Civilinė byla Nr. e2S-1355-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08625-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.1; 3.3.2.3  

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1535-918/2015 priteisto išlaikymo iš atsakovo E. S. (toliau – atsakovas) dydį nepilnametei dukrai V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos dukters V. S. naudai išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 360 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus įmokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės, kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis, atsiskaitomąją sąskaitą banke, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo atsisakė priimti.

3.       Teismas nurodė, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui padidinimo, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija.

4.       Teismas nurodė, jog ieškovė su ieškiniu pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2023 m. liepos 12 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, kad Tarnyba 2023 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovą el. p. (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo negautas, todėl laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija. Duomenų, jog Tarnybos siųstas raštas būtent atsakovui buvo įteiktas, nepateikta.

5.       Teismas nurodė, jog iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-12284-528/2023 tenkino šalių prašymą ir pakeitė teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šioje byloje šalių pareiškime nurodytas atsakovo adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodomas atsakovo gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“. Teismui nėra aišku, kodėl minėtais ieškovei žinomais atsakovo gyvenamosios adresais nebuvo siunčiamas pranešimas dėl mediacijos, siekiant tinkamai pasinaudoti ikiteismine mediacijos procedūra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog laikyti, kad mediacijos procedūra pasinaudota tinkamai, negali, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovė R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių, prašydama vykdyti mediaciją. Prašyme nurodė visus tuos pačius atsakovo duomenis, pagal kuriuos buvo vykdoma mediacija prieš kelis mėnesius dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas gavęs pranešimą dėl mediacijos jo pačio nurodytu adresu. Tarnyba 2023 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymas nebuvo gautas, dėl ko laikyta, kad atsakovas atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija.

6.2.                      Kreipimas į atsakovą buvo išsiųstas tuo pačiu el. paštu, kuriuo buvo siunčiami ir ankstesni Tarnybos laiškai dėl privalomosios mediacijos vykdymo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo. Atsakovas, nenorėdamas teikti didesnio išlaikymo dukrai, sąmoningai nesutiko ginčo spręsti ikiteismine tvarka. Atsakovas piktybiškai atidėlioja privalomąją mediaciją, puikiai suprasdamas, kad be išankstinio ginčo sprendimo ne teisme įvykdymo ieškovė negali ieškiniu kreiptis į teismą.

6.3.                      Ieškovė laikėsi išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ne teisme tvarkos, tačiau atsakovui nesutikus pasinaudoti privalomąja mediacija, teismas užkirto galimybę pažeistas teises ginti teismine tvarka, kas prieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašė teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1535-918/2015 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 360 Eur iki jos pilnametystės.  

10.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

11.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

12.       Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

13.       Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

14.       Skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį, nurodant, jog mediacijos procedūra nebuvo pasinaudota tinkamai, nes ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje nustatyta, jog 2023 m. birželio 8 d. ieškovė kreipėsi dėl mediatoriaus skyrimo ir privalomos mediacijos vykdymo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, prašydama paskirti mediatorių privalomajai mediacijai iš mediatorių sąrašo, mediatoriaus kandidatūrą parenkant Tarnybai. Ieškovė prašyme nurodė atsakovą, jo adresą korespondencijai – (duomenys neskelbtini), telefono numerį bei el. paštą – (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 7 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos Nr.(11.7Mr)(M-P-23-3810)MPA-08573 matyti, kad Tarnyba 2023 m. birželio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą, išsiųsdama pranešimą atsakovui el. paštu – (duomenys neskelbtini), nurodydama atsakovui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog E. S. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovė tinkamai įgyvendino įstatyme įtvirtintą pareigą pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, t y. kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, prašyme nurodė atsakovą, jo korespondencijos adresą, telefoną ir el. paštą, o tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovui pranešimą apie gautą prašymą dėl privalomosios mediacijos taikymo išsiuntė tik el. paštu, nesiųsdama pranešimo atsakovui nurodytu korespondencijos adresu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes kaip minėta, ne ieškovė informuoja kitą ginčo šalį apie privalomąją mediaciją, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija yra įvykdyta. 

15.       Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siūlomą galimybę pasinaudoti mediacijos procesu arba dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

16.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Anita Sereikienė