Civilinė byla Nr. 2YT-45-877/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01263-2017-2

Procesinių sprendimų kategorijos:

 (S)

3.2.3.1; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Vaidai Drūlytei, Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei Daivai Jurevičienei,

suinteresuotam asmeniui V. D., jos atstovei advokatei B. P.,

suinteresuotam asmeniui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D., A. Š..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio V. Š., mirusio 1998 m. vasario 17 d., mirties priėmė jo palikimą – jam nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), dalį, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad po vyro mirties į notarą nesikreipė, tačiau toliau liko gyventi jų bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais, mokėjo už butą mokesčius. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti, priteisti išlaidas už pareiškėjai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos būklės, jos interesus byloje atstovauja advokatė Daiva Jurevičienė ir globėjas A. Š..

2.       Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. Š. pareiškimu (b. l. 102-105) prašė nustatyti, kad jis po tėvo V. Š., mirusio 1998 m. vasario 17 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo šio savo pareiškimo atsisakė. Suinteresuotas asmuo A. Š. ir jo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, o suinteresuoto asmens V. D. pareikšimą atmesti.

3.       Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. D., pareiškimu (b. l. 118) prašė nustatyti, kad ji po tėvo V. Š., mirusio 1998 m. vasario 17 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Nurodė, kad visi trys paveldėtojai palikimą priėmė lygiomis dalimis, pasidalino asmeninius mirusiojo daiktus, relikvijas, baldus, kartu rūpinosi paveldėtu namu, bendrai jame tvarkėsi. Suinteresuotas asmuo V. D. ir jos atstovė advokatė B. P. teismo posėdžio metu savo savarankiškus reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties abu vaikai padėjo motinai turtą išlaikyti, V. D. vyras namo stogą smalavo, padėjo spręsti įsiskolinimą už elektrą klausimus, tvorelę aplink tėvo kapą pastatė.

4.       Pareiškėja atsiliepime (b. l. 137-139) su suinteresuoto asmens V. D. pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutuoktinio palikimą priėmė viena pareiškėja K. B. Š., o suinteresuotas asmuo V. D. nepateikė jokių įrodymų apie jos faktinį palikimo priėmimą. Tai, kad V. D. padėjo motinai tvarkytis namuose, prisidėjo prie tėvo laidojimo išlaidų ir pan., nepatvirtina, kad po tėvo mirties jo turtą pradėjo faktiškai valdyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, suinteresuoto asmens V. D. pareiškimas atmetamas, priimamas suinteresuoto asmens A. Š. atsisakymas nuo pareiškimo ir byla toje dalyje nutraukiama.

5.        Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

6.       Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

7.       2017 m. birželio 21 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl K. B. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. 2019 m. sausio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4480-959/2018 K. B. Š. pripžinta neveiksnia šešiose turtinių ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus A. Š..

8.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. Š. mirė 1998 m. vasario 17 d. (1 t., b. l. 6-7, 71). Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-12, 72). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. sausio 6 d. išduotoje pažymoje Nr. V4-2 nurodyta, kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos šeimą sudaro vienas asmuo (1 t., b. l. 13). Pateiktos komunalinių mokesčių sąskaitos už 1998 - 2017 metus patvirtina, kad pareiškėjos vardu visą laiką nuo palikimo atsiradimo mokami komunaliniai mokesčiai už visą namą (1 t., b. l. 18-62, 2 t. b. l. 15-22).

9.       Notarė L. G. 2017 m. sausio 4 d. liudijime nurodė, kad po V. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (1 t., b. l. 17).

10.       Mirusiojo V. Š. palikimas atsirado 1998 metais, t. y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija), analogiškai – galiojančio Civilinio kodekso 5.51 straipsnis).

11.       Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. V., A. K. ir G. S. paaiškino, kad po V. Š. mirties name liko gyventi K. B. Š., o vaikai V. D. ir A. Š. atvažiuodavo padėti, atveždavo maisto, remontuodavo namą, mokėjo mokesčius.

12.       Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmenų, jų atstovų, liudytojų paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. Š. mirties jam priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – namo su priklausiniais (tvartu), esančiais (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinė K. B. Š., likusi minėtame name gyventi, jį laikydama savo nuosavybe. Namą K. B. Š., padedama vaikų, nuo 1998 metų prižiūri ir naudoja kaip savo, jame nuolat gyvena, moka mokesčius už visą namą. Nors pareiškėja per Civilinio kodekso 587 straipsnyje (1964 m. redakcija) numatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą ir savo veiksmais išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą.

13.       Logiški pareiškėjos atstovės paaiškinimai dėl palikimo priėmimo ir nuoseklūs veiksmai valdant palikimą gali būti vertinami kaip patikimi pagrindžiant prašomą nustatyti juridinį faktą, jų nepaneigia ir liudytojų paaiškinimai, iš kurių akivaizdu, kad name liko gyventi viena pareiškėja, o suinteresuoti asmenys tik atvažiuodavo mamai padėti. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad K. B. Š. yra palikėjo V. Š. įpėdinė Civilinio kodekso 5.1 straipsnio, 5.2 straipsnio prasme, po jo mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po V. Š. mirties jo palikimą priėmė K. B. Š., pradėjusi palikimą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).

14.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

15.       Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. Š. 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu savo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė, todėl jo atsisakymas nuo pareiškimo priimamas, byla šioje dalyje nutraukiama (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo byloje atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl suinteresuotam asmeniui pareiškimo atsisakymo pasekmės žinomos. Suinteresuotam asmeniui grąžinama 75 procentai jo sumokėto 41 Eur žyminio mokesčio už suinteresuoto asmens pareiškimą – 30,75 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).

16.       Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. D. savarankišku pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė nustatyti, kad ji po tėvo V. Š. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. V. D. nurodė, kad visi trys paveldėtojai palikimą priėmė lygiomis dalimis, pasidalino asmeninius mirusiojo daiktus, relikvijas, baldus, kartu rūpinosi paveldėtu namu, bendrai jame tvarkėsi, todėl suinteresuotas asmuo mano, kad ji priėmė tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

17.       Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus

18.       Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

19.       Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

20.       Kaip minėta, paveldėtame name liko gyventi mirusiojo sutuoktinė K. B. Š., o suinteresuoti asmenys (palikėjo vaikai) gyveno atskirai. Palikėjo asmeninių daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, o kiti V. D. veiksmai (namo priežiūra ir pan.) vertinami kaip turto tvarkymas kito asmens (motinos) naudai. Tai, kad vaikai pasiėmė prisiminimui tėvo asmeninius daiktus ar kad rūpinosi motina, padėdami jai tvarkyti ir išlaikyti nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindas pripažinti, kad ir mirusiojo vaikai savarankiškai lygiomis dalimis su motina priėmė mirusiojo palikimą – nekilnojamąjį turtą. Suinteresuotas asmuo V. D. neįrodė, kad ji priėmė tėvo V. Š. palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, t. t. kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Dėl nurodytų aplinkybių, suinteresuoto asmens V. D. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

21.       Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu pareiškėjai suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų dydis 2019 m. balandžio 29 d. duomenimis yra 84,50 Eur. Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus, kad šioje byloje šalys nevilkino bylos nagrinėjimo, laiku teikė procesinius dokumentus, atvykdavo į teismo posėdžius, taip pat į tai, kad pareiškėja yra teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, o jos globėju paskirtas A. Š., netikslinga skirstyti pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp suinteresuotų asmenų ir dalį jų priteisti iš pareiškėjos globėjo. Atsižvelgiant į tinkamą šalių procesinį elgesį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog valstybės patirtos teisinės pagalbos (suteiktos pareiškėjai) išlaidos iš suinteresuotų asmenų valstybės naudai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas        

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos K. B. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. vasario 17 d., pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Priimti suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo savo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Atmesti suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti suinteresuotam asmeniui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. kovo 31 d. pavedimu (žyminį mokestį už A. Š. sumokėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Valstybei bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjai Kunigundai B. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš suinteresuotų asmenų nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                  Rita Liukaitytė