Civilinė byla Nr. e2-150-435/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12115-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 3.2.6.1; 3.1.7.; 3.1.7.6.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 13 d.

 Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ atstovei advokato padėjėjai Indrei Jocytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Akcinė bendrovė  „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“,  (toliau – atsakovė) 592,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 25,98 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 2 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kainą sudaro 650,00 Eur ir išmokėjo draudėjai 592,00 Eur  draudimo išmoką atskaičiavusi 58,00 Eur besąlyginę išskaitą. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl vandens prasisunkimo per namo bendrąsias konstrukcijas.  Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) administratoriumi įvykio metu buvo paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąsias konstrukcijas, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

3.       Ieškovė pateiktame dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau teismui pateikė tik vieną statinio apžiūros aktą, surašytą 2019 m. liepos mėnesį. Šis dokumentas nepatvirtina, kad atsakovė vykdė pareigą organizuoti bendro naudojimo objektų nuolatines apžiūras bei stebėjimus, jų rezultatus fiksuojant statinio apžiūros aktuose ir techninės priežiūros žurnaluose ar kituose dokumentuose. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė atliko stogo dangos apžiūrą po ieškovės kreipimosi, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė veikė tinkamai ir rūpestingai, nes šie veiksmai buvo organizuojami jau po žalos atsiradimo. Atsakovės teiginiai, kad buto savininkui nepranešus apie įvykį, jai negalėjo būti žinoma apie galimą stogo dangos nesandarumą, turėtų būti vertinami kritiškai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, butas, kuriam padaryta žala, yra paskutiniame namo aukšte ir žalos bylos nuotraukose yra užfiksuotas vandens poveikis namo laiptinės sienoms. Jei atsakovė būtų atlikusi nuolatinius bendro naudojimo objektų stebėjimus, tarp jų – ir laiptinės, jai apie stogo konstrukcijos nesandarumą būtų buvę žinoma. 

4.       Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

                                II. Atsakovės argumentai

5.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės avarinėje tarnyboje įvykis neregistruotas, aplinkybės nenustatytos. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) buto gyventojas neregistruodamas avarijos, nesilaikė Kauno miesto daugiabučių namų naudojimosi taisyklių 9.6. punkto, kuris numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo pastebėjus inžinerinės įrangos gedimus, įvykus avarijai, nedelsiant apie tai pranešti namo priežiūrą organizuojančiam asmeniui, tačiau šiuo atveju, šių taisyklių nebuvo laikomasi ir patalpų gyventojas nebuvo pakankamai rūpestingas, kad žalos būtų išvengta.

6.       2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė į atsakovę kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti žalos.

7.       Atsakovė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas atliko tinkamai: vykdė statinio apžiūras bei ieškovei pasikreipus su pretenzija dėl žalos atlyginimo ir nurodžius, kad apliejimas įvyko per stogo dangą ( turto apžiūros aktas), organizavo stogo apžiūrą, kurios metu jokių defektų nebuvo nustatyta (Užduotis-paskyra Nr. 20-09-0035).

8.       CK 6.253 str. 5 d. nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Kadangi avarija negalėjo būti laiku likviduota būtent dėl šio buto gyventojo sąmoningo vengimo informuoti atsakovę apie pratekėjimą, atsakovė nelaikytina atsakinga už tokių veiksmų padarinių šalinimą. Gyventojas, neregistruodamas avarijos taip pat nesudarė galimybės atsakovei įvertinti ar minėta avarija įvyko atsakovės atsakomybės ribose ar buto savininko atsakomybės ribose. Šiuo atveju avarijos aplinkybės nėra žinomos.

9.       Ieškovė neanalizavo 2020 m. liepos 2 d įvykusios avarijos priežasties, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos savininkės buto užliejimui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ar elgėsi nerūpestingai (neteisėtai) ir, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. 

10.       Atsakovė pateiktame triplike palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir nurodė, kad ieškovė išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo neatliko ir nenustatė įvykio kaltininko, o išvadas dėl įvykio priežasties padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, kurie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų, apsiribodama konstatavimu, kad įvyko avarija, o atsakovė tuo metu buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Pažymėjo, kad patalpų savininkai turi prievolę apie pastebėtus defektus pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeisdami teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. 

11.       Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 20 d. – 2020 m. gruodžio 19 d. buvo apdraudusi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d. ieškovė registravo įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) apliejimo ir nustatė, kad dėl nesandarios stogo konstrukcijos vanduo prasiskverbė į draudėjos patalpas, apgadindamas patalpų 16-1, 16-3 ir 16-4 bendrai sujungtas dažytas lubas, patalpos 16-3 dažytą sieną, kuri ribojasi su laiptine, patalpų 16-3 ir 16-4 bendrai sujungtą dažytą sieną.  Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės, todėl buto savininkei buvo išmokėta 592,00 Eur žalos atlyginimas. Įvykio metu atsakovė buvo namo administratoriumi.

13.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. K. (buvusi P.) (garso įrašas nuo 51:50 iki 57:40)  paaiškino, kad 2020 m atsikėlė gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir  iškart pastebėjo, kad laiptinėje per sieną, kuri ribojasi su jos buto siena, yra vandens nutekėjimai. Ruošiantis buto remontui nukėlus senas virtuvės spinteles pamatė sienose pelėsį ir suprato, kad drėksta virtuvės siena. Liudytoja surado namo administratorių ir paprašė, kad jo atstovai atvyktų ir pasižiūrėtų per kur bėga vanduo. Paaiškino, kad gavusi asmens, kuris apžiūrinėja namo būklę telefono numerį, jam pasiskambino, paaiškino situaciją ir jis jai pokalbio metu pasakė, kad tikriausiai vanduo prateka pro ant stogo esančius kaminukus, nes nuo vėjo yra  atsilupusi skarda. Kai mėnesio bėgyje atvyko administratoriaus atstovas/ai, liudytoja buvo darbe, tačiau jis jai paskambino ir klausė per kur galima patekti ant stogo. Liudytoja paaiškino, kad tikrai ne per jos laiptinę, nes ten patekimo ant stogo nėra, todėl per kur atstovas/ai užlipo ir ką darė ant stogo, liudytoja nežino, tačiau nuo tada vanduo liovėsi bėgti. Po to, liudytoja kreipėsi į draudimo kompaniją. 

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės.

14.       Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė yra atsakinga dėl vandens prasiskverbimo į draudėjos patalpas ir jos padarinių, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri neprižiūrėjo pastato bendro naudojimo konstrukcijų ( stogo) ir neorganizavo jo remonto, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, ko pasėkoje, dėl vandens prasiskverbimo per nesandarią stogo konstrukciją  ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas.

17.       Atsakovė apskritai nepripažino, kad į draudėjos butą skverbėsi vanduo, kadangi į bylą pateiktos nuotraukos šios aplinkybės neįrodo, o išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ieškovė neatliko.  Kadangi nėra nustatyta ar buvo draudiminis įvykis, o jei buvo - nenustatytos tikrosios  priežastys, dėl kurių draudėjos butas buvo užlietas, nėra priežastinio ryšio tarp teisei priešingų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, be to atsakovė nesutinka su žalos dydžiu.

18.       Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Į bylą ieškovės pateiktos fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina faktą, kad tiek draudėjos buto lubos / sienos, tiek ir su draudėjos butu besiribojanti laiptinės siena / lubos yra paveiktos drėgmės iš viršaus. Draudėjos butas yra viršutiniame namo aukšte, kas reiškia, kad vanduo skverbėsi nuo stogo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja, buto draudėja V. K., taip pat patvirtino, kad tik įsikėlusi į butą pastebėjo, kad per sienas ir lubas į laiptinę ir į jos butą iš viršaus skverbiasi drėgmė, o administratoriaus atstovas ją informavo, kad labiausiai tikėtina, kad drėgmė skverbiasi per stogo kaminukus, nuo kurių yra atsilupusi skarda. Liudytojos nurodyta aplinkybė, kad administratoriaus atstovai po jos pranešimo buvo atvykę apžiūrėti stogo ir tai, kad po jų apsilankymo vandens pratekėjimas liovėsi, leidžia daryti teismui labiau tikėtiną išvadą, kad po smulkių stogo remonto darbų – galimai dėl atsilupusios skardos prikalimo vandens pratekėjimas buvo sustabdytas. Tokia išvada neprieštarauja ir atsakovės atstovės paaiškinimams, kad esminiai statinio remonto darbai ar kapitalinis stogo remontas nebuvo atliktas, kas reiškia, kad tokios apimties darbai nebuvo reikalingi.  Vertintina ir tai, kad atsakovė, gavusi 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės pretenziją, kurioje aiškiai nurodyta kuriam butui buvo padaryta žala, išsiuntė savo specialistus apžiūrėti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, kuris pagal liudytojos parodymus buvo patvarkytas dar iki 2020 m. liepos 2 d., t. y. iki draudėjos kreipimosi į draudiką ir pagal pačios atsakovės pateiktą Statinio techninės priežiūros žurnalą – 2020 m. liepos 20 d. suremontuotas, tačiau tuo pačiu neapžiūrėjo nei draudėjos buto nei laiptinės sienų, tikslu nustatyti ar yra vandens prasiskverbimo žymės ir jei taip, kokia jų atsiradimo priežastis. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė nenuginčijo ieškovės Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje nurodytos vandens prasiskverbimo į draudėjos butą priežasties – nesandarios stogo konstrukcijos.

19.       Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad buto gyventoja neregistruodama avarijos, nesilaikė Kauno miesto daugiabučių namų naudojimosi taisyklių 9.6. punkto, kuris numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo pastebėjus inžinerinės įrangos gedimus, įvykus avarijai, nedelsiant apie tai pranešti namo priežiūrą organizuojančiam asmeniui, kadangi juos pilnai paneigė teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K., kuri niekaip nėra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi bet koks teismo sprendimas jos teisėms įtakos nebeturės, dėl ko netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.

20.       Atsakovė savo atsikirtimus taip pat grindė tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą, nors įrodyti šias aplinkybes privalėjo būtent ieškovė. Teismas sutinka su atsakove, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos  ieškovė neįvykdė.

21.       Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal aptartus Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl nesandarios bendrojo naudojimo konstrukcijos  (stogo), būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. buvo laiku atlikti bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatiniai stebėjimai, kasmetinės apžiūros, organizuojami bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimai, parengti atnaujinimo planai, rengti namo gyventojų susirinkimai siūlant remontuoti namo stogą ir pan.

22.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo  priežiūrą. (Nuostatų 4.3 punktas).

23.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” (toliau – Reglamentas) 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

24.       P. R. 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas. Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.

25.       Atsakovė pateikė  2019 m. liepos 2 d. statinio apžiūros aktą, kurio 1.1 punkte pažymėta, kad  stogo būklė patenkinama. Nei ankstesnių, nei  vėlesnių metų kasmetinių apžiūros aktų į bylą nėra pateikta. Tik teismo posėdžio dieną pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, pagal jame esančius duomenis yra pradėtas 2020 m. birželio 1 d., baigtas 2020 m. rugpjūčio 1 d.; duomenų, kad buvo atliekami periodiniai stebėjimai kitu laikotarpiu nėra. Statinio techninės priežiūros žurnale fiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. pastebėti stogo defektai, o 2020 m. liepos  28 d. buvo atlikti stogo remonto darbai,  2020 m. liepos 29 d. fiksuoti ir atlikti bendrastatybiniai darbai. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šie darbai niekaip nesusiję su stogo dalimi, esančia virš draudėjos buto, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pateikti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiškinti kodėl administratorius nematė namo laiptinėje vandens prasiskverbimo per sienas požymių, kurie, kaip nustatyta, atsirado ne staiga, nes vanduo skverbėsi keletą mėnesių.

26.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, esančio  A. S. al. 57, Kaune bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki 2020 m. įvykusio draudiminio įvykio, kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje, sutiktina su ieškove, kad ji, įrodydama vandens prasiskverbimą į butą dėl nesandarios namo konstrukcijos, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo stogo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant ar neturint įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

27.       Atsakovė triplike nurodė, kad Kasacinis teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus.

28.        Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-147-421/2020). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

29.       Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 nėra pagrindo, kadangi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės ne tik kad netapačios, bet ir nėra panašios. Šiuo atveju, byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo / netaikymo atsiradus žalai dėl netinkamos pastato administratoriaus veiklos ( neveikimo - nepriežiūros), kai atsakovės nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo dėl netinkamai įrengtos namo stogo dangos.

30.       Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjai, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakingai elgtis yra namo administratoriaus pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl atsakovei tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t. y. atlyginti patirtą žalą. 

Dėl padarytos žalos dydžio 

31.       Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

32.       Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

33.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės  592,00 Eur  žalos atlyginimą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad jai yra neaišku kaip buvo apskaičiuota žala, tačiau kas yra neaišku papildomai nekonkretizavo.  Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikti Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Remonto sąmata ir  mokėjimo nurodymas. Žalą paskaičiavo ieškovės vyresnysis žalų vertintojas J. D., nustatęs, kad turto remonto kainą sudaro 650,00 Eur, iš kurios atskaičiavus 58,00 Eur besąlyginę išskaitą draudėjai buvo išmokėta 592,00 Eur ir tokiu būdu  kompensuota per užpylimą atsiradusi žala. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išsamiai paaiškino kaip buvo paskaičiuotas perdažomų lubų ir sienų plotas.

34.       Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

35.       Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 592,00 Eur dydžio žalą. 

Dėl kompensacinių  ir procesinių palūkanų priteisimo

36.       Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003;  2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

37.       Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

38.        Byloje nustačius, kad atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieškovei žalą šios nurodytu terminu, ieškinio reikalavimas dėl 25,98 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

39.       Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021 m. liepos 26 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat byloje pateiktas mokėjimo nurodymas apie 2 137,65 Eur ieškovės apmokėjimą advokatų profesinei bendrijai „Dumbliauskas ir partneriai“. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „DP-21-064, R-ADRGLT-Ieskiniu parengimas atsakovams“. Byloje nėra pateikta ieškovės atstovų išrašyta PVM sąskaita faktūra, teisinės pagalbos išlaidų detalizacija, nesuformuluotas konkretus ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant kokios išlaidos buvo patirtos, todėl iš pateikto mokėjimo nurodymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2 137,65 Eur teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl teiktos teisinės pagalbos būtent šioje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįsta ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma – 15,00 Eur žyminis mokestis.

41.       Valstybei iš atsakovės priteisiamos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496,  592,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus) žalos atlyginimą, 25,98 Eur (dvidešimt penkis eurus 98 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja              Rūta Jankauskaitė-Jocė