Byla Nr. TS-99-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17655-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 23 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Kauno kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-19-1383 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 126 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu – paskirta galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnį 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės kartu su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 126 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė –2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 30 d., pabaiga – 2025 m. kovo 30 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Kauno kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-1383 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos procesas ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, vykstą į namus trumpalaikių išvykų metu, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pažeidimų nefiksuota, įstaigoje stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Komisija nutarime pažymėjo ir tai, kad nors nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė skundžia Komisijos nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam V. K.. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija taikydama nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, asmenybės, kriminogeninių veiksnių ir kt. Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, tačiau, prokurorės nuomone, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus V. K. lygtinai iš pataisos įstaigos. Vertinant visas Komisijos nurodytas aplinkybes, nuteistasis įkalinimo įstaigoje iš esmės elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokurorė savo skunde nurodo ir tai, kad V. K. turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kurių savanoriškai nedengia iš esmės, o nusikalstamas veikas darė turėdamas darbą, eidamas itin svarbias pareigas, dirbant valstybės vardu. Be to, nuteistojo V. K. neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, prokurorės nuomone, dar negalima daryti išvados, jog V. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl taikant lygtinį paleidimą nuteistajam bus pažeistas teisingumo principas ir nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pateiktu skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo V. K. atžvilgiu netaikyti.
Nuteistasis V. K. pateikė teismui atsiliepimą į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasos Urbienės skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl ko jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Savo atsiliepime nuteistasis nurodo, jog susipažinus su Komisijos priimtu nutarimu yra akivaizdžiai matyti, kad Komisija įvertino ne tik teigiamas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir nusikalstamos veikos pavojingumą bei kitas įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis pažymi, jog negali pakeisti praeities, tačiau aktyviai stengiasi pakeisti ateitį. Nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, nuo pat pradžių pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Byloje yra pateikta daug nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Pateiktame atsiliepime akcentuojama tai, kad nuteistasis vykdė jam keliamus reikalavimus nustatytuose planuose ir jo pastangos parodo, kad jis padarė teigiamas išvadas ir yra linkęs gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, laikysis įstatymų ir jų nepažeidinės. Nuteistasis deda pastangas dirbti ir užsidirbti tikslu grąžinti susidariusį įsiskolinimą, be to realizavo transporto priemonę, o gautos lėšos skirtos įsiskolinimo dengimui, kuris jau yra ženkliai sumažėjęs. Nuteistojo nuomone, atlikta bausmės dalis ir jo metu pasiektas akivaizdus nusikalstamo elgesio pokytis, parodo, jog bausmės tikslai pasiekti, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nuteistasis prašo atmesti prokurorės skundą ir palikti galioti Komisijos priimtą nutarimą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundas atmestinas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnyje numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Kartu nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo taikymas, kurį sudaro ne tik žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ir pozityvios nuteistojo iniciatyvos tiek vykdant individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, tiek ir dalyvaujant pozityvaus užimtumo priemonėse.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nustatytas kaip atitinkantis žemą, ir kaip aukščiau nurodyta, tai sudaro vieną iš pagrindų lygtinio paleidimo taikymui. Nepaisant to, teismas siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis pataisos proceso metu nuosekliai dėjo maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamo elgesio raišką. Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kryptingai ir nuosekliai viso bausmės atlikimo metu siekė teigiamos elgesio korekcijos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimo savo elgesyje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo atžvilgiu nustatyti vos keli dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu nuteistojo atžvilgiu nustatytas ne tik apsauginis veiksnys, tačiau ir gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai. Vertinant šias aplinkybes žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, konstatuojama, jog jau yra pagrindas manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai nebenusikals ir laikysis įstatymų.
Bylos duomenys atskleidžia ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau realius nuteistojo veiksmus siekiant savo elgesį kreipti išimtinai teigiamos dinamikos link. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis noriai lankė psichologų konsultacijas, įsitraukė į konsultavimo procesą tiek konsultacijų metu, tiek tarp jų, skaitė rekomenduojamą literatūrą, geba įvardyti klaidingus praeities sprendimus ir jų alternatyvas, o šios priemonės įgyvendinimą pataisos įstaigos specialistas įvertino kaip sėkmingą. Nuteistasis domisi ne tik savo paties kaip asmenybės pokyčiu, tačiau norėdamas išlaikyti artimus ir šiltus santykius su artimaisiais, domisi būdais, kurie padėtų išlaikyti glaudų ryšį su paaugliu sūnumi, paauglių raidos ypatumais. Socialinio darbuotojo konsultacijų metu nuteistajam suteikta socialinė – emocinė parama ir palaikymas, skatintas ir drąsintas. Nuteistasis nuo 2023 m. liepos 3 d. dirba už įstaigos teritorijos ribų, dalyvavo „Priklausomybės ir jų priežastys“ užsiėmime, noriai dalyvauja sielovados užsiėmimuose, dalyvavo nuteistųjų muzikos grupės organizuotame koncerte – viktorinoje, elektroninės nuteistųjų autorinių darbų parduotuvės pristatyme, klasikinės muzikos koncerte, minint Motinos dieną dalyvavo Šv. Mišiose, dalyvavo Gideonų asociacijos naujojo testamento skaityme. Šios aplinkybės atskleidžia, jog nuteistasis yra suinteresuotas savo paties kaip asmenybės pokyčiu, nuteistasis deda realias ir aktyvias pastangas siekdamas keistis, o savo elgesį išlaiko disciplinuotą, stabilų ir nepertraukiamą. Ir nors, nuteistasis per visą bausmės atlikimą nėra nei karto skatintas, tačiau nei karto nėra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, ir tokių išvykų metu taip pat nėra fiksuota nei vieno pažeidimo. Tai rodo, jog nuteistasis yra linkęs laikytis įstatymų. Be to, prokurorės skunde nurodyta aplinkybė dėl finansinių įsipareigojimų, nors ir yra aktuali nuteistojo atžvilgiu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis ypatingai aktyviai stengiasi dengti turimus įsipareigojimus. Kas iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti, jog pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
Prokurorė skunde akcentuoja neatliktą nuteistojo laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, leidžia spręsti, jog bausmės tikslai yra tinkamai įgyvendinami ir likusios neatliktos bausmės dalis negali būti suabsoliutinama. Šios ir aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžia konstatuoti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliavus jo nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo atžvilgiu egzistuoja ne tik formalusis pagrindas, tačiau teismas nustatė ir akivaizdų materialiojo pagrindo egzistavimą lygtinio paleidimo taikymui. Tokiu būdu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundas atmestinas, o Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. RV-19-1383 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Gabrielė Kaktienė