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose, detalizacija, skaičiavimas bei pagrindimas, sąmata neišskaidyta pagal šių išlaidų grupes, nenurodyta, kaip ji apskaičiuota. Nemokumo administratorius pateikė tik komercinį pasiūlymą dėl archyvinių dokumentų sytvarkymo iš vienos įmonės, tačiau vienas užklausimas akivaizdu, kad neįrodo, jog planuojamos archyvavimo išlaidos gali siekti 5500 Eur. Duomenų apie kitų išlaidų pagrindimą, išskyrus abstrakčius administratoriaus planuojamus atlikti veiksmus, nėra.

61.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors kreditorių susirinkime dauguma kreditorių ir balsavo už tokį nutarimą, teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu prieštarauja JANĮ nurodytoms imperatyvioms teisės normoms, todėl 2022-05-26 BAB ,,Verpstas‘‘ kreditorių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu naikintinas.

62.       Kadangi skundas tenkinamas, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, priteisti suintersuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškimą tenkinti, panaikinti bankruotuojančios akcinės bendrovės ,,Verpstas‘‘ kreditorių 2022-05-26 susirinkimo nutarimus šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė