Civilinė byla Nr. eB2-1488-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00569-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.3.11

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei L. M. įmonei,

n u s t a t ė :

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2022 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei individualiai įmonei L. M. įmonei (toliau – L. M. įmonė) ir paskirti nemokumo administratorių, sutinkantį prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų. Nurodo, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2022 m. spalio 14 d. sudarė 3 295,49 Eur, iš jų: 612,35 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, 39,61 Eur delspinigių, 50 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už sąvininką ir 1 727,03 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už savininką. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2022 m. spalio 14 d. duomenimis, L. M. įmonė neturi apdraustųjų.

VSDFV Kauno skyriaus II Registro skyrius 2018 m. kovo 27 d. priėmė išvadą Nr. 18.V-3392 „Dėl L. M. įmonės, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdymo fakto nustatymo“ ir nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsnio 2 dalį, draudėjas atitinka VSDĮ nustatytus veiklos nevykdymo kriterijus, todėl vadovaudamiesi VSDĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarkos aprašo, patvirtinto valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-681/EV-410, 12 punktu, laikoma kad draudėjas L. M. įmonė veiklos nevykdo, nes nepateikė veiklą įrodančių dokumentų.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2022 m. spalio 14 d. duomenimis, L. M. įmonė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ 2022 m. spalio 14 d. duomenimis, L. M. įmonė turi automobilį Renault Trafic su apribojimais. VSDFV Kauno skyrius neturi duomenų apie L. M. įmonės finansinius įsipareigojimus ir debitorius. L. M. įmonė nėra pateikusi finansinės ataskaitos. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos 2022 m. spalio 14 d. duomenimis, antstoliai iš L. M. įmonės nuo 2018 m. balandžio 3 d. vykdo išieškojimą pagal 4 vykdomąsias bylas 211 617,41 Eur sumai.

Pareiškimas tenkintinas, atsakovei keltina bankroto byla.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorė, kuriai tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Atsakovės vadovė nepateikė teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, teismo procesiniai dokumentai. Apie teismo posėdį viešai paskelbta.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis.

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad L. M. įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. rugpjūčio 21 d., jos vadovė nuo 1995 m. rugpjūčio 21 d. yra L. L.. Įmonės veiklos tikslai – didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas. Nuo atsakovės įregistravimo Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl spręstina, kad įmonė finansinių ataskaitų nesudaro.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu bylų dėl skolų priteisimo nėra užvesta. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad iš atsakovės šios nutarties priėmimo dienai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas 4 kreditoriams (bendra išieškoma suma sudaro 13 187,28 Eur). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovei nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Aktualiais VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 3 295,49 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 302,51 Eur.

Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovės vadovė nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovo pareiškimo ir jame išreikštų prašymų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. M. įmonė yra nemoki, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, nemoka privalomų mokesčių valstybei, todėl teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, tikėtina, viršija įmonės turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, tai įrodo blogėjančią įmonės finansinę padėtį. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei L. M. įmonei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). 

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta mažoji bendrija (toliau – MB) „Mokumas“. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, be to, nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti L. M. įmonę (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei nustatytinas 3 650 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-944-330/2016). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla keliama individualiai įmonei, šios įmonės savininkė L. L. įtraukiama bendraatsakove L. M. įmonės bankroto byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas  

n u t a r i a :

iškelti individualiai įmonei L. M. įmonei, juridinio asmens kodas 134548780, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Įtraukti atsakovės individualios įmonės L. M. įmonės savininkę L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraatsakove bankroto byloje.

Įmonės nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją „Mokumas“ (sąrašo Nr. N-JA0308, juridinio asmens kodas 306066540, adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 650 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti individualios įmonės L. M. įmonės, juridinio asmens kodas 134548780, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Nustatyti, kad atsakovė L. L. ne vėliau kaip per 15 (penkiolikos) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo pateikti nemokumo administratorei viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą.

Išaiškinti, kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti nemokumo administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovėms, paskirtai nemokumo administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams M. P., A. A., R. S. ir N. B..

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                               Albina Rimdeikaitė