Administracinė byla Nr. A-4-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01507-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 240 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos rajono PK) areštinėje jis buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, kamerose buvo prastas apšvietimas, bloga oro cirkuliacija, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų drėgmė, nuo sienų krito tinkas, grindų dažai atsilupę, o sanitarinis mazgas neatitiko elementarių higienos normų reikalavimų, kadangi neužtikrino privatumo. Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerų Nr. 4, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo lentynėlės, spintelės, skirtos higienos priemonėms laikyti.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo vaikystės serga nepagydoma liga ((duomenys neskelbtini), pasireiškiančia odos bėrimu), kuri paūmėja patiriant stresą. Pareiškėjas teigė, jog jis buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus, buvo pakenkta jo sveikatai. Manė, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.

4.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu sutiko iš dalies ir prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

5.       Klaipėdos AVPK teigė, jog pareiškėjas Kretingos rajono PK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. (10 parų), tačiau nepažeidžiant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui.

6.       Klaipėdos AVPK pažymėjo, jog veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės patalpose įrengtas centrinis šildymas, kamerose užtikrintas natūralus (atidarant langus) ir mechaninis vėdinimas, apšvietimas – natūralus ir dirbtinis, kamerose drėgmės nėra, langai – skaidraus stiklo.

7.       Atsakovo atstovas teigė, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais. Nurodė, kad kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą) galintį padidinti privatumo lygį. Atsakovo atstovas teigė, kad teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areštinėje, priežiūra ir kontrolė, todėl sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiško privatumo, ir pabrėžė, jog teisės aktuose nėra nustatyta pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą.

8.       Klaipėdos AVPK nurodė, jog areštinėje laikomi asmenys dažnai tyčia niokoja patalpas ir inventorių. Areštinės kamerose periodiškai atliekami einamieji patalpų remonto darbai, tačiau nėra galimybių operatyviai (pvz., tą pačią dieną) įsigyti ir pakeisti inventoriaus. Teigė, jog nustatytos neatitiktys, išskyrus dirbtinės apšvietos neatitikį kameroje Nr. 7, nedelsiant pašalinamos.

9.       Klaipėdos AVPK manymu, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, jie yra nedideli ir mažareikšmiai, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Klaipėdos AVPK taip pat nurodė, kad pareiškėjui dėl buvimo kameroje vienam (kamera Nr. 6) pasireiškė ūmi reakcija į stresą ir 2014 m. vasario 7 d. buvo kviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti. 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. balandžio 5 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje pareiškėjas persipjovė dešinės rankos dilbį ir dėl to buvo pristatytas į VšĮ „Kretingos ligoninė“.

10.       Klaipėdos AVPK teigė, jog pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais, todėl negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, be to, nekilo pasekmės. Atsakovo atstovas taip pat akcentavo, kad jo turtinė padėtis yra bloga.

II.

11.        Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui priteisė 99 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kretingos rajono PK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. kamerose Nr. 4, 6 ir 7 (b. l. 23). Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 6, kur jam teko 10,77 kv. m bendro kameros ploto (atėmus sanitarinio mazgo plotą). Nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 4 pareiškėjui teko 5,30 kv. m (atėmus sanitarinio mazgo plotą). Nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. Kameroje Nr. 7 pareiškėjui teko 11,41 kv. m kameros bendrojo ploto (išskaičius sanitarinio mazgo plotą). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas visada buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo didesnis nei 5 kv. m.

13.       Atsižvelgęs į Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime „Dėl J. P. skundo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 2000 m. vasario 21 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Kretingos rajono PK areštinę pateiktą informaciją, teismas sprendė, jog į Kretingos rajono PK areštinės kameras patenka natūrali šviesa, kadangi jose yra langai, be to, suimtieji gali patys atsidaryti kameros langą ir ją išsivėdinti, todėl pareiškėjo argumentą, kad į kameras nepatenka natūrali šviesa, atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Įvertinęs Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. spalio 16 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kamerų Nr. 4, 5, 6, 7 patikrinimų rezultatus, teismas sprendė, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, o kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Be to, areštinės kamerose buvo prastas dirbtinis apšvietimas, kamerų lubos ir sienos netvarkingos dėl atsilupusių dažų sluoksnio. Pažeidimai dėl drėgmės ir blogos oro cirkuliacijos nevertinti kaip pažeidimai, kadangi jiems pašalinti buvo reikalinga atlikti pastato rekonstrukciją.

15.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su neaptvertais sanitariniais mazgais ir privatumo neužtikrinimu, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl sprendė, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas).

16.       Teismas nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau konstatavo, kad pareiškėjas 11 parų buvo laikomas pagal nacionalinę teisę neužtikrinant jam saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktą bei Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus. Atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatytas ne vienas kalinimo sąlygų pažeidimas į tai, kad pareiškėjas buvo patyręs stresą dėl kalinimo sąlygų (atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui pasireiškė ūmi reakcija į stresą, todėl buvo kviesti medikai) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė 99 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

17.       Pareiškėjas J. P. apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų išreikalauta informacija apie inventoriaus užimamą plotą, ir tenkinti pareiškėjo skundą – priteisti jam 240 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

18.       Apeliantas teigia, jog teismo priteistas žalos atlyginimas nekompensuoja pareiškėjo patirtų išgyvenimų ir žalos sveikatai, kuri pasireiškė dėl pareiškėjo ligos ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo atstovo duomenų apie baldų užimamą plotą, kuris pareiškėjo teigimu, sudaro apie 5–6 kv. m. Pareiškėjas teigia, kad jam net ir vienam būnant kameroje, netekdavo 5 kv. m laisvo grindų ploto. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014, asmeniui turi tekti laisvas grindų plotas, o ne bendras.

19.       Atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir atsižvelgti į jo, t. y., pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinimo kalinimo sąlygas, kurias skundžia atsakovo atstovas, tačiau priteisė per menką žalos atlyginimą.

20.       Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

21.       Klaipėdos AVPK nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais neteisėtais atsakovo veiksmais, kuriais pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis tualetu, nurodo, kad sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atskirti pertvaromis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai patikrinimų metu nėra nustatę, kad uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas 10 iš 11 parų, kai buvo laikomas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje, kameroje buvo laikomas vienas, todėl nebuvo ribojamas jo privatumas. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriame konstatuota, kad teisės aktuose nesant konkrečios pareigos, veikimas nepažeidžiant teisės aktų pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, reikšmė buvo sumenkinta. Taip pat neatsižvelgta į LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. A-433-858/2016 ir Nr. A-476-858/2016.

22.       Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su teismo pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teigia, kad esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida yra minimalaus gyvenamojo ploto dydžio užtikrinimas, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas nebuvo nustatytas. Teismas neatsižvelgė į pažeistų vertybių pobūdį, pažeidimų trukmę ir pobūdį, pažeistų teisių gynimą laiko požiūriu, kalinamo asmens elgesį ir kitus kriterijus, kurie apibrėžti LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime. Atsakovo atstovo įsitikinimu, nustatyti pažeidimai mažareikšmiai. Pareiškėjo liga nėra susijusi su pareiškėjo laikymu areštinėje ir nėra laikymo areštinėje pasekmė. Pareiškėjas teistas kelis kartus, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl to jis galėjo patirti fizinių ir psichologinių sunkumų, pareiškėjas linkęs save žaloti. Pareiškėjas dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi praėjus daugiau kaip 28 mėnesiams. Pareiškėjas, nurodydamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, jo nediferencijavo pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, nepagrindė ir neindividualizavo jam kilusių neigiamų pasekmių, nepagrindė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teigdamas, kad pareiškėjo patirti nepatogumai neturi būti įvertinti pinigais, atsakovo atstovas remiasi LVAT 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1534-662/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1517-143/2016 ir kt.

23.       Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo atstovas prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. Kretingos rajono PK areštinėje neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

25.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 11 parų Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu, kamerose buvo blogas dirbtinis apšvietimas, netvarkingos kamerų sienos ir lubos dėl atsilupusių dažų bei nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai (areštinės kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, o kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės)). Kitų pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su gyvenamuoju plotu, natūralios šviesos patekimu, drėgme, bloga oro cirkuliacija, teismas nepripažino pagrįstais.

26.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, kadangi iš bendro ploto neatėmė baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto.

27.       Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad turėtų būti pripažinta pareiškėjo pažeista teisė į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatytu pažeidimu, susijusiu su privatumo naudojantis tualetu pažeidimu, nurodo, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, be to, pareiškėjas 10 parų iš 11 buvo laikomas kameroje vienas.

28.       Taigi apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo pateiktu jų vertinimu.

29.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ

30.       Pirmiausia pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas dar labiau sumažėjo, pažymi, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas absoliutus reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, todėl, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, pagrįstai ją skaičiavo neatėmus baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į baldais ir kitu inventoriumi užimtą plotą, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgdamas į atsakovo byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose laikomų asmenų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkanti ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto.

32.       Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymėtina, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 20 punktą, policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Tačiau taikant nacionalinį teisinį reguliavimą atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). 

33.       Taigi, nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1825-492/2017).

34.       Tai reiškia, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 šiuo aspektu taip pat buvo vertinama, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kitoje byloje vertinta, jog pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iš vienos pusės jis visiškai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirūpintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

35.       Aptartos aktualios teismų praktikos kontekste negalima sutikti su atsakovo atstovo argumentais, kad Komisariato kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose yra užtikrinamas asmens privatumas naudojantis tualetu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkto pažeidimą.

36.       Vis dėlto, vertinant pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. ir nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Kartu su kitu asmeniu vienoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas tik nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 4 d.

37.       Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).

38.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nepagrindė žalos, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). 

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo patyręs stresą dėl kalinimo sąlygų (atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui pasireiškė ūmi reakcija į stresą, todėl buvo kviesti medikai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų patyrė neturtinę žalą.

40.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

41.       Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

42.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, kad didžiąją dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, o kartu su kitu asmeniu vienoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas tik nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tačiau administracinėje byloje yra pateikta duomenų, jog pareiškėjui pasireiškė ūmi reakcija į stresą ir dėl to buvo kviesti medikai, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo ligą, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

43.       Apeliantų nurodyta teismų praktika suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, todėl remtis jomis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

44.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje, todėl neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui J. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinant iki 50 Eur (penkiasdešimties eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Stasys Gagys

        Virginija Volskienė