Administracinė byla Nr. I-10118-790/2015
Proceso Nr. 3-61-3-03706-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.21, 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui N. T., atsakovo atstovui Dmitrij Michailov, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo, sprendimo bei paskirtos nuobaudos panaikinimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas N. T. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) 2015-04-02 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus nutarimą Nr. 62-117 dėl suimtojo nubaudimo; 2) 2015-06-18 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimą Nr. 2S-2711; 3) Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu paskirtą nuobaudą – papeikimą. Nurodo, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2015-03-24 apie 16 val. buvo nurodyta persikelti iš kameros Nr. 341 į kamerą Nr. 329, kurioje tariamai būtų sudarytos geresnės laikymo sąlygos. Mėgino pareigūnui paaiškinti, kad negali operatyviai įvykdyti nurodymų ir greitai susikrauti daiktų bei jų persinešti dėl sveikatos būklės, tačiau jam buvo pasakyta, kad jis nevykdo teisėtų pareigūno nurodymų ir dėl to bus paskirta nuobauda bei gali būti panaudotos specialiosios priemonės. Nurodo, kad gavęs nurodymą persikelti į kitą kamerą, nereiškė jokio priešiško nusiteikimo pareigūno atžvilgiu, o mėgino paaiškinti, kad dėl jo sveikatos būklės skubus daiktų susikrovimas ir jų pernešimas vienu kartu sukelia didelį skausmą, nes gali kelti svorį iki 10 kg. Sveikatos būklę patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų, nurodymų metu nuo 2015-03-23 iki 2015-03-25 jautė didelius skausmus, jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai. Nurodo, kad jokiais aktyviais neteisėtais veiksmais pareigūnų darbo netrukdė, necenzūrinių žodžių nevartojo ir piktybiškai triukšmo nekėlė, nesiekė nesilaikyti nustatytos tvarkos. Teigia, kad teisės aktai imperatyviai nenustato reikalavimo, jog suimtasis visus savo turimus daiktus perkėlimo metu persineštų vienu kartu. Mano, kad skundžiamu 2015-04-02 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-117 yra pripažintas kaltu nepagrįstai ir neteisėtai, o paskirta nuobauda turi būti panaikinta. Kalėjimų departamentas neišsamiai, paviršutiniškai ir tendencingai ištyrė įvykio faktines aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį taip pat prašo panaikinti.
Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 29–32) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015-04-02 apie 16 val. pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y., būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 329 atsisakė eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą, kurioje jam buvo pasiūlytos geresnės gyvenimo sąlygos, kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, šaukė, vartojo žargoną, į pareigūnų reikalavimus tinkamai juos vykdyti nereagavo. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų suimtųjų elgesio taisyklių 3.5, 3.11, 3.12 punktus. Už tai jam 2015-04-02 nutarimu Nr. 62-117 paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – papeikimas. Atsakovas pažymi, kad nuobauda paskirta įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, remiantis galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties pareiškėjo paaiškinimu ir kita turima informacija. Paskirta nuobauda yra švelniausia. Nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį. Teisės aktai numato, kad suimtųjų visų turimų daiktų svoris, neįskaitant baudžiamosios bylos medžiagos, neturi viršyti 30 kilogramų. Pareiškėjas turi teisę sumažinti savo turimų daiktų svorį iki 10 kg, kad juos pernešdamas nepakenktų savo sveikatai, perduoti nereikalingus daiktus artimiesiems, tačiau ja nepasinaudojo. Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2015-04-02 nutarimo, nustatė, kad nuobauda skirta pagrįstai, ji yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, ją skiriant buvo laikomasi teisinio reglamentavimo, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 58).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad kitą dieną iš Lukiškių TI-K turėjo išvykti, todėl nebuvo jokios logikos jį perkėlinėti į kitą kamerą. Pareigūnai turėjo žinoti, kokia jo sveikatos būklė, į ją atsižvelgti. Nurodė, kad vartojo žodį ,,bespredielas“, bet tai yra ne žargonas, o rusicizmas. Prieš skiriant nuobaudą turėjo būti informuotas, kad galėtų pasiaiškinti, skiriant nuobaudą nebuvo sudaryta komisija.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas N. T. yra suimtasis. Suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ). Suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose, kurių vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras (SVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Suimtųjų elgesį Lukiškių TI-K reglamentuoja Suimtųjų elgesio taisyklės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 (toliau – ir Elgesio taisyklės), pagal kurių 3.11 punktą suimtiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, toleruoti subkultūros reiškinius; pagal 3.12 punktą suimtiesiems draudžiama šiukšlinti, švilpti, šūkauti ar kitaip triukšmauti.
SVĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato nuobaudų rūšis, kurios gali būti skiriamos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. SVĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda skiriama rašytiniu įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pareigūnų, turinčių teisę skirti nuobaudas suimtiesiems, sąrašas ir jų įgaliojimai skiriant nuobaudas nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal SVĮ 36 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pagal šio straipsnio 3 dalį nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam; už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Pagal šio straipsnio 4 dalį nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 126 punktas numato, kad SVĮ nustatytas paskatinimo priemones ir nuobaudas suimtiesiems turi teisę skirti tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija suimtajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Taisyklių 129 punktas numato, kad kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, pirmiausia yra svarbu nustatyti patį pažeidimo padarymo faktą. Kadangi nuobauda paskirta už SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, Elgesio taisyklių 3.11 ir 3.12 punktų pažeidimus, būtina nustatyti, ar pareiškėjas atliko draudžiamus veiksmus, t.y. ar nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, ar nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, ar vartojo žargoną, šūkavo, triukšmavo. Atsižvelgiant į patį pažeidimo pobūdį, tai, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė materialai užčiuopiamų pasekmių, svarbu nustatyti, ar tokie veiksmai realiai buvo atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pasisakęs, kad byloje esantys tarnybiniai pranešimai, pažymos, taip pat ir paties pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu duoti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais byloje ir vertintini pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles (LVAT 2012 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-219/2012). Pareiškėjas byloje teigia, kad su pareigūnais bendravo tinkamai ir siekė tik jiems paaiškinti aplinkybes apie savo sveikatos būklę, laiko, kad jo pavartotas žodis ,,bespredielas“ nėra žargonas, o rusicizmas, todėl jokio pažeidimo nepadarė.
SVĮ 10 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtąjį, privalo užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Taigi tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo būtinybės jį perkelti į kitą kamerą, nes jis kitą dieną turėjo išvykti, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo teisę pareiškėją perkelti į kitą kamerą, todėl pareigūnų reikalavimas pareiškėjui persikelti iš kameros Nr. 341 į kamerą Nr. 329 buvo teisėtas.
Iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-03-24 korpuso vyresniojo I. F. tarnybinio pranešimo (b. l. 34) nustatyta, kad 2015-03-24 apie 16 val. pareiškėjas N. T., buvęs kameroje Nr. 341, atsisakė eiti į jam pagal perkėlimų sąrašus paskirtą kamerą Nr. 329, kurioje jam buvo pasiūlytos geresnės laikymo sąlygos. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti prižiūrėtojo ir korpuso vyresniojo I. F. teisėtus nurodymus – eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą. Pradėjo šaukti, kad yra ligonis, ir negali nei susikrauti, nei neštis savo asmeninių daiktų (koridoriuje ir kameroje judėjo be jokių matomų fizinių sutrikimų), vartojo žargoną: šaukė, kad čia Kriminalinės žvalgybos skyriaus ,,bespredielas“, grasino iškviesti žurnalistus, sukelti skandalą per žiniasklaidą ir ,,paduoti“ į teismą. Suimtąjį įspėjus, kad nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų gali būti panaudotos specialiosios priemonės, vėl šaukė, grasino visus ,,paduoti“ į teismą. Specialiosios priemonės nebuvo panaudotos. Siekiant išvengti konflikto, pasikonsultavus su Apsaugos ir priežiūros skyriaus ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnais, pareiškėjas buvo paliktas kameroje Nr. 341.
Atsižvelgiant į šį tarnybinį pranešimą, taip pat Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 prižiūrėtojo M. O. tarnybinį pranešimą (b. l. 35) teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjas nevykdė teisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimų, šaukė, vartojo žodį ,,bespredielas“. Kad pareiškėjas nevykdė teisėto reikalavimo persikelti į kitą kamerą, patvirtina ir pareiškėjo rašytinis paaiškinimas (b. l. 36-37). Iš pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdžio metu taip pat spręstina, kad pareiškėjas nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo, vartojo žargoną. Priešingai nei teigia pareiškėjas, žodis ,,bespredielas“ laikytinas žargonu, nes toks žodis priskirtinas žodžiams ar posakiams, nesutinkantiems su bendrinės kalbos dėsniais ir normomis, kaip tai nustato ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (http://dz.lki.lt/get/80011/). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, Elgesio taisyklių 3.11 ir 3.12 punktų reikalavimus.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui už minėtus jo padarytus pažeidimus skundžiamu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-04-02 nutarimu Nr. 62-117 (b. l. 33) buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nuobaudą paskyrė tinkamas subjektas – Lukiškių TI-K direktorius, kaip tai ir nustatyta Taisyklių 126 punkte, ji paskirta laikantis nustatytų procedūrų, t. y. pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, teisėmis, pareigomis, draudimais (b. l. 38), prieš skiriant nuobaudą jis buvo informuotas apie nusižengimą, jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, kuris ir buvo pateiktas (b. l. 36-37), nuobauda paskirta laikantis SVĮ nustatytų terminų.
Nors pareiškėjas teigia, kad jo padaryto nusižengimo tyrimui turėjo būti sudaryta komisija, tačiau nei SVĮ, nei Taisyklės nenumato privalomo komisijos sudarymo tokio pobūdžio nusižengimui, kokį padarė pareiškėjas, tirti.
Ta aplinkybė, kad pareiškėjas savo atsisakymą paklusti pareigūnų nurodymams grindžia savo prasta sveikatos būkle šiuo atveju nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi, nes byloje neįrodyta, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės pageidavo persinešti savo daiktus dalimis ir jam pareigūnai tokios galimybės nesuteikė.
Iš SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuobaudų rūšių, kurios gali būti skiriamos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems, pareiškėjui paskirta nuobauda yra pati švelniausia, todėl teismas daro išvadą, kad ji yra adekvati padarytam pažeidimui ir paskirta pagrįstai bei teisėtai, todėl nėra pagrindo jos panaikinti ir, atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti 2015-04-02 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimo Nr. 62-117 ,,Dėl suimtojo nubaudimo“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, apskundė ją Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamame 2015-06-18 sprendime Nr. 2S-2711 konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai (b. l. 5-6). Pareiškėjas šio skundžiamo akto neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių teismas pasisakė. Kadangi teismas konstatavo, kad 2015-04-02 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-117 ,,Dėl suimtojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas – yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Kalėjimų departamento 2015-06-18 sprendimo Nr. 2S-2711 panaikinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo N. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Marius Bajoras
Ina Kirkutienė
Rūta Miliuvienė