Baudžiamoji byla Nr. 2K-222-697/2015

Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00407-2013-2

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutarties įtariamojo V. L. baudžiamojoje byloje.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Iš V. L. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 10 526, 21 Lt (3048 Eur) žalos atlyginimo.

Iš V. L. nuketėjusiajam V. B. priteista 680 Lt (196 Eur) turtinės ir 15 000 Lt (4344 Eur) neturinės žalos atlyginimo, 500 Lt (144 Eur) proceso išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartimi panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 21.30 val., Kelmės rajone, Pakražančio seniūnijoje, Ūpainių kaime, V. B. kieme, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą suduodamas metaliniu strypu V. B. į pilvo sritį padarė jam blužnies plyšimą, taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. L. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavus, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai trukdo nagrinėti bylą, ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Skunde pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. L. apeliacinio skundo iš esmės netyrė ir išsamiai bylos nepatikrino (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neleidžia objektyviai nustatyti, ar nuteistasis V. L. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne. Kasatorė nurodo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 9 d. kaltinamajame akte yra pateiktas V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme.

Kasatorė pažymi, kad teismas, aptardamas V. L. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo laiką, t. y. 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 21.30 val., nurodė, kad jis neatitinka tikrojo nusikalstamos veikos padarymo laiko, kurį nurodo buvus tos pačios dienos apie 20.30 val. Teigiama, kad ši teismo išvada nėra teisinga, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis V. B. į medicinos įstaigą, Kelmės ligoninės Priėmimo skyrių, buvo pristatytas ir medikų apžiūrėtas 2013 m. rugsėjo 19 d., 22.45 val. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas maždaug prieš valandą iki patekimo į medicinos įstaigą (T. 1, b. l. 40), todėl kaltinamajame akte (taip pat ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas (apie 21.30 val.) neturi būti laikomas neatitinkančiu tikrojo nusikalstamos veikos padarymo laiko, ir nėra pagrindo tokį nusikalstamos veikos padarymo laiką pripažinti kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje. Pasak kasatorės, tai, kad Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-23-322/2014, kurioje nukentėjusysis V. B. yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip pat nėra pagrindas kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu BK 219 straipsnio reikalavimų. Kasatorė sutinka su teismo išsakyta pozicija, kad įvykiai, kurie tiriami minėtoje baudžiamojoje byloje, galbūt yra šio įvykio tąsa, tačiau, jos manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, nesujungus šių dviejų bylų bei jų nenagrinėjant kartu, neįmanoma nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių ir tinkamai ištirti abu įvykius, kad nagrinėjant dalį iš to paties įvykio išplaukusių aplinkybių atskirai, nebus galimybės įvertinti, ar nuteistasis V. L. , padarydamas nusikalstamą veiką, dėl kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, neveikė esant būtinosios ginties sąlygomis. Pasak kasatorės, dviejų baudžiamųjų bylų, kuriose tie patys asmenys turi skirtingą procesinį statusą, nagrinėjimas atskirai nėra kliūtis tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą ir negali būti laikoma pagrindu pripažinti kaltinamąjį aktą, neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kuris trukdytų nagrinėti šią bylą teisme.

Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo jį tenkinti. Atsiliepimu prokurorė palaiko kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo prokuratūrai pagrįstumo

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai tokie, kad jų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartimi ši byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamsis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tokia išvada padaryta dėl šių motyvų:

Pirma, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimų išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, o kartu ir teisingos bausmės paskyrimas. Nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Antra, nutartyje akcentuota, kad kaltinamajame akte nurodytos V. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyti veiksmai nepatvirtina ir neleidžia objektyviai pripažinti, ar nuteistasis V. L. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne. Teismo požiūriu tai yra esminis kaltinamojo akto trūkumas ir toks kaltinamojo akto prieštaringumas yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimas, todėl byla perduotina prokurorui.

Trečia, teismas pažymėjo, kad nors  Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu V. L. ir buvo pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo nustatytas faktas, kad Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-23-322/2014, kurioje nuteistasis V. L. yra pripažintas nukentėjusiuoju, o kaltinimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pareikšti šioje byloje pripažintam nukentėjusiuoju V. B. , o tai leidžia teigti, kad šie abu įvykiai yra vieno ir to paties įvykio tąsa, o ne du atskiri įvykiai, ir turėtų būti nagrinėjami kartu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios bylos turėtų būti sujungtos, priešingu atveju neįmanoma nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, t. y. ar nukentėjusiojo V. B. kėsinimasis į nuteistojo V. L. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalį iš to paties įvykio išplaukusių aplinkybių nagrinėjant atskirai skirtingose bylose yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, o tai reiškia, kad surašytas kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą –trukdo nagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytus kaltinamojo akto trūkumus bei pateiktus argumentus, pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatė. Kasaciniame skunde pripažįstama, jog abi baudžiamosios bylos – nagrinėjamoje byloje V. L. yra įtariamasis, o kitoje byloje – nukentėjusysis – yra vieno įvykio aplinkybės, todėl įprastu atveju dėl šio įvykio turėjo būti atliekamas vienas tyrimas. Įstatymas numato, kad byla gali būti išskirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas ( BPK 234 straipsnio 5 dalis), tačiau bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą. Išskiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas, kaip buvo padaryta šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai pagrindžia priimtą sprendimą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu panaikinti teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui. Byla perduotina prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, nes yra pagrindas manyti, kad, sujungus minėtų įvykių aplinkybes į vieną kaltinamąjį aktą, bus tiksliau jame atskleisti šioje byloje įtariamajam V. L., kitoje – kaltinamajam V. B. inkriminuojamų nusikaltimų požymiai ir patikslintos apeliacinės instancijos nutartyje nurodytos su šiuo konfliktu susijusios aplinkybes, o nusikalstamos veikos aprašymas atitiks BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Tai neabejotinai padės teismui greitai ir išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą.

                                                                                    Dalia Bajerčiūtė

Teisėjai

                                                                                    Gintaras Goda

                                                                                    Alvydas Pikelis