Civilinė byla Nr. 2A-1127-492/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

42.1.; 30.4.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant apeliantei atsakovei J. S., jos atstovui adv. Albertui Štopui,

ieškovės atstovams G. P., adv. Pranui Makauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-706-534/2010 pagal ieškovės J. N. P. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovė J. N. P. prašė priteisti iš atsakovės J. S. 60 000 Lt skolą, 8 750 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2001-07-20 sudarė susitarimą dėl kompensacijos sumokėjimo už perleistą teisę. Šiuo susitarimu šalys patvirtino, kad J. N. P. notaro patvirtintu 2001-06-06 pareiškimu, registracijos Nr. 3-6720, perleido J. S. visas savo turimas teises atsiimti pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir grąžinimo įstatymą, tėvų V. R. ir A. R. turėtą nekilnojamąjį turtą, išlikusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. S. už jos naudai perleistas teises atsiimti išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2006-07-20 įsipareigojo sumokėti ieškovei J. N. P. 60 000 Lt piniginę kompensaciją, tačiau nei sutartu laiku, nei vėliau šio įsipareigojimo neįvykdė. Susitarimas nėra teisių perleidimas, tai prievolės dokumentas, todėl neturėjo būti patvirtintas notariškai. Atsakovės parašo 2001-07-20 susitarime tikrumą patvirtino baudžiamojoje byloje atliktas specialisto tyrimas.

Atsakovė J. S. prašė ieškinio netenkinti, skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti atsakovės J. S. parašo, esančio 2001-07-20 susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo už perleistą teisę, tikrumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-06-06 ieškovė pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savo sesers, t.y. atsakovės naudai neatlygintinai ir besąlygiškai. Dėl kompensacijos ieškovė į atsakovę iki ieškinio pateikimo teismui nesikreipė. Jokio 2001-07-20 susitarimo atsakovė nėra pasirašiusi, jos parašas yra suklastotas, todėl skirtina ekspertizė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsakyta, kokia spausdinimo data ir kt., buvo pasisakyta tik specialisto išvados lygiu. Atsakovė apskundė specialisto išvadą ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nėra aiškios 2001-07-20 dokumento sudarymo aplinkybės, nėra aiškūs tikrieji šalių ketinimai. Šis susitarimas negali būti vertinamas kaip priedas prie 2001-06-06 pareiškimo, nes nėra aptartas šiame pareiškime. 2001-07-20 susitarimas turėjo būti sudaromas tokia pačia forma kaip ir 2001-06-06 dokumentas. Byloje yra ieškovės įgaliojimas sūnui G. P. tvarkyti visus reikalus, kuris rodo, kad ieškovė neatsisakė teisės atkurti nuosavybės teises ir per įgaliotinį siekė jas realizuoti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš J. S. J. N. P. naudai 60 000 Lt skolą, 8 750 Lt  palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas, 799 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad 2001-06-06 ieškovė J. N. P. atsisakė  pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto dalies sesers J. S. naudai. 2001-06-06 galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ redakcijos 2 str. 3 d. numatė galimybę piliečiams teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams, tėvams, sutuoktiniui, vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teismas nurodė, kad šalių 2001-07-20 pasirašytas susitarimas atitiko CK 6.189 str., 6.192 str., 6.196 str. reikalavimus. Įstatymų leidėjas reikalavo notarinės formos tik teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoriui ir nenumatė, kad šalių susitarimas dėl kompensacijos būtų notarinės formos. Iš 2001-07-20 susitarimo turinio ir pavadinimo matyti, kad šalys susitarė dėl kompensacijos už perleistą teisę, susitarime aiškiai išreikšta šalių suderinta valia. Atliktas kompleksinis rašysenos ir dokumento tyrimas paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji susitarimo niekada nepasirašė ir jos parašas suklastotas. Atsakovės paaiškinimas nepagrįstas įrodymais, ji neginčijo ir nepareiškė ieškinio dėl sutarties negaliojimo.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės N. J. P. ieškinio netenkinti; priteisti iš N. J. P. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad: 1) teismas neteisingai teisiškai įvertino 2001-06-06  notaro patvirtintą ieškovės pareiškimą ir dėl to jį nepagrįstai kvalifikavo kaip teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorį. Teismui byloje nustačius, kad ieškovė atsisakė atsakovės naudai teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), priklausiusį V. R., A. R. (vienašalis sandoris), savaime nebuvo jokio pagrindo byloje konstatuoti, kad tą teisę ieškovė perleido atsakovei ir kad pastaroji tokią teisę priėmė (nebuvo dviejų šalių suderintos valios). Ieškovės sūnui G. P. 2008-08-28 išduotas įgaliojimas tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą, kurio teismas apskritai teisiškai nevertino, paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę dėl teisės atkurti nuosavybės teises perleidimo 2001 m. atsakovei; 2) teismas neteisingai teisiškai įvertino šalių 2001-07-20 susitarimą dėl kompensacijos ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad susitarimui netaikytinas notarinės formos reikalavimas, bei nepagrįstai atsisakė taikyti sandorio, sudaryto pažeidžiant notarinės formos reikalavimus, teisines pasekmes. 2001-07-30 susitarimas turėjo būti pripažintas niekiniu, nepriklausomai nuo to, ar susitarimas teisiškai vertinimas kaip sandorį dėl teisės perleidimo pakeičiantis  ir papildantis susitarimas, ar kaip sandoris dėl paties teisės perleidimo, nes susitarimas neatitinka imperatyvaus notarinės formos reikalavimo; 3) teismas nesiėmė visų CPK nustatytų priemonių, siekdamas išsiaiškinti ginčo dalyką sudarančią aplinkybę – atsakovės nurodomą 2001-07-20 susitarimo suklastojimo faktą, tuo nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėdamas bylą. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00382-09 specialisto atlikto tyrimo išvadomis, bet neatsižvelgė į tai, kad minėtas tyrimas atliktas nevisapusiškai ir dėl to byloje reikia spręsti ekspertizės skyrimo klausimą, tenkinant dėl to atsakovės pareikštą prašymą, taip pat į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-02-23 pranešimą ir nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį tyrimą atnaujinti; 4) teismas nepagrįstai nesiaiškino 2001-07-20 susitarimo tikrumui nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodomo susitarimo sudarymo aplinkybėmis, ginčo šalių tikraisiais ketinimais ir susitarimo sąlygomis, tuo taip pat nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėdamas bylą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. N. P. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės J. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civ.b. Nr. 3K-3-440/2008, kaip ir kitose nutartyse, yra nurodęs, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. nenustatyta, kokia konkrečia sutartimi gali būti perleidžiama teisė atkurti nuosavybės teises. Atsakovės teiginiai, kad ji tariamai nepriėmė  ieškovės J. N. P. jai perleistos teisės yra neteisingi ir nagrinėjamai bylai, vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą, teisiškai nereikšmingi. Į bylą pateiktas ieškovės sūnui G. P. 2008-08-28 išduotas įgaliojimas patvirtina tik tokio įgaliojimo išdavimo faktą. Tai bendro pobūdžio įgaliojimas, kuriuo ieškovė suteikė sūnui G. P. teisę jos interesus atstovauti įvairiose institucijose. Apeliantė netinkamai kvalifikuoja 2001-07-20 susitarimą. Šalių 2001-07-20 pasirašytas susitarimas pagal savo esmę, tikslą bei pasirašymo aplinkybes nėra nei 2001-06-06 pareiškimo pakeitimas, nei papildymas. Tai savarankiškas susitarimas, kurio dalykas yra ne teisė atkurti nuosavybės teises, o piniginė kompensacija. Kadangi atsakovė J. S. šio susitarimo neginčija, apeliacinės instancijos teismas apskritai turėtų atsisakyti vertinti 2001-07-20 susitarimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė nagrinėjamoje byloje ekspertizės, nes ji netikslinga ir nereikalinga. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010-02-23 nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-00382-09, tačiau ši aplinkybė, vertinant pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nereikšminga. Pats ikiteisminio tyrimo atnaujinimo faktas neįrodo jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nesiaiškino atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodomo sandorio sudarymo aplinkybėmis, kadangi jos nėra susijusios su nagrinėjama su byla. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovės 2001-07-20 pasirašytas susitarimas neturi valios trūkumų. Atsakovės tvirtinimas, kad ji šio susitarimo nepasirašė, paneigtas byloje esančiais įrodymais.

Atsakovės J. S. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Ieškovė J. N. P. 2001-06-06 pareiškimu, patvirtintu notaro, atsisakė savo teisių pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą į tėvams V. R. ir A. R. priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savo sesers J. S. naudai. Šis susitarimas yra galiojantis, ir skirtingai negu apeliaciniame skunde teigia atsakovė, sukėlė teisines pasekmes. Tai patvirtina Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus raštas atsakovei J. S., kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) į vienkiemius neišskirstyto (rėžinio) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, parengtame 2008-2009 m., J. S. suprojektuoti du 2,18 ha bendro ploto miško sklypai; dar atliekamos projekto tikrinimo ir derinimo procedūros. Apeliantė aktyviais veiksmais nėra atsisakiusi perleidžiamos teisės, jai nuosavybės teisė atkuriama ir tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, kurios atsisakė jos naudai ieškovė. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pati įgyvendina savo teisę į nuosavybės atkūrimą, yra nepagrįstas, nes nėra tokį faktą patvirtinančių duomenų byloje. Įgaliojimas, kuriuo 2008-08-23 ieškovė savo sūnui G. P. pavedė atstovauti jos interesus visose institucijose, tame tarpe teismuose, sudaryti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, yra bendro pobūdžio ir nepanaikina jos valios dėl teisių perleidimo atsakovei į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą.

Šalys kitu susitarimu dėl kompensacijos sumokėjimo už perleistą teisę, sudarytu 2001-07-20, susitarė, kad atsakovė už jai perleistas teises susigrąžinti išlikusį tėvų V. R. ir A. R. turėtą nekilnojamąjį turtą, sumokės ieškovei J. N. P. 60 000 Lt iki 2006 m. liepos 20 d. apeliantė teigia, kad susitarimą teismas turėjo pripažinti niekiniu, nes jis sudarytas paprasta rašytine forma, be to, suklastotas, nes jo atsakovė niekada nepasirašė; apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad galėjo būti pasinaudota jos parašu tuščiame lape, kai ji, pasitikėdama savo sūnumi, pasirašė ant kelių tuščių lapų.

Šalių sutartis sudaryta 2001 m. birželio 6 d. Tuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta piliečių teisė notariškai patvirtinta sutartimi perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje normoje nenustatyta, kokia konkrečia sutartimi gali būti perleidžiama teisė atkurti nuosavybės teises. Joje taip pat nenustatyta, kad minėtos teisės perleidimo sutartis turi būti atlygintinė, todėl perleisti jas kitam asmeniui buvo galima atlygintinai arba neatlygintinai. Toks minėtos teisės normos aiškinimas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamoje praktikoje (2008 m. rugsėjo 29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-440/2008).

Teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartis sudaryta notarine forma. Apeliantė teigia, kad ši sutartis buvo neatlygintinė, tuo tarpu ieškovė teigia priešingai. Taigi apeliaciniame skunde iš esmės keliama įrodinėjimo problema.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą, atsakovė – savo atsikirtimų faktinį pagrindą.

Ieškovė savo reikalavimus grindė galiojančiu rašytiniu 2001-07-20 susitarimu dėl kompensacijos sumokėjimo. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad sudarytas susitarimas dėl kompensacijos atitiko CK 6.189 str., 6.192 str., 6.196 str. reikalavimus, įstatymo leidėjas reikalavo notarinės formos tik teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimui. Susitarti dėl kompensacijos už perleidžiamą teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą, numatyti tokią pareigą kitu susitarimu nėra teisinių kliūčių, taigi nėra pagrindo susitarimą dėl kompensacijos laikyti niekiniu. Jame išdėstytos aplinkybės apie teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimą reikšmingos ta apimtimi, kiek pagrindžia kompensacijos kilmę; dėl paties teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo pasekmės kyla iš ieškovės valios pareiškimo, kuris patvirtintas notaro.

Ginčo susitarime 2001-07-20 dėl kompensacijos sumokėjimo atsakovės parašo tikrumą patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00382-09 specialisto atliktas kompleksinis rašysenos ir dokumento tyrimas. Apeliantės teiginys, kad galėjo būti pasinaudota jos parašu tuščiame lape, yra nauja aplinkybė, savo atsikirtimų pirmosios instancijos teisme juo negrindė, įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę, byloje nėra. Apeliantė prašė civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol ikiteisminio turimo metu bus nustatyti susitarimą suklastoję asmenys ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kad vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-382-09 ir dėl galimai suklastoto 2001-07-30 susitarimo dėl kompensacijos, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-06-1.2-13475 raštas. Tačiau į civilinės bylos nagrinėjimą nėra įtraukti asmenys, kurie neva galėjo panaudoti atsakovės pasirašytą lapą ir suklastoti susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai bus reikšmingi sprendžiant dėl šių asmenų tiek baudžiamosios atsakomybės, tiek dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės J. S. turtinės atsakomybės, kuri, jei patirtų nuostolių dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų, galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo baudžiamojoje byloje; jei būtų nustatytas dokumento suklastojimo faktas ir paaiškėtų, kad susitarime nėra išreikšta atsakovės valia, ji turėtų galimybę remdamasi nuosprendžiu prašyti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Remiantis CPK 96 str., 98 str., į valstybės biudžetą iš apeliantės priteistina 5,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir ieškovei 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė:                                                                                                

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės J. S. ieškovei J. N. P. 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir į valstybės biudžetą 5,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                              Virginija Volskienė

Teisėjai                                                                                    Dalia Kačinskienė

                                                                                                            Petras Jaržemskis