Civilinė byla Nr. e2-2095-1154/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15482-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.5; 3.2.8.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerdorsa“ atstovui advokatui Tadui Perveneckui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerdorsa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovistos servisas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nerdorsa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Eurovistos servisas“ 5872,55 Eur skolos, 157,95 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. lapkričio 4 d. sudarė juridinių asmenų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021.11.04/53 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal užsakymą pagaminti, pristatyti ir sumontuoti Sutarties priede nurodytus gaminius, t. y. medines laminuotas, priešdūmines, priešgaisrines duris, objekte „Krematoriumo pastatas“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė įsipareigojo priimti pristatytus gaminius bei ieškovės atliktus darbus ir Sutartyje nustatyta tvarka laiku už juos sumokėti. Pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovė ne vėliau kaip per 2-3 dienas privalėjo sumokėti ieškovei 13 746 Eur dydžio avansą, o likusią 5893,30 Eur dydžio sumą – per 7 dienas nuo visų darbų atlikimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nepasirašė jos pateiktų atliktų darbų aktų, už gaminius ir atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 5872,55 Eur.
3. Patenkinus ieškovės prašymą, byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino – ieškovei iš atsakovės priteisė 5872,55 Eur skolos, 157,95 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6030,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Atsakovė UAB „Eurovistos servisas“ teismui pateikė patikslintus prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesu. Atsakovė nurodė, kad iki prieštaravimų pateikimo dienos yra sumokėjusi ieškovei iš viso 15 746 Eur, todėl net jeigu šalių Sutartis būtų vykdoma sklandžiai, ieškovė turėtų pagrindą reikalauti ne daugiau kaip 3892,30 Eur. Atlikdama paskutinį mokėjimą 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad mokėjimas atliekamas išskaičius sąnaudas už netinkamą sutarties vykdymą ir sukeltus papildomus nuostolius atsakovės veiklai. Anot atsakovės, ji pateikė ieškovei ne vieną rašytinę ir žodinę pretenziją dėl netinkamos kokybės produktų, darbų neatlikimo laiku, dėl ko negalėjo priduoti specialios paskirties pastato (krematoriumo) ir pradėti jo eksploatacijos, taip pat turėjo savo lėšomis atlikti dizaino korekcijas, nes ieškovės pateiktos durys neatitiko suderintų dizaino charakteristikų. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinio pateikimo dieną Sutarties net nebuvo baigusi vykdyti, jos atstovai atsakovės patalpose dirbo dar 2022 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ieškovės vėlavimą atlikti darbus (ieškovė deklaravo, kad darbus baigė 2022 m. kovo 8 d., o faktiškai darbus baigė tik 2022 m. rugsėjo mėnesį), atsakovė turi teisę reikalauti 695,61 Eur delspinigių, skaičiuojant Sutartyje numatytą 3,93 Eur delspinigių sumą už 177 dienas, be to, atsakovės išlaidos atliekant dizaino korekcijas (atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims) sudaro 1735,10 Eur. Atsakovė nurodė, kad pateiks priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad šalys daug susirašinėjo ir bendravo telefonu dėl sutarties vykdymo užbaigimo iki pat 2022 m. rugsėjo mėnesio, tačiau ieškovė nė karto neinformavo, jog jau kreipėsi į teismą. Taigi, ieškovė piktnaudžiavo teise, kaip įrankiu, sąmoningai neatskleisdama teismui, jog ieškinio pateikimo ir preliminaraus sprendimo priėmimo metu Sutartis net nebuvo baigta vykdyti. Atitinkamai nėra prielaidų delspinigiams, palūkanoms ir bylinėjimosi išlaidoms ieškovei iš atsakovės priteisti.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintus prieštaravimus, kuriuo pareiškė, kad, atsižvelgiant į dalinį atsakovės UAB „Eurovistos servisas“ atsiskaitymą bylos nagrinėjimo metu, mažina ieškinio reikalavimus atsakovės sumokėta 2000 Eur skolos suma, taigi, ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti skolos suma sudaro 3892,30 Eur. Kiti ieškovės ieškinio reikalavimai lieka nepakitę (nėra keičiami). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė 2000 Eur skolos dalį sumokėjo 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. jau esant priimtam 2022 m. liepos 27 d. preliminariam teismo sprendimui. Taigi skolos dalies sumokėjimas neturi jokios įtakos kitiems ieškovės ieškinio reikalavimams, t. y. reikalavimams priteisti delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pagamino ir pristatė gaminius bei atliko jų montavimo darbus. Ieškovė 2022 m. kovo 8 d. pretenzija reikalavo atsakovės atsiskaityti, perdavė atsakovei atliktų darbų rezultatą, pateikdama vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2022 m. kovo mėn. atlikus gaminių montavimo darbus. Šiuo aktu buvo įformintas visų darbų objekte atlikimas. Ieškovės teigimu, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų netinkamą gaminių kokybę, taip pat nėra įrodymų, kad pristatyti gaminiai neatitiko sutartų charakteristikų ar buvo sumontuoti netinkamai. Atsakovė jokių konkrečių gaminių ar jų montavimo darbų trūkumų neįvardijo, o jos pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos nepatvirtina jos patirtų nuostolių dėl trūkumų taisymo. Ieškovė pažymėjo, kad visi gaminiai objekte buvo sumontuoti dar 2022 m. kovo mėn. ir 2022 m. kovo 8 d. perduoti atsakovei ieškovės vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu. 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovė atliko ne durų, o tik vienų durų apvadų montavimą, kas neturėjo jokios realios įtakos 2022 m. kovo mėn. sumontuotų durų eksploatacijai. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė su ieškove neatsiskaito nuo 2022 m. kovo mėn., nors pagal Sutarties 2.1 punktą galutinis 5872,55 Eur mokėjimas už gaminius ir jų montavimo darbus turėjo būti atliktas per 7 dienas nuo darbų objekte užbaigimo, t. y. iki 2022 m. kovo 15 d. Todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai 2022 m. liepos 21 d. pareiškė ieškinį gindama savo pažeistas teises.
6. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais palaikė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė į teismo posėdį kviesti liudytojus, nurodydama, kad užtikrins jų dalyvavimą, taip pat prašė atidėti teismo posėdį bent vienai savaitei, nes ketina pasirūpinti advokato atstovavimu.
7. Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, patenkinus atsakovės prašymą, tą pačią dieną paskirtas teismo posėdis buvo atšauktas ir skirtas kitą dieną – 2023 m. sausio 18 d., taip sudarant galimybę atsakovei tinkamai įgyvendinti savo procesines teises.
8. Į 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdį atsakovė neatvyko, nepateikė teismui jokios informacijos apie savo nedalyvavimo priežastis, neprašė teismo posėdžio atidėti. Atsižvelgiant į tai, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Tadas Perveneckas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį patenkinti. Advokatas pažymėjo, kad atsakovė teigia, jog darbai atlikti pavėluotai, su trūkumais, tačiau jokių pretenzijų iki darbų perdavimo ieškovei neteikė, pretenzijas pradėjo reikšti tik po vienašalio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tiesiog vengia atsiskaityti. Ieškovės atstovas pripažino, kad buvo smulkių darbų trūkumų, į pastabas buvo reaguojama, trūkumai šalinami. Ieškovė į teismą kreipėsi tik tada, kai atsakovė piktybiškai vengė atsiskaityti. Advokatas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių Sutarties pažeidimų. Vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas sukelia teisines pasekmes šalims, todėl įrodinėjimo pareiga, kad darbai atlikti su trūkumais, tenka atsakovei. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovės pateikti mokėjimo pavedimai jos nuostolių neįrodo, nes iš jų neaišku, už ką buvo mokėta, be to, mokėjimai atlikti iki ieškovės vienašalio darbų perdavimo arba tą pačią dieną. Ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovės atliktą 2000 Eur mokėjimą gavo, todėl prašė laikyti, jog šią ieškinio reikalavimų dalį atsakovė pripažino.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl bylos aplinkybių.
10. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Nerdorsa“ ir atsakovė UAB „Eurovistos servisas“ 2021 m. lapkričio 4 d. sudarė Sutartį, įvardytą kaip juridinių asmenų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021.11.04/53, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal užsakymą pristatyti ir sumontuoti Sutarties priede nurodytus gaminius, t. y. medines laminuotas, priešdūmines, priešgaisrines duris, objekte – „Krematoriumo pastatas“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė įsipareigojo priimti pristatytus gaminius ir Sutartyje nustatyta tvarka laiku už juos sumokėti bendrą 19 638,30 Eur sumą. Kaip matyti iš Sutarties 2.1 punkto, atsakovė ne vėliau kaip per 2-3 dienas privalėjo sumokėti ieškovei 13 746 Eur dydžio avansą, o likusią už gaminius ir darbus mokėtiną 5892,30 Eur dydžio sumą atsakovė privalėjo apmokėti per 7 dienas nuo visų darbų atlikimo. Byloje nekilo šalių ginčo dėl 13 746 Eur avanso sumokėjimo, avanso sumokėjimą patvirtina atsakovės pateiktas 2021 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 89.
11. 2022 m. sausio 17 d. krovinio važtaraštis Nr.2021.11.04/53 patvirtina, kad ieškovė atsakovei pristatė Sutartyje nurodytus gaminius. Ieškovė atsakovei pateikė 2021 m. spalio 14 d. pažymą Nr. 1 ir atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2021 m. spalio mėn. bei 2022 m. kovo 3 d. pažymą ir Nr. 1 ir atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2022 m. kovo mėn., kuriais perdavė sumontuotus gaminius, bei išrašė 2022 m sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 190 6183,10 Eur sumai, 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 196 10 406,00 Eur sumai, 2022 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 204 592,90 Eur sumai, 2022 m. vasario 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 211 671,55 Eur sumai, 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.219 1639,55 Eur sumai. Atsakovei atsisakius pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, ieškovė juos pasirašė vienašališkai.
Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo.
12. Atsakovė kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 78, patvirtinantį, kad ji sumokėjo ieškovei 2000 Eur pagal šalių sudarytą Sutartį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad 2000 Eur suma sumažina ieškinio reikalavimus, taip pat prašė laikyti, kad tokiu veiksmu atsakovė pripažino ieškinį. Ieškovės teigimu, ji neatsisako šios dalies reikalavimų, o ieškinio reikalavimus sumažina naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškinio dalies atsisakymas gali lemti ieškovei neigiamas pasekmes sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ieškovė pasirinko sumažinti ieškinio reikalavimus. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pradiniu ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 5872,55 Eur skolos, ši suma, patenkinus ieškinį, ieškovei buvo priteista iš atsakovės 2022 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu, o atsakovei pateikus duomenis apie dalinį (2000 Eur) atsiskaitymą, ieškovė nebepalaiko šios dalies ieškiniu pareikštų reikalavimų ir pati nurodo, jog pradiniu ieškiniu prašytos priteisti skolos dalies (2000 Eur) iš atsakovės nereikalauja, ieškovės ieškinio reikalavimų sumažinimas pagal savo turinį teisiškai kvalifikuotinas kaip dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovė laisva valia gali spręsti dėl savo teisių gynimo teisme. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės dalinį atsiskaitymą gavo, todėl neturi pagrindo ir nebesiekia reikalauti teisme šios dalies skolos. Ieškovei apsisprendus dalies savo pareikštų reikalavimų nepalaikyti ir neginti teisme, ieškinio dalies atsisakymas dėl 2000 Eur skolos priteisimo priimtinas ir bylos dalis dėl 2000 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pažymi, kad šalies procesinio veiksmo teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl teismo nesaisto ieškovės vertinimas, kad ji ne atsisako dalies ieškinio, bet sumažina ieškinio reikalavimus. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, bus pasisakyta vėliau šiame sprendime.
14. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodydama, jog sumažina ieškinio reikalavimus 2000 Eur suma, kartu teigė, kad prašoma iš atsakovės priteisti suma sudaro 3892,30 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 5872,55 Eur, sumažinus šią sumą 2000 Eur, lieka 3872,55 Eur. Dėl to ieškovės nurodyta 3892,30 Eur suma laikytina rašymo apsirikimu ir pripažintina, kad ginčo suma sudaro 3872,55 Eur.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad šalių ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams.
17. Pagal 2021 m. lapkričio 4 d. šalių sudarytos sutarties Nr. 2021.11.04/53 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo pagal užsakymą pristatyti ir sumontuoti medines laminuotas, priešdūmines, priešgaisrines duris, objekte – „Krematoriumo pastatas“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė – priimti pristatytus gaminius ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Iš Sutarties nuostatų darytina išvada, kad jos dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo durų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovės nurodytame konkrečiame objekte, o ne durų pardavimas atsakovui, todėl tokia sutartis atitinka visus statybos rangos teisinių santykių požymius. Taigi nepaisant to, kad šalys Sutartį pavadino „pirkimo–pardavimo“ sutartimi, tai neįpareigoja teismo dėl šios sutarties šalių teisių ir pareigų spręsti pagal pirkėjo ir pardavėjo santykius reglamentuojančius įstatymus.
18. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai).
19. Darbų perdavimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
21. Iš byloje pateiktų 2021 m. spalio 14 d. ir 2022 m. kovo 3 d. atliktų darbų aktų matyti, kad, atsakovei atsisakius juos pasirašyti, ieškovė aktus pasirašė vienašališkai. Teismų praktikoje yra laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016, 2017 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017; kt.).
22. Atsakovė teigė, kad ieškovė darbus atliko pavėluotai, be to, darbai buvo atlikti su trūkumais, kuriuos ji buvo priversta taisyti savo lėšomis, todėl, atlikdama paskutinį 2000 Eur mokėjimą, atsakovė iš ieškovei mokėtinų sumų atskaitė sąnaudas už netinkamą Sutarties vykdymą ir sukeltus nuostolius.
23. Pažymėtina, kad, esant ieškovės vienašališkai pasirašytiems atliktų darbų perdavimo aktams, pareiga įrodyti aplinkybes, kad darbai buvo atlikti pavėluotai ir su trūkumais, tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; kt.). Atsakovė pateikė 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. ieškovei pateiktas pretenzijas, kuriose ji buvo nurodžiusi, kad penkerios sumontuotos durys neatitinka atsakovės išdėstytų reikalavimų, t. y. dizaino ir kitų charakteristikų (2022 m. kovo 1 d. pretenzija), taip pat kad nėra sumontuotos dvejos durys (2022 m. gegužės 24 d. pretenzija), tačiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nepateikė. Aplinkybę, kad buvo priversta atlikti dizaino korekcijas (perklijavimus), nes ieškovės pateiktos durys neatitiko suderintų dizaino charakteristikų, ir dėl to patyrė papildomų išlaidų, atsakovė grindė pateikdama tretiesiems asmenims atliktus mokėjimus, t. y. 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1, kuriuo UAB „Heliopolis“ sumokėjo 388,45 Eur, ir 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2, kuriuo UAB „Kipineta“ sumokėjo 1346,65 Eur, tačiau mokėjimo nurodymuose nėra duomenų, kad šios sumos sumokėtos už atsakovės nurodytus darbus, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog atsakovė nepagrįstai remiasi dviejų durų nesumontavimu, nes durys į objektą buvo pristatytos laiku, tačiau vienos durys dėl atsakovės pakeistų durų angos matmenų negalėjo būti sumontuotos, todėl ieškovė užsakė kitas duris, kurios buvo sumontuotos. Atsakovė jokių įrodymų, kuriais paneigtų nurodytas aplinkybes ir patvirtintų savo teiginį apie laiku dėl ieškovės kaltės nesumontuotas duris, nepateikė.
24. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas). Iš šalių sudarytos Sutarties sąlygų matyti, kad gaminių estetinė išvaizda atskirai nėra aptarta, Sutartyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių reikalavimų užsakytų gaminių (durų) dizainui, todėl atsakovė, remdamasi aplinkybe, kad ieškovės pristatyti ir sumontuoti gaminiai neatitiko sutartų dizaino reikalavimų, turėjo įrodyti, kad dėl tokių gaminių charakteristikų buvo susitarta ir kad ieškovės pristatyti gaminiai šių reikalavimų neatitiko, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė praleido savo prievolių įvykdymo terminą, t. y. darbus atliko pavėluotai. Taigi, ieškovės pateikti vienašališkai pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktai patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir perduoti, o atsakovė šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė. Sutiktina su ieškove, kad atsakovės nurodoma vienerių durų apvadų sumontavimo 2022 m. rugsėjo mėnesį aplinkybė, nesant įrodymų apie kitų darbų atlikimą ne laiku ar nekokybiškai, vertintina tik kaip mažareikšmė ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti apmokėti atliktus darbus.
25. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji pareikš byloje priešieškinį, taip pat prašė apklausti byloje liudytojus, kurių atvykimą į teismo posėdį įsipareigojo užtikrinti pati, prašė atidėti teismo posėdį, kad turėtų galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į atsakovės prašymus, byloje 2022 m. gruodžio 14 d. paskirtas teismo posėdis teismo nutartimi buvo atšauktas ir skirtas kitą dieną – 2023 m. sausio 18 d., taip sudarant galimybę atsakovei tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Tačiau atsakovė jokių papildomų įrodymų nepateikė, o į 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdį neatvyko ir nepateikė teismui jokių duomenų, pateisinančių jos nedalyvavimą teismo posėdyje, neprašė jo atidėti, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, remiantis byloje esančiais įrodymais (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
26. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis).
27. Byloje nesant įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, taip pat nesant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų iki galo atsiskaičiusi su ieškove už jos pateiktus ir sumontuotus gaminius, darytina išvada, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3872,55 Eur skolą pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo.
28. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
29. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. lapkričio 4 d. sutarties Nr. 2021.11.04/53 5.1 punkte susitarė, jog atsakovė moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė ir nustatytu laiku su ieškove neatsiskaitė, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 157,95 Eur delspinigių (5872,55 Eur x 0,02 proc. / 100 x 135 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
30. Pažymėtina, kad atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo konkrečių argumentų, kuriais būtų ginčijusi ieškovės prašomos priteisti delspinigių sumos apskaičiavimo teisingumą, nenurodė, o jos pateiktas įrodymas apie dalinį atsiskaitymą ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius nuo visos pradiniu ieškiniu prašytos priteisti sumos (5872,55 Eur) pagrįstumo nepaneigia, nes dalį skolos (2000 Eur) atsakovė sumokėjo vėliau nei ieškovė kreipėsi į teismą (delspinigiai paskaičiuoti iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Teismas taip pat nepripažįsta reikšminga atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. liepos 27 d. preliminarus teismo sprendimas jai buvo įteiktas vėliau nei ji sumokėjo ieškovei 2000 Eur sumą, t. y. teismo sprendimas įteiktas 2022 m. rugsėjo 19 d, o mokėjimas atliktas 2022 m. rugsėjo 8 d. Atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove kilo ne iš teismo sprendimo, o iš šalių sudarytos Sutarties ir turėjo būti įvykdyta laiku, todėl aplinkybė, kad atsakovė 2000 Eur sumą ieškovei sumokėjo dar nežinodama apie priimtą preliminarų teismo sprendimą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ji atsiskaitė laiku, nepraleisdama atsiskaitymo termino, ir neatleidžia jos nuo pareigos mokėti delspinigius.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
31. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu palūkanų norma yra 8 procentai. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4030,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
32. Šioje byloje ieškovės pradiniu ieškiniu reikalautos 5872,55 Eur sumažinimas iki 3872,55 Eur teisiškai kvalifikuotas kaip ieškinio dalies (dėl 2000 Eur skolos priteisimo) atsisakymas ir atitinkama bylos dalis nutraukta. Ieškovė ieškinio dalies atsisakė dėl to, kad atsakovė 2000 Eur skolos dalį sumokėjo bylos nagrinėjimo metu.
33. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio dalies reikalavimų (2000 Eur), ieškovei grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies, t. y. 16,88 Eur.
34. Pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).
35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos laikant, kad bylos nagrinėjimo rezultatas visa apimtimi yra palankus ieškovei, t. y. jos reikalavimai yra visiškai patenkinti.
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2843,50 Eur atstovavimo išlaidų. 16,88 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovei grąžinama, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina žyminio mokesčio dalis sudaro 51,12 Eur. Ieškovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos yra patvirtintos byloje pateiktais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovės.
37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 37,84 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistinas 37,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 293–295 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerdorsa“ (juridinio asmens kodas 305567484) ieškinio dalies dėl 2000 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-2095-1154/2023 dalį dėl reikalavimo priteisti 2000 Eur skolos nutraukti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nerdorsa“ (juridinio asmens kodas 305567484) 75 proc. žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies, t. y. 16,88 Eur (šešiolika eurų 88 ct) (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK83510), išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą, t. y.:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nerdorsa“ (juridinio asmens kodas 305567484) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ (juridinio asmens kodas 125960030) 3872,55 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 55 ct) skolos, 157,95 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 95 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4030,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nerdorsa“ (juridinio asmens kodas 305567484) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ (juridinio asmens kodas 125960030) 2894,62 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ (juridinio asmens kodas 125960030) 37,84 Eur (trisdešimt septynis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šių išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, teismui būtina nedelsiant pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė