Civilinė byla Nr. e2-867-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00395-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1; 3.4.3.2.5; 3.4.4.2.2; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megė“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CONLEX“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Megė“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „People Link“ su atsakove 2023 m. gegužės 25 d. sudarė Atlygintinų personalo paieškos ir atrankos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 2 d. UAB „People Link“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią pateikė atsakovei apmokėti, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir liko įsiskolinusi 3 007,06 Eur sumą. 2024 m. vasario 15 d. Reikalavimo perleidimo sutarties priedu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „People Link“ visas savo reikalavimo teises į atsakovę perleido UAB „CONLEX“. Nuo 2024 m. vasario 15 d. ieškovė tapo naująja atsakovės kreditore dėl įsipareigojimo nevykdymo ir 3 120,73 Eur skolos, todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes turi rimtų finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Bendrovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – Fondo biudžetas), tačiau mokėtina suma (4 060,08 Eur) yra atidėta. Bendrovė dalyvavo kaip atsakovė 51 teismo byloje, nuolat gauna antstolių raginimus įvykdyti sprendimus. Be to, bendrovė neturi registruoto kilnojamojo turto. 2023 m. gruodžio 21 d. bendrovėje dirbo 25 darbuotojai, pareiškimo pateikimo momentu – tik 15.
4. Ieškovė paaiškino, kad 2024 m. kovo 14 d. UAB „CONLEX“ su atsakove pasirašė taikos sutartį, tačiau atsakovė nesilaikė ir šios taikos sutarties. Ieškovė 2024 m. birželio 28 d. siųstu pranešimu prašė pateikti praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio ataskaitų rinkinį, norėdamas įvertinti bendrovės finansines galimybes bei nustatyti realų bendrovės mokumą, tačiau bendrovė to nepadarė, tikėtina, slepia bendrovės nemokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Megė“ bankroto bylą.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. pabaigoje bendrovė turėjo turto iš viso už 785 372 Eur (30 578 Eur vertės turtas – ilgalaikis, 753 396,00 Eur vertės turtas – trumpalaikis, iš jo: 460 871 Eur – atsargos, 240 477 Eur – per vienerius merus gautinos sumos, 52 048 Eur – piniginės lėšos). Atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, yra registruotos dvi transporto priemonės, viena jų – eismas draudžiamas. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 m. pabaigoje sudarė 760 312 Eur. Pagal 2023 m. pelno nuostolių ataskaitos duomenis, bendrovė 2023 m. turėjo 1 009 482 Eur pardavimo pajamų, 2023 m. baigė pelningai – uždirbo 4 119 Eur grynojo pelno.
7. Teismas nustatė, kad bendrovės atžvilgiu nuo 2015 m. buvo užvestos 39 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, 37 iš jų užbaigtos visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Atsakovės atžvilgiu šiais metais yra iškelta 16 bylų dėl skolų išieškojimo, kurios yra išnagrinėtos, tačiau, remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis matyti, kad didžioji dalis priteistų skolų jau yra sumokėtos (išieškojimas vykdomas tik dviejų kreditorių naudai, iš viso 1 670,24 Eur sumai; nėra pradėtų vykdomųjų bylų: UAB „Siunta 777“ priteista skola sudaro 5 534,40 Eur, UAB „In Pleno Prekyba“ – 2 750,54 Eur, UAB „HLPmetbor“ – 5 534,40 Eur, UAB „RigaLIT Lietuva“ – 1 032,43 Eur, ERGO Insturance SE – 1 280,49 Eur, duomenų apie šių skolų sumokėjimą teismas neturi). Teismas vertino, kad aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė neturėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau 17 962,48 Eur skola susidarė 2024 m. rugsėjo 25 d., tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 25 d. skola sudaro 15 442,41 Eur. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta įmonės turimų įsipareigojimų suma sudaro 51 207,39 Eur.
8. Teismas konstatavęs, kad bankroto bylos iškėlimo dieną teismo nustatyta įsipareigojimų kreditoriams suma 51 207,39 Eur neviršija nustatytos turto vertės 554 895 Eur, nusprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina bendrovės nemokumo balanso testo požiūriu.
9. Teismas nurodė, kad bendrovė vykdo veiklą, t. y. 2023 m. turėjo pardavimo pajamų už 1 009 482,00 Eur, panašiai tiek pajamų turėjo ir ankstesniais metais, joje dirba 11 darbuotojų, veikla 2023 m. kaip ir ankstesniais metais buvo pelninga, turimi įsiskolinimai nėra ilgalaikiai: mokestiniai įsiskolinimai yra trumpalaikiai ir periodiškai padengiami, įsiskolinimai kitiems kreditoriams taip pat yra periodiškai dengiami, bendrovė savalaikiai teikia finansinės atskaitomybės dokumentus institucijoms, kurioms juos privalo teikti. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė generuoja pajamas, atsiskaitinėja su kreditoriais, yra gyvybinga.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto įmonės nemokumo pagrindo, nes ji veikia, taigi gali laiku vykdyti turtines prievoles, atsakovė yra gyvybinga įmonė.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė UAB „CONLEX“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Megė“ arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; perdavus klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui – įpareigoti pirmosios instancijos teismą išreikalauti iš atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutiniųjų metų ir einamųjų metų laikotarpio ir kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinės atskaitomybės dokumentus, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarką, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus nei kitą bylai nagrinėti būtiną informaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neišsamiai ir nevisiškai išsiaiškinus bei atskleidus bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, atsakovės finansinę būklę, įvertinus tik formaliuoju požiūriu, pasitelkiant šiai dienai neaktualius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo pareigos viešojo intereso bylose ex officio (pagal pareigas) rinkti atsakovės finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, nutartį priėmė įvertinęs tik viešųjų registrų duomenis, neišreikalaujant dokumentų, kuriuos privalo pateikti bendrovės vadovas pagal JANĮ 20 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktus.
11.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino atsakovės 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus viešųjų registrų duomenis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė generuoja pajamas, atsiskaitinėja su kreditoriais, yra gyvybinga ir atsakovės padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo pagrindo. Atsakovė ieškovei nesumoka 2 845,73 Eur skolos nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma 51 207,39 Eur neviršija nustatytos turto vertės 554 895 Eur. Teismas negalėjo vien iš viešai skelbtinų duomenų bei to, kas kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo iš atsakovės, nustatyti atsakovės kreditorių sąrašo bei turimų įsipareigojimų sumos (51 207,39 Eur). Tokie duomenys netikslūs, nes tikėtina, kad yra kreditorių, kurie dar nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo iš atsakovės.
11.4. Nors teismas nustatė, kad atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės (Subaru Legacy ir VW Crafter), tačiau šios transporto priemonės yra labai mažos vertės, nes yra 13–14 metų senumo. Be to, atsakovės internetinis puslapis neveikia, svetainė išjungta, atsakovės įmonėje mažėja darbuotojų skaičius.
11.5. Kadangi bendrovė laiku nevykdo įsipareigojimų ieškovei, turi kitų kreditorių, neturi nekilnojamojo turto, slepia savo nemokumą nepateikiant teismui aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, todėl laikytina, kad atsakovė yra nemoki ir negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimas.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei (ne)tinkamumo
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti byloje aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus, tačiau atsakovės vadovui teismo procesinių dokumentų įteikti nepavyko, vadovas atsiliepimo ir dokumentų nepateikė, todėl teismas bylą nagrinėja remdamasis ieškovės pateiktais ir teismo iš viešųjų registrų išreikalautais duomenimis.
16. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neišsamiai ir nevisiškai išsiaiškinus bei atskleidus bylai reikšmingas aplinkybes, atsakovės finansinę būklę, be to, nepaisydamas savo pareigos viešojo intereso bylose ex officio (pagal pareigas) rinkti atsakovės finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, nutartį priėmė įvertinęs tik viešųjų registrų duomenis, neišreikalaujant dokumentų, kuriuos privalo pateikti bendrovės vadovas pagal JANĮ 20 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktus.
17. Taigi, apeliantas iš esmės kelia klausimus dėl byloje pateiktų duomenų apimties ir teisėjo vadovavimo procesui netinkamo įgyvendinimo, siekiant surinkti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus duomenis. Šių klausimų teisingam išnagrinėjimui reikšminga įvertinti, ar nagrinėjamu atveju atsakovė buvo realiai informuota apie jai inicijuotą nemokumo (bankroto) procesą, ar jai buvo sudarytos galimybės pateikti įrodymus dėl įmonės (ne)mokumo, atitinkamai įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti duomenis (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktai). Šių nemokumo bylos iškėlimo stadijoje procesinių veiksmų atlikimas nėra savitikslis. Tinkamas juridinio asmens, kuriam keliama nemokumo byla, bei jo vadovo, informavimas apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą sudaro galimybes ne tik veiksmingai pasinaudoti nemokumo procesu, bet ir užtikrinti skolininko teisės į teisminę gynybą prieinamumą. Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, šiuos klausimus turi spręsti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio proceso tikslus, veiksmingumo reikalavimą. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, būtent teismas, vykdydamas nemokumo proceso teisėtumo kontrolę, turi užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl minėtų nemokumo bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
18. Nagrinėjamu atveju byla yra susijusi su nemokumo bylos (ne)iškėlimu bendrovei. Šioje juridinių asmenų nemokumo proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo priėmimo (JANĮ 19 straipsnio 1 dalis), kurią ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiunčia JANĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams, tame tarpe ir juridiniam asmeniui, kuriam keliama nemokumo byla. Atitinkamai, juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją (JANĮ 20 straipsnio 2 dalį).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 34 punktas). Taigi, tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus.
20. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
21. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
22. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
23. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu (žr. šios nutarties 18, 22–23 punktus), jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota tiek kasacinio (žr. šios nutarties 24 punktą), tiek EŽTT praktika (žr. šios nutarties 19–21 punktus), daro išvadą, kad viena vertus, juridinis asmuo privalo pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus, kita vertus, teismas turi būti pakankamai rūpestingas ir imtis protingų priemonių, kad realiai informuotų šalį apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą.
26. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad: i) registruotas atsakovės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); ii) bendrovės vadovo D. M. adresas: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 109–112).
27. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir įpareigojo atsakovės vadovą per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui: i) bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus; ii) bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; iii) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; iv) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; v) bendrovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; vi) nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 123–124). Minėta nutartis bendrovei buvo išsiųsta per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) (1 t., b. l. 126), o bendrovės vadovui – bendrovės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti (1 t., b. l. 128).
28. Analizuojamu atveju ieškovės pareiškime dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nurodytas atsakovės faktinės veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini). Šis adresas taip pat nurodytas ir ieškovės kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktoje 2024 m. kovo 14 d. ieškovės ir atsakovės sudarytoje taikos sutartyje (1 t., b. l. 64–65), taip pat ieškovės 2024 m. birželio 20 d. pranešime dėl praleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 69), kuris kaip matyti iš siuntų tikrinimo sistemos, buvo faktiškai įteiktas atsakovei (1 t., b. l. 70), taip pat kituose ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose (1 t., b. l. 71, 73, 75–88). Tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pareiškime nurodytu atsakovės faktinės veiklos vykdymo adresu nesiuntė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei nesant byloje objektyvių duomenų apie realų procesinių dokumentų įteikimo (gavimo) faktą, tačiau esant duomenų apie atsakovo faktinės veiklos vykdymo adresą, kuriuo procesiniai dokumentai nebuvo siųsti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos protingos priemonės (galimybės) realiai informuoti šalį apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą. Taigi, nustačius, kad atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie pradėtą procesą, taip pat apie įpareigojimą pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą teismą, atitinkamai šis procesinis pažeidimas lėmė tai, kad nebuvo išnaudota galimybė surinkti bylos išnagrinėjimui reikšmingus duomenis ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, nors tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo turėtų būti aktyvus (žr. šios nutarties 17 punktą). Be to, nepagrįstas delsimas pradėti bankroto veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus.
30. Aplinkybė, jog nutartis bendrovei buvo išsiųsta per EPP, šiuo atveju nėra pakankama procesinių dokumentų įteikimo faktui patvirtinti, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti išvadą, kad ginčijamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas, siekdamas apeliantei skirtus procesinius dokumentus išsiųsti per EPP, buvo įsitikinęs, jog apeliantė buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir kad jos LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi (CPK 1751 straipsnio 9 dalis). Taigi, atsižvelgiant į bylos pobūdį bei esant duomenų apie atsakovės faktinės veiklos vykdymo adresą, procesinių dokumentų išsiuntimas per EPP, neįsitikinus jų realiu gavimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali vertinimas kaip tinkamas informavimas apie teismo procesą.
31. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyti informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų – teisės į teisingą teismą – pažeidimas, kurie apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismui nutarus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako ir dėl kai kurių bankroto bylos iškėlimo sąlygų, jų vertinimo, kuris buvo atliktas pirmosios instancijos teisme turimų duomenų kontekste.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
33. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
34. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
38. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė neatitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nustatytų sąlygų, taip pat atsižvelgęs, kad atsakovė gali laiku vykdyti turtines prievoles, yra gyvybinga, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bendrovė neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytus nemokumo kriterijus, nes atsakovė laiku nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei, turi kitų kreditorių, neturi nekilnojamojo turto, slepia savo mokumą ir kt. Apeliantės vertinimu, nutartis priimta neišsamiai ir nevisiškai išsiaiškinus bei atskleidus bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, atsakovės finansinę būklę įvertinus tik formaliuoju požiūriu, pasitelkiant šiai dienai neaktualius duomenis.
39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, nevertino kai kurių teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
40. Visų pirma, tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės turto sudėtį, jos išsamiau neanalizavo, nepasisakė dėl bendrovės turimų atsargų ir jos įtakos bendrovės turimo turto apimčiai. Juolab kad bendrovės turimos atsargos sudaro didžiąją viso bendrovės turimo turto dalį (bendrovės turtas iš viso: 785 372 Eur, atsargos: 460 871 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsargos – trumpalaikis turtas (pvz., žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, prekės ir nebaigta gaminti produkcija), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą, todėl nesant realių duomenų, kad bendrovė disponuoja minėtos vertės atsargomis, jų realumas abejotinas.
41. Antra, nors pirmosios instancijos teismas vertindamas bendrovės įsipareigojimų apimtis konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimų suma sudaro 51 207,39 Eur, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl bendrovės balanse nurodytos įsipareigojimų sumos apimties (760 312 Eur), t. y. ar šią sumą bendrovė yra bent iš dalies padengusi ir kokia apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją bedrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalį pagal 2023 m. balansą sudaro per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (pvz., trumpalaikės paskolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos (neapmokėtos sąskaitos už gautas žaliavas ir prekes) bei atidėjimai) (742 434 Eur), tai reiškia, kad iš esmės visi bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. turimi įsipareigojimai turėjo būti grąžinti per vienerius metus.
42. Trečia, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė ir dėl bendrovės darbuotojų skaičiaus kaitos, jo galimos įtakos bendrovės vykdomos veiklos apimtims, o tai teismų praktikoje pripažįstama reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022). Juolab kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. darbuotojų skaičius ženkliai sumažėjo (2024 m. sausio 1 d. – 25 darbuotojai, 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 15 darbuotojų, skundžiamos nutarties priėmimo metu – 11 darbuotojų).
43. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės mokumo, padaryta neįvertinus ir neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
44. Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus (išrašo iš internetinio puslapio www.cr.lt kopiją), kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės nemokumo bylos (ne)iškėlimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėtų duomenų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiama, jų priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą procesinės teisės pažeidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami ir vertinami bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys, panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl apeliantės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir imtis priemonių bendrovei faktiškai įteikti procesinius dokumentus bei iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį, turto vertę bei realias bendrovės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
47. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
48. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Megė“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CONLEX“, juridinio asmens kodas 302538171, 55 (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza