Civilinė byla Nr. 2-539-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00317-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5

3.3.4.2.5  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Industrika“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DRAUGO PETYS“, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal atsakovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DRAUGO PETYS“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: M. S., Š. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – BUAB) ,,Industrika“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „DRAUGO PETYS“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą UAB ,,Industrika“ bankroto byloje B2-661-357/2019 (dabar Nr. B2-22-357/2021), kurioje Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nemokumo administratorės prašymą dėl BUAB ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-517-241/2020 tuos pačius teisinius santykius tarp susijusių UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“ bei ginčo atsiskaitymo / įskaitymo sandorius bei faktines aplinkybes vertino skirtingai, nei Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje                       Nr.B2-661-357/2019 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-276-881/2020. 

2.       Ieškovė UAB „Metalo linija“ atsiliepime prašė tenkinti  pareiškėjos nemokumo administratorės UAB „DRAUGO PETYS“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl BUAB ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas neteisingai kvalifikavo tarp susijusių įmonių susiklosčiusius teisinius santykius bei atsikaitymo sandorius, dėl to 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė pripažinti BUAB ,,Industrika“ bankrotą tyčiniu. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje pateikti argumentai ir padarytos išvados prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-517-241/2020. Šie prieštaravimai pašalintini naudojantis proceso atnaujinimo institutu.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Š. M. atsiliepime prašė BUAB „Industrika“ nemokumo administratorės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Pažymėjo, kad nei Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje, nei Lietuvos apeliacinis teismas                 2020 m. sausio 28 d. nutartyje negalėjo remtis bei nesirėmė Šiaulių apygardos teismo                 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-458-368/2019, kuris tuo metu buvo apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisakė, nes grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl BUAB ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad nei Šiaulių apygardos teismui priimant 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį tyčinio bankroto byloje, nei Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2020 m. sausio 28 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2020 m. spalio 20 d.). Todėl negalima daryti išvados, kad teismų procesiniai sprendimai dėl tyčinio įmonės bankroto buvo priimti Šiaulių apygardos teismo                            2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ar Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties pagrindu. Taip pat nėra duomenų, kad teismas vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ar Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose padarytos išvados negalėjo įtakoti sprendimo dėl tyčinio bankroto. 

6.       Nemokumo administratorė pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pripažįsta, kad civilinių bylų dėl tyčinio įmonės bankroto bei neteisėto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, jungtinės veiklos sąlygų nuginčijimo bei žalos atlyginimo dalykas yra skirtingas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, tokias išvadas teismas daro remdamasis kriterijų visuma. Tuo tarpu civilinėje byloje dėl neteisėto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, jungtinės veiklos sąlygų nuginčijimo bei žalos atlyginimo dalykas yra sandorių teisėtumas. Atitinkamų sandorių pripažinimas neteisėtais ne visada reiškia, kad yra pagrindas išvadai dėl tyčinio įmonės bankroto. Teismas atkreipė proceso dalyvių dėmesį ir į tai, kad civilinė byla, kurioje buvo panaikintas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, šiuo momentu nėra išnagrinėta, taigi, nėra padarytos išvados dėl UAB ,,Industrika“ reikalavimų atsakovei UAB ,,Resursas“ dėl neteisėto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, jungtinės veiklos sąlygų nuginčijimo bei žalos atlyginimo. Todėl teismas šioje proceso stadijoje apskritai negali spręsti dėl sprendimu konstatuotų aplinkybių įtakos sprendimui dėl tyčinio įmonės bankroto. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskirajame skunde atsakovė BUAB ,,Industrika“, atstovaujama nemokumo administratorės „DRAUGO PETYS“, prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas solidariai iš trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų. 

8.       Nurodo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte kalbama apie sprendimo panaikinimo pagrindą, o ne dalyką. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas negalėjo būti įsiteisėjęs, nes jis buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo. Bylos atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra tik kitose bylose konstatuoti prejudiciniai faktai. Nemokumo administratorė nesinaudoja užslėpta apeliacija, o įrodinėja, kad bylose dėl nuostolių atlyginimo ir BUAB ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas skirtingai įvertinto tų pačių šalių teisinių santykių pobūdį (t. y. jungtinė veiklos sutartis, kurios pagrindu šalys pasidalina pelną ir nuostolius negali būti vertinama ir kaip rangos sutartis, kurios pagrindu užsakovas ir rangovas (subrangovas) turi atitinkamas teises bei pareigas) ir pagrindą (t. y. už rangos darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atlikti atsiskaitymai, įskaitymai, bet viename teismo procesiniame dokumente konstatuota, jog nenustatyti tyčinio bankroto požymiai, nes šalys yra atsiskaičiusios, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje nurodyta, kad skolos pagal sąskaitas faktūras nepadengtos). Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo    26 d. sprendimas yra įsitesėjusi, todėl yra proceso atnaujinimo galimybė CPK 366 straipsnio           1 dalies 5 punkto pagrindu.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Š. M. prašo skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsikerta, kad bylos procesas tuo pagrindu, jog Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-458-368/2019 apeliacine tvarka buvo panaikintas, negali būti atnaujinamas, nes nurodytas sprendimas nebuvo Šiaulių apygardos teismo 2019 m, lapkričio 21 d. ir Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m sausio 28 d. nutarčių pagrindas. Nemokumo administratorė naudojasi proceso atnaujinimo institutu kaip užslėpta apeliacija, kadangi prašyme atnaujinti bylos procesą nurodė, kad  proceso atnaujinimo pagrindas atsirado Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. spalio 20 d. nutartį, kurioje teismas ginčo sandorius ir tariamo atsiskaitymo aplinkybes vertino priešingai, nei Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje, kuria atsisakyta UAB „Industrika“ bankrotą pripažinti tyčiniu, ar Lietuvos apeliacinis teismas             2020 m. sausio 28 d. nutartyje, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Tai reiškia, jog atsakovės nemokumo administratorė bylos proceso atnaujinimo siekia ne todėl, kad egzistuota CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, o todėl, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-517-241/2020 ir atnaujinti siekiamoje byloje teismas skirtinai kvalifikavo atsakovės ir UAB „Resursas“ teisinius santykius ir sudarytus sandorius. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartyje nekonstatavo kieno nors (taip pat atsakovės akcininkų ir valdymo organų, įskaitant trečiojo asmens) neteisėtų veiksmų bei nesprendė klausimo, ar UAB „Resursas“ ir atsakovė yra tarpusavyje atsiskaičiusios ir kokiu pagrindu, o tik grąžino bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kuris, nagrinėdamas bylą iš naujo, turės vertinti, ar pagal byloje esančius duomenis UAB „Resursas“ ir atsakovė yra tarpusavyje atsiskaičiusios, bei, ar tas šalių tarpusavio atsiskaitymas yra pripažintinas teisėtu, ar neteisėtu.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, taip pat nėra pagrindo išeiti už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų.

Dėl

12.       Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo    2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-22-357/2021 (buvęs Nr. B2-925-357/2016) atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei ir iškelta UAB „Industrika“ restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2291-823/2016 Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei ir iškelta UAB „Industrika“ bankroto byla; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „DRAUGO PETYS“. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovė UAB „Industrika“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2020 m. lapkričio 11 d. teismo rezoliucija atsakovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d.  Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-661-357/2019 atmestas atsakovės bankroto administratorės prašymas pripažinti atsakovės BUAB „Industrika“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-276-881/2020 Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis palikta nepakeista.

13.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-458-368/2019  atmestas ieškovės BUAB „Industrika“ ieškinys atsakovei UAB „Resursas“ dėl neteisėto priešpriešinių skolų įskaitymo, jungtinės veiklos sutarties sąlygų nuginčijimo bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Š. M., M. S.. Lietuvos apeliacinio teismo  2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-517-241/2020 Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas panaikintas ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-244-883/2021 pakartotinai nėra išnagrinėta (teismo posėdis paskirtas 2021 m. gegužės 20 d.).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu

14.       Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo / nebuvimo, nepasisakytina dėl byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų ir prašymų pagrįstumo / nepagrįstumo klausimų. Todėl dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, jog BUAB „Industrika“ bankrotas yra tyčinis (pvz.: UAB „Resursas“ ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymai pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas; tretieji asmenys sąmoningai privedė UAB „Industrika“ prie bankroto, sudarė nenaudingus, nuostolingus bendrovei sandorius, padarė nuostolių valstybės biudžetui, vykdė prioritetinius atsiskaitymus, dėl to pažeidė visų kreditorių interesus, nepagrįstai siekė restruktūrizavimo ir t. t.) nepasisakoma. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas bylos ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

15.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti).

16.       Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, jeigu nustato, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau (ir) perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-517-241/2020 Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikino dėl neatskleistos bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalėjo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. priimti sprendimo, dėl to perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinęs, bylą nagrinėjant pakartotinai: atlikti ginčo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimą; ištirti ir įvertinti byloje pareikštus reikalavimus pagal bylos nagrinėjimo ribas; ž spręsti klausimą dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino atnaujinimo; vertinti kitas actio Pauliano instituto taikymo sąlygas; nagrinėti alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Šiaulių apygardos teisme civilinė byla e2-244-883/2021 iš naujo neišnagrinėta. Vadinasi, teismas nėra iš esmės pasisakęs nurodytais klausimais

17.       Teismai, nagrinėdami bylas, negali remtis bei nesiremia ir nesivadovauja tais teismų sprendimais, kurie dar nėra įsiteisėję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Dėl to Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-458-368/2019 negalėjo būti pagrindas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-661-357/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-276-881/2020 priimti, nes: i) sprendimas nebuvo įsiteisėjęs nutarčių priėmimo metu (ir civilinė byla Nr. e2-244-883/2021 neišnagrinėta iki šiol) ir ii) iš Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarčių motyvuojamųjų dalių nustatyta, jog teismas rėmėsi ne Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, bet byloje esančiais įrodymais.  

18.       Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-661-357/2019 (kuria atmestas pareiškimas pripažinti BUAB „Industrika“ bankrotą tyčiniu) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-276-881/2020 (kuria Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis palikta nepakeista) konstatuota, jog UAB „Resursas“ atlikti mokėjimai atsakovės kreditoriams, be kita ko, yra UAB „Resursas“ prievolės atsiskaityti su BUAB „Industrika“ už jos atliktus statybos rangos darbus tinkamas įvykdymas.  Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-517-241/2020 (kuria Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) konstatuota, jog atsakovę ir UAB „Resursas“ siejo rangos (subrangos) teisiniai santykiai, o UAB „Resursas“ atlikti mokėjimai atsakovei yra ne atsiskaitymas su atsakove už jos atliktus statybos rangos darbus, bet kaip reikalavimo teisės į BUAB „Industrika“ įgijimas (reikalavimo teisių iš buvusių atsakovės kreditorių perėmimas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiuoju asmeniu Š. M., kad aplinkybės, jog teismas nurodytose bylose skirtingai vertino įrodymus, nesudaro pagrindo bylos dėl atsakovės UAB ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu proceso atnaujinimui, tačiau pažymi, kad susiklosčius situacijai, kai tyčinio bankroto byloje yra konstatuota, jog šalys yra atsiskaičiusios, o įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-244-883/2021 teismui galimai konstatavus priešingą faktą – UAB „Resursas“ ir BUAB „Industrika“ tarpusavyje neatskaičiusios, atsakovės nemokumo administratorei nėra užkirstas kelias ateityje kelti klausimą dėl atsakovės UAB ,,Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu proceso atnaujinimo atitinkamu CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu. Proceso atnaujinimo  tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjant su proceso atnaujinimu susijusius klausimus, be kita ko, turi būti taikomi ir teisingumo, protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis bei tokiems tikslams, kokius nustatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008).

19.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir pagrįstai akcentavo, jog šioje proceso stadijoje teismas negali spręsti dėl panaikintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo     26 d. sprendimu konstatuotų aplinkybių, kurias tirti ir vertinti pakartotinai perduota pirmosios instancijos teismui, įtakos nutarčiai dėl atsisakymo BUAB „Industrika“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

20.       Į esminius atskirojo skundo argumentus, yra atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šiuo atveju atskirasis skundas netenkintas, todėl atsakovei BUAB „Industrika“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „DRAUGO PETYS“, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. gavo trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Š. M. prašymą dėl 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) priteisimo bei dokumentus, pagrindžiančius nurodytas išlaidas: 2021 m. balandžio 14 d. ataskaitą, 2021 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą už 1 028,50 Eur vertės teisines paslaugas bei 2021 m. balandžio 14 d. „Swedbank“, AB du mokėjimo nurodymus (dėl 850 Eur ir 178,50 Eur sumokėjimo). Nustatyta, kad trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Š. M. turėtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą maksimalią atlygintiną advokato išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą dydį, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 609,68 Eur (1 524,20 Eur × 0,4 koef.) (7 punktas, 8.16 papunktis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Šiuo atveju nėra pagrindo nėra pagrindo (išmties) viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgęs į Rekomendacijas, sprendžia priteisti  iš BUAB „Industrika“ nemokumo administravimo išlaidoms skirtų lėšų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Š. M. 609,68 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrika“ (juridinio asmens kodas 302445404) nemokumo administravimo išlaidoms skirtų lėšų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Š. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                    Antanas Rudzinskas