Civilinė byla Nr. e2-404-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas viešosios įstaigos „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naspera“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo.
Nemokumo administratorė teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sušaukė kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukė klausimą dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai. Kreditorių susirinkimas įvyko 2024 m. lapkričio 13 d., tačiau nutarimo priėmimui neužteko kreditorių balsų, didžiausiam kreditoriui atsisakius balsuoti. Dėl šios priežasties nemokumo administratorė pateikė galutinę bankroto ataskaitą, pasirašytą tik nemokumo administratorės ir prašė teismo ją patvirtinti. Nurodė, kad lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti nebuvo skirta, bendrovės bankroto proceso metu joks turtas nebuvo nurašytas, todėl objektyviai negali būti pateikti jo nurašymo, likvidavimo ar perdavimo aktai. Nemokumo administratorė prašė patvirtinti galutinę bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Naspera“ bankroto proceso ataskaitą ir priimti sprendimą dėl BUAB „Naspera“ pabaigos.
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir prašė teismo: 1) panaikinti LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2 ir 3 darbotvarkės klausimais ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ balsavimą jos pasiūlytos darbotvarkės 2, 3, 4 ir 5 klausimais, protokole nurodant tokius nutarimus: „1) patvirtinti BUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę pagal kreditorės VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pasiūlymą: dėl BUAB „Naspera“ įkeisto turto perėmimo iš bendrovės valdymo organų apskaitymo ir informacijos apie turtą pateikimo kreditoriams; dėl neparduoto įkeisto ir neįkeisto BUAB „Naspera“ turto panaudojimo; dėl likusio įkeisto ir neįkeisto turto (pagal sąrašą) pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; 2) įpareigoti nemokumo administratorę pateikti kreditorių susirinkimui pagal 2016 m. balandžio 26 d. pareikštinio įkeitimo (identifikavimo kodas 20220160024483) sandorį BUAB „Naspera“ priklausančio turto sąrašą su įkeitimo kainomis (vertėmis); 3) pardavinėti iš viešųjų varžytinių likusį BUAB „Naspera“ neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą kartu pagal kreditorės VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pasiūlymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi kreditorės skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime, kurio nutarimus skundžia pareiškėja, susirinkimo darbotvarkės klausimais raštu pasisakė kreditoriai, kurių balsų verčių suma iš viso yra 19 869,93 Eur ir tai sudaro 91,61 proc. visų BUAB „Naspera“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, taigi kvorumas kreditorių susirinkime buvo. Atitinkamai, teismas sprendė, kad skundžiami nutarimai šiuo aspektu yra teisėti ir nėra procedūrinių pagrindų jiems naikinti. Teismas taip pat nustatė, kad ,,prieš“ skundžiamą nutarimą 2 klausimu balsavo 92 proc., o ,,už“ 3 skundžiamą nutarimą balsavo 8 proc., ,,prieš“ balsų nebuvo.
Teismas pažymėjo, kad BUAB ,,Naspera“ kreditorių susirinkimo protokoliniame įraše Nr. 11 nurodyta papildoma informacija, jog kreditorės VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pateiktame balsavimo biuletenyje įrašyta pastaba, kad kreditorė VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba balsuoja ,,prieš“ susirinkimo darbotvarkės tvirtinimą ir siūlo patvirtinti savo pasiūlytą susirinkimo darbotvarkę, įtraukiant papildomus nutarimo projektus. Nemokumo administratorė nurodė pastabą, kad kreditorės pasiūlytoje darbotvarkėje yra įtraukti ne papildomi esamos darbotvarkės klausimų nutarimo projektai, o visiškai nauji darbotvarkės klausimai; taip pat įrašyta, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 51 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius neprieštarauja; kadangi susirinkime nedalyvavo visi kreditoriai ir neišreiškė valios, todėl kreditorių susirinkimas neturėjo teisės svarstyti ir priimti sprendimų dėl kreditorės naujai pasiūlytų darbotvarkės klausimų.
Teismas, įvertinęs su 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimu susijusius dokumentus, nurodė, kad susirinkimo protokolas buvo surašytas tinkamai.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundu prašomi patvirtinti sprendimai darbotvarkėje nenurodytais klausimais yra objektyviai neįvykdomi, kadangi bendrovės turtas yra parduotas, o su turto pardavimu susiję ginčai yra išspręsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorė VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2 ir 3 darbotvarkės klausimais ir patvirtinti balsavimą VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pasiūlytos darbotvarkės 2, 3, 4, 5 klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neįvertino, kad JANĮ 55 straipsnio 6 punkto norma šiuo atveju neužkirto kelio pareiškėjai siūlyti savo darbotvarkės kreditorių susirinkime ir pareiškėja pagrįstai pasiūlė ne keisti, o nustatyti naują kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
1.2. Administratorė be jokio pagrindo neužprotokolavo pareiškėjo balsavimo 2 ir kitais darbotvarkės klausimais, t. y. ginčo protokole nepaminėjo, kad pareiškėja teikė savo susirinkimo darbotvarkės siūlymą ir balsavo už savo pasiūlytos darbotvarkės patvirtinimą. Kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole pagal kreditorių balsavimo dokumentus. Administratorė privalėjo surašyti į susirinkimo protokolą nutarimus taip, kaip už juos balsavo įmonės kreditoriai. Teismas nepasisakė dėl kreditorės skundo argumentų, kad JANĮ nėra numatyta administratoriui teisė cenzūruoti kreditorių balsavimą. Administratorė sistemingai pažeidžia JANĮ įtvirtintas teises pareiškėjai teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę.
1.3. 2024 m. spalio 29 d. administratorė informavo kreditorius apie 2024 m. lapkričio 13 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, taip palikdama tik minimalų laiką susirinkimui pasiruošti. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 4 d. raštu pasiūlė įtraukti į darbotvarkę klausimus su nutarimo projektais, tačiau administratorė nepateikė siūlomos susirinkimo darbotvarkės ir nutarimų projektų kitiems kreditoriams susipažinti.
1.4. Administratorė melagingai įrašė, kad pareiškėja jokiais susitarimo klausimais nebalsavo. Pareiškėja balsavo pagal savo pateiktą balsavimo raštu biuletenį.
1.5. Teismas nesprendė pareiškėjos argumentų ir neanalizavo, ar bankrutuojanti įmonė turi turto, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai yra neįvykdomi. Pareiškėja parengė likusio įmonės neparduoto ir įkeisto turto sąrašą 2023 m. gruodžio 21 d., tačiau šis turtas nėra nurodytas jokiose nemokumo administratorės ataskaitose ir sąrašuose. Duomenys apie bendrovei priklausantys turtą yra bylos medžiagoje.
BUAB „Naspera“, atstovaujama nemokumo administratorės, su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1.6. Ginčai dėl bendrovės turto yra išspręsti bylą nagrinėjančio teismo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 buvo patvirtinta ilgalaikio turto pardavimo tvarka ir kaina pagal administratorės pateiktą nutarimo projektą, dėl kito turto pardavimo tvarkos buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024. Trumpalaikis turtas buvo parduotas pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintą turto pardavimo tvarką.
1.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimų dėl kreditoriaus pasiūlytos naujos darbotvarkės.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo objekto
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Kreditorė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia dvejomis argumentų grupėmis: pirma, teigia, kad pareiškėja turėjo teisę kreditorių susirinkimui teikti savo naują darbotvarkę ir dėl jos balsuoti; antra, kreditorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos prašomi patvirtinti sprendimai darbotvarkėje nenurodytais klausimais yra objektyviai neįvykdomi. Dėl šių argumentų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisako toliau.
Dėl ginčo esmės
Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
Kreditorė atskirajame skunde teigia, kad buvo pažeista balsavimo pagal pasiūlytą darbotvarkę tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie kreditorės argumentai susiję su esminiais procedūriniais pažeidimais, kurie galėjo nulemti neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimo turinį.
JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato kreditoriams teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Kreditorių susirinkimo darbotvarkė ir siūlomi klausimų sprendimų projektai yra būtini nurodyti pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą (JANĮ 47 straipsnio 5 dalis). JANĮ detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, taip pat ir alternatyvių nutarimų projektų, siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos.
Pagal JANĮ 51 straipsnio 6 dalį, kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo, yra išaiškinęs, kad tokiu būdu užtikrinama, jog kreditoriai galėtų iš anksto tinkamai pasirengti kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų svarstymui ir susirinkime nebūtų nagrinėjami klausimai, kurių svarstymui kreditoriai nebūtų pasiruošę. Šios taisyklės išimtis, kai kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dienotvarkėje nenustatytu klausimu, siejama su poreikiu užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Būtinos tokios išimties taikymo sąlygos – visų kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir visų kreditorių sutarimas priimti sprendimą dėl dienotvarkėje nenurodyto klausimo. Šios tvarkos pažeidimas laikytinas procesiniu kreditorių susirinkimo pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020, 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1228-450/2021).
Taigi kreditorių susirinkimo darbotvarkė atlieka informacinę funkciją ir yra skirta kreditoriams iš anksto ruoštis kreditorių susirinkimui, išsakyti savo nuomonę dėl klausimų, svarstomų konkrečiame kreditorių susirinkime ir atitinkamai balsuoti. Sprendžiant, ar buvo pažeista JANĮ teisės normose įtvirtinta kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka, būtina JANĮ teisės nuostatas taikyti sistemiškai ir atsižvelgti į teisės normų tikslus; kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo procesas negali būti organizuojamas taip, kad jo metu būtų pažeidžiami nemokumo proceso principai ir kitų bankroto proceso dalyvių teisėti interesai.
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditoriams 2024 m. lapkričio 13 d. susirinkime buvo pasiūlyta balsuoti vieninteliu klausimu – dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo (7 t., b. l. 6–7, 10). VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ 2024 m. lapkričio 13 d. rašte „Dėl balsavimo BUAB „Naspera“ kreditorių susirinkime“ nurodė, kad balsuoja prieš nemokumo administratorės pasiūlytą darbotvarkę ir teikia kreditorių susirinkimui savo siūlomą nutarimo projektą, už kurį iš karto balsuoja „už“; kreditorė siūlė svarstyti klausimus: 1) dėl BUAB „Naspera“ įkeisto turto perėmimo iš bendrovės valdymo organų apskaitymo ir informacijos pateikimo kreditoriams (dėl turto, nurodyto įkeitimo lakšte); 2) dėl neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto panaudojimo (dėl turto, nurodyto įkeitimo lakšte ir turto pagal sąrašą – kavos puodelių, lėkštučių, salotinių, servetėlių stovo, lėkščių, stalo įrankių ir kt.); 3) dėl likusio įkeisto ir neįkeisto turto (pagal sąrašą) pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (konkretus turtas nenurodytas) (7 t., b. l. 12–15).
Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė situacija, kai tam pačiam kreditorių susirinkimui buvo pasiūlytos visiškai savo turiniu priešingos darbotvarkės: nemokumo administratorė siūlė balsuoti dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, o kreditorė, įgyvendinusi savo JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisę, siūlė balsuoti dėl BUAB „Naspera“ priklausančio turto pardavimo. Atskirajame skunde iš esmės teisingai pažymima, kad JANĮ nenustato nemokumo administratoriui teisės spręsti įtraukti ar neįtraukti kreditorių teikiamus pasiūlymus, teikiamus naudojantis JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teise; dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės balsuoja kreditorių susirinkimas.
Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus JANĮ nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai, be kita ko, turi teisę balsuoti ir dėl siūlomos darbotvarkės. Šiuo konkrečiu atveju susidarė specifinė situacija, kai daugiau nei 80 proc. balsų daugumą turintis kreditorius kreditorių susirinkimo dieną balsavo raštu prieš nemokumo administratorės pasiūlytą darbotvarkę ir pateikė savo visiškai naują pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorė neturėjo procedūrinės galimybės iš anksto informuoti visų kreditorių apie siūlomą naują darbotvarkę, o kreditorių susirinkimo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju būtų vilkinęs bankroto procedūras. Todėl, gavęs skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimui priklausančio klausimo sprendimą ir nutarė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimas turėjo vykti ir teisėtai vyko pagal nemokumo administratorės pasiūlytą darbotvarkę.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ ne pasiūlė papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę susijusiu klausimu, tačiau siekė, kad nemokumo administratorės organizuojamas kreditorių susirinkimas vyktų svarstant visiškai naujų, savarankiškų, VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ iškeltų klausimų nagrinėjimą. Visiškai naujos darbotvarkės siūlymas faktiškai atitinka naujo kreditorių susirinkimo organizavimo situaciją, tokiu atveju kreditoriai privalo būti informuojami iš anksto įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, kad galėtų siūlomų naujų klausimų nagrinėjimui tinkamai pasiruošti.
Tiek nemokumo administratorė, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja (JANĮ 51 straipsnio 6 dalis). Nustatyta, kad kreditorių susirinkime iš anksto raštu balsavo VšĮ Turto bankas ir VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“, kurios kartu turi 91,61 proc. dalį visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, taigi kreditorių susirinkime nedalyvavo visi kreditoriai, kaip to reikalauja JANĮ 51 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl ši teisės norma negali būti taikoma.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju kreditorės teisės niekaip nebuvo pažeistos ar apribotos – kreditorė galėjo balsuoti prieš galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimą, savo nesutikimą dėl įmonės pabaigos turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde. Kadangi VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ finansinis reikalavimas sudaro 84,28 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, kreditorė taip pat turėjo teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą pagal savo siūlomą darbotvarkę dėl turto pardavimo ir informacijos pateikimo (JANĮ 46 straipsnio 1 dalis). Be to, nemokumo administratorė 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo protokoliniame įraše Nr. 11 nurodė, kad buvo gautas VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ prašymas įtraukti naujus klausimus į darbotvarkę, taigi kreditoriai apie VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ keliamus klausimus bankroto procese buvo informuoti ir galėjo susidaryti nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ reikalavimas nustatyti naują darbotvarkę dėl BUAB „Naspera“ turto pardavimo vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas ir nebūtų objektyviai įgyvendinamas, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, su turto pardavimu susiję ginčai yra išspręsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorės reikalavimą dėl naujos darbotvarkės nustatymo atmetė.
Atskirajame skunde kreditorė teigia, kad 2023 m. gruodžio 21 d. parengė likusio įmonės turto neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto sąrašą. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ 2023 m. gruodžio 21 d. kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie šį BUAB „Naspera“ turtą: 1) 2016 m. balandžio 26 d. pareikštinio įkeitimo sandoryje nurodytą turtą (keraminė griliaus kepykla, sulčiaspaudė Hurom Profesionl, kavos malūnas); 2) registruotas kavos aparatas ir pinigų stalčius; 3) kitas turtas – stiklinių lentynų komplektas, sriubos gaminimo mašina (Kelter), dujinė blynelių keptuvė (Gastrotechnika), veidrodis mediniais kraštais ir kt.
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina pagal nemokumo administratorės MB „Lasis“ projektą, teiktą 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimui, pavedant administratorei organizuoti įmonei priklausančio turto pardavimą. Buvo nuspręsta dėl šio turto pardavimo tvarkos: kavos virimo aparatas 1GR Elegance, kavos malūnas K30ES, šaldytuvas-stalas MPP-255, šaldytuvas vitrina, kepyklos įranga, indaplovė, krosnis dujinė konvekcinė, prekybinė vitrina, stebėjimo kameros su serveriu, prekybinė įranga, vėdinimo sistema, vėdinimo įrenginys, ąžuoliniai baldai, sieniniai šviestuvai, papildoma prekybinė įranga.
Nemokumo administratorė pateikė duomenis apie interneto portale skelbiu.lt paskelbtą pranešimą, kad už 5 237 Eur yra parduodamas kavinės turtas kaip turto vienetas (kavos virimo apratas, kavos malūnas, indaplovė, prekybinė vitrina ir kt. (7 t., b. l. 79); interneto portale skelbiu.lt paskelbtas pranešimas, kad tas pats turtas parduodamas už 3 666 Eur (7 t., b. l. 80). Į bylą pateikta 2023 m. rugpjūčio 11 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią už 3 666 Eur kainą parduotas kavos virimo aparatas 1GR Elegance, kavos malūnas K30ES, indaplovė, prekybinė vitrina ir kt. ir pridėtas atsiskaitymas pagal sutartį (7 t., b. l. 84).
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024 buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka pagal nemokumo administratorės projektą; buvo nuspręsta dėl trumpalaikio turto – kavos puodelių, lėkštučių, salotinių, servetėlių stovo, lėkščių, stalo įrankių ir kt. – pardavimo (6 t., b. l. 55).
Nemokumo administratorė informavo, kad, vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, organizavo bendrovei priklausančio trumpalaikio turto varžytynes, pirkėjas sumokėjo visą pasiūlytą kainą ir 2024 m. birželio 25 d. buvo surašytas varžytynių aktas (6 t., b. l. 77). Nemokumo administratorė pateikė duomenis apie varžytynes Nr. 265211, kuriose turtas (kavos puodeliai, lėkštės, salotinės ir kt.) buvo parduotas už 53 Eur; pateiktas 2024 m. birželio 25 d. varžytynių aktas (7 t., b. l. 77, 82, 85).
Atsižveldamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirma, kreditorė nepagrįstai teigia, kad klausimai dėl konkretaus turto pardavimo nėra išspręsti, ir, antra, neįrodė, jog yra likusio neparduoto turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės nurodomas turtas, kuris išvardintas 2023 m. gruodžio 21 d. pranešime kreditoriams, buvo parduotas 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2024 m. birželio 25 d. Kreditorė nenurodė jokių neatitikimų tarp byloje esančių turto pardavimo dokumentų ir kreditorės sudaryto 2023 m. gruodžio 21 d. turto sąrašo, t. y. neįrodė, kad galbūt dalis konkretaus turto nebuvo realizuota 2023 m. rugpjūčio 11 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2024 m. birželio 25 d. varžytynių aktu. Tokių neatitikimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir šiuo pagrindu kreditorės atskirąjį skundą atmetė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atmetus VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. BUAB „Naspera“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašė priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš VšĮ ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendra taisyklė yra ta, jog bankroto administratorius neturi procesinės pareigos kiekvieną civilinę bylą, kurioje sprendžiami su administruojama bendrove susiję klausimai, vesti pats (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-677-241/2020 44 punktą). Tačiau nagrinėjama civilinė byla dėl 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo yra nesudėtinga, paprasta, atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti nebuvo reikalingos išskirtinės žinios, todėl nemokumo administratorė, sumokėjimusi už teisines paslaugas 800 Eur sumą, veikė neekonomiškai.
Nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla yra nesudėtinga, BUAB „Naspera“ yra atstovaujama profesionalaus atstovo, civilinei bylai išnagrinėti nebuvo būtinos specialios teisinės žinios, didelės laiko sąnaudos, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 400 Eur.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Naspera“ (juridinio asmens kodas 303051483) iš viešosios įstaigos ,,VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ (juridinio asmens kodas 121736145) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis