Civilinė byla Nr. 2-564-236/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00302-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TERRA LUCIDA“, D. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria netenkino D. Š., UAB „TERRA LUCIDA“, M. M., R. S. prašymų patvirtinti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ bankroto byloje Nr. B2-1256-123/2014.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi iškėlė kredito unijai „Naftininkų investicijos“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“.

Pareiškėjas D. Š. pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti 46 100 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 100 Lt pajinis įnašas, siekiant tapti kredito unijos nariu, ir 46 000 Lt papildomas pajinis įnašas, siekiant gauti 230 000 Lt paskolą, bei įtraukti į bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ kreditorių sąrašą (b. l. 7).

Pareiškėjas UAB „TERRA LUCIDA“ pateikė prašymą bankroto administratoriui patvirtinti 55 022,57 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 250 Lt pajinis įnašas ir stojimo mokestis, siekiant tapti kredito unijos nariu, 46 000 Lt papildomas pajinis įnašas, siekiant gauti 230 000 Lt paskolą, ir 8 772,57 Lt suma, kurią kredito unija „Naftininkų investicijos“ nuskaitė iš UAB „TERRA LUCIDA“ sąskaitos dengdamas paskolos sutartį, bei įtraukti į kredito unijos „Naftininkų investicijos" sąrašą (b. 1. 11).

Bankroto administratoriaus, sutikrinęs pareiškėjo pateiktus duomenis ir turimus kredito unijos „Naftininkų investicijos“ duomenis, nustatė, kad D. Š. yra kredito unijos narys ir įsigydamas papildomą pajų įgijo unijos nario teises (Kreditų unijų įstatymo 2 str. 11 d.), todėl ginčijo pareiškėjo D. Š. kreditorinį reikalavimą (b. 1. 6).

Bankroto administratoriaus, sutikrinęs pareiškėjo pateiktus duomenis ir turimus kredito unijos „Naftininkų investicijos“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjas UAB „TERRA LUCIDA“ yra kredito unijos narys, įstodamas sumokėjo pajinį įnašą bei stojamąjį mokestį, UAB „TERRA LUCIDA“ įsigydamas pajų, įgijo teisę gauti dividendus ir turi kitas įgijo unijos nario teises ir pareigas (Kreditų unijų įstatymo 2 str. 10 d.), UAB „TERRA LUCIDA“ gautos lėšos (8 772,57 Lt) buvo nukreiptos paskolos dengimui pagal paskolos sutartį Nr. KS0000144, todėl ginčijo pareiškėjo UAB „TERRA LUCIDA“ kreditorinį reikalavimą (b. 1. 10).

Bankroto administratorius taip pat ginčijo pareiškėjų M. M., R. S. prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutarė netenkinti D. Š., UAB „TERRA LUCIDA“, M. M., R. S. prašymų patvirtinti kreditorinius reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjai savo valia įstojo į kredito uniją ir tapo jos nariais, įsigydamos pajų ir papildomą pajų įgijo teisę gauti dividendus ir įgijo kredito unijos nario teises ir pareigas.

Teismas nurodė, kad prašymai dėl pajaus įsigijimo yra vienašaliai sandoriai. Kadangi kredito unija realizavo pareiškėjų prašymus, teismas neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus. Kredito unijos nemokumo atveju kaip pajaus įnašų apskaitytų sumų išmokėjimas negali būti užtikrintas, kadangi asmenų pajinis įnašas naudojamas sudaryti kredito unijos pajiniam kapitalui (KUĮ 2 str. 9 p.), o kredito unijos nuosavą kapitalą ir sudaro pajinis kapitalas (KUĮ 36 str. 1 d. 1 p.).

Teismo teigimu, pareiškėjai nėra pareiškę reikalavimo pripažinti negaliojančiomis jų pasirašytas pajaus sutartis, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti bankroto administratorių panaikinti pajų ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

Teismas nurodė, jog kredito unija „Naftininkų investicijos“ veikė nesąžiningai, pati pažeidė Kredito unijų įstatymo reikalavimus, todėl jai iškelta bankroto byla, o kreditoriai patys prisiėmė riziką įsigydami pajus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Pareiškėjai UAB „TERRA LUCIDA“, D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydami peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir pareiškėjų prašymus tenkinti; pripažinti UAB „TERRA LUCIDA“ ir D. Š. nesant kredito unijos pajininkais ir paskelbti jų pajų įsigijimo sutartis, jeigu tokios yra, negaliojančiomis; pripažinti 46 000 Lt sumą piniginiu įnašu, mažinančiu 230 000 Lt dydžio paskolą, iki 184 000 Lt; pareiškėjų su kredito unija sudarytą paskolos sutartį Nr. KS 0000144 pripažinti negaliojančia ir kol vyks bylos nagrinėjimas sustabdyti bet kokius bankroto administratoriaus veiksmus prieš pareiškėjus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Apeliantai nežinojo, kad paimdami paskolą tuo pačiu priima ir papildomą riziką;

              2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pajų įsigijimo sandorį laiko vienašaliu sandoriu;

              3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kredito unija realizavo apeliantų prašymus dėl įstojimo į kredito uniją. Kredito unija „Naftininkų investicijos“, realizuodama D. Š., UAB „TERRA LUCIDA“ prašymus, nesilaikė Kredito unijų įstatyme nustatytų reikalavimų ir procedūrų;

              4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjai nėra pareiškę reikalavimo pripažinti negaliojančiomis jų pasirašytas pajaus sutartis;

              5) Apeliantai nurodytų sutarčių nėra sudarę.

              Bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos" bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti reikalavimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, apeliantai neteikė pirmosios instancijos teisimui ieškinių dėl atskirajame skunde nurodytų prašymų;
2. Apeliantų ir atsakovo kredito unijos „Naftininkų investicijos“ atliktų veiksmų visuma bei apeliantams išmokėta 230 000 Lt paskolos suma patvirtina, kad apeliantai buvo ir yra kredito unijos „Naftininkų investicijos" nariai (pajininkai);
3. Apeliantas UAB „TERRA LUCIDA“ pirmosios instancijos teisme neginčijo kredito unijos „Naftininkų investicijos“ veiksmų.

VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria nutarta netenkinti prašymų patvirtinti kreditorinius reikalavimus, yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-308/2013.). Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, t. y. gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-12-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 nutartis c. b. Nr. 2- 1977/2013.). Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės teises bei teisėtus interesus; teisingai nustatyti ginčijamų kreditorinių reikalavimų (jų dalies) pagrįstumą įmanoma tik išsamiai išaiškinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes dėl šių reikalavimų kilmės, pagrindų, pobūdžio ir jų dydžio, visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje pateiktus tuo klausimu įrodymus, tiesiogiai susijusius su įrodinėjimo dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-15 nutartis c. b. Nr. 2-2774/2011; 2011-05-13 nutartis c. b. Nr. 2-1385/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas D. Š. pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti 46 100 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro

100 Lt pajinis įnašas, siekiant tapti kredito unijos nariu, ir 46 000 Lt papildomas pajinis įnašas, siekiant gauti 230 000 Lt paskolą, bei įtraukti į bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ kreditorių sąrašą (b. 1. 7).

Pareiškėjas UAB „TERRA LUCIDA“ pateikė prašymą bankroto administratoriui patvirtinti 55 022,57 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 250 Lt pajinis įnašas ir stojimo mokestis, siekiant tapti kredito unijos nariu, 46 000 Lt papildomas pajinis įnašas, siekiant gauti 230 000 Lt paskolą, ir 8 772,57 Lt suma, kurią kredito unija „Naftininkų investicijos“ nuskaitė iš UAB „TERRA LUCIDA“ sąskaitos dengdamas paskolos sutartį, bei įtraukti į kredito unijos „Naftininkų investicijos“ sąrašą (b. 1. 11).

ĮBĮ 3 straipsnis nustato kas yra įmonės kreditoriai ir 26 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tvirtinimą.

Pajinis įnašas - į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (KUĮ 2 str. 10 p.); papildomas pajus - kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime (KUĮ 2 str. 11 p.). KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro ir pajinis kapitalas. KUĮ 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai UAB „TERRA LUCIDA“, D. Š. prašo patvirtinti kreditorinius reikalavimus, kuriuos sudaro sumokėtų pajų, papildomų pajų, paskolos grąžinimo sumos. Apeliacinis teismas pagal nurodytus bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados netenkinti pareiškėjų UAB „TERRA LUCIDA“, D. Š. prašymų patvirtinti kreditorinius reikalavimus yra pagrįstos ir teisingos (ĮBĮ 3 str., 26 str., KUĮ 2 str. 10 p., 1 lp., 36 str. 1 d. 1 p., 39 str. 1 d.).

Apeliantai UAB „TERRA LUCIDA“, D. Š., nesutikdami su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde prašo peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir pareiškėjų prašymus tenkinti; pripažinti UAB „TERRA LUCIDA“ ir D. Š. nesant kredito unijos pajininkais ir paskelbti jų pajų įsigijimo sutartis, jeigu tokios yra, negaliojančiomis; pripažinti 46 000 Lt sumą piniginiu įnašu, mažinančiu 230 000 Lt dydžio paskolą, iki 184 000 Lt; pareiškėjų su kredito unija sudarytą paskolos sutartį Nr. KS 0000144 pripažinti negaliojančia ir kol vyks bylos nagrinėjimas sustabdyti bet kokius bankroto administratoriaus veiksmus prieš pareiškėjus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio, pareiškimo reikalavimai byloje pareiškiami tik pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pareiškėjai UAB „TERRA LUCIDA“, D. Š. įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė byloje reikalavimų pripažinti UAB „TERRA LUCIDA“ ir D. Š. nesant kredito unijos pajininkais ir paskelbti jų pajų įsigijimo sutartis, jeigu tokios yra, negaliojančiomis; pripažinti 46 000 Lt sumą piniginiu įnašu, mažinančiu 230 000 Lt dydžio paskolą, iki 184 000 Lt; pareiškėjų su kredito unija sudarytą paskolos sutartį Nr. KS 0000144 pripažinti negaliojančia ir pirmosios instancijos teismas tokių reikalavimų pagrįstai nenagrinėjo. Atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su nurodytais įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjų nepareikštais byloje reikalavimais ir tokius reikalavimus grindžiančiomis aplinkybėmis, teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad atskirojo skundo prašymas (reikalavimas) kol vyks bylos nagrinėjimas sustabdyti bet kokius bankroto administratoriaus veiksmus prieš pareiškėjus teisiškai nėra pagrįstas ir dėl to negali būti tenkinamas.

Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas

nepagrįstai atsisakė tenkinti D. Š., UAB „TERRA LUCIDA“ kreditorinius reikalavimus (CPK 178 str.). B ylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.