Civilinė byla Nr. 2-1375-463/2013 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01269-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. spalio 31d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,
sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovės N. G. atstovams V. G. ir advokatui Žilvinui Lošiui,
atsakovo A. D. atstovui advokato padėjėjui Sergejui Milovui,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovams A. D., S. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo, administracinių aktų panaikinimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašo pripažinti 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jai nuosavybės teisę į 26,37 kv.m. ploto dalį, t.y. į 1928/10000 viso namo dalį vieno aukšto mediniame gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio A. D., 2011 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia bei 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio S. D., 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; pripažinti negaliojančia ir panaikinti A. D. vardu atliktą teisinę registraciją į 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančia ir panaikinti S. D., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu atliktą teisinę registraciją į 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1578, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2-3-14396-(79), Onuškio seniūnijos 2005 m. kovo 29 d. pažymą Nr. GP-102 bei 2009 m. spalio 15 d. pažymą Nr. GP-346.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Ieškovės atstovas advokatas Žilvynas Lošys nurodė, kad 1967-12-23 testamentu M. D., mirusi (duomenys neskelbtini), paliko ½ dalį namo (32,44 kv. m. ploto), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamasis namas) tuo metu nepilnametei ieškovei N. M. (G.). Ieškovės globėja buvo motina M. M.. 1968-08-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 304 ir Vilniaus tarpmiestinio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byloje ½ dalies Gyvenamojo namo savininke nurodyta M. M., pagal gyvenamojo namo eksplikaciją valdanti 32,44 kv.m. plotą. Kitu Gyvenamojo namo bendraturčiu nurodytas L. D., valdantis 33,69 kv. m. plotą. Onuškio seniūnas J. O. 2003-05-16 išdavė pažymą Nr. 5-260, kad namų ūkio knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71 yra įrašyta M. M., kaip ½ Gyvenamojo namo valdytoja. Suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 10726, reg. Nr. 44/42466. Nurodė, kad 2010-04-21 gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie Gyvenamąjį namą paaiškėjo, kad suformuota dar viena to Gyvenamojo namo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 44/1256372, kur to paties Gyvenamojo namo savininkais nurodyti tik A. D. ir S. D.. Šių duomenų įregistravimo pagrindu nurodyta Onuškio seniūno J. O. išduota 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, kur pažymima, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio nr. 70 įrašyti A. D. ½ dalies Gyvenamojo namo ir kito turto, esančio (duomenys neskelbtini) duomenys. Nurodė, kad buvo kreiptasi į Onuškio seniūną, nurodant, kad išduota 2009-10-19 pažyma Nr. GP-346 yra neteisėta ir pažeidžianti ieškovės nuosavybės teises į Gyvenamojo namo dalį. Siekdamas atstatyti teisingumą, Onuškio seniūnas 2010-06-30 išdavė pažymą Nr. GP-96, kurioje nurodyta, kad ūkio knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71 yra įrašytas M. M. ½ dalis Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-1007, panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346. Nurodė, kad šios panaikintos pažymos bei 2009-11-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.73-263 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovo A. D. nuosavybės teisės į ½ dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad atsakovui A. D. nuosavybės teise nepriklauso ½ dalis Gyvenamojo namo, todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie Gyvenamąjį namą yra neteisingi, klaidinantys ir pažeidžiantys ieškovės nuosavybės teises. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teritorinį registratorių ir pateikė 2010-11-22 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. P2-1007, kuriuo panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, nepagrįstai suteikusi pagrindą įregistruoti A. D. nuosavybės teisę į ½ dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad VĮ Registrų centro vietinis registratorius atsisakė įregistruoti ieškovės teisę į ½ dalį Gyvenamojo namo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011-03-23 sprendimu Nr. 82 atsisakyta įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį Gyvenamojo namo, nurodant, kad siekiant atlikti ieškovės dalies teisinę registraciją, ji turi pateikti pažymą apie paveldėjimo liudijimo įregistravimo faktą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose bei bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, jog nurodytos pažymos ieškovė negali pateikti, nes tokios neturi. Susitarimo su bendraturte negali pateikti, nes ji atsisako susitarti su ieškove. Nurodė, jog 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijime Nr. 304 nurodoma, kad Gyvenamojo namo plotas yra 66,13 kv.m., o 2009-11-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.73-263 įteisintas plotas yra 136,80kv.m. Paaiškino, kad taip įvyko todėl, kad Gyvenamojo namo bendraturčiai (atsakovai) padidino Gyvenamąjį namą, neturėdami ieškovės sutikimo, tačiau ieškovė dėl ploto padidinimo bei pretenzijų dėl nuosavybės teisių jai pripažinimo į naujai sukurtą daiktą, jiems neturi. Pažymėjo, kad po 2012 m. gegužės mėnesį UAB „Senamiesčio kurantai“ padaryto projekto paaiškėjo, kad faktiškai ieškovė naudojasi Gyvenamojo namo 26,37 kv.m. plotu, t.y., 1928/10000 viso namo dalimi, todėl reiškia reikalavimą tik šiai daliai, t.y., siekia, kad teismas pripažintų ieškovei nuosavybės teisę į 26,37 kv.m. plotą, t.y. į 1928/10000 viso namo dalį. Nurodė, kad paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą. Nurodė, kad iš pateikto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad ieškovės globėja M. M. kreipėsi į notarinę instituciją, t.y., išreiškė valią dėl palikimo priėmimo bei gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Vėliau buvo atlikta namo dalies inventorizacija, tik galutinai nesutvarkyti formalumai, t.y. paveldėtas turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad ieškovės globėja faktiškai valdė ieškovei priklausančią namo dalį, mokėjo už elektros energiją, žemės mokesčius, sudarė Gyvenamojo namo dalies draudimo sutartis, todėl ieškovė turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis, tačiau ribojama jos teisė šiuo turtu disponuoti. Nurodė, kad nuosavybės teisė visa apimtimi savininkui atsiranda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ieškovė gina savo teisę teismine tvarka. Nurodė, kad 2011-05-10 ieškovė sužinojo, kad atsakovas A. D. neteisėtai ir be teisinio pagrindo įgijęs nuosavybės teises į ½ Gyvenamojo namo, nusipirko 3/6 dalis valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nurodė, kad toks sandoris yra pažeidžiantis ieškovės turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Nurodė, kad taip pat pažeidžiantis ieškovės turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra ir sandoris, kuriuo S. D. nusipirko 3/6 dalis Žemės sklypo. Nurodė, kad Žemės įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybės žemių sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo patvirtintų Naudojamų ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p. nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas, ar kitos paskirties statinys arba įrenginys įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, tai žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio ar įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo, ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Ieškovės atstovas V. G. teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir ieškovės atstovas advokatas Žilvinas Lošys.
Atsakovai A. D. ir S. D. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. D. nurodė, kad 1967-12-23 testamentu M. D. po savo mirties paliko ieškovei savo Gyvenamojo namo kambarį ir virtuvę. (duomenys neskelbtini) M. D. mirus dėl testamentu palikto palikimo – gyvenamojo namo dalies – priėmimo ieškovės vardu į notarą kreipėsi jos motina M. M.. 1968-08-26 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio teksto matyti, kad M. M. buvo išaiškinta, jog šis liudijimas turi būti įregistruotas Onuškio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Teismui pateiktos ūkinės knygos įrašuose nurodyta, jog ieškovės motina M. M. yra namų ūkio, kuriam priklauso gyvenamojo namo 2 kambariai, bei ūkio pastatas, galva. Ūkinėje knygoje, nepaisant to, kad jie buvo daromi 2003 – 2007 metais, nėra įrašų apie tai, kad gyvenamojo namo 1/2 dalis (kaip nurodyta paveldėjimo teisės liudijime) priklausė ieškovei, įrašų apie ją iš viso nėra. Iš ūkinės knygos įrašų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovės motina M. M. buvo įrašyta kaip namų ūkio, kuriam priklauso dalis gyvenamojo namo, galva. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas. Nurodė, kad 1964 m. CK 149 str. numatė, kad turto įgijėjui pagal sandorį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sandoris, kuriuo perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojamas, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad ieškovė neįregistravusi tuo metų galiojusių įstatymų nustatyta tvarka paveldėjimo teisės liudijimo neįgijo nuosavybės teisės į ginčijamą turtą, todėl ši teisė negali būti teismo ginama ieškovės pasirinktu – teisminio teisės pripažinimo – būdu. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką asmeniui nekilnojamąjį turtą paveldėjusiam, bet jo nustatyta tvarka neįregistravusiam, nuosavybės teisė visa apimtimi atsiranda tik nuo teismo sprendimo, kuriuo šį teisė pripažįstama, įsiteisėjimo dienos. Taigi, net ir tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo teismo būtų patenkintas, ji vis vien neturėtų teisinio pagrindo ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų (atsakovų, viešojo administravimo subjektų) teisėtų veiksmų atliktų su ginčo turtu bei sprendimų priimtų jo atžvilgiu, o taip pat – ginčyti šių asmenų teisėtai įgytas turtinės ir kitas su šio turtu susijusias teises. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodo dėl kokios priežasties prašo panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Nėra nurodyti nei faktinis – argumentai dėl kurių Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymai turėtų būti panaikini, nei teisinis – įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriems skundžiami įsakymai prieštarauja ar kuriuos pažeidžia, pagrindai. Nurodė, kad po atsakovo senelės M. D. mirties visą jos turtą perėmė ir valdė atsakovo tėvas D. L.. Po atsakovo tėvo L. D. mirties, visą turtą priėmė ir valdė jo žmona, atsakovo mama, S. D. bei atsakovas. Nei su ieškove, nei su jos motina M. M. jokio giminystės ryšio niekada neturėjo ir neturi. Kiek atsakovui žinoma, Antrojo pasaulinio karo metu žuvo M. M. tėvai ir senelė M. D. priėmė ją gyventi, suteikė dalį savo gyvenamojo namo, tačiau niekada šios dalies jai neperleido, ką patvirtina ir ieškovės pateiktas testamentas, kuriuo šią dalį M. D. palieka M. M. dukrai N. G.. Taigi akivaizdu, kad M. M. niekada nebuvo ginčijamos namo dalies savininkė, o Onuškio seniūnijos išduota 2010-06-30 pažyma Nr. GP-96 nepatvirtina jos nuosavybės teisų į šį turtą, todėl negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės tiek M. M., tiek N. G. vardu, ką iš esmės ir patvirtino patikslintame ieškinyje minimi Valstybės įmonės Registrų centro sprendimai. Tokiu būdu, darytina išvada, kad Onuškio seniūnijos 2005-03-29 pažyma Nr. GP-102 bei 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, kaip atsakovų nuosavybės teisių į namą esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas, yra pagrįstos ir teisėtos, nes kitų teisėtų šio namo ar jo dalių savininkų nėra. Nurodė, kad ieškovė tvirtindama, kad 2011 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas iš valstybės įgijo 3/6 dalį Žemės sklypo, yra sandoris pažeidžiantis jos turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nurodo jokių duomenų apie tai kokiu būdu šie civiliniai sandoriai pažeidžia ieškovės teises ir kokioms imperatyvioms įstatymo normoms jie prieštarauja. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė pretenduoja į 26,37 kv. m., t.y. 1928/10000 dalį Gyvenamojo namo, o likusios namo dalies priklausomybės atsakovams teisėtumo ieškovė neginčija. Taigi, ieškovė negali pretenduoti į visą namų valdos žemės sklypą, bet tik į atitinkamą jo dalį, proporcingą 1928/10000 namo daliai. Tačiau prašydama pripažinti atsakovui priklausančios 3/6 dalies Žemės sklypo, 2011 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia bei S. D. priklausančios 3/6 dalies Žemės sklypo, 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, ieškovė ginčija nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą į visą namų valdos žemės sklypą. Akivaizdu, kad gindama teisme savo subjektinę teisę, ieškovė negali reikšti tokios apimties reikalavimo. Reikalavimas turi būti ieškovės patikslintas, o nepatikslinus – teismo atmestas. Taip pat analogiškai vertintinas patikslinto ieškinio trečiasis išvestinis iš pirmųjų dviejų reikalavimas – nors ieškovė pretenduoją tik į nedidelę Gyvenamojo namo dalį, tačiau prašo panaikinti viso atsakovams priklausančio namo teisinę registraciją. Šis reikalavimas taip pat turi būti ieškovės patikslintas, o nepatikslinus – atmestas.
Atsakovo A. D. atstovas advokato padėjėjas Sergejus Milovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, teismo posėdžio metu nurodė argumentus iš esmės analogiškus nurodytiems atsakovo A. D. atsiliepime.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Tomas Steponavičius su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, o vėliau ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas, priimdami ieškovės ginčijamus įsakymus dėl namų valdos bendrasavininkiams pagal jų pateiktus dokumentus pardavimo ir pasirašydami ginčijamas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, kadangi vadovavosi atsakovų A. D. ir S. D. pateiktais bei VĮ Registrų centre įregistruotais bei teismo ar kitokiu būdu nepanaikintais dokumentais. Pažymėjo, kad ieškovės nuosavybės teisės į ginčijamą turtą nebuvo įregistruotos, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir Nacionalinę žemės tarnybą, nes nebuvo jokių galimybių žinoti apie ieškovės galimybę pretenduoti į ginčijamą nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės ginčijami sandoriai bei atitinkami administraciniai aktai galėtų būti naikinami tik toje dalyje, kurioje būtų pripažinti pažeidžiantys ieškovės interesus, tuo tarpu ieškovė, reikšdama pretenzijas tik į dalį Gyvenamojo namo, prašo juos naikinti pilna apimtimi.
Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą negrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b.t. 2, b.l. 153). Teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad A. D. nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre 2009-11-18 buvo įregistruota galiojančios ir nepanaikintos Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažymos Nr. GP-346 pagrindu. Ieškovė, siekdama paneigti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalo nuginčyti juridinių įregistravimo pagrindų teisėtumą ir pagrįstumą. Minėta pažyma nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia. A. D. ir S. D. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašo panaikinti viso Žemės sklypo ir viso Gyvenamojo namo daiktinių teisių įregistravimo pagrindus, kai tuo tarpu pati prašo pripažinti jai 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis Gyvenamojo namo ir tik patenkinus šį reikalavimą galėtų pretenduoti į dalį Žemės sklypo, todėl mano, jog šie reikalavimai turėtų būti tikslinami arba atmesti kaip nepagrįsti, pareikšti neturinčio teisės jų pareikšti asmens. Pažymėjo, jog 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijime nurodytas gyvenamo namo plotas buvo padidintas 2009-11-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto bei 2009-10-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, jog, kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys; 2 d. nurodyta, jog dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Nurodė, kad teismui patenkinus minėtą reikalavimą, nebūtų aišku, kaip jį praktiškai Teritoriniam registratoriui reiktų įvykdyti, nes reikalavime nenurodyta, kokiomis dalimis likusi namo dalis bus paskirstyta kitiems bendraturčiams, todėl šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Nurodė, kad ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m spalio 31 d. įsakymą Nr. 2.3-14396-(79). Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-14 prašymo bei kartu su juo pateiktų dokumentų – Vilniaus apskrities viršininko 2008 m spalio 31 d. įsakymo „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo Trakų rajone pil. S. D.“ Nr. 2.3-14396-(79) bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – pagrindu, 2008-12-18 buvo įregistruotas Žemės sklypas bei įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisės į jį. Teismui patenkinus šio reikalavimo dalį ir panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m spalio 31 d. įsakymą Nr. 2.3-14396-(79), būtų panaikinta ne tik pirminė Žemės sklypo teisinė registracija, bet ir paties Žemės sklypo suformavimo pagrindas. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės argumentus bei kitus reikalavimus (pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į dalį Gyvenamojo namo; pripažinti negaliojančiomis Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei panaikinti jų pagrindu atliktą atsakovų A. D. ir S. D. vardu teisinę registraciją), darytina išvada, jog ieškovė nesiekia paties Žemės sklypo panaikinimo, todėl mano, jog šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Taip pat pažymėjo, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2005 m. kovo 29 d. pažymos Nr. GP-102 pagrindu įregistruotos atsakovės S. D. nuosavybės teisės ne tik į ½ dalį Gyvenamojo namo, bet ir į ūkinius pastatus, dėl kurių ginčo nėra, todėl mano, jog reikalavimas turėtų būti patikslintas. Nurodė, kad trečiasis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo į Žemės sklypą bei į Gyvenamąjį namą atsakovų A. D. ir S. D. vardu nėra savarankiškas ir būtinas, kadangi teismui pripažinus negaliojančiomis antrame reikalavime minimas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (ar jų dalį) bei ketvirtajame reikalavime nurodytas pažymas (ar jų dalį), vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu norminių aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės registravimas būtų panaikinamas be atskiro reikalavimo. Nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio reikalavimas iš pagrindinio – pripažinti negaliojančiomis Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei pažymas. Nurodė, kad iš ieškovės ieškinio turinio ir reikalavimų negalima daryti vienareikšmės išvados, ko ieškovė iš tiesų siekia. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdantį nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu. Nurodė, kad mano, jog patikslinto ieškinio trečiąjį reikalavimą reikėtų spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, o antrąjį ir ketvirtąjį reikalavimus, jei jie nebus patikslinti, atmesti kaip nepagrįstus, pareikštus neturinčio teisės jų pareikšti asmens. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus (b.t. 2, b.l. 151-153).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 1967-12-23 testamentu M. D. po savo mirties paliko N. M. (ieškovei) savo namo pietinėje pusėje kambarį ir virtuvę, o duris bendram naudojimui, esančius (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 9, 70). (duomenys neskelbtini) M. D. mirė (b.t. 1, b.l. 8, 69). 1968-08-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad M. D. ½ dalies vieno aukšto gyvenamojo namo, turinčio 66,13 kv.m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 38,97 kv.m. gyvenamojo ploto (su teise naudotis kambariu ir virtuve pietinėje pusėje, o durys bendram naudojimuisi), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtoja yra N. M. (ieškovė) (b.t. 1, b.l. 10, 71).
Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad M. M. (ieškovės motinai) nuosavybės teise priklauso kambarys ir virtuvė, 32,44 kv.m. bendro naudingo ploto, kitos Gyvenamojo namo dalies savininku nurodytas L. D. (b.t. 1, b.l. 11-14, 72-75). Namų ūkio Nr. 71, esančio (duomenys neskelbtini), namų ūkio galva nurodyta M. M., kuriai priklauso 2 kambariai, 26,37 kv.m. bendro naudingo ploto bei ūkio pastatas. Taip pat pažymėta, jog ½ dalis namo priklauso D. (b.t. 1, b.l. 30-31, 91-92). Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos pažymoje nurodoma, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71 yra įrašyti M. M. ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 32-33, 93-94).
Trakų rajono Onuškio apylinkės viršaičio 1994-10-03 pažymoje Nr. 96 nurodyta, kad L. D. iki mirties, t.y. iki (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visą turtą priėmė ir valdo žmona S. D. (atsakovė) (b.t. 1, b.l. 126).
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovų A. D. ir S. D. nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą, t.y. kad Gyvenamasis namas priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį (b.t. 1, b.l. 26-29, 87-90, 167-171).
Byloje kilo ginčas iš esmės dėl nuosavybės teisės ieškovei į Gyvenamojo namo dalį pagal 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimą pripažinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad mirus M. D., jos ieškovei testamentu paliktą Gyvenamojo namo dalį ieškovės vardu priėmė jos motina M. M., jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.t. 1, b.l. 9-10).
1964 m. CK 587 str. 2 d. numatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie aplikimo priėmimą. Šio straipsnio 5 d. numatė, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. 1964 m. CK 598 str. 1 d. numatė, kad įpėdiniai, šaukiami paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, įstatymas suteikė įpėdiniams teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, bet neįpareigojo. Atitinkamos nuostatos yra suformuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra iš esmės analogiškas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų – priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis); 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ilgesnis – šešių mėnesių – terminas palikimui priimti, tačiau šio termino teisinė reikšmė ta pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001).Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Pažymėtina, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Paveldėjimo santykiuose paveldėtojo palikimo priėmimas yra jo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisinė registracija yra tik informacijos paviešinimas, jeigu įstatymo nenustatyta, kad tai yra vienas iš pagrindų ar reikšmingų juridinių faktų nuosavybės teisei atsirasti. 1964 m. CK paveldėjimo teisės santykius reglamentuojančios normos nenumatė privalomo paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo viešajame registre. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. D. ieškovė 1967-12-23 M. D. testamento bei 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį Gyvenamojo namo. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad Gyvenamo namo plotas buvo atsakovų padidintas nuo 66,13 kv.m. iki 136,80 kv.m (b.t. 1, b.l. 124-125). Ieškovė pretenzijų atsakovams dėl ploto padidinimo nereiškia, pretenzijų į naujai sukurtą daiktą jiems neturi. Ieškovė, remdamasi 2012 m. UAB „Senamesčio kurantai“ projektu (b.t. 2, b.l. 78) prašo pripažinti jos nuosavybės teisę į faktiškai naudojamą Gyvenamojo namo 26,37 kv.m. plotą, t.y. į 1928/10000 dalį viso Gyvenamojo namo. Atsakovai šios ieškovės nurodomos faktiškai valdomos Gyvenamojo namo dalies dydžio ir ją nustačiusio UAB „Senamesčio kurantai“ projekto neginčijo. Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1928/10000 dalis Gyvenamojo namo yra pagristas, todėl tenkintinas. Teismas nepasisako dėl kitų ieškovo argumentų, kurie patvirtina šio reikalavimo pagrįstumą, nes jie neesminiai, o atsakovų pateikti atsikirtimai nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės įgijimo, o kaip minėta pats nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas nėra ginčijamas.
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad teismo sprendimas yra vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai yra registruojami nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše(b.t. 1, b.l. 26-29) nurodyta, kad pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ½ dalies bendraturčiui, seniūnijos 2009-10-15 išduoto pažymėjimo Nr. GP-346 pagrindu įregistruotas atsakovas A. D., o likusios ½ dalies gyvenamojo namo bendraturte seniūnija 2005-03-39 pažymėjimo Nr. GP-102 pagrindu įregistruota atsakovė S. D.. Atsakovui A. D. 2011-04-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ¾ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau nurodytu adresu, o atsakovei S. D. nuosavybės teisė įregistruota į 3/6 dalis sklypo anksčiau nurodytu adresu 2009-07-14 sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti negaliojančiais ir naikinti visus įrašus dėl nuosavybės teisės į paminėtus nekilnojamus daiktus. Teismas daro išvadą, kad šie reikalavimai tenkintini iš dalies, įvertinant įrašų sukeliamas teisines pasekmes, t.y. ar jie pažeidžia ar nepažeidžia ieškovės teises ir ar juos galima ištaisyti neteismine tvarka, t.y. priimto teismo sprendimo pagrindu. Pirmiausia, teismas atsižvelgia į tai, kad pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į namo dalį ir nenuginčijus šioje dalyje įrašo apie nuosavybės teisę nekilnojamo turto registre, sprendimas gali būti neįvykdytas, o ieškovei nuosavybės teisė gali būti neapginta. Todėl tenkintinas reikalavimas dėl įrašo apie nuosavybės teisę į namą panaikinimo iš dalies. Antra, teismo nuomone įrašai apie nuosavybės teisę į žemę galės būti panaikinti priimto teismo sprendimo pagrindu. Trečia, įrašai apie S. D. nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą nepažeidžia ieškovės teisių, todėl teismas naikina įrašą tik dalyje dėl A. D. nuosavybės teisės į namą dėl šių motyvų. Nustatyta, kad atsakovui A. D. nuosavybės teisė į ½ gyvenamojo namo įregistruota Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažymos Nr. GP-346 pagrindu. Tačiau ši pažyma Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-22 įsakymu Nr. P2-1007 buvo panaikinta, t.y. išnyko nuosavybės teisės atsakovui į turtą registracijos pagrindas. Antra vertus, pagal savo turinį pažyma negali būti priskiriama prie nuosavybės teisės įgijimo pagrindų CK 4.47 straipsnio prasme, o tik gali patvirtinti esant ar ne kurį nors iš šioje teisės normoje numatytų pagrindų nuosavybei atsirasti. Trečia, atsakovas A. D. gaudamas 2009-10-15 pažymą NR. GP-346 privalėjo, o ir galėjo įsitikinti, kad Onuškio seniūnija ūkinėje knygoje Nr. 1 namų ūkio Nr. 71 yra įrašyta nuosavybės teisė į ½ dalį namo M. M., o į likusią ½ dalį nuosavybės teisė nuo 2005-04-13 yra registruota kitai atsakovei. Taigi ieškovės nuosavybės teises pažeidžia tik įrašas dėl nuosavybės teisės į namą įregistravimą atsakovui A. D. ir tik ieškovei priklausančioje nuosavybės teisėmis dalyje. Ir nors pažyma, kurios pagrindu padarytas įrašas apie atsakovo A. D. nuosavybės teisę panaikinta ir norėdamas registruoti nuosavybės teisę į likusią namo dalį atsakovas turėtų pateikti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, teismas įvertindamas tą aplinkybę, jog likusioje dalyje atsakovo A. D. nuosavybės teisės nėra ginčijamos, siekdamas civilinių teisinių santykių stabilumo mano, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga panaikinus įrašą dalyje dėl 1928/10000, likusioje dalyje palikti įrašą galioti.
Reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimus dėl 2011-04-07 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas A. D. įsigijo nuosavybės teisę į 3/6 dalis Žemės sklypo bei dėl 2009-07-14 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė S. D. įgijo nuosavybės teisę į 3/6 dalis Žemės sklypo, pripažinimo negaliojančiomis; prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1578 ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymą Nr. 2-3-14396-(79); pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovų vardu atliktą teisinę registraciją į Žemės sklypo atitinkamas dalis.
Reikalavimą dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir aukščiau nurodytų administracinių aktų panaikinimo, ieškovė reiškia remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo patvirtintų Naudojamų ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p., kuriame numatyta, jog jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tai žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Reikalavimas dėl atsakovų vardu atliktos Žemės sklypo teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo yra išvestinio pobūdžio iš šių reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymu Nr. 46-914.46.2)-1578 nusprendė parduoti atsakovui A. D. 300 kv.m. ploto, t.y. ½ dalį 600 kv.m. ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7950/0005: 665), esančio (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l 120), o 2011-04-07 buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis (b.t 1, b.l 122). Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 31 d įsakymu Nr. 2.3-14396-(79) nusprendė parduoti 0,03 ha (300 kv.m.) t.y. ½ dalį anksčiau nurodyto žemės sklypo atsakovei S. D., o 2009-07-14 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Nors pareikštu reikalavimu yra prašoma pripažinti negaliojančiomis abi žemės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau teismas tenkina iš dalies reikalavimą atsakovo A. D. atžvilgiu ir nurodo šiuos motyvus.
Valstybinės žemės sklypų naudojamų gyvenamųjų namų ir kitų statinių eksploatacijai, pardavimą reglamentuoja specialieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo patvirtintų Naudojamų ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ Šie teisės aktai subjektinę asmens teisę įsigyti naudojamiems žemės sklypus ar jų dalį sieja su jų nuosavybės teise į statinius, t.y. ši teisė yra išvestinė iš nuosavybės teisės į statinius. Tiek įstatymo dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo, tiek pačios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu teismo aptartais argumentais nustatyta, kad atsakovas A. D. neturėjo teisės į ½ dalį namų valdos, o tai savo ruoštu reiškia, kad 3/6 dalys žemės sklypo jam buvo parduotos neteisėtai, t.y. pažeidžiant teisės aktus. Todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2011-04-04 įsakymas ir 2011-04-07 pirkimo-pardavimo sutartis naikintini. Panaikinus administracinį aktą ir pirkimo-pardavimo sandorį, tiek ieškovė, tiek atsakovas A. D. turės teisę nustatyta tvarka, atsižvelgiant į turimas nuosavybės teisės dalis įsigyti nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis. Ieškovas ieškinyje neprašo, tačiau teismas pripažinęs negaliojančia žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį savo iniciatyvą taiko restituciją, t.y. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priteisia atsakovui A. D. 259,20 Lt jo sumokėtų prieš pasirašant sutartį (b.t. 1, b.l. 122).
Reikalavimas panaikinti 2011-04-04 įsakymą tenkintinas anksčiau nurodytais motyvais, o reikalavimas panaikinti 2008-10-31 įsakymą Nr.2-3-14396(79) atmestinas, kadangi įsakymo priėmimo dienai atsakovė S. D. buvo namų valdos bendraturtė ir turėjo teisę nusipirkti valstybinės žemės sklypą. Be to, šio įsakymo priėmimas, nepažeidė ieškovės teisių, o teisę įsigyti valstybinės žemės dalį galės realizuoti įvykdžius šį teismo sprendimą. Reikalavimas panaikinti 2005-03-29 pažymą taip pat atmestinas, kadangi nepriklausomai nuo pažymoje nurodytų duomenų, jos pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo atsakovei S. D. nepažeidė ieškovės teisių.
Byloje nurodyta, kad 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346 panaikinta administracine tvarka, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, nes ginčas išspręstas neteismine tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai bei šalių pateikti paaiškinimai nėra reikšmingi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, todėl teismas jų neanalizuoja ir dėl jų atskirai nepasisako.
Ieškovė šioje byloje iš viso turėjo 2220,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2021,13 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 199,65 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b.t. 1, b.l. 51, 59, b.t. 2, b.l. 45-47, 70). Atsakovas A. D. šioje byloje iš viso turėjo 3900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (b.t. 2, b.l. 48-50, 89, b.t. 3, b.l. 1). Byloje duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo tenkino visiškai, reikalavimą dėl A. D. ir S. D. 3/6 dalių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkino dalyje dėl A. D. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, reikalavimą dėl A. D. ir S. D. nuosavybės teisių registracijos į gyvenamąjį namą panaikinimo tenkino dalyje dėl A. D. priklausančios 1928/10000 namo dalies, bei reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymo, Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymo ir Onuškio seniūnijos 2005-03-29 ir 2009-10-15 pažymų panaikinimo, iš esmės tenkino tik dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymo panaikinimo, teismas konstatuoja, kad iš viso patenkinta 48,57 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų A. D., S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos priteistina 1078,63 Lt (2220,78 Lt x 48,57 proc.) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, iš kiekvieno atsakovo po 359,54 Lt (1078,63 Lt / 3). Taip pat iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui A. D. priteistina 2005,77 Lt (3900,00 Lt x 51,43 proc.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą teismas konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovų S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos priteistina po 359,54 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui A. D. priteistina 1646,23 Lt (2005,77 Lt - 359,54 Lt) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje taip pat susidarė 175,62 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei iš ieškovės N. G. priteistinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 90,32 Lt (175,62 Lt x 51,43 proc.), o iš atsakovų A. D., S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos lygiomis dalimis – proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. po 28,43 Lt (175,62 Lt x 48,57 proc. / 3) iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 str.).
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutartimi buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre uždraudžiant atsakovui A. D. perleisti nuosavybės teises į turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės N. G. reikalavimų užtikrinimui.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo bei pripažino negaliojančia 2011-04-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir A. D. dėl 3/6 dalies ieškinio sklypo pardavimo, vadovaujantis CPK 150 str. 3 d. teismo 2011-06-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Papildomai teismas pažymi, kad CPK 148 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu laikinąją apsaugos priemonę pakeisti. Įvertinus tai, kad teismas ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo, o atsakovui A. D. pagal taikomą laikinąją apsaugos priemonę įrašu viešame registre uždrausta perleisti nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, atsakovas šiam teismo sprendimui įsiteisėjus gali kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikomo draudimo perleisti nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį apimties patikslinimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovei N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
Pripažinti negaliojančia 2011-04-07 valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir A. D. dėl 3/6 dalies ieškinio sklypo pardavimo. Taikyti restituciją ir priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui A. D. 259,20 Lt (du šimtai penkiasdešimt devyni litai 20 ct).
Panaikinti nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui A. D. į gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje į 1928/10000 paliekant registraciją į 3072/1000 dalis namo.
Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymą Nr. 46VĮ –(14.46.2) – 1578 dalyje dėl 300 kv.m. žemės sklypo dalies.
Civilinę bylą dalyje dėl Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažymos Nr. GP-346 panaikinimo nutraukti.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei N. G. iš atsakovų S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 359,54 Lt (trys šimtai penkiasdešimt devyni litai 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui A. D. iš ieškovės N. G. 1646,23 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt šeši litai 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. G. 90,32 Lt (devyniasdešimt litų 32 ct) bei iš atsakovų A. D., S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 28,43 Lt (dvidešimt aštuoni litai 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė