Baudžiamoji byla Nr. 1-24-111/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Jelenai Frank, Rasai Zdanavičienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, prokurorui Gelgaudui Norkūnui, prokurorui Zdzislav Tuliševski, prokurorui Gintui Ivanauskui,

kaltinamajam E. L.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 227 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija),  227 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymu,-

n u s t a t ė :

Kaltinamasis E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Vilniaus miesto mero pavaduotojas, susitikimo, vykusio 2007 m. lapkričio 10 d., apie 19 val., kavinėje „Livlounge“, esančioje Vilniuje, Gynėjų g. 14, metu prašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nario V. U. politinio valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje palaikymo ir už tai pasiūlė V. U. nurodyti pageidaujamą piniginio kyšio dydį ar kitus galimus Tarybos sprendimus, naudingus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje esančiai Tėvynės sąjungos frakcijai. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis susitikimo, vykusio 2007 m. lapkričio 30 d., apie 19 val., kavinėje „Livlounge“, esančioje Vilniuje, Gynėjų g. 14, metu tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo V. U. neapibrėžto dydžio piniginį kyšį už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto metu J. I. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą – nepalaikytų interpeliacijos J. I., tai yra už paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus, taip pat paprašė įvardinti piniginio kyšio dydį ir pažadėjo pusę kyšio sumos sumokėti iki galimos interpeliacijos J. I., o kitą pusę kyšio sumos – po interpeliacijos, jei interpeliacija merui J. I. neįvyktų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis susitikimų, vykusių 2007 m. gruodžio 3 d., apie 19 val., ir 2007 m. gruodžio 11 d., apie 17 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, savo tarnybiniame kabinete Nr. 1805, metu už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru J. I. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą, t.y. nepalaikytų interpeliacijos J. I., tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. 140 000 litų kyšį iki interpeliacijos merui J. I., o kitą kyšio dalį – 140 000 litų – duoti po interpeliacijos, jei interpeliacija J. I. neįvyktų.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, kaltinamasis E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2008 m. kovo 15 d., apie 13 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, savo tarnybiniame kabinete Nr. 1805, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo V. U. Vilniaus miesto vicemero postą ir 19 000 litų kyšį už tai, kad V. U., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje narys, palaikytų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politiką ir balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai, t.y. paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, kaltinamasis E. L. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė didesnį negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2008 m. balandžio 18 d., apie 12 val., Stiliaus ir pramogų centro „Europa“ kavinėje „Fortas“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui V. U. duoti neapibrėžto dydžio piniginį kyšį už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo juo – Vilniaus miesto vicemeru E. L. – klausimą, balsuojant už šią interpeliaciją, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą, t.y. nepalaikytų interpeliacijos jam (E. L.). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008 m. balandžio 19 d., apie 17 val., V. U. bute, esančiame Vilniuje, Kalvarijų g. 21/17-2, už paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. 200 000 litų kyšį, pažadėjo dalį kyšio – 50 000 litų – duoti iš karto, likusią kyšio dalį – 150 000 litų – duoti 7-ių dienų laikotarpiu po nepavykusios jam interpeliacijos ir, vykdydamas šį pažadą, tą pačią dieną, apie 18.30 val., davė, t.y. perdavė V. U. žadėtą kyšio dalį – 50 000 litų paliko V. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad po 2007 metų savivaldos rinkimų Vilniaus meru tapo partijos Tvarka ir teisingumas atstovas J. I., o jo vienu iš pavaduotojų - tos pačios partijos narys jis, E. L. Ar vėliau susiklosčiusią situaciją lėmė Tėvynės Sąjungos Lietuvos Krikščionys Demokratai (TS-LKD) partinės ambicijos, ar tik kai kurių opozicijoje likusių konservatorių atstovų asmeniniai motyvai - spręsite Jūs. Nuo pat pirmų darbo Vilniaus savivaldybėje dienų, jis su J. I. susidūrė su labai priešiška opozicija, kurios smaigalyje buvo konservatorių trijulė - K. M., V. N. ir V. U. V. U. ir 2009 pavasarį nuverstą merą J. I. pakeitęs V. N. - TS-LKD nariai. Tačiau kur kas iškalbingesnis faktas yra tas, kad V. N. tuo metu buvo ir V. U. darbdavys statybų firmoje „Euroconstruct“. Juos siejo ne tik politiniai, bet ir verslo ryšiai. Ne kartą V. U., tikėdamasis išspręsti būtent su šia įmone susijusius klausimus, lankėsi ir jo (E. L.) kabinete. Dar daugiau, teismas disponuoja pokalbių stenogramomis, kuriose V. U. kalba apie tai, kad tuo metu V. N. planuose - statybų valdymo Vilniuje perėmimas. Kokiais metodais veikė V. U. dėka Vilniaus mero postą užvaldęs jo darbdavys V. N. - viešai kalbėta ne kartą. Užtenka paminėti, kad dėl jo veiksmų, iškilusių viešumon, TS-LKD vėliau ne tik nušalino savo narį nuo sostinės mero posto, bet ir atsiribojo nuo jo pašalindama iš partijos gretų. Kodėl, nesitaikstydami su jokiomis priemonėmis, TS-LKD partijos nariai taip siekė užvaldyti Vilniaus mero postą? Ir ar tikrai partijos interesams tada buvo siekiama atstovauti? Melagingai kaltinama, kad jis (E. L.) siūlė TS-LKD nariui V. U. pinigų už tai, kad jis neparemtų interpeliacijos merui J. I. Nori pareikšti, kad niekur - nei filmuotoje medžiagoje, nei pokalbių įrašuose nėra užfiksuota, kad būtų tai daręs, o ir realybėje to nedarė. Ištisus devynis mėnesius V. U. jį intensyviai atakavo skambindamas, kviesdamas į susitikimus, savo iniciatyva užeidamas į jo darbo kabinetą. Nepešė nieko. Tik dabar supranta, kad buvo provokuojamas - tai liudija ir jo paties (V. U.) įrašyti garso įrašai, ir telefoninių skambučių išklotinės. Tačiau tikslas pateisina priemones, o tikslas - Vilniaus mero kėdėje V. U. darbdavys V. N. V. U. imasi paskutinės priemonės - savo vonioje netikėtai randa 50 tūkst. litų. Neneigia, politikoje pokalbių ir derybų buvo ir bus. Ir jos tikrai nėra ir negali būti visos protokoluojamos. Tačiau nori pabrėžti, kad jei ne V. U. iniciatyva - nebūtų įvykę jų susitikimai, kurie minimi kaltinamajame akte, nes jis (E. L.) jį laikė, visų pirma, aršiu politiniu oponentu. Juo labiau, kad pats V. U. demonstravo savo norą ir pasirengimą išduoti įsipareigojimus, duotus savo partijai ir galimai - paremti daugumą. Jis nuolat kartojo apie naudą sau. Ir tada į savo namus pasikalbėti jį pakvietė V. U. Pakvietė pats, pakvietė į vietą, kurios jis (E. L.) niekaip kontroliuoti negalėjo, dar daugiau - vėliau tik jis vienas ir tebuvo tariamo pinigų radimo liudininku. Pokalbio metu eilinį kartą buvo kalbamasi apie paramą, apie tai - kas jam iš tos paramos ir panašiai. Sako atsakingai: pinigų nesiūlė. Ką galėjo pasiūlyti, tai galimybę eiti vicemero pareigas ir politinę paramą per rinkimus. Jų pokalbis baigėsi, jis (E. L.) išėjo ir staiga lyg driokstelėjimas iš giedro dangaus: esą paliko pinigų V. U. vonioje. V. U. jį pakvietė į butą, kuriame buvo pilna mikrofonų ir kamerų. Bet netikėtumas - nei mikrofonai, nei kameros neužfiksuoja nei jo siūlomų pinigų, nei pačio siūlymo fakto. Dar daugiau, kažkodėl vaizdo kamera, fiksavusi tokį svarbų „papirkimo“ atvejį, lemiamu metu staiga ėmė ir išsikrovė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nei pinigų davimo, nei palikimo faktas nėra užfiksuotas, jis remiasi tik vieno suinteresuoto žmogaus parodymais - V. U. teiginiais. O jis sako: „L. išėjus, vonioje aptikau 50 tūkst. Litų“. Sakykite, tikėjęsi tokio rezultato ir radę pundą pinigų - ką darytumėte? Juk pirmiausiai skambintumėte pareigūnams ir nejudindami nieko kviestumėte specialistus fiksuoti įvykio. Tokius veiksmus diktuoja paprasta žmogiška logika. Ką daro V. U.? Jis, radęs tariamai jo paliktus pinigus, paima juos iš vonios, atsineša į valgomąjį, išsidėlioja krūvelėmis ant stalo, suskaičiuoja ir tik tada kviečia pareigūnus. Fiksuokite įvykį, mane norėjo papirkti! Štai šiais pinigais, kurie guli ant stalo. Tiesa, maža detalė - atvykus pareigūnams, V. U., kaip didžiausią įrodymą, įteikė ant sofos besimėtančią dokumentų įmautę, ant kurios rastas jo (E. L.) piršto antspaudas. Juokinga, dirbdamas Taryboje, pas jį į kabinetą vaikštinėdamas, nuolat bendraudamas, tokių dokumentų įmaučių V. U. prisirankioti galėjo šimtus. Konkretus pavyzdys. Sykį paskambino prokuroras G. N., palaikantis kaltinimą šioje byloje, ir pakvietė jį į savo kabinetą pasirašyti dokumentų, kurie bus perduoti teismui. Atvyko sutartu laiku, dokumentus pasirašė, vieni jų egzemplioriai buvo skirti ir jam (E. L.). Sako: „gerbiamas prokurore, prašyčiau dokumentų įmautės jiems susidėti“. Prokuroras G. N. geranoriškai padavė iš stalčiaus visiškai naują įmautę, ant kurios liko daugybė jo pirštų antspaudų. Jei būtų nedoras ir piktas provokatorius, o dar labiau - pakurstytas provokatorius, kaip galėtų tokią įmautę panaudoti? Prie kiek daiktų: rašiklių, segtuvų ar tų pačių įmaučių prisiliečiame kasdien... Ir kaip, labai norint, galima tokius daiktus panaudoti? Reikalas tas, jog nėra įrodytas faktas, kad po jo išėjimo iš V. U. buto, jo vonioje rastas pundas pinigų, buvo sudėtas į tą, būtent į tą įmautę. Negali būti įrodytas, nes jis to nedarė, o tokį faktą fiksuojantys duomenys atsiranda tik po to, kai V. U. pats susidėlioja pinigus krūvelėmis ant stalo, pameta įmautę ant sofos ir kviečia pareigūnus. Visi pamena faktą, aprašytą spaudoje, kai pareigūnai bet kokiomis priemonėmis siekė atlikti jo DNR tyrimą, o jis (E. L.) jiems sakė - nevarkite, nes nei vonioje, nei ant V. U. pinigų mano DNR nerasite. Buvo teisus. Nerado, nes negalėjo rasti to, ko nebuvo. Keli žodžiai apie pačias aplinkybes, istoriją, į kurią yra įtrauktas. Nekyla abejonių, kad ji buvo kruopščiai surežisuota. Kas jos užsakovai - paaiškės, pats gali tik nuspėti. Bet sakykite: devynis mėnesius žmogus jį persekioja, skambina, siūlo, o nepavykus nieko pasiekti - pasikviečia į savo butą, įrašo pokalbius, filmuoja, vėliau - apkaltina kyšio davimu, bet pačio kyšio palikimo, aptikimo vietos ir fakto nepagrindžia niekaip kitaip, tik savo elgesiu ir prielaidomis. Tokių situacijų tada galima sukurti šimtus ir bet kuris žmogus gali būti paskelbiamas įtariamuoju. Tokioms situacijoms tereikia noro ir blogos valios. Arba užsakymo. Nori pateikti 35 konkrečius faktus su detalėmis, kurie patvirtins aukščiau jo išsakytą nuomonę, ir kurių kiekvieną galima bus patikrinti byloje esančiais duomenimis. Pirmas faktas, iš 2010 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo, V. U. atsako į klausimus: „Man dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje, užimant Tarybos nario pareigas dirbau pas dabartinį Vilniaus merą V. N. statybų bendrovėje „Euroconstruct“ ir V. N. buvo mano darbdavys. Gal V. N. prašydavo manęs pasidomėti jo asmeniniais klausimais“; „Tiesa, kad aš priklausiau V. N. šalininkų Tėvynės Sąjungos frakcijoje grupei ir R. A. tapimo meru atveju planavau pasitraukti iš Tėvynės Sąjungos frakcijos"; „Kitaip sakant, į mero J. I. vietą buvo planuojamas V. N. dar prieš 2008-04-19 dieną“. V. U. pripažįsta, kad buvo savo darbdavio, turtingo verslininko V. N. šalininkas Tėvynės Sąjungos frakcijoje ir taip kryptingai siekė, kad pastarasis taptų Vilniaus miesto meru, kad planavo net pasitraukti iš Tėvynės Sąjungos frakcijos, jei meru taptų kitas jo partijos narys R. A. Iš V. U. žodžių akivaizdu, kad jo tikslas matyti Vilniaus mero poste V. N. peržengia nešališką partijos nario interesą. Ir, kaip žinoma, 2009 metų pradžioje nuvertus Tvarkos ir teisingumo partijos atstovą Vilniaus miesto merą J. I. į jo vietą išrinktas ne kas kitas, o V. N. Antras faktas. Specialiųjų Tyrimų Tarnybą (STT) V. U. neinformavo apie politinius ir asmeninius motyvus, betarpiškai susijusius su juo ir E. L. V. U. 2007-07-31 dieną informuodamas STT apie neva Vilniaus vicemero E. L. daromas neteisėtas veikas, sąmoningai ar ne, bet neinformavo STT pareigūnų (tai liudijo teisme ir S. G. 2013-12-04) apie tai, kad pirmąją judviejų pažinties dieną, t.y. 2007-04-16, tuo metu kai J. I. buvo renkamas į Vilniaus merus, tarp jo ir V. U. įvyko viešas konfliktas - pastarasis įvairiais būdais siekė dezorganizuoti rinkimų komisijos, kuriai tą dieną vadovavo ir buvo jos pirmininkas, darbą, bei sutrukdyti meru išrinkti J. I. Konflikto kulminacijos įkarštyje V. U. nuplėšė nuo rinkimų urnos jo (E. L.) antspauduotus žymeklius ir pasišalino iš komisijos, vėliau pareiškė savo atskirąją nuomonę ir grasino kreiptis į prokuratūrą dėl neva „neskaidraus“ komisijos darbo (apie tai teisme kalbėjo liudininkai J. Ž., J. K., J. I.). Taip pat V. U. STT nutylėjo, kad yra ne vien Vilniaus miesto tarybos narys, bet jo politinis oponentas miesto taryboje ir, kad Tėvynės Sąjungos nariai, kuriems priklausė V. U., visais įmanomais būdais nuo 2007-04-16 dienos mėgino nuversti nepalankią naujai išrinktą Vilniaus miesto valdžią ir pakeisti į merus išrinktą J. I. savo žmogumi. Ši informacija STT pareigūnus galėjo įspėti apie galimai tikruosius V. U. ketinimus Vilniaus miesto taryboje ir nusistatymą prieš jį (E. L.) asmeniškai. Taigi, V. U. teikdamas informaciją nutylėjo šiuos politinius ir asmeninius motyvus. Kodėl? Trečias faktas. Patys pirmieji byloje užfiksuoti kontaktai tarp V. U. ir jo yra V. U. skambučiai. O būtent: V. U. iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirmasis skambino jam pirmą kartą 2007-09-04 13:53 (bylos 2 tomas 241 lapas) ir antrą kartą 2007-10-01 15:32 (bylos 2 tomas 149 lapas). Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. buvo pirmųjų kontaktų su juo iniciatorius? Ketvirtas faktas. V. U. „telefoninė“ iniciatyva po nusikalstamos veikos imitavimo modelių (NVIM) sankcionavimo. Byloje minimi keturi NVIM sankcionavimai (bylos 1 tomas 151 lapas): 2007-08-02 Nr. 3S-487; 2007-10-05 Nr. 3S-625; 2007-12-03 Nr. 3S-756 ir 2008- 01-15 Nr. 3S-01-27, o būtent: 1) po to, kai 2007-08-02 STT jo atžvilgiu iniciavo pirmojo NVIM Nr. 3S-487 sankcionavimą (bylos 1 tomas 151 ir 152 lapas) V. U. iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirmasis skambino jam du kartus iš eilės 2007-09-04 13:53 (bylos 2 tomas 241 lapas) ir 2007-10-01 15:32 (bylos 2 tomas 149 lapas); 2) 2007-10-05 STT teikia sankcionuoti antrąjį NVIM Nr. 3S-625 (bylos 1 tomas 151 ir 153 lapas). V. U. vėl pirmasis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino jam 2007-10-18 18:38 (bylos 2 tomas 260 lapas); 3) 2007-12-03 STT jo atžvilgiu inicijuoja jau trečiąjį NVIM Nr. 3S-756 (bylos 1 tomas 151 ir 154 lapas). V. U. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nedelsdamas nei dienos vėl pirmasis skambino jam net tris kartus iš eilės 2007-12-03 10:35, 16:01 ir 17:15 (bylos 2 tomas 154 lapas); 4) ir 2008-01-15 STT vėl inicijuoja NVIM Nr. 3S-01-27 (bylos 1 tomas 151 lapas). Ir vėl V. U. pirmasis skambina jam net tris kartus iš eilės 2008-01-17 12:52 bei 2008-01-18 13:12 ir 16:09 (bylos 2 tomas 157 lapas). Po kiekvieną kartą sankcionuoto nusikalstamos veikos imitavimo modelio sekė V. U. skambučių atakos. Visais atvejais visu 100%. Tai kryptinga V. U. veiksmų sistema. Ar nekyla klausimas, kodėl? Penktas faktas. V. U. „telefoninė“ iniciatyva bylos kaltinamajame akte minimų susitikimų dienomis. Bylos kaltinamajame akte paminėti 7 V. U. ir jo susitikimai: 2007-11-10, 2007-11- 30, 2007-12-03, 2007-12-11, 2008-03-15, 2008-04-18 ir 2008-04-19 dienomis. 2007-12-11 nei V. U. jam, nei jis V. U. neskambino. Tą liudija telefonų išklotinė (bylos 2 tomas 205 lapas). V. U. tąkart iš anksto neįspėjęs 2007-12-11 apie 17 val. užėjo į jo darbo kabinetą savivaldybėje. Likusių 6 susitikimų dienomis tarp V. U. ir jo yra užfiksuoti skambučiai telefonu. Ir keturis kartus iš minėtų šešių susitikimų pirmasis iniciatyvą tomis dienomis rodė ir skambino jam V. U. O būtent: 1) 2007-12-03 V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tą dieną pirmasis skambino jam tris kartus iš eilės 10:35; 16:01 ir 17:15 (bylos 2 tomas 154 lapas). Susitikimas įvyko 2007-12-03 apie 19 val.; 2) 2008-03-15 V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tą dieną pirmasis skambino jam 09:25 (bylos 3 tomas 55 lapas). Susitikimas įvyko 2008-03-15 apie 13 val.; 3) 2008-04-18 V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tą dieną pirmasis skambino jam tris kartus iš eilės 10:00; 10:47 ir 11:35 (bylos 3 tomas 57 lapas). Susitikimas įvyko 2008-04-18 apie 12 val.; 4) ir 2008-04-19 dieną V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tą dieną pirmasis skambino jam 13:09 (bylos 3 tomas 57 lapas). Susitikimas įvyko 2008-04-19 apie 17 val. Net keturis kartus iš šešių, tai sudaro 67%, pirmasis susitikimų, minimų kaltinamajame akte, dienomis skambino jam V. U. Ar nekyla klausimas, kodėl? Šeštas faktas. V. U. „telefoninė“ iniciatyva visų trijų byloje minimų kaltinamųjų epizodų metu. Kaltinimai jam išskirti į tris epizodus: 1) pirmasis epizodas apima laikotarpį nuo 2007-11-10 iki 2007-12-11 (žr. kaltinamąjį aktą). Per šį laikotarpį byloje pateiktų telefoninių skambučių išklotinių duomenimis (bylos 2 tomas 152 - 154 lapas) V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino jam 7 kartus, t.y.: 2007-11-10 17:57; 2007-11-26 14:30; 2007-11-27 13:25 ir 16:36; 2007-12-03 10:35; 16:01 ir 17:15 (bylos 2 tomas 152- 154 lapas). O jis (E. L.) per tą patį laikotarpį skambino iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) V. U. 6 kartus, t.y. 2007-11-10 15:56 ir 18:05; 2007-11-21 17:04; 2007-11-26 17:04; 2007-11-30 18:21; 2007-12-05 10:43 (bylos 2 tomas 152 - 154 lapas). Taigi, pirmojo šios bylos kaltinamojo epizodo laikotarpiu nuo 2007-11-10 iki 2007-12-11 V. U. „telefoninė“ iniciatyva jo atžvilgiu sudaro 54%. 2) antrasis epizodas - 2008-03-15 nuo 13.03 iki 14.28 vykęs judviejų susitikimas kavinėje „LIVLOUNGE“ (žr. kaltinamąjį aktą). Byloje pateiktų telefoninių skambučių išklotinių duomenimis (bylos 3 tomas 55 lapas) 2008-03-15 iki 14.28 V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino jam vieną kartą, t.y.: 2008-03-15 09:25 (bylos 3 tomas 55 lapas), o jis (E. L.) iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) per tą patį antrojo kaltinimo epizodo laikotarpį, t.y. 2008-03-15 iki 14.28 V. U. neskambino nei karto (bylos 3 tomas 55 lapas). V. U. „telefoninė“ iniciatyva jo atžvilgiu antrojo epizodo laikotarpiu sudaro 100%. 3) trečiasis epizodas vyko laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2008-04-19 (žr. kaltinamąjį aktą). Per šį laikotarpį byloje pateiktų telefoninių skambučių išklotinių duomenimis (bylos 3 tomas 57 lapas) V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino jam 7 kartus, t.y.: 2008-04-18 10:00; 10:47; 11:35 ir 11:44; 2008-04-19 13:09; 14:50 ir 16:22 (bylos 3 tomas 57 lapas). O jis (E. L.) per tą patį laikotarpį skambino iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) V. U. 3 kartus, t.y.: 2008-04-18 11:41; 19:51 ir 2008-04-19 13:46 (bylos 3 tomas 57 lapas). Trečiojo kaltinamojo epizodo laikotarpiu jo atžvilgiu V. U. „telefoninė“ iniciatyva sudaro 70%. Kyla klausimas, kodėl dominuoja V. U. „telefoninė“ iniciatyva byloje minimų ir visų kaltinamųjų epizodų metu? Septintas faktas. Byloje nėra visų telefonų numerių, kuriais nuo 2008-02-06 iki 2008-04-27 naudojosi V. U., išklotinių. STT pareigūnai nurodo (bylos 2 tomas 129 lapas), kad laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2008-04-27 V. U. naudojosi tik vienu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tačiau liudydamas teisme 2013-12-04 V. U. pripažino, jog 2008-04-19 naudojosi net keliais mobiliojo telefono numeriais. Ar nekyla klausimas, kodėl apie tai byloje nėra duomenų ir visų telefono numerių, kuriais tuo metu naudojosi V. U., išklotinių? Aštuntas faktas. V. U. paties pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo su juo metu pirmasis ir pradėjo kalbą apie galimą palaikymą Vilniaus miesto taryboje, apie paramą ir apie sąlygas bei jo „sudominimą“. Kaltinamajame akte paminėti septyni V. U. ir jo susitikimai: Pirmasis iš jų įvyko 2007-11-10. Susitikimo metu apie galimą palaikymą miesto taryboje, apie paramą ir sąlygas, apie sudominimą bei naudą sau kalbą inicijuoja V. U. (bylos 1 tomas 175 lapas 29 eilutė iš viršaus).Iš 2007-11-10 pokalbio garso įrašo stenogramos (bylos 1 tomas 175 lapas 29 eilutė iš viršaus) akivaizdu, kad ne jis (E. L.), o būtent V. U. siūlosi palaikyti valdančią daugumą miesto taryboje, atvirai įvardindamas, kad turi jį „sudominti“. Ir tai yra normali ir įprasta praktika politikų kalbose, jei eina kalba apie įvairius postus, sprendimus, apie miesto biudžete jiems įgyvendinti numatomų lėšų sumas ir pan. Kaip jis (E. L.) tuo metu ir manė. Tačiau, jei kalba eina apie piniginį atlygį, kaip teigia V. U., kaip tuomet reikia suprasti V. U. žodžius: „E., kas man iš to, žinai?“ arba „tai jūs mus turėtumėt sudominti, aš manau“? Devintas faktas. V. U. pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo 2007-11-10 metu paprašė, kad jų pokalbio turinys liktų konfidencialus, t.y kiti apie tai neturi žinoti ir jis turi tokį interesą. V. U. pirmojo jų pokalbio apie 65 minutę pareiškia, kad jis nori, jog jų pokalbio turinys liktų konfidencialus (bylos 1 tomas 184 lapas 5 eilutė iš apačios). Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. jau pirmojo susitikimo metu paprašė, kad jų susitikimo pokalbio turinys liktų konfidencialus ir kiti apie tai neturi žinoti? Dešimtas faktas. V. U. siūlėsi jam (E. L.) palaikyti valdančią daugumą miesto taryboje, atvirai įvardindamas, kad tur jį „sudominti“ ir tuo pačiu metu atvirai veikė prieš valdančią daugumą - dalyvavo interpeliacijų jam ir kitiems sostinės vadovams inicijavime, bei pats pasirašinėjo po interpeliacijų tekstais. Byloje yra dokumentas, kuris liudija, kad opozicija miesto taryboje 2008-04-16 pradėjo rinkti parašus po tekstu dėl nepasitikėjimo pareiškimo Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui E. L. Eilinį kartą buvo surinktas nepakankamas parašų skaičius interpeliacijai realizuoti. Jų buvo surinkta 21, o mažiausias reikalingas parašų skaičius - 26. Tačiau kur kas iškalbingesnis faktas tas, kad po šiuo tekstu yra ir V. U. parašas (bylos 1 tomas 128 lapas). Tuometinis meras J. I. teisme 2009-04-16 atsakydamas į prokuroro klausimus liudijo, kad „E. L. interpeliaciją inicijavo tos pačios figūros, kurias anksčiau minėjo, t.y. V. N., G. B. ir V. U. Jie savo pastangas nukreipdavo tai į merą, tai į vicemerą“. O tą pačią dieną 2009-04-16 teisme liudydamas vienas iš trijų J. I. įvardintų interpeliacijų iniciatorių G. B., atsakydamas į advokato R. A. klausimą, pareiškė, kad „buvo naudojamos psichologinės priemonės. Politikoje tai vyksta nuo ryto iki vakaro. Provokacija politikoje dažna, nors to įstatymiškai negali būti“. O atsakydamas į advokato V. S. klausimą, paaiškino, kad „nereikia sureikšminti žodžio provokacija. Tai normalus politinis būdas“. Ir taip teisme kalbėjo žmogus, su kuriuo V. U. kartu iniciavo interpeliacijas merui, jam ir kitiems vicemerams. Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. aktyviai dirbo kartu su kitais opozicijos nariais, darė jam „psichologinį spaudimą“ ir tuo pačiu metu susitikinėjo su juo ir vedė derybas dėl bendro darbo su valdančiais miesto taryboje? Vienuoliktas faktas. V. U. ne tik nutyli savo iniciatyvas dėl jų susitikimo, bet priešingai, priskiria jas jam (E. L.). 2007-12-03 V. U. informavo STT pareigūnus, kad 2007-11-30 jis susitiko su Vilniaus miesto mero pavaduotoju E. L. „Pokalbio pabaigoje E. L. pasiūlė apie viską gerai apgalvoti ir kito susitikimo metu, tai yra gruodžio 3 d. (pirmadienį) duoti atsakymą ir įvardinti pinigų sumą, už kurią jis nubalsuotų prieš interpeliaciją Vilniaus miesto merui J. I.“ (bylos 1 tomas 150 lapas 3 pastraipa iš apačios). Išklausius 2007-11-30 garso įrašą, girdėti, kad ne jis (E. L.), o V. U. kalba apie kitą susitikimą ir jo datą (bylos 1 tomas 185 lapas 6 eilutė nuo apačios). Kyla klausimas, kodėl V. U. liudydamas ne tik nutyli savo iniciatyvas dėl kito jų susitikimo, bet priešingai, priskiria jas jam (E. L.)? Dvyliktas faktas. Jo darbo kabineto seife STT pareigūnai rado parašais patvirtintus dokumentus dėl bendradarbiavimo miesto taryboje su koalicijos partneriais ir atskirais tarybos nariais. Byloje vaizdo medžiagoje, kuri daryta 2008-04-23 atliekant kratą jo darbo kabinete atidarius seifą matosi, kaip iš jo pareigūnai išima sutarties šalių parašais patvirtintus dokumentus dėl bendradarbiavimo miesto taryboje su koalicijos partneriais ir atskirais tarybos nariais. Dokumentai sudėti tam skirtose celofaninėse jmautėse. 2013-12-04 teisme atsakydamas į klausimus liudininkas S. G., kuris asmeniškai dalyvavo atliekant minėtą kratą, nurodė, kad jam nepasirodė nieko keista, kad seife laikomi tokie parašais patvirtinti neviešinami bendradarbiavimo dokumentai. Būtent, susitikimo 2007-12-03 metu (bylos 2 tomas 7 lapas 18 eilutė iš apačios) ir kalba su V. U. apie tai, kad tarpusavio pasirašytus dokumentus dėl bendro darbo miesto taryboje V. U. gali laikyti išsinuomotame individualiame seife. Tam, kad jo asmeninė paslaptis, kuri būtų surašyta minėtame dokumente dėl valdančios daugumos palaikymo miesto taryboje, dėl sutartų postų, politinės paramos, dėl galimybės dalyvauti rinkimuose kitos partijos sąrašuose, įsipareigojimo galbūt pakeisti ne tik frakciją, bet ir partinę priklausomybę, neišaiškėtų anksčiau laiko. 2008-04-23 vaizdo įrašas darbo kabineto kratos metu patvirtina jo žodžius, kad patvirtintus parašais bendradarbiavimo dokumentus laikė būtent seife, o ne stalčiuje, įsegtus byloje sekcijos lentynoje, portfelyje ar panašiai. Todėl suprantama, kad V. U. siūlė daryti tą patį. Tryliktas faktas. Kaltinimai jam grindžiami susitikimų su V. U. metu popieriaus lapuose darytais užrašais, todėl patikrinti, ar V. U. sako tiesą, galima tik tų bylos kaltinamajame akte minimų susitikimų, kurių turinys buvo užfiksuotas ir garso ir vaizdo įrašais, dėka. Išklausius vien tik garso įrašus neįmanoma nustatyti, kuris iš pašnekovų ir kada rašo, kas susitikimo metu paima ir kas po susitikimo išsineša popieriuje ranka darytus užrašus. Tačiau, sukoreliavus kartu susitikimo garso ir vaizdo įrašus įsitikinti nesunku, kuris iš pašnekovų ir kada paima popieriaus lapus rašymui, kuris iš pašnekovų ir kada daro įrašus popieriuje ir ką tuo pat metu kalba. Byloje minimi keturi V. U. ir E. L. susitikimai, kurių turinys užfiksuotas ir garso, ir vaizdo įrašais, o būtent: 2007-12-03 (bylos 2 tomas 71-91 lapas), 2008-04-18 (bylos 2 tomas 92-95 lapas), 2008-04-19 (bylos 2 tomas 96 - 115 lapas) ir 2008-04-22 dienos (bylos 2 tomas 116 - 127 lapas). Pirmasis byloje minimas susitikimas, kurio turinys fiksuotas ir garso, ir vaizdo įrašais, įvyko 2007-12-03. Iš liudytojo V. U. apklausos protokolo: „Trečias susitikimas su E. L. įvyko 2007 m. gruodžio 3 d. tame pačiame pastate „Vilniaus vartai“ esančioje kavinėje „Livlounge“ apie 19 valandą. Iš pradžių buvo kalbama apie politinę situaciją, J. M. kolekciją, J. M. meno centrą. Po to E. L. paklausė manęs, kokių aš turiu minčių prisimindamas ankstesnį mūsų pokalbį dėl paramos jų frakcijai. Aš pasakiau, kad tai mane baugina ir nieko konkrečiai tuo klausimu pasakyti dabar negaliu. Jis (E. L.) pradėjo kalbėti apie jo braižytą schemą, vėl išsitraukė lapą ir pradėjo braižyti schemą“ (bylos 1 tomas 21 lapas 4 pastraipa iš viršaus). 1) Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad apie „schemas“ pradėjo kalbėti ne jis (t.y. ne E. L.), kaip liudija V. U., bet priešingai - pats V. U. (bylos 2 tomas 3 lapas garso įrašo 31:14 sek.). 2) Iš 2007-12-03 vaizdo įrašo matosi, kad ne jis (E. L.), bet priešingai, V. U. išsitraukė popieriaus lapus ir rašiklį (vaizdo įrašo 43:43 sek.), o garso įraše girdima, kad V. U. tuo metu kalba apie tai, kad paėmė faktūrą ir reikia paimti menkesnį popieriaus lapelį rašymui (bylos 2 tomas 3 lapas 12 ir 14 eilutė iš apačios). Taigi V. U. liudijimas neatitinka vaizdo ir garso įraše užfiksuoto turinio. Pažiūrėkime, ką toliau apie 2007-12-03 susitikimą liudija V. U. (bylos 1 tomas 21 lapas 15eilutė iš apačios): „Jis (E. L.) pradėjo kalbėti apie jo braižytą schemą, vėl išsitraukė lapą ir pradėjo braižyti schemą. Pirmajame brėžinyje jis nubraižė tiesiąją, kurią pažymėjo raide „t“, tiesiąją padalino į 2 dalis, virš jos užrašė „Interpeliacija“, pirmąją tiesiosios dalį pavadino X/2, kitoje tiesiosios dalyje nubraižė atsišakojimą į viršų ir pažymėjo ženklu „minus“, o kitą atsišakojimą į apačią ir priėjo parašė ženklą „plius“. Jis paaiškino, kad minusinė atšaka reiškia, kad aš palaikau interpeliaciją, tokiu atveju išmokėta suma X turėtų būti jam grąžinta, vidurinioji tiesioji reiškia, kad aš balsuoju „prieš“, bet vis tiek interpeliacija įvyksta, tokiu atveju pirma dalis pinigų X lieka man, bet daugiau jis man nieko nemoka. Trečioji atšaka reiškia, kad interpeliacija neįvyksta ir tai reiškia, kad jis man sumoka antrą sumos X dalį ir dar sumoka priedą, kurį jis brėžinyje pavadino „Plius bonusai“. E. L. taip pat paminėjo datas, kada jis galėtų man sumokėti pinigus, bet tai turėtų priklausyti nuo interpeliacijos pradžios. Kaip pavydžius jis nurodė gruodžio 10, gruodžio 15 dienas. Tuo metu atrodė, kad interpeliacija merui J. I. gali būti gruodžio mėnesio pabaigoje arba kitų metų sausio mėnesio pabaigoje, tačiau buvo galimos ir vėlesnės datos“. 2007-12-03 vaizdo įrašo (nuo 43:43 iki 53:32 sek.) koreliacija su to paties susitikimo garso įrašo (nuo 31:14 sek.) stenograma (bylos 2 tomas 3-5 lapas). 3) Pirmasis ne jis (E. L.), bet V. U. paėmė į rankas popieriaus lapą ir rašiklį ir iki vaizdo įrašo 53:32 sek. ne jis, bet V. U. savo popieriaus lape daro užrašus. Nuo vaizdo įrašo 43:43 iki 53:32 sek. V. U. darydamas įrašus popieriuje ir užuominomis kalbėdamas su juo ištarė tokius raktinius žodžius (bylos 2 tomas 3-5 lapas), o būtent: „Schemų“ (bylos 2 tomas 3 lapas teksto 6 eilutė iš viršaus); „Tą X-ą“ (bylos 2 tomas 3 lapas teksto 10 eilutė iš viršaus); „Tašką atskaitos“ (bylos 2 tomas 3 lapas teksto 8 eilutė iš apačios); „Nusibrėžėm schemą“ (bylos 2 tomas 4 lapas teksto 17 eilutė iš viršaus); „Tai yra taškas“ (bylos 2 tomas 4 lapas teksto 20 eilutė iš viršaus); „Čia interpeliacija“ (bylos 2 tomas 4 lapas teksto 31 eilutė iš viršaus); „Niekas nieko nebepajudina“ (bylos 2 tomas 4 lapas teksto 35 eilutė iš viršaus); „Galima nubrėžt tokią pat laiko tiesę“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 24 eilutė iš viršaus); „Vat yra taškas, ane“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 24 eilutė iš viršaus); „Tam taške“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 25 eilutė iš viršaus); „Jis gali stoti pas jus į partiją“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 25 eilutė iš viršaus); „Tas taškas, žinai, yra diena X“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 26 eilutė iš viršaus); „Bet čia nėra nei gruodžio 1-a, nei 15-ta, nei, nei, nei 10-ta“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 27 eilutė iš viršaus); „Yra ta, ta, ta data“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 27 eilutė iš viršaus); „Interpeliacija jo“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 29 eilutė iš viršaus); „Bendra suma“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 32 eilutė iš viršaus); „Nu gerai, interpeliacija arba pavyko arba nepavyko“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 36 eilutė iš viršaus); „Gerai, ta prasme brėžiam dvi tieses tokias, ane“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 19 eilutė iš apačios); „Čia sakykim pliusas, čia yra minusas, ane“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 19 eilutė iš apačios); „Čia minusas ane“ (bylos 2 tomas 5 lapas teksto 16 eilutė iš apačios). Iš V. U. balsu pasakytų raktinių žodžių ir ranka rašikliu daromų užrašų popieriuje, vienareikšmiškai aišku, kad „schemas“ apie kurias liudydamas kalba V. U., jis pats ir braižo. Ką kitą gali reikšti tokie V. U. žodžiai, kai rašikliu ranka jis daro įrašus: „Nusibrėžėm schemą“; „Tai yra taškas“; „Čia interpeliacija“; „Galima nubrėžt tokią pat laiko tiesę“; „Vat yra taškas, ane“; „Gerai, ta prasme brėžiam dvi tieses tokias, ane“; „Čia sakykim pliusas, čia yra minusas, ane“. O vaizdo įrašas patvirtina, kad jo (E. L.) rankose tuo metu nėra rašiklio ir jo nėra iki pat vaizdo įrašo 53:32 sekundės. Kyla klausimas, kodėl V. U. braižė „schemas“, bet liudija priešingai, kad jas braižė aš? 4) Ką V. U. apie jų 2007-12-03 susitikimą liudija toliau (bylos 1 tomas 21 lapas 1 eilutė iš apačios): „Tam, kad būtų aiškiau, aš tą E. L. braižytą schemą nubraižysiu ir pridėsiu prie apklausos protokolo“. Ir prideda prie apkausos protokolo „schemą“, kurią, kaip rodo susitikimo 2007-12-03 vaizdo įrašo ir garso įrašo koreliacija, pats asmeniškai ir braižė susitikimo su juo metu. Be to, suteikdamas braižytai schemai jau kitą turinį ir kitą prasmę. 5) Taip pat V. U. liudija, kad 2007-12-03 susitikime E. L. „klausė, kokios pinigų sumos V. U. norėtų. Pinigų sumą E. L. vadino atskaitos tašku“ (bylos 1 tomas 22 lapas 5 eilutė iš viršaus). O iš tiesų, V. U. prašė išsakyti, kokių derybinių pozicijų (renkamų ar skiriamų postų, politinės paramos rinkimuose ir pan.) jis pageidauja ir sakė, kad V. U. „visą romaną gali parašyti“. Ir priešingai nei liudija V. U., frazę „atskaitos taškas“ visų pirmiausia susitikimo metu minėjo ne jis (E. L.), bet būtent V. U. Ir apie jokį piniginį atlygį šios frazės kontekste nebuvo kalbama. V. U. pats prašė įvardinti „atskaitos tašką“ (bylos 2 tomas 3 lapas 8 eilutė iš apačios). jam neatsakius V. U. ir toliau susitikimo metu prašė jo įvardinti „atskaitos tašką“ (bylos 2 tomas 4 lapas 7 eilutė iš viršaus). Dar toliau 2007-12-03 susitikimo metu V. U. jau neslėpė susierzinimo dėl to, kad jis (E. L.) „neduoda“ jam atskaitos taško (bylos 2 tomas 7 lapas 22 eilutė iš viršaus). To paties susitikimo metu V. U. jau ketvirtą kartą grįžo prie tos pačios temos ir ketvirtą kartą susitikimo metu primygtinai įkalbinėjo jį įvardinti kažkokį „atskaitos tašką“ (bylos 2 tomas 8 lapas 8 eilutė iš viršaus). Pasikartos, V. U. liudija, kad 2007-12-03 susitikime E. L. „klausė, kokios pinigų sumos V. U. norėtų. Pinigų sumą E. L. vadino atskaitos tašku“ (bylos 1 tomas 22 lapas 5 eilutė iš viršaus). Sakykite, kur Jūs girdite, kad jis klaustų V. U., kokios pinigų sumos jis norėtų, ir kur „atskaitos tašką“ vadina pinigų suma? 2007- 12-03 susitikimo garso įrašas ir jo stenograma liudija priešingai - būtent V. U. viso susitikimo metu įkalbinėja jį įvardinti kažkokį „atskaitos tašką“. O štai, ką dar liudija V. U. 2008-07-15 perklausęs STT tarnybinėse patalpose 2007-12-03 susitikimo įrašą: „Taip, tokį mūsų pokalbį su E. L. atsimenu. Mūsų susitikimas vyko E. L. iniciatyva ir toje pačioje kavinėje Gynėjų gatvėje“ (bylos 1 tomas, 65 lapas, 19 eilutė iš viršaus). Pažiūrėkime, ar V. U. liudija tiesą, ir ar tikrai jo (E. L.) iniciatyva įvyko 2007-12-03 susitikimas. Ką apie tai kalba byloje esantys duomenys?: 1) 2007-12-03 V. U. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tą dieną skambino jam tris kartus iš eilės 10:35; 16:01 ir 17:15 (bylos 2 tomas 154 lapas). Jis V. U. tą dieną neskambino nei karto; susitikimas įvyko 2007-12-03 apie 19 val.; 2) 2007-12-03 17:15 min. V. U. paskambino jam ir pakvietė susitikti pasiūlydamas ir susitikimo vietą - „Vilniaus vartuose“ įsikūrusią kavinę „LIVLOUNG", Gynėjų gatvėje (pokalbio išklotinė, bylos 2 tomas, 21 lapas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priešingai nei liudija V. U., 2007-12-03 susitikimo organizatorius buvo pats liudytojas V. U. V. U. liudija netiesą apie 2007-12-03 susitikimą: ir apie tai, kas buvo susitikimo organizatorius, ir apie tai, kas susitikimo metu pradėjo kalbėti apie braižytą schemą, kas vėl išsitraukė lapą ir kas vėl pradėjo braižyti schemą; apie tai, kad pinigų sumą vadino „atskaitos tašku“ ir apie tai, kad klausė V. U., kokios pinigų sumos jis norėtų. Tuo įsitikinti leidžia susitikimo metu darytų vaizdo ir garso įrašų koreliacija. Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. liudija klaidingai? Ir ar nekyla klausimas, ar V. U. liudija tiesą apie kitus susitikimus, kurių nėra vaizdo įrašų ir nėra galimybės taip akivaizdžiai patikrinti jo žodžių? Keturioliktas faktas. Susitikimų metu siūlant vicemero ar kitas politines pareigybes kalbėjo žodžiu ir rašė popieriuje tų pareigybių atlyginimų dydžio skaičius. Ir tame nematė nieko bloga ar įtartina. Taip elgiamasi buvo visų pirma todėl, kad V. U. paties pirmojo 2007-11-10 susitikimo metu prašė, jog apie jų pokalbių dėl derybų turinį kiti nežinotų. Todėl siekdami konfidencialumo, juk bendravo viešose kavinėse, politines pareigybes apie kurias kalbėjo pradėjo vadinti jų mėnesinio, metinio ar visos politinės kadencijos laikotarpio atlyginimo dydžio skaičiumi. O būtent: galimybė užimti aukštą vietą sąraše kandidatuojant į Seimą, politinis palaikymas per rinkimus ir reali galimybė eiti Seimo nario pareigas buvo įvardinta 140 000 skaičiumi, tai tuo metu visos kadencijos Seimo nario atlyginimo dydis. Taip pat buvo kalbama ir apie pakartotiną galimybę V. U. dalyvauti ne tik 2008, bet ir 2012 metų Seimo rinkimuose. Taip pat buvo kalbama apie galimybę V. U. dalyvauti ir Europos Parlamento rinkimuose - šią derybinę poziciją jis įvardijo kaip 280 000 skaičiumi. Taip pat buvo kalbama apie skiriamus postus savivaldybės struktūroje ir savivaldybei pavaldžiose įstaigose. Kalbant apie galimybę V. U. eiti vicemero pareigas, ji buvo įvardijama vicemero mėnesiniu arba metiniu pareiginio atlyginimo dydžiu t.y. 3500 arba 40 000 skaičiumi. Jo žodžius įrodo garso įrašų stenogramos ir net paties V. U. liudijimas, o būtent: 1) Iš liudytojo apklausos protokolo: apie 2008-03-15 susitikimą jo darbo kabinete V. U. liudija: „tada E. L. ant popieriaus užrašė „3500“. Apibraukdamas skaičių „3500“ jis pasakė, kad čia yra vicemero alga, duodamas suprasti, kad tai būtų mano alga, jei eičiau į vicemerus“ (bylos 1 tomas 31 lapas 1 eilutė iš viršaus). Būtent. Ant popieriaus lapo ar žodžiu pasakytas pareiginės algos dydžio skaičius reikšdavo siūlomas pareigas. Ne piniginį atlygį, o galimybę V. U. eiti siūlomas pareigas. Ir šiuo liudijimu V. U. tai ir patvirtina.              2) Kalbant apie skaičių 140 000, jis buvo minimas aptariant V. U. galimybę tapti Lietuvos Respublikos Seimo nariu, t.y. kandidatuoti į Seimą aukštoje sąrašo vietoje, ir dirbant Seime. 2008-03-15 susitikimo jo kabinete metu taip pat kalbėjo apie V. U. galimybes dirbti Vilniaus miesto taryboje vicemeru ar Seime. Ir tuo pačiu metu rašė popieriuje (bylos 2 tomas 75 lapas 30 eilutė iš viršaus). Iš teksto akivaizdu, kad kalbama ir rašoma apie galimybę kadenciją, t.y keturis metus V. U. dirbti Seime ir apie jo galimybę užimti politinę vicemero poziciją Vilniaus miesto taryboje. Apie tai jis (E. L.) nuolat kalbėjo atsakinėdamas į prokuroro klausimus viso teisminio proceso metu. Taip pat tekstas patvirtina ir tai, kad jo susitikimo metu rašytos dvi skalės, ne kažkokios „papirkimo schemos“, o siūlomos galimybės V. U. eiti vicemero, ar po 2008-10-12 rinkimų Seimo nario pareigas. Tai pat ir V. U. teisiamajame posėdyje 2010-06-16 patvirtino, kad „buvo daug pokalbių, kad susitikimo su E. L. metu, kalbėjau apie savo dalyvavimą LR Seimo rinkimuose partijos Tvarka ir teisingumas sąraše“ (2010-06-16 teisiamojo posėdžio protokolas 2 lapas 5 eilutė iš viršaus). O štai liudytojas S. G. teisiamajame posėdyje 2011-04-04 atsakydamas į kaltinamojo klausimus pareiškė, kad „Kaltinamasis rašė ant popieriaus ir kitaip maskavo savo veiksmus, nes bijojo atsakomybės siūlydamas vicemero postą“ (2011-04-04 teisiamojo posėdžio protokolas 7 eilutė iš apačios). Siūlydamas postą, būtent. Jis (E. L.) tai tvirtino visada. Taip, jis siūlė V. U. galimybę užimti postą ir ne vieną kartą, ir ne tik vicemero, ir kitus politinius postus. Ir pasirengęs už tai atsakyti, jei tai yra nusikaltimas. Bet niekada nesiūlė piniginio atlygio ir nepasirengęs atsakyti už tai, ko niekada nedarė. Penkioliktas faktas. 2008-03- 15 susitikimo metu buvo kalbama apie po keturių dienų, t.y. 2008 kovo 19 dieną įvyksiantį Vilniaus miesto tarybos posėdį. Ir net pokalbyje telefonu tos 2008-03-15 dienos vakare taip pat buvo minimas skaičius „19“. Devynioliktos dienos kontekste. V. U. apie jų 2008-03-15 susitikimą liudija, kad „po šiais skaičiais (E. L.) užrašė kitą skaičių „19 t.“; „parodydamas į skaičių „19 t.“, duodamas suprasti, kad jis man išmokėtų 19000 litų. Tik ar tai būtų vienkartinė išmoka ar kas mėnesį, jis man nepaaiškino“ (liudytojo apklausos protokolas, bylos 1 tomas 31 lapas 2 ir 5 eilutė iš viršaus). Tiesa yra ta, kad 2008-03-15 pokalbio metu ne jis, o V. U. popieriaus lape buvo užrašęs skaičių „19“. Tačiau, prašo atkreipti dėmesį į mažą detalę, prie skaičiaus „19“ jis buvo užrašęs ne mažąją raidę „t.“, o mažąją raidę „d.“ Kas reiškė „19-ta diena“. Būtent diena. Ir jokios kitos prasmės tas užrašas neturėjo. Apie jokius „19 tūkstančių" susitikimo metu nekalbėjo ir tai patvirtina garso įrašas ir jo stenograma (bylos 2 tomas 71-91 lapas). O tai, kad jis sakė tiesą, jog skaičius „19“ buvo minimas įvyksiančio tarybos posėdžio dienos kontekste patvirtina aukščiau cituoti 2008-03-15 garso įrašų ir telefoninio pokalbio stenogramų turiniai. Šešioliktas faktas. Abu vaizdo įrašai, kuriuose susitikimų metu daro įrašus popieriaus lape, netikėtai „nutrūksta“ dar nesibaigus susitikimų laikui. Byloje pateikti keturių V. U. ir jo susitikimų vaizdo įrašai: 2007-12-03, 2008-04-18, 2008-04-19 ir 2008-04-22. Du iš jų 2008-04-18 ir 2008-04-22 tiesiog liudija faktą, kad jie buvo susitikę kavinėse. Jų metu dėl jokių „susitarimų“ nedaro jokių įrašų popieriaus lapuose (vaizdo įrašai 2008-04-18 ir 2008-04-22). Tačiau kiti du, t.y. 2007-12-03 ir 2008-04-19 yra svarbūs tuo, kad juose matosi, jog pašnekovai ranka daro įrašus popieriuje (vaizdo įrašai 2007-12-03 ir 2008-04-19). Ir, lyg tyčia, būtent šie vaizdo įrašai „nutrūksta“ dar nesibaigus susitikimų laikui, todėl nėra galimybės nustatyti fakto, kad būtent V. U. pasiima susitikimo metu jo paties prirašytus popieriaus lapus su „schemomis“. Septynioliktas faktas. V. U. liudija netiesą apie 2008-04-19 susitikimo organizatorių. Iš V. U. liudijimo 2008-05-14 teisme: „2008 m. balandžio 21 d. E. L. man paskambino ir paprašė susitikti mano namuose. Tada aš sutikau, tikslios valandos neatmenu, bet apie 17 ar 18 val. E. L. pas mane atvažiavo“ (bylos 1 tomas 56 lapas 17 eilutė iš apačios). Minimas susitikimas pas V. U. namuose vyko žinoma ne balandžio 21, bet balandžio 19 dieną (nors balandžio 21 dieną pirmasis jam taip pat skambino V. U. 10:40 min.). Kad V. U. suklydo minėdamas dieną, esmės nekeičia. Kur kas svarbiau patikrinti, ar V. U. sako tiesą apie tai, kas buvo susitikimo, kurio metu V. U. vonioje tariamai rado pundą pinigų, organizatorius. Pažiūrėkime, ką apie tai liudija byloje esantys duomenys: 1) 2008-04-19 13:09 pirmas iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino jam V. U. (bylos 3 tomas, 57 lapas); 2) 2008-04-19 14:50 paskambinęs jam V. U. pakvietė susitikti jo namuose (bylos 2 tomas, 140 lapas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-04-19 susitikimo organizatorius buvo pats V. U. Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. slepia savo iniciatyvą ir kodėl jo liudijimas prieštarauja telefoninėse išklotinėse užfiksuotų faktų bei įrašų turiniui? Aštuonioliktas faktas. V. U. 2008-04-19 susitikime paima baltą popieriaus lapą ir rašiklį. 2008-04-19 susitikimo vaizdo įrašo 15:38:28 matosi, kaip V. U. atsinešė iš kito kambario popieriaus lapą ir 15:38:33 padėjo jį ant valgomojo stalelio. Vėl nuėjo į kitą kambarį ir 15:38:45 tarė tokius žodžius „Oi. Žinok, neturiu švaraus popieriaus lapo, E.“ (bylos 2 tomas 100 lapas 4 eilutė iš apačios). Tada grįžo į valgomąjį iš kito kambario (vaizdo įrašo 15:38:53) davė jam rašiklį ir vaizdo įrašo 15:38:57 pasakė: „...dabar pakalbam biški d...tą matematiką. Aukšta matematika tavo akim, klok...“. Pažiūrėkime, ką apie tai liudija V. U.? „Netiesa, kad 2008-04-19 dienos susitikimo metu mano iniciatyva buvo paimtas švarus popieriaus lapas rašymui“ (2010-06-16 teisiamojo posėdžio protokolas 2 lapas 10 eilutė iš viršaus). Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. mėgina nuslėpti faktą apie tai, kad ir 2008-04-19 susitikime paėmė popieriaus lapą rašymui? Devynioliktas faktas. V. U. liudijimas apie kyšio schemą ir siūlomus pinigus 2008-04-19 susitikimo metu prieštarauja garso įrašo turiniui. O būtent: V. U. apie jų 2008-04-19 susitikimą jo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje teisme liudijo: „Galvoje turėjau kyšio schemą sakydamas „...dabar pakalbam biški d...tą matematiką. Aukšta matematika tavo akim, klok..." (2010-06-16 teisiamojo posėdžio protokolas 2 lapas 11 eilutė iš viršaus). Toliau V. U. liudija, kad „2008-04-19 dienos susitikimo metu. Turėjau galvoje sakydamas „...Mh. Nu ir matematika, kas man gaunasi?...“ 2008-04-19 dienos susitikimo metu siūlomas jam pinigų sumas. (2010-06-16 teisiamojo posėdžio protokolas 2 lapas 13 eilutė iš viršaus). O kas iš tiesų buvo kalbama ir rašoma žodžių „...dabar pakalbam biški d...tą matematiką. Aukšta matematika tavo akim, klok...“ kontekste? Apie miesto tarybos narių galimą pasiskirstymą balsavimo metu. Ir tai patvirtina 2008-04-19 garso ir vaizdo įrašų turinys (bylos 2 tomas 100 lapas 4 eilutė iš apačios). Kaip matosi, nėra net menkiausios užuominos apie tariamą V. U. „kyšio schemą“. Toliau kalbėjosi apie miesto tarybos narių galimą pasiskirstymą balsavimo metu. Ir tai patvirtina 2008-04-19 garso ir vaizdo įrašų turinys. Nekalba apie jokias tariamas „kyšio schemas“ ir „siūlomus pinigus“. Ir tai yra tos pačios dienos susitikimas, kurio metu V. U. savo bute jam išėjus tariamai randa pundą pinigų. Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. liudijami žodžiai prieštarauja garso ir vaizdo įrašų turiniui? Ir kodėl jis taip suinteresuotas, kad teismas galvotų jog 2008-04-19 jų pokalbis vyko apie tariamas „kyšių schemas“ ir „siūlomus pinigus"? Dvidešimtas faktas. Laikotarpiu nuo 2007-08-02 iki 2008-04-23 byloje nėra pateikta dar mažiausiai 8-nių V. U. ir jo susitikimų turinių. Byloje minimi 10 V. U. ir mano susitikimų, o būtent: 2007-11-10, 2007-11-30, 2007-12-03, 2007-12-11, 2008-01-18, 2008-02-08, 2008-03-15, 2008-04-18, 2008-04-19 ir 2008-04-22. Jų turinys užfiksuotas garsą ar vaizdą įrašančiomis techninėmis priemonėmis ir byloje pateiktos šių susitikimų pokalbių stenogramos. Tačiau iš byloje pateiktų telefoninių pokalbių išklotinių matosi, kad V. U. ir jo susitikimų per minimą laikotarpį buvo dar mažiausiai 8, o būtent:

1. susitikimas 2007-12-22 apie 17 val. pas V. U. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje (bylos 2 tomas 22 ir 23 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 2007-12-22 15:39 ir 16:39);
2. susitikimas 2008-02-14 apie 9.35 val. jo (E. L.) darbo kabinete (bylos 2 tomas 131 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 2008-02-14 09:31);
3. susitikimas 2008-02-20 apie 13.30 val. jo (E. L.) darbo kabinete (bylos 2 tomas 132 ir 133 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 2008-02-20 10:20 ir 13:32);
4. susitikimas 2008-03-13 apie 15.30 val. jo (E. L.) darbo kabinete (bylos 2 tomas 134 ir 135 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 2008-03-13 15:09);
5. susitikimas 2008-03-18 apie 19 val. prie M. Mažvydo bibliotekos (bylos 2 tomas 136 ir 137 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 2008-03-18 17:37, 18:21 ir 18:54);
6. susitikimas 2008-03-27 apie 16.30 val. jo (E. L.) darbo kabinete (bylos 2 tomas 137 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 16:29);
7. susitikimas 2008-04-07 apie 17 vai. o (E. L.) darbo kabinete (bylos 2 tomas 137 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 16:48);
8. susitikimas 2008-04-21 apie 11 val. savivaldybės patalpose 2 aukšte (bylos 2 tomas 140 lapas; pokalbio telefonu išklotinė 11:00).

Visų šių aštuonių susitikimų pokalbių turinių stenogramos byloje nepateiktos, taip pat apie juos nėra ir V. U. pranešimų. Liudytojas S. G. 2010-11-29 teisiamajame posėdyje atsakydamas į prokuroro klausimus paliudijo, kad „į bylą nebuvo pateikiami visi įrašai“. Kas antro susitikimo turinys į bylą nepateko. Ar nekyla klausimas, nejaugi visi šie įrašai nereikšmingi tyrimui? O juk vienas iš jų vyko 2007-12-22 pas V. U. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip tik tuo metu, kai pagal V. U. liudijimą tariamai ketino tikrai jį papirkti. Kur tie įrašai? O gal jie įrodo ne tą, ką reikia įrodyti? Dvidešimt pirmas faktas. 2008-04-17 darbo dienos pabaigoje žinojo galutinę 2008-04-23 miesto tarybos posėdžio darbotvarkę. Opozicija miesto taryboje 2008-04-16 pradėjo rinkti parašus po tekstu dėl nepasitikėjimo pareiškimo Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui E. L. (bylos 1 tomas 128 lapas). Tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje būtų svarstomas bet kuris klausimas, taip pat ir mero ar vicemero interpeliacija, klausimo projektas turi būti užregistruojamas miesto tarybos sekretoriate dėl jo įtraukimo į miesto tarybos darbotvarkę mažiausiai prieš penkias kalendorines dienas iki miesto tarybos posėdžio dienos (Vilniaus miesto tarybos reglamentas). Kadangi meras tvirtina kiekvieno miesto tarybos posėdžio darbotvarkę savo parašu, apie tokias iniciatyvas miesto vadovai sužino vėliausiai prieš penkias dienas iki posėdžio pradžios. 2008-04-17 darbo dienos pabaigoje žinojo galutinę 2008-04-23 miesto tarybos posėdžio darbotvarkę ir visus klausimus, kuriuos jame svarstys. O jo kalbų su V. U. turinys tiek 2008-04-18, tiek 2008-04-19 dienomis apie jam 2008-04-23 tariamai gresiančią interpeliaciją tebuvo jo bendravimo su politiniu oponentu taktika. Kodėl turėjo 2008-04-19 dieną palikti V. U. vonioje 50 000 litų dėl jam tariamai gresiančios interpeliacijos, jei jau nuo 2008-04-17 dienos darbo pabaigos visu šimtu procentų žinojo, kad jokių interpeliacijų klausimai į 2008-04-23 darbotvarkę neįtraukti? Dvidešimtas antras faktas. Opozicijai neužteko balsų vicemero E. L. interpeliacijai teoriškai ir praktiškai. V. U., atsakydamas į klausimus (2010 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio protokolas), paliudijo, kad „opozicijai neužteko balsų E. L. interpeliacijai teoriškai ir praktiškai“. Ar nekyla tas pats klausimas išgirdus šį faktą, kodėl turėjo palikti V. U. vonioje 50 000 litų? Už ką? Už tai, kad opozicijai neužteko balsų E. L. interpeliacijai teoriškai ir praktiškai? Dvidešimt trečias faktas. Celofaninė dokumentų įmautė, ant kurios rastas jo piršto antspaudas, neturi nieko bendra su pinigų krūvelėmis ant valgomojo stalo V. U. bute. Iš vaizdo įrašo, daryto STT darbuotojų 2008-04-19 V. U. bute įvykio apžiūros metu, matyti, kad dokumentų įmautė, ant kurios vėliau buvo rastas jo piršto antspaudas, guli valgomajame ant sofos sėdimos dalies. Tame pačiame vaizdo įraše matyti krūvelėmis išdėlioti pinigai ant valgomojo stalo. Tarp įmautės ir krūvelių pinigų nėra jokio sąlyčio. Tai yra nepaneigiamas faktas, užfiksuotas vaizdo medžiagoje. Vaizdo įraše taip pat matomas ir arbatos puodelis, iš kurio gėrė susitikimo metu. Įraše matyti, kad šis puodelis (ant jo be abejo liko jo pirštų antspaudai) turėjo glaudesnį ryšį su V. U. pinigų krūvelėmis, nei minėta dokumentų įmautė. Puodelis stovėjo ant valgomojo stalo visai šalia krūvelėmis išdėliotų V. U. pinigų. O įmautė gulėjo ant sofos. Reikalas tas, jog negali būti įrodytas faktas, kad po jo išėjimo iš V. U. buto, jo vonioje rastas pundas pinigų, buvo sudėtas į būtent tą įmautę. Negali būti įrodytas, nes jis to nedarė, o tokį faktą fiksuojantys duomenys atsiranda tik po to, kai V. U. pats susidėlioja pinigus krūvelėmis ant stalo, pats pameta įmautę ant sofos ir kviečia pareigūnus. Dvidešimt ketvirtas faktas. Ant celofaninės dokumentų įmautės, į kurią tariamai buvo įdėti pinigai, ekspertizės metu išryškintas nenustatyto asmens vienas piršto antspaudas. Vienas jo ir vienas nenustatyto asmens antspaudas (bylos 3 tomas 169 lapas teksto 6 eilutė iš apačios). Taip pat išvadose teigiama, kad ant tyrimui pateiktų objektų yra rankų pėdsakų, netinkamų asmeniui identifikuoti (bylos 3 tomas 169 lapas teksto 7 eilutė iš apačios). Ar nekyla klausimas, koks nenustatytas asmuo paliko tą piršto antspaudą? Ir kas dar lietėsi prie tos įmautės, jei piršto antspaudas paliktas ne V. U. (kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, bylos 3 tomas 178 lapas teksto 3 eilutė iš apačios), o STT pareigūnai dirbo su pirštinėmis (įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas)? Ar galėjo ant įmautės išryškinto piršto antspaudo nenustatytas asmuo lankytis V. U. bute po jo išėjimo 2008-04-19 d. iki atvykstant STT pareigūnams? Dvidešimt penktas faktas. Po jo išėjimo iš V. U. buto 2008-04-19 STT pareigūnai atvyko po 1 val. ir 11 minučių. 2008-04-19 iš V. U. buto išėjo 18 val. 28 min., o STT pareigūnai atvyko 2008-04-19 19 val. 39 min. (įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas), t.y atvyko po 1 val. ir 11 min., kai jis (E. L.) jau buvau išėjęs. Per tokį laiką, galima automobiliu nepažeidžiant kelių eismo taisyklių nuvažiuoti 130 km. iš Vilniaus į Panevėžį. Dvidešimt šeštas faktas. Ant pinigų, kurie tariamai buvo rasti 2007-04-19 jam išėjus iš V. U. buto, jo DNR pėdsakų nerasta. Dvidešimt septintas faktas. Ant gumytės, kuria, kaip teigia V. U., buvo perrišti 2007-04-19 tariamai rasti pinigai, jo DNR pėdsakų nerasta. Dvidešimt aštuntas faktas. Ant balto popieriaus lapo, į kurį, kaip teigia V. U., buvo suvynioti tariamai rasti pinigai, jo DNR pėdsakų nerasta. Taip pat ant minėto balto popieriaus, į kurį tariamai buvo suvynioti pinigai, nerasta ir jo pirštų antspaudų. Dvidešimt devintas faktas. V. U. sąmoningai sunaikino galimus įkalčius skaičiuodamas tariamai rastus pinigus. V. U. liudijo, kad „kai E. L. išėjo iš buto, aš įėjau į vonią ir ant vonios krašto pamačiau gulinčią celofaninę dokumentų įmautę, ją atsinešiau į kambarį ir iš jos iškračiau turinį. Joje buvo 500 litų vertės banknotai ir juos suskaičiavau. Buvo 50 000 litų“ (bylos 1 tomas 38 lapas teksto 12 eilutė iš apačios). Suskaičiuodamas pinigus V. U. sunaikino galimybę nustatyti, koks asmuo lietėsi prie šių pinigų. Ar nekyla klausimas, kodėl V. U. taip elgėsi? Ir jei iš tiesų būtų paliktas piniginis kyšis, ar V. U. būtų skirtumas kiek jų - 3 500, 40 000, 50 000 ar 140 000? Litai ar eurai? Ar nuo suskaičiuotų pinigų kiekio priklausė informuos V. U. STT pareigūnus ar ne? Trisdešimtas faktas. V. U. nematė momento, kai tariamai paliko pinigus jo bute. V. U. liudijo, kad „kai E. L. išėjo iš buto, aš įėjau į vonią ir ant vonios krašto pamačiau gulinčią celofaninę dokumentų įmautę“ (bylos 1 tomas 38 lapas teksto 12 eilutė iš apačios). V. U. viską buvo gerai apgalvojęs. Jei kartais paaiškėtų tiesa, kad E. L. nepaliko jokių pinigų (juk galimybė, kad susitikimą galėjau filmuoti paslėpta kamera ir turėti įrašą išlieka net dabar), V. U. bet kuriuo atveju lieka nekaltas. Jis tik pakvietė jį į savo nuomojamą butą ir jam išėjus ant vonios krašto rado radinį. „Tikriausiai“ jį paliko svečias, nusprendė. O jei būtų įrodyta kitaip, butas nuomojamas ir V. U. nežino, kas dar turi raktus. O kaip įmautė? Greičiausiai apsiriko ir pareigūnams parodė ne tą. O V. U. apkaltinti, kad jam „pasirodė“, jog susitikimų metu buvo siūlomi kyšiai juk negali niekas. Tai tik jo nuomonė. Trisdešimt pirmas faktas. Byloje nei vaizdo, nei garso medžiagoje nėra užfiksuota fakto, kad jis paliko pinigus V. U. vonioje. Peržiūrėję ir perklausę 2008-04-19 susitikimo V. U. išsinuomotame bute vaizdo ir garso įrašus matyti, kad juose nėra užfiksuotas faktas, kad paliko pinigus V. U. vonios kambaryje. Nėra ir negalėjo būti, nes ir realybėje to nedarė. Trisdešimt antras faktas. Byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys nesutampa su garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotu turiniu. Nesutampa ir net prieštarauja. Trisdešimt trečias faktas. Vilniaus miesto tarybos nariai J. Ž. ir R. A., kuriems 2007-2008 m. kaip ir V. U. siūlė eiti Vilniaus miesto vicemero pareigas, paliudijo, kad iš jo (E. L.) niekada nėra gavę jokių siūlymų ar užuominų apie galimą neteisėtą atlygį bet kokiomis formomis. Tai teismo posėdyje 2013 m patvirtino liudininkai J. Ž. ir R. A. Trisdešimt ketvirtas faktas. V. U. susitikimo 2008-04-19 metu prasitarė, kad galimos mero J. I. interpeliacijos nesėkmės atveju tuometinio jo darbdavio statybų firmoje „Euroconstruct“ V. N. statybų klausimai gali visai sustoti. Ir atsigręžti interpeliacijos organizatoriams „kitu galu“. Tačiau J. I. nuvertimo atveju V. N. „nori perimti čia statybų valdymą Vilniuje“ (bylos 2 tomas 99 lapas 34 eilutė iš viršaus). Trisdešimt penktas faktas. 2008-01-24 atsistatydino Vilniaus miesto vicemeras A. Š. Byloje minimo pirmojo susitikimo su V. U. 2007-11-10 metu pastarasis pareiškė, kad jo darbdavys V. N. supykęs ant vicemero A. Š. ir, kad „Vilius jau veiks dabar jau frakcijoje tai, tai, kaip, kaip kirsti Š. bele kokiu būdu“ (bylos 1 tomas 171 lapas 7 eilutė iš apačios). Taip pat V. U. pareiškė, kad su jo kolega vicemeru „A. Š. reikia susidoroti ne tik politiškai“ (bylos 1 tomas 172 lapas 25 eilutė iš viršaus). Prieš porą dienų iki šio pokalbio t.y. 2007-11-08 buvo pradėti rinkti parašai, remiantys nepasitikėjimą vicemeru A. Š. Ir nors ši konservatorių inicijuota interpeliacija vicemerui nepavyko, lygiai po dviejų mėnesių ir keturiolikos dienų nuo V. U. pareiškimo apie susidorojimą A. Š. 2008-01-24 atsistatydino iš einamų pareigų. Į advokato R. A. klausimą teisme, ką reiškia tokie jo žodžiai apie susidorojimą su vicemeru, V. U. atsakyti nesugebėjo. 2011-05-10 Lietuvos Respublikos Seimas balsavo dėl Seimo rezoliucijos „dėl Seimo nario E. L. neliečiamybės“. Nuo 2011-04-14 dienos ėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas. 2011-04-19 generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, prašydamas duoti susitikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį E. L. Jam buvo pateikti kaltinamai Tėvynės Sąjungos nario V. U. papirkimu. Jis pats Seime viešai deklaravo tai, kad sieks teisme įrodyti savo nekaltumą ir, patvirtindamas savo žodžius, balsavimo Seime metu balsavo už tai, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta. Išklausę jo argumentus ir įžvelgę politinio susidorojimo motyvus Lietuvos Respublikos Seimo nariai nesutiko panaikinti jo teisinės neliečiamybės ir neleido, kad jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu šioje byloje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad su E. L. yra pažįstamas nemažai laiko, kadaise buvo vienoje politinėje partijoje, kartu buvo Savivaldybės Taryboje. Nei priešiškų, nei kažkokių ypatingų santykių su kaltinamuoju nėra. Šioje byloje jam žinoma vieša informacija, specialios informacijos neturi. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme duotus parodymus. Būtų sunku apibūdinti E. L. ir V. U. santykius, nes trise nėra bendravę, negali pasakyti, kokie santykiai tarp jų buvo. V. U. tuo metu buvo opozicijos atstovas. Sudėtinga būtų prisiminti konkrečias E. L. interpeliacijos aplinkybes, neprisimena šių aplinkybių. Grasinimas interpeliacija ir pati interpeliacija politiniame aspekte yra panašūs aspektai. Kartais viešojoje erdvėje būna aštrūs smūgiai, tačiau politiniai oponentai asmeniniame lygyje gali normaliai bendrauti, ypač po televizinių laidų, kuomet atrodo, kad vienas kitam perplėš marškinius, o po to tie patys politikai kartu geria kavą ir sėkmingai bendrauja. Dėl to labai sudėtinga interpretuoti asmeninius ir politinius santykius. Jis (G. B.) tiesiogiai derybose dėl mero posto nedalyvavo, nors buvo frakcijos narys. Tuometinis partijos pirmininkas buvo A. Z. ir jis pretendavo į šią poziciją. Kas pretendavo iš konservatorių negali pasakyti. Neprisimena, kieno iniciatyva buvo rengiamos interpeliacijos. Negali prisiminti, kurį mėnesį buvo rengiamos interpeliacijos merui ir vicemerui, turėtų būti arčiau Naujųjų metų. Kaip minėjo, jis aktyviai nedalyvavo tuose procesuose dėl Vilniaus miesto valdžios daugumos pakeitimo, todėl šitų aplinkybių neprisimena. Politiniuose procesuose normalu, kad bandymai iš opozicijos pasidaryti pozicija yra permanentiniai. Kai ruošiamasi pakeisti valdžią, įprasta yra tai, kad rašomas susitarimas, kuriame politinės partijos įsipareigoja dėl tam tikrų politinių sprendimų, susitaria dėl pagrindinių postų, nebūtinai pavardėmis, kartais būna ir kvotomis, kuriai politinei jėgai atiteks kokia pozicija. Kartais partneriai reikalauja, kad būtų įvardinti konkretūs žmonės, kad iš anksto būtų žinoma. Kartais labai detaliai aptariama ir būsimų veiksmų programa ir sudaromi sąrašai dėl principinių politinių sprendimų, sutvirtinama parašais, kaip taisyklė, tuos parašus deda frakcijų ar partijų lyderiai. Kaip taisyklė, priėmus kolegialius sprendimus, jie nuosekliai vykdomi. Tokie susitarimai yra įprasta praktika politikoje. Buvo surinkę parašus po interpeliacija. Kai renka parašus, tai surenka dvidešimt šešis ir daugiau. Nevertintų do dokumento su dvidešimt vienu parašu, nes net tuomet, kai būna surašyti visi parašai, galimi pasikeitimai net ir posėdžio išvakarėse. Skaičius parašų, kuris surinktas po interpeliacija, teoriškai turi liudyti, kiek tų balsų slapto balsavimo metu turi atsidurti balsadėžėje. Iš tikrųjų balsavimas yra slaptas ir kaip laikomasi susitarimo paaiškėja tik po to, kai paskelbiami rezultatai. Neprisimena tokio aspekto, kad V. U. būtų norėjęs išeiti iš konservatorių frakcijos. Kalbų, gandų, svarstymų, sąmokslo teorijų būna gausu, tačiau jų vertė yra sąlyginė, tokių gandų buvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2007 m. rudenį buvo rengiama interpeliacija miesto merui J. I. ir vicemerui E. L. Pamena, kad tai buvo daroma konservatoriaus K. M. iniciatyva. Tuo metu vyko įvairios konsultacijos šiuo klausimu ir dėl valdančios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pakeitimo. Kadangi praėjo daug laiko, dabar negalėtų tiksliai prisiminti, kiek Tarybos narių pasirašė dėl interpeliacijos vicemerui E. L. 2007 m. rudenį jis asmeniškai nebuvo interpeliacijos iniciatorius. Tai inicijavo konservatoriai. Tam, kad į Tarybos posėdžių dienotvarkę įtraukti klausimą dėl interpeliacijos merui arba jo pavaduotojui, reikia 17 Tarybos narių parašų. Kiek buvo surinkta tuo metu parašų, jis neprisimena, bet tas klausimas nebuvo pateiktas Tarybai. Nebuvo garantijos, kad dauguma Tarybos narių prabalsuos, nes sprendimas priimamas daugumos, t.y. 26 Tarybos narių balsais. 2007 m. rudenį daugiau buvo sprendžiama ir tariamasi dėl interpeliacijos merui J. I., bet tuo pačiu buvo sprendžiama ir dėl galimos interpeliacijos vicemerams. 2007 m. gruodžio – 2008 m. sausio mėnesiais vyko derybos ir buvo ruošiami susitarimai dėl Vilniaus miesto valdžios valdančiosios daugumos pakeitimo. Tokie pokalbiai vyko tarp konservatorių, jų partijos ir liberalų sąjūdžio. Tačiau 2008 m. sausio mėnesio viduryje buvo aišku, kad šio susitarimo partijoms pasiekti nepavyks. Tuomet buvo pasirinkta kita veiklos taktika. Tuo tikslu buvo tariamasi dėl galimybės rengti interpeliaciją vicemerui. 2008 m. kovo mėnesį jis pradėjo vesti derybas su socialdemokratais, konservatoriais dėl vicemero E. L. interpeliacijos. Kiek prisimena, jis buvo surinkęs virš 20 Tarybos narių prašų. Interpeliacijai pritarė įvairių frakcijų nariai: konservatoriai, jų partijos nariai, kažkas iš socdemų ir Liberalų sąjūdžio. Tačiau prašymas dėl interpeliacijos E. L. Tarybos sekretoriatui dėl to klausimo įtraukimo į Tarybos posėdžio dienotvarkę nebuvo įteiktas. Taip atsitiko todėl, kad nebuvo galutinai nuspręsta tarp daugumos, ir tai liko diskusijų stadijoje. Parašų rinkimas dėl E. L. interpeliacijos nebuvo paslaptis, kadangi virš 20 Tarybos narių buvo pasirašę pareiškimą dėl interpeliacijos. 2008 m. balandžio mėn. viduryje parašai dėl interpeliacijos E. L. buvo surinkti. Konsultacijos, pasitarimai dėl interpeliacijos E. L. vyko 2008 m. kovo – balandžio mėn. laikotarpiu (t. 1, b.l. 121-123).

Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad patvirtina savo anksčiau teisme (2009-04-16) duotus parodymus apie tai, kad E. L. yra jo senas, geras pažįstamas, buvo su juo vienoje partijoje. Apie šią bylą žino tik iš spaudos. Iš žiniasklaidos žino, kad Taryboje buvo svarstomi įvairūs klausimai ir Tarybos nariai buvo papirkinėjami dėl vienokio ar kitokio sprendimo. Kai J. I. buvo išrinktas į merus, tai opozcija, siekdama pakeisti situaciją, pradėjo rinkti parašus. Parašai daugiau ar mažiau buvo renkami. Buvo daromi propagandiniai pagąsdinimai. Merui J. I. parašai dėl interpeliacijos buvo renkami 2007 m. rudeniop. Po to dar buvo 4-5 parašų rinkimo vajai. 2007 metų lapkričio pabaigoje kai kurie nariai iš valdančiosios koalicijos pradėjo abejoti šia koalicija. Formaliai pareikšti interpeliaciją reikia Tarybos narių trečdalio balsų, t.y. 17 balsų. 26 balsų reikia, kad interpeliacija įvyktų. Nesurinkdavo 26 parašų, todėl interpeliacija neįvykdavo. Jis asmeniškai su E. L. nėra turėjęs konfliktų. Santykiai buvo normalūs, dalykiški. E. L. interpeliacija vyko panašiu metu, kaip ir merui, laikotarpio nepamena. Nė karto nebuvo registruota interpeliacija merui ar vicemerui, nes fiziškai surinkti 26 parašus yra labai sunku. Kartais nutinka taip, kad į posėdžius neateina nariai, nes serga ar pakeičia nuomonę. Reikia visada kaupti atsargą. Šių metų vasario 11 dieną taip ir buvo padaryta. Buvo prikaupta pakankama atsarga ir 31 narys pasirašė už interpeliaciją, o balsavo 29 Tarybos nariai.  Tarybos nariai turi būti garantuoti dėl interpeliacijos. Kartais turi parodyti 25 parašus, kad pasirašytų 26-ąjį. Po pareikštos interpeliacijos turi praeiti vieneri metai, kad būtų galima pareikšti kitą interpeliaciją. Dabar situacija šiek tiek pasikeitė ir turi praeiti pusė metų. Kai iš valdančiosios koalicijos buvo eliminuoti 3, neskelbė interpeliacijos merui, nes nebuvo garantijų. Vyko derybos, tai ilgas procesas. Per jo (G. B.) kadenciją vicemerui nebuvo užregistruotos interpeliacijos. Merui buvo užregistruota interpeliacija 2009 metais. Propagandiniai pagąsdinimai – buvo naudojamos psichologinės priemonės. Politikoje tai vyksta nuo ryto iki vakaro. Provokacija politikoje dažna, nors to įtatymiškai negali būti. Interpeliacijai dėl mero parašus rinko asmeniškai jis (G. B.). Kas rinko parašus dėl vicemero interpeliacijos – neprisimena. V. U. „pirmu smuiku“ šioje situacijoje tikrai negrojo, jis dalyvaudavo įvairiose darbo grupėse. Mintis, kad V. U. galėjo pakeisti merą ar vicemerą jam nekilo. Tokios frazės, kad „V. U. kelia bures į kitą frakciją“ nebuvo. Buvo tik bulvariniai pašnekesiai. Tiksliai nežino ir negali teigti, bet V. U., matyt, ruošėsi į nepriklausomą frakciją, nes tai buvo neutrali partija. 2007 m. lapkričio pabaigoje, kada prasidėjo derybos, Tėvynės Sąjunga pradėjo ruoštis interpeliacijai. Jokioj formoj, kaip provokacija ar dvigubi žaidimai, nebuvo nei kalbėta, nei sankcionuota. Apie tai sužinojo iš spaudos. Ne tik opozicija, bet ir valdančioji dauguma gąsdino kreiptis į STT tarnybą. Nepamena, kad buvo sakyta, kad atidėliojami posėdžiai, kad būtų papirkta (t. 7, b.l. 72-74).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. M. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad interpeliacija Vilniaus merui J. I. buvo rengiama nuo pat pradžios, kai jis tapo metu. Kalbos dėl interpeliacijos vyko nuolat. Interpeliacijos iniciatoriai buvo konservatoriai ir A. Z. partijos nariai. 2008 m. pavasarį buvo kalbama apie interpeliaciją E. L. Jos manymu, interpeliacijos iniciatoriams nepavyko surinkti reikiamų 26 balsų ir interpeliacija neįvyko. Interpeliacijos iniciatoriai buvo G. B., R. A. ir K. M. (t. 1, b.l. 88-89, 91-94). Be to, liudytoja G. K. M. parodė, kad patvirtina savo anksčiau teisme (2009-04-16) duotus parodymus apie tai, kad ji pažįsta E. L., jis buvo frakcijos seniūnas, vicemeras. Juos siejo tik darbiniai santykiai. Nėra giminaičiai. Žino, kad E. L. yra pareikštas kaltinimas dėl kyšininkavimo, bet daugiau nelabai ką gali pasakyti, nes nežino. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jai niekada neteko matyti, kad V. U. būtų E. L. kabinete. Apie parašų rinkimą interpeliacijai nieko nežino (t. 7, b.l. 72). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja papildomai parodė, kad kadangi ji dažnai matė V. U. kalbant su K., jautė, kad V. U. gali būti naujas K. frakcijos narys. V. U. ateidavo į frakcijos kabinetą, todėl kelis kartus matė. Kad E. L. vaikščiotų, nei karto nematė. Neprisimena, dėl ko sakė, kad V. U. bus naujas K. frakcijos narys, ji tik žino, kad ir ją kalbino į tą frakciją, gal dėl to taip ir sakė, nelabai prisimena, gal kažką girdėjo dėl to. Kai tik J. I. tapo meru, iš visų pusių prasidėjo kalbos apie interpeliaciją.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. I. parodė, kad E. L. pažįsta kaip buvusį partijos narį, buvusį mero pavaduotoją. Pažįsta jį ir šiandien, santykiai tokie, kad kai susitinka, pasisveikina. Šioje byloje jam žinoma tiek, kiek buvo žinoma iš spaudos, televizijos, radijo, visa viešoji informacija.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. I. parodė, kad patvirtina savo anksčiau teisme (2009-04-16) duotus parodymus apie tai, kad E. L. yra jų partijos narys, buvęs partijos pavaduotojas, dabar sekretorius. 2007 m. jis (J. I.) buvo išrinktas Vilniaus miesto meru. E. L. buvo jo pavaduotojas. Kartu dirbo. Su E. L. nėra giminaičiai. Apie šią bylą žino tiek, kiek apie tai rašė spauda. Žino spaudoje pateiktas versijas, kad nėra įrodymų, kad veikė V. U. Pats V. U. buvo pas jį (J. I.) atėjęs, vyko pokalbis dėl koalicijos. Žino, kad V. U. plėšė plombas nuo rinkiminių urnų. Su juo jis artimai nebendravo. Juos siejo tik dalykiniai santykiai. Visus įvykius jis (J. I.) stebėjo iš šono. Nuo pirmų išrinkimo į merus dienų vyko pareiškimai dėl interpeliacijos. Buvo partijų leidžiamos prognozės dėl interpeliacijų. Taryboje vyko neramus darbas, buvo gąsdinami, per posėdžius bėgama iš salės. Vyko nepasitenkinimas, kad išrinktas ne tas meras, kurio norėjo. Jo darbo krūvis buvo nemenkas, buvo labai užimtas, aptardavo frakcijas. Paskui įvyko tie pokyčiai, dėl kurių dabar turi abejonių. Buvo jaučiama tokia atmosfera, kad kažkas įvyks. Galvoje visada buvo toks vaizdas, kad bus kažkoks įvykis. Vilniaus miesto meru buvo nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2009 m. vasario 11 d. Negali pasakyti, kad tarp jo ir V. U. buvo kažkokie konfliktai, bet V. U. asmeniškai jam yra nemalonus žmogus. Jaunas, bet jau labai pakylėtas, įžūlus. Jo įžūlumas labai pasireiškė, kai jis išdraskė rinkimines urnas. Jam dar nebuvo tekę matyti tokio nekorktiško elgesio. Su V. U. pasisveikindavo, bet ypatingo bendravimo neturėjo. Interpeliacijos procesas nevyko. Iš opozicijos Tėvynės Sąjungos partijos ypatingai vyko spaudimas, kuris pasireikšdavo pranešimais spaudoje, jog meras ilgai nepasiliks poste. Toks opozicijos daromas procesas prasidėjo nuo jo, kaip mero, išrinkimo. Šis procesas nepasibaigė. Vyko Tarybos darbo griovimo darbai. Dėl renkamų parašų visų detalių neprisimena. Aktyviausias buvo G. B. Matydavo cokoliniame aukšte, kad būriuodavosi V. N., G. B., V. U. Šitos figūros dažnai buriuodavosi. E. L. interpeliaciją inicijavo tos pačios fogūros, kurias anksčiau minėjo. Jie savo pastangas nukreipdavo tai į merą, tai į vicemerą. Nelabai supranta, ką reiškia „prašiau E. L., kad įtakotų Tarybos naarius?“. Jie, valdančiosios koalicijos nariai, visi susirinkdavo aptarti darbą, diskutuodavo darbo klausimais, kalbėdavo, kad galbūt būtų galima rasti bendrą kalbą su opozicija dėl nesutarimų. Niekada neneigdavo kritikos iš opozicijos.Deja, iš opozicijos gražiai bendrauti taip ir neteko, nerado bendros kalbos. Buvo nepasitenkinimas, kad išrinktas ne tas meras. Tikrai neatsimena, ar prašė E. L., kad jis įtakotų Tarybos narius. Diskutuodavo bendrai. Provokacinių požymių lyg ir nebuvo, bet nusiteikimas griauti darbą, nepasitenkinimas meru jautėsi. Supranta, kad visi nori būti valdžioje, bet kartais susiklosto tokia situacija, kokia ji yra. Interpeliacijos iniciatorė buvo Tėvynęs Sąjunga, vėliau krikščionių demokratų partija. Neatsiliko ir liberalcentristai. Bet pirmieji du buvo aktyviausi interpeliacijos iniciatoriai. Po interpeliacijos V. U. pasijuto „ereliu“, „vaikščiojo pakelta galva“. Miestiečių akyse dėl valdančiosios koalicijos po interpeliacijos atsirado dvejonės. Opozicija taip ir darė, kad atsirastų dvejonės. Natūraliai valdančioji koalicija susilpnėjo eliminavus 3 narius. Kai iš valdančiosios koalicijos 14 narių buvo eliminuoti 3 nariai, K. M., V. U. nesiėmė daryti interpeliacijos. Turbūt tai buvo gerai apgalvota taktika įtakoti procesą, daryti spaudimą, mažinti reitingus. Jam (J. I.) dar būnant meru, buvo pareiškimai, kad reikia kreiptis į STT. Tai buvo vienas iš veikimo taktikos elementų. Buvo mėgstama paskleisti žiniasklaidoje, kad kreipsis į prokuratūrą. Mano, kad toks buvo veikimo planas – mažinti valdančiosios koalicijos reitingus. Buvo paskleidžiama žiniasklaidoje kažkokia informacija, o po kiek laiko nutylima. Jis pats (J. I.) buvo pakviestas į STT mėnesį prieš atsistatydinimą, dėl Pupinės zonos, kad ten negalima statyti pramonės rajono. Nutarė peržiūrėti tą projektą. Procesas užtruko. Tada opozicija pradėjo juos skubinti dėl Pupinės projekto. Atsakė jiems, kad reikia viską suderinti iki galo. Opozicijos nariai patys padarė tokias išvadas, kad sprendimas dėl Pupinės buvo vilkinamas specialiai. Kaip buvo iš tikrųjų, jis ką tik papasakojo. E. L. pažinojo dar prieš jam užimant vicemero pareigas. Jis yra labai darbštus, greitos reakcijos, komunikabilus, greitai ir gerai perprato jam pavestą darbą, buvo labai geras pagalbininkas, nes turėjo labai daug darbo. Juk visas miesto problemas reikėjo nagrinėti vicemerams. Neskaičiavo, kiek tiksliai buvo užregistruota interpeliacijų dėl jo (J. I.). Keletas tikrai buvo. Taip pat negali pasakyti, kiek buvo interpeliacijų vicemerui (t. 7, b.l. 70-72).

Tesiamojo posėdžio metu liudytojas J. I. paaiškino, jog neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jam nežinoma apie vicemero E. L. siūlymus ar pažadus duoti kokius nors pinigus Tarybos nariui V. U. Jis niekada nėra prašęs E. L. nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis, kad jis kaip nors įtakotų V. U. dėl balsavimo prieš interpeliaciją. Jis taip pat nėra žadėjęs palaikyti V. U. jam kandidatuojant į Vilniaus vicemero postą (t. 1, b.l. 83-85). Papildomai liudytojas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Tarybos nariu buvo nuo 1997 metų, tai tokio veiksmo, kaip buvo daręs V. U., nebuvo matęs per 10 metų, tokio draskymo, tokio iššaukiančio elgesio, kažkoks liguistas elgesys. Būdavo tų visų, kurie bet kokia kaina norėjo kažką pakeisti, kažką nuversti, kažką daryti. Ką reiškia provokavimas? Galu gale šitas biuletenių plėšimas kažkokiu laipsniu irgi buvo provokacija, kad sukelti kažkokius neramumus per rinkimus. Pagrindo interpeliacijai niekada nematė, tačiau vyko negražūs politiniai žaidimai bet kokia kaina pakeisti merą, pakeisti valdančiąją daugumą, ir tam buvo naudojamos visokios priemonės. Iš pradžių pretekstas buvo dėl Pupinės, vėliau šito klausimo niekas nebesvarstė. Rimtų pretekstų, kad jis, kaip meras, būtų kažką padaręs, kokį nusižengimą, dėl kurio būtų galima turėti pagrindą interpeliacijai, jis nematė ir šiandien nemato. Klaidų visi padaro dirbdami bet kur, tačiau rimtesnio pagrindo nepasitikėti meru nebuvo. Nebandė prognozuoti, kas atsidurs naujoje K. frakcijoje, neturėjo laiko užsiimti informacijos rinkimu, nes Vilniaus merui darbų yra labai daug. Pasidomėti, aišku, kiekvienam įdomu. Apie K. sukosi visi veiksmai, V. U. ten kažkaip buvo tampomas, detalių neprisimena. K., matyt, buvo vienas iš tų veikėjų, kuris, matyt, padėjo konservatoriams tuos įvykius eskaluoti, stumti į priekį. Jam atrodo, kad V. U. Tarybos nariu buvo nuo pradžių, po savivaldos rinkimų, prieš tai matydavo, kad sąraše yra tokia pavardė, bet pirmą kartą jį pamatė, kai jie su M. buvo atėję į partijos būstinę pakalbėti apie galimą darbą po rinkimų, vieną sykį buvo toks susitikimas. Paskui jį pamatė kaip Tarybos narį. Dėl mero rinkimų balsavimo ir balsų skaičiavimo detalių neprsimena, bet žino, kad tai buvo iššaukiantis, precedento neturintis elgesys žmogaus, kuris pradėjo draskyt biuletenius ar urną. Negali pasakyti, kodėl nei viena interpeliacija nebuvo užregistruota Tarybos sekretoriate, gal buvo kažkokių užslėptų minčių. Berods V. U. buvo pas jį atėjęs, tačiau neprisimena, kokia buvo kalba, matyt jis norėjo rasti kažkokių sutarimų, sąlygų ir labai norėjo važdžios. Iš vienos pusės V. U. kuria merui interpeliaciją, iš kitos pusės eina kalbėti su meru dėl koalicijos, tai gal jis tikėjosi, kad meras išsigąs ir pradės su juo kažkokius negerus pokalbius, įsivels į nešvarius žaidimus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. U. parodė, kad su E. L. jokių santykių, priešiškumų neturi. Prašo pagarsinti parodymus, kuriuos jis davė ankstesnio teismo posėdžio metu, nes jau daug laiko praėjo, sudėtinga viską tiksliai prisiminti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2009-01-27) duoti parodymai apie tai, kad 2007 m. lapkričio mėn. viduryje, tikslios datos neatsimena, su E. L. susitiko „Vilniaus vartuose“ esančioje kavinėje „Livlounge“. Susitiko po darbo, nes jau buvo tamsu. Kalbėjo apie politinę situaciją savivaldybėje, apie interpeliaciją, kas ją palaiko, kas ne. Pokalbio metu E. L. jo paprašė, kad jis paveiktų Tėvynės Sąjungos nuomonę, kad ši palaikytų daugumos valdančiąją. Jis dar pasakė, kad už tai bus pinigai ir visa kita. Jis (V. U.) nieko neatsakė. Tų pačių metų lapkričio viduryje su E. L. vėl susitiko toje pačioje kavinėje. Kalbėjosi apie politinę situaciją savivaldybėje, apie interpeliaciją. Pokalbio viduryje E. L. paėmė servetėlę ir pradėjo braižyti schemą. Schemoje E. L. pažymėjo ženkliuką X, prie jo užrašė klaustuką ir paaiškino, kad klaustukas – tai pinigų suma, kurios jis (V. U.) pageidautų. Dar E. L. nubraižė du apskritimus, virš jų užrašė žodį „Interpeliacija“, virš vieno apskritimo parašė TAIP, virš kito apskritimo parašė NE. Užbraukė apskritimą su žodeliu NE. Iš visos schemos suprato, kad interpeliacijos metu jis (V. U.) turėtų balsuoti prieš interpeliaciją merui. Po to E. L. nubrėžė tiesiąją ir ją pavadino raide T. Tiesiąją padalino į dvi dalis, ties padalinimu užrašė Interpeliacija. Ties viena tiesiosios dalimi užrašė X/2, kitoje tiesiosios pusėje užrašė X/2. Suprato, kad pusė pinigų bus sumokėta prieš interpeliaciją, o kita pusė – po. Taip ir baigėsi to vakaro susitikimas. Kitas susitikimas su E. L. įvyko 2007 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena. Susitikimo vietos taip pat tiksliai neatsimena. Susitikę vėl trumpai kalbėjosi apie politinę situaciją. E. L. vėl pradėjo braižyti schemą. Brėžinyje E. L. nubraižė tiesiąją, kurią pažymėjo raide T, tiesiąją padalino per pusę, virš jos užrašė „Interpeliacija“, pirmąją tiesiosios dalį pavadino X/2, kitoje tiesiosios dalyje nubraižė atsišakojimą į viršų ir pažymėjo ženklu „minus“, o kitą atsišakojimą į apačią ir prie jo parašė ženklą „plius“. Jis dar parašė „plius bonus“. Jam paaiškino, kad minusinė tiesiosios atšaka reiškia, kad jei jis (V. U.) palaikys interpeliaciją, tokių atveju jam išmokėta X pinigų suma grąžintina E. L., vidurinioji tiesioji reiškia, kad jei jis balsuotų prieš interpeliaciją, bet interpeliacija vis tiek pavyksta, tai jam sumokėti pinigai lieka pas jį (V. U.), bet daugiau jam E. L. nebemoka. Ir paskutinė atšaka reiškia, kad interpeliacija neįvyksta ir E. L. jam sumoka antrą pinigų sumą ir dar jam mokamas priedas, kurį E. L. schemoje įvardijo kaip „plius bonai“. E. L. parašė vėl X su klaustuku ir paprašė jo įvardinti sumą. Jis (V. U.) nieko neatsakė. Kadangi jis nepasakė sumos, E. L. pradėjo skaičiuoti, paklausė jo, kiek uždirba. Jis (V. U.) atsakė. Tada E. L. užrašė 140 000 ir pasakė, kad tiek uždirba Seimo narys per 4 metus. Jis (V. U.) neatsakė, ar jam tinka tokia suma. Kitą kartą su E. L. susitiko prieš šventes, gruodžio pabaigoje, vietos nepamena. E. L. vėl nubraižė schemą ir nurodė, kad viena pinigų sumos dalis bus mokama prieš interpeliaciją, o kita dalis – po. Taip pat E. L. siūlė pirmą pinigų sumą padėti į banką ir nejudinti 6 mėnesius. Tokia būtų jam garantija. E. L. dar pasakė, kad banko seifo nuoma yra apie 60 Lt. Taip jų susitikimas ir baigėsi. Kitas susitikimas įvyko 2007 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena. Susitikęs su E. L. matė, kad jis savo darbo kalendoriuje užrašė 140 000 + 140 000 = 280 000. Iš 280 000 pataisė į 240 000 ir prirašė 40 000 plius bonai. Kitas susitikimas vyko 2008 m. kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, E. L. kabinete. Iš pradžių kalbėjosi apie politinę situaciją. E. L. pasakė, kad jei jis sugebėtų privilioti bent du narius, tai jis (V. U.) gautų vicemero postą ir ant popieriaus parašė skaičių 19. Suprato, kad 19 yra 19 000 Lt. Atsakė E. L., kad tai neįmanoma, jų pokalbis taip ir baigėsi. Kitą kartą susitiko „Forte“, pramogų ir stiliaus centre „Europa“. E. L. buvo susinervinęs. Pasakė, kad galioja jo pasiūlymas, bet ilgai kalbėti nenorėjo, nes kavinės salėje sėdėjo R. A. Jis pats (V. U.) asmeniškai R. A. nematė. Datos nepamena, bet E. L. buvo atvykęs pas jį į svečius. Kalbėjosi apie politinę situaciją. E. L. vėl paėmė popieriaus lapą ir braižė schemą. Jam nurodė, kad už interpeliacijos nepalaikymą jis gaus 200 000 Lt. 50 000 Lt gaus tą pačią dieną, o 150 000 Lt po 7 dienų nepavykus interpeliacijai. Po pokalbio E. L. nuėjo į vonios kambarį, iš ten greitai išėjo ir išeidamas nurodė pirštu į vonios duris. Įėjęs į vonią jis (V. U.) rado įmaitę su 50 000 Lt. 2007-2008 metais naudojosi anonimento numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tiksliai negali atsakyti, ar abiem numeriais palaikė ryšį su E. L., bet su numeriu (duomenys neskelbtini) tikrai plaikė ryšį. Jo santykiai su E. L. buvo kaip ir su daugelio narių. Kalbėdavosi apie politinę situaciją, nesipyko. Nuo 2003 m. jis (V. U.) yra Tėvynės Sąjungos partijos narys. Pareigos – priežiūros komisijos narys, partijos Tarybos narys, vykdomojo sekretoriaus padėjėjas. 2007 metais, tikslaus laiko neatsimena, paskambino į „karštąją liniją“ dėl A. B. A. B. dirbdamas atliko veiksmus, kurie prasilenkia su teise. Apie tai ir pasakė STT pareigūnams. Po kurio laiko, kada prasidėjo tokie dalykai, STT tarnybai informaciją davė ir apie E. L. STT jam pateikė modelį. Išaiškino, kad naudodamasis tokiu modeliu jis negali provokuoti nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu jis tiksliai galėjo pasakyti jo su E. L. susitikimų vietą, datą. Jo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Šiandien datų jau nebeatsimena, nes praėjo daug laiko, su E. L. buvo ir daugiau susitkimų. Schemas braižė tik E. L. Jis (E. L.“ pasiimdavo brėžinius kartu su savimu. Jis (V. U.) žiūrėdavo schemas ir klausdavo, kas čia. Naudojosi STT technine aparatūra (garso ir vaizo). Kai tapo Vilniaus miesto Tarybos nariu, su E. L. susitikdavo kiekvieną savaitę. Susitikimai, kurie trukdavo ilgiau, įvykdavo keletą kartų per mėnesį. Savo buto vonioje rado E. L. pinigus 2008 m. balandžio 20 d., bet tiksliai datos neatsimena. Žino, kad artimu metu turėjo vykti tarybos posėdis. Pinigus vonioje pastebėjo ir po 10-15 minučių po to, kai išėjo E. L., pas jį atvyko STT pareigūnai. Jie užėjo į jo butą ir atliko tyrimo veiksmą. Apie šį veiksmą jis buvo apklaustas greitai, atrodo, kad kitą dieną. Kai kreipėsi į STT dėl A. B., apie E. L. neužsiminė. Byloje yra jo (V. U.) ranka braižytos schemos, nes jis davė parodymus. Pats asmeniškai neįrašinėdavo E. L. pokalbių. Klada STT jam davė įrašų įrangą, tada ir pradėjo įrašinėti. Pirmą įrašą įrašė su STT įrašymo įranga (t. 7, b.l. 60-62). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo anksčiau duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2009-09-03) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašų perklausą. Buvo perskaityta stenograma, klausomas įrašas. Užfiksuotas laikas – 2007 m. lapkričio 10 diena. Pokalbyje užfiksuota vieta – kavinė „Livlounge“, Gynėjų g. 14, Vilnius. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad šiame pokalbyje dalyvavo jis (V. U.). Pokalbis vyko apie politinę situaciją Lietuvoje ir Vilniaus savivaldybėje, apie interpeliaciją A. Š. Iš pokalbio suprato, kad A. Š. nebuvo patikimas žmogus koalicijai. Jį reikėjo pakeisti patikimu žmogumi. Pokalbis vyko restorane „Livlounge“, Gynėjų g. 14, Vilniuje. Jis (V. U.) nerašė jokių užrašų nei ant delnų, nei ant popieriaus. Suprato, kad už palaikymą galima gauti neteisėtą atlyginimą, o ne atsakingą sferą ar postą. Pokalbio metu jis klausė E. L., kas jam už palaikymą. Suprato, kad už palaikymą gali gauti atitinkamą sferą ir postus. Nesisiūlė palaikyti koalicijos, E. L. siūlėsi. Dėl A. Š. buvo įtemptas klausimas. Paklausė, kas jam siūloma už palaikymą. Kalba pradėjo eiti apie sumas. Pokalbis vyko su E. L. E. L. pasakytą sakinį „sėdamės ir kalbamės“ suprato, kad bus aptarti postai. Toje pokalbio dalyje, kur E. L. kalba apie sumas ir sprendimus, jis (V. U.) suprato kaip siūlomą kyšį – pinigų sumą. Neturi įpročio rašyti ant delno. Kad jam siūloma pinigų suma, jis suprato iš pokalbio dalies, kai E. L. pasakė – „sprendimai ir suma“. Tik nesuprato, ar pinigų suma jam ar visai frakcijai. Kai yra svarstoma apie aikštelių statybos projektus ir kitus projektus, tai yra įvardijamos sprendimų sumos. Jam susidarė įspūdis, kad siūlomas kyšis, kai E. L. prakalbo apie sumas ir sprendimus tarp visų koalicijos partijų. A. Š. dominavo partijos viduje Liberalų Sąjūdžio partijoje. Tuo metu, kai vyko pokalnis su E. L., A. Š. buvo vicmeras Vilniaus savivaldybėje. Su operatyviniais darbuotojais kalbėjosi jis (V. U.). Iki šio pokalbio nedažnai susitikdavo su E. L. Nepatvirtina E. L. paaiškinimų, kad jis į jo (E. L.) kabinetą užeidavo dažnai. Į E. L. kabinetą užsuko berods 2008 m. Neneigia fakto, kad buvo užėjęs į E. L. kabinetą. Neįtikinėjo E. L., kad priimtų kažkokį sprendimą dėl A. Š. Neatsimena, kad būtų užėjęs į E. L. kabinetą dėl parašo dėl Sėlių projekto. Ši situacija buvo savivaldybės koridoriuje. E. L. pasakė, kad reikia pasirašyti ir tiek.  Teismui davė teisingus paaiškinimus. Neatsimena, ką turėjo galvoje sakydamas „su A. Š. reikia susidoroti ne tik politiškai“, neprisimena, apie kokį susidorojimą kalbėjo, tikrai ne apie fizinį, finansinį. Susidoroti – reiškia pašalinti (t. 7, b.l. 77-80). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2009-10-15) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašų perklausą. Užfiksuotas laikas – 2007 m. lapkričio 30 diena. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad jis dalyvavo šiame pokalbyje, pokalbis vyksta su E. L. Kalbasi apie savivaldybės reikalus. Pokalbyje minimas pasiūlymas, t.y. dėl interpeliacijos merui J. I. ir neteisėtas atlygis už tai jam (V. U.). Šio susitikimo metu E. L. rašė ant servetėlių, kurios buvo restorane. Užrašų ant servetėlių esmė – buvo dėliojamas grafikas, kada gali įvykti interpeliacija. Dabar jau tiksliai atsakyti negali, nes pamiršo visas detales. Pokalbyje kalbama apie terminą dėl interpeliacijos. Pokalbyje kalbama apie dalyką, kuris gali įvykti arba gali neįvykti, tai buvo kalbama apie interpeliaciją ir pinigus. Pokalbyje kalbama apie grąžinimą, tai buvo kalbama apie neteisėtą atlygį. Atlygis grąžinamas, jeigu neįvyksta interpeliacija. Pokalbio metu girdisi braižymai. Tai E. L. braižė tieses. Negali nurodyti konkrečios vietos pokalbyje, kur buvo kalbama apie pinigus. Tai turėtų būti panašiai toje pokalbio dalyje, kur braižoma. Paaiškinimus davė tyrėjai taip, kaip atsiminė pokalbį. Ženklas apie automobilį buvo nupieštas, užrašyta tekstu. E. L. ne tik braižė schemas, bet ir paišė piešinius, rašė žodžius. Kiek buvo naudojama lapų pokalbio metu neatsimena. Per įvairius pokalbius su E. L. lapo formatai skiriasi. Didelis lapas yra lapas. Skiautė – lapelis. Suprato, kad pokalbio metu yra siūlomi pinigai už interpeliaciją iš E. L. parašytų žodžių, ženklų. 3 dienos po pokalbio, kurio šiandien klausėsi, su E. L., davė tyrėjai paaiškinimus ir paaiškino, kad buvo braižoma ant lapo, bet buvo braižoma ir ant servetėlių. Dabar jau tiksliai nebeatsimena. Paskirų žodžių ir ženklų neprisimine, todėl nenubraižė ir nepateikė teisėsaugai, nes nenorėjo jos klaidinti. Byloje yra schema, kurioje užfiksuota 4x14 000. Tai suprato kaip siūlomus pinigus. Garso įraše pinigai nėra minimi. Paaiškinimus davė praėjus kelioms dienoms po pokalbio, galėjo visko ir neprisiminti. Pokalbio pabaigoje datą, iki kada gali pagalvoti apie E. L. pasiūlymą ir susitikti, nustatė jis (V. U.). Melas, kad jis (V. U.) surinkdavo visus pribraižytus popierius. Viską, ką braižė E. L., jis pats (E. L.) ir pasiimdavo. Išklausyto pokalbio metu žodžio „pinigai“, „atlygis“ negirdėjo. Iš braižymų suprato, kad jam siūlomi pinigai. Apie pinigus nebuvo garsiai kalbama. Buvo braižoma x1, x2, E. L. rodė į x2, kad reikės jį grąžinti. Pokalbiuose minima valiuta. Neketino kurti naujos frakcijos ir prisijungti prie valdančiosios daugumos. Mano, kad E. L. numanė apie gresiančią atsakomybę, jis neklausė konkrečiai balsu, todėl ir braižė (t. 7, b.l. 81-83). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-01-15) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašų perklausą. Užfiksuotas laikas – 2007 m. gruodžio 3 diena. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad jis dalyvavo šiame pokalbyje su E. L. Šis pokalbis vyko kavinėje „Livlounge“. Šis pokalbis buvo praėjusio pokalbio tęsinys dėl balsavimo už J. I. interpeliaciją ir sumą už tai. Buvo kalbėta apie žinutes X, ar visas X, ar pusė 140 000 Lt. Viskas susiję su balsavimu dėl J. I. interpeliacijos. Pokalbyje yra minimas žodis garantija. Tai buvo kalbėta apie antrą sumą. Pirma suma būtų duota prieš interpeliaciją, o antra suma – po interpeliacijos. Bonusas yra tai, ką užrašė E. L. ant lapo. Buvo teigiamas variantas, neigiamas variantas ir vidurinis. Apie vidurinį nieko nekalbėjo. Seifas garantijos dalis. Kad antra suma už interpeliaciją J. I. būtų saugi ir garantuota, ji padedama į banko seifą. Minima suma 140 000 Lt yra suma, susijusi su balsavimu prieš interpeliaciją. Šio susitikimo metu jis (V. U.) nubraižė tą schemą, kurią praeito pokalbio metu braižė E. L. Popierius buvo paimtas iš jo portfelio, ar servetėlė – nepamena tiksliai. Visus popierius, ant kurių braižė E. L., paėmė pats E. L. Citata iš pokalbio „o aš tau atsimeni rašiau intervalą“ reiškia, kad eina kalba apie praėjusį pokalbį. Jis (V. U.) parodė intervalą, jo nebraižė. Ikiteisminio tyrimo metu kiek atsiminė, tiek nubraižė, ką jam braižė E. L. Pasakė viską, ką atsimena, buvo daug pokalbių, visų tiksliai negali prisiminti. 2007 m. gruodžio 3 d. susitikimo su E. L. metu buvo pateikta schema, kurioje gal ir buvo jo (V. U.) padėtas taškas. Schemoje nubrėžta jo (V. U.) centrinė viršutinė tiesė. Žodis „Interpeliacija“ parašytas ne jo (ne V. U.). Sunku tiksliai nurodyti, ką brėždavo E. L., o ką jis (V. U.). Buvo daug pokalbių. Nepatvirtina E. L. paaiškinimų. Ketino dalyvauti Seimo nario rinkimuose, bet Tėvynės Sąjungos sąrašuose. Nebuvo jokio susitarimo, kuris būtų laikomas seife. Po pokalbių buvo rašomas apklausos protokolas. Ikiteisminio tyrimo metu nežino iš kur atsirado žodos „galimai“. Jam pasirodė, kad galėjo būti siūlomas kyšis (t. 7, b.l. 84-85). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-02-24) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašų perklausą. Užfiksuotas laikas – 2007 m. gruodžio 11 diena. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad šiame išklausytame pokalbyje dalyvauja jis, E. L. ir A. B. Šis pokalbis vyko tuo metu, kada frakcijos iniciatyva buvo renkami parašai J. I. interpeliacijai. Pokalbio metu minimi bonusai, grafikai yra jo ir E. L. pokalbių tęsinys, tai yra pasiūlymai, kuriuos pateikė E. L. praeito pokalbio metu. Kalbama apie interpeliaciją, apie 140 000 Lt prieš interpeliaciją ir po, bei bonusus. Šio pokalbio metu braižoma schema x1, x2, abu darė įrašus, tačiau daugiau iniciatyvos buvo iš E. L. Neatsimena, kad likęs vienas kabinete, kai E. L. išėjo, būtų krebždinęs popierius. Jis (V. U.) krebždino saldainių, kuriuos valgė, popieriukus. Neatsimena, kada buvo jo operatyvinė apklausa po šio operatyvinio veiksmo. Neatsimena, kieno iniciatyva jis užėjo į E. L. kabinetą. Nepamena, ant kokio lapo braižė schemą šio pokalbio metu. Šio pokalbio metu abu su E. L. braižė grafikus, analogiškus praeito pokalbio grafikams. Jis (V. U.) darė schemoje keletą užrašų. Anksčiau nesakė, kad braižė schemoje, nes neprisiminė, o šiandien po išgirsto pokalbio prisiminė (t. 7, b.l. 86-88). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-04-15) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašų perklausą. Užfiksuotas laikas – 2008 m. vasario 8 diena. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad jis (V. U.) dalyvauja šiame pokalbyje. Pokalbis vyksta pas jį namuose Kalvarijų 21-2, Vilniuje. Šiame pokalbyje jis kalbasi su E. L. apie Vilniaus miesto savivaldybės politinę situaciją ir anksčiau duotą pažadą – pinigus. Vienas iš pažadų už interpeliaciją buvo pasiūlyta pinigų suma. Pokalbyje kalba apie miesto savivaldybės patvirtintą biudžetą. Pokalbyje minimas pusės metų terminas susijęs su pažadu. Susijęs su pažadu tuo, kad pinigai turi būti padėti į seifą nekliudomai pusei metų. Pokalbyje minimas R. A., nes opozicijoje vyko pokalbiai dėl naujos koalicijos sudarymo. Pokalbyje minimas susitarimėlis – tai yra tas pats E. L. pažadas dėl pinigų. Pokalbio metu žodžiu „reikaliukas“ buvo užvardintas užmokestis už interpeliaciją. Užuominą apie interpeliacijos užmokestį jis padarė, nes jam buvo įdomu. E. L. atsakė, kad kitą dieną po interpeliacijos, mano, kad jam irgi buvo įdomu. Pokalbyje minimas pusės metų laikotarpis – tai laikotarpis, kai pinigai bus banke. Nematė prasmės klausti, kada tiksliai pinigai bus įdėti į banką. Išklausius 2008-03-15 garso įrašo, liudytojas V. U. parodė, kad šiame pokalbyje jis kalbasi su E. L. Pokalbio pradžioje kalbėjo ir su A. Su E. L. kalbasi apie naujos frakcijos suformavimą, t.y. suformuoti neutralią frakciją, kuri palaikytų valdančiosios daugumos sprendimus, ir atlyginimą už tai. Pokalbis vyksta E. L. kabinete. E. L. nubraižė 3500 litų + 19 000 Lt kaip atlyginimą. Tai buvo pirmas pasiūlymas. Vicemero postas šio pasiūlymo metu yra siūlomas jam (V. U.). Pokalbio metu jis (V. U.) kalbėjo apie sumas, kurias jam siūlė E. L. Neatsimena, kokia reikšme buvo minimas skaičius 19 – vieną kartą buvo minima kaip 19 dieną, kitą – kaip 19 000 Lt. Nebuvo aišku, ar 19 000 Lt bus mokama kiekvieną dieną, ar tai vienkartinė suma. Pokalbio metu jis paklausė, kas kiek laiko gaus 19 000. Negali nurodyti konkrečios vietos pokalbio dalies, kur apie tai klausia. Pirmą kartą per pokalbį išgirdo apie jungtinės frakcijos narių sudėtį ir apie tokią, kaip frakciją. Šiame pokalbyje išgirdo skaičių 19. Viską suprato, kas buvo rašoma, braižoma ant lapo. Apie sumos valiutą nepaklausė. Nepamena, ar sumą 3500 jis (V. U.) pirmas pasakė, ar pirmas šią sumą parašė E. L. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė sakinį, kurio įraše nėra. Bet tas sakinys atspindi esmę (t. 7, b.l. 89-91). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-05-12) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašų perklausą. Klausomas 2008-04-18 video įrašas, 3 įrašo dalys, taip pat 2008-04-18 audio įrašas. Po išklausytų pokalbių liudytojas V. U. parodė, kad pokalbis vyko Europos prekybos centre, kavinėje „Fortas“, kalbėjosi jis (V. U.) su E. L. Pokalbis vyko apie gresiančią interpeliaciją E. L. E. L. pasakytą frazę „išmušė valanda“ suprato kaip jo pasiūlymo, kuris buvo išsakytas ankstesniuose pokalbiuose, įgyvendinimą. Šiame pokalbyje buvo kalbama apie interpeliaciją J. I. E. L. frazę ‚per pus geriau“ suprato, kad jam bus pasiūlytos dvigubai geresnės sąlygos, jei jis (V. U.) nepalaikytų koalicijos. Pokalbyje buvo minima, kad G. K. gavo komitetą. Jis (V. U.) anksčiau buvo G. K. išsakęs nuomonę, kad jam reikėtų komiteto. Pokalbyje minėjo žodį „matematika“. Turėjo galvoje matematiką, kai dėliojo narius, kurie gali palaikyti interpeliaciją. Pokalbio 25 minutėje buvo kalbama apie menamus dalykus. Kas būtų, jeigu būtų. Nauja frakcijos vadovybė – tuo metu buvo išrinktas naujas frakcijos seniūnas A. (t. 7, b.l. 92-93). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-06-16) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašo perklausą. Užfiksuotas laikas – 2008 m. balandžio 19 diena. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad šiame pokalbyje dalyvauja jis ir E. L. Pokalbis vyko jo (V. U.) bute, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šio pokalbio metu jam E. L. siūlė pinigų už tai, kad jis (V. U.) nepalaikytų interpeliacijos. Pokalbio buto E. L. paliko jo bute, vonios kambaryje 50 000 Lt. Šio pokalbio metu buvo daromi įrašai, braižoma buvo daugiau nei rašoma, braižė daugiausia E. L. E. L. pinigus įvardino kaip sausainius, o bonusus kaip meduolius. E. L. pasiūlyta suma buvo už J. I. interpeliacijos nepalaikymą. Tiksliai negali pasakyti, bet tai susiję su tomis pačiomis interpeliacijomis. Pokalbio pabaigoje kalbama apie įvykį, kuris įvyks arba ne, tai turima galvoje interpeliacija, kuri įvyks arba ne. Kai E. L. nuėjo pasiimti mobilaus, jis užėjo į vonią ir išeidamas iš jos jam (V. U.) parodė į duris. Jis tuo metu E. L. paklausė apie sausainius, nes manė, kad vonioje jis padėjo pinigus. Jam dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje, užimant Tarybos nario pareigas, dirbo pas dabartinį Vilniaus merą V. N. statybų bendrovėje „Eurokonstrukt“ ir V. N. prašydavo pasidomėti jo asmeniniais klausimais. Nežino, ar V. N. juo pasitikėdavo. Neatsimena, kad būtų ėjęs tiesiogiai į tuometinio vicemero E. L. kabinetą su V. N. įmonės dokumentais, t.y. sprendimų projektais, kuriems reikėdavo vicemero vizos, kad šie sprendimų projektai būtų įtraukiami į Vilniaus miesto savivaldybės kolegijos ar miesto Tarybos posėdžių darbotvarkę. Be abejo, kaip rimtos statybinės organizacijos atstovas dokumentus atsinešdavo kaip ir įprasta tokiais atvejais – įmautėse. Galbūt ir yra minėjęs susitikimo su E. L. metu apie tai, kad V. N. nori perimti statybų klausimus, apie tai, kad V. N. nori perimti statybų valdymą Vilniuje, t.y. 2008-04-19 susitikimo metu, paminėjo, kad yra sutarta dėl mero kandidatūros ir tai – V. N.. Kitaip sakant, į mero J. I. vietą buvo planuojamas V. N. dar prieš 2008-04-19. Neatsimena, kad susitkimo su E. L. metu minėjo apie savo dalyvavimą 2008 m. LR Seimo rinkimuose, kad manė, jog jam Tėvynės Sąjunga pasiūlys vietą sąraše už septyniasdešimtuko ribų, kad net neverta turbūt investuoti. Dalyvavo 2008 m. LR Seimo rinkimuose Tėvynęs Sąjungos sąrašuose. Neatsimena, kokiu eilės numeriu buvo įrašytas. Neatsimena, ar skambino E. L. dėl 2008-04-19 susitikimo. Neatsimena, ar pokalbio metu siūlė minėtos dienos susitikimo laiką. Netiesa, kad 2008-04-19 susitikimo metu jo (V. U.) iniciatyva buvo paimtas švarus popieriaus lapas rašymui. Galvoje turėjo kyšio schemą sakydamas „...dabar pakalbam biški d...tą matematiką. Aukšta matematika tavo akim, klok...“ 2008-04-19 susitkimo metu. Turėjo galvoje sakydamas „...Mh. Nu ir matematika, kas man gaunasi?...“ 2008-04-19 susitikimo metu siūlomas jam pinigų sumas. Turėjo galvoje sakydamas „...skaičiuoja tiesiog pagal kažkokią tai matematiką...“ 2008-04-19 susitikimo metu koalicijos sudarymą. Netiesa, kad iš Tėvynės Sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje V. N. konkurentas į galimą Vilniaus mero postą buvo ir R. A. Tiesa, kad jis (V. U.) priklausė V. N. šalininkų Tėvynės Sąjungos frakcijoje grupei ir R. A. tapimo meru atveju planavo pasitraukti iš Tėvynės Sąjungos frakcijos. Bylos 2008-04-19 susitikimo protokolo 9 lape 34 eilutėje nuo viršaus“ V. U. – „Balsuojant dėl I., jėgos gali, persiskirstyti visai kitaip ir daug nenaudingiau“ – kalbėjo apie savo frakcijos padėtį. Neatsimena, kad manė, jog balsuojant dėl vicemero E. L. jėgos gali persiskirstyti naudingiau E. L. atžvilgiu, t.y. gali būti geresnės ar blogesnės E. L. atžvilgiu. Bylos 2008-04-19 susitikimo protokolo 10 lapo 1 eilutėje nuo apačios: V. U. – „Bet tu sutik, kad labai, labai šiaip tai būtų logiška, a ne? Kad taip ir yr. Jūs pasirašot, jūs nurimstat“ – turėjo omenyje susitarimą tarp koalicijų. Jis (V. U.) aktyviai dalyvavo naujos daugumos Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje formavimo procese. Nežino apie susitarimą dėl bendradarbiavimo tarp Tėvynės Sąjungos frakcijos ir Liberalų ir Centro frakcijos. Žino, kad nevisada savivaldybės politikai pasirašinėja panašaus pobūdžio bendradarbiavimo susitarimus dėl postų pasidalijimo bei būsimų veiklos krypčių. Gali būti, kad 2008-04-19 susitikime kalbėjo apie procentinę išraišką garantijų prasme. Kaip pavyzdžiui, yra įsitikinęs kiek tai procentų, arba gali pasitikėti tiek tai procentų, garantuoja tiek tai procentų. Bylos 2008-04-19 susitikimo protokolo 16 lapo 14,15 eilutėse nuo viršaus: V. U. – „Tai. Nes žinok, nu, kaip čia. Būtų koks, turbūt, penkiasdešimt ant...ta prasme, čia yr, kad palankus sprendimas, tau neee.“ – turėjo galvoje procentus, sakydamas „penkiasdešimt ant...“. Nežino tokio fakto, kad politikai bendradarbiautų. Būna susitarimas tarp frakcijos narių, apibrėžiamos ribos. Šio pokalbio metu jo bute buvo kalbama apie nuotrauką, šunį, K. Šio pokalbio metu tikslino brėžinius tame lape, kur braižė E. L., tačiau jo (V. U.) rašymo nebuvo. Neatsimena, ar jo pareigūnai klausė, kas buvo braižoma, kam būtų ir sunku prisiminti, kas buvo braižoma. Neatsimena, ar ant vieno, ar ant dviejų lapų buvo braižoma. Jam regis, buvo baltas popieriaus lapas. Jis (V. U.) surado lapą. Pokalbio metu sakė, kad nerado balto popieriaus, bet galbūt jį surado portfelyje. Lapas su brėžiniais turi būti pas E. L. Tiksliai neatsimena, bet gal ir prašė E. L., kad šis perduotų jam lapą. Nežino, kodėl neprašė, kad lapai būtų sunaikinti, jis (V. U.) neprieštaravo, kad juos pasiimtų E. L. Lapus su brėžiniais visada pasiimdavo E. L. Jis (V. U.) pasakė pokalbyje žodį „sausainukai“, bet neatsimena, kurioje pokalbio dalyje. E. L. telefonas buvo miegamajame, tik nežino, ar jis (V. U.) jį nunešė, ar jis pats. Nepaliko E. L. jo bute įmautės su dokumentais. Pinigai vonioje buvo palikti įmautėse ir popieriuje. 50 ir Seimo rinkimai yra iš brėžinių kontekso. Suprato, kad 50 000 negali išleisti iki Seimo rinkimų. Suprato, kad ši suma siejama su Seimo rinkimais (t. 7, b.l. 94-97). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-07-01) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašo perklausą. Po išklausyto pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad šiame pokalbyje dalyvauja jis (V. U.) ir E. L.. Pokalbis vyksta tuo metu, kai opozicijos interpeliacija neįvyko. Buvo ginčų opozicijos viduje. Šiame pokalbyje su E. L. kalbėjosi, skaičiavo, kas galėtų balsuoti už interpeliaciją. Apie jo (V. U.) stojimą į E. L. partiją nebuvo jokios kalbos. Šio pokalbio pabaigoje buvo kalbama apie 50 000, kuriuos E. L. paliko jo bute. Pokalbio metu minimas „forumo griovimas“ reiškia tai, kad E. L. nelabai pasitikėjo savo partneriais. 50 000 sausainių yra pinigai, kuriuos E. L. paliko jo (V. U.) bute. Opozicijai neužteko balsų E. L. interpeliacijai teoriškai ir praktiškai. Operatyviniams pareigūnams pasakė viską, ką atsiminė iš karto po susitikimų. Galbūt pamiršo įvardinti saldainius kaip pinigus. Nesupranta, kodėl byloje esantys brėžiniai nesutampa su jo paaiškinimais. Pareigūnams davė paaiškinimus tokius, kokie jam atrodė, ką atsiminė. Neatsimena, kas pakvietė jį į balandžio 19 d. susitikimą (t.7, b.l. 98-99). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-11-23) duoti parodymai, kurie buvo duoti atlikus garso įrašo perklausą. Po išklausyto (2008-04-19) pokalbio liudytojas V. U. parodė, kad šiame pokalbyje dalyvavo jis ir E. L. Pokalbis vyko 2008 m. balandžio 19 d. Kalbėjosi apie politinę situaciją, atlygį jam (V. U.), kad nebalsuotų už interpeliaciją. Pokalbio metu E. L. jį pasikvietė į šalį, prie kambario kampe esančio stalo, nes sėdėjo priešais langus. Kambario kampe prie stalelio buvo kalbama apie atlygį už tai, kad jis (V. U.) nebalsuotų už interpeliaciją. Pokalbio metu jis (V. U.) daugiau rašė, nei braižė. Rašė, kada sėdėjo prie stalo. Kada E. L. parašė skaičius, jis (V. U.) pagalvojo, kad 50 000 – tai yra kyšis jam. Braižė E. L., jis (E. L.) nekalbėjo, o užsirašinėjo. Lapus pasiėmė E. L., po pokalbio. Jis (V. U.) paėmė lapą nuo stalelio, kuris buvo kampe, ir atsinešė prie stalo, tą lapą E. L. pasiėmė. Pokalbio pradžioje kalbama apie matematiką, tai yra apie frakcijos narius, kurie gali ateiti į koaliciją. O prie stalelio kalbama apie matematiką, tai yra apie papirkimą. Kai buvo kalbama apie sausainius, buvo turima galvoje papirkimą. Perskaičius vaizdo įrašo 2007-12-03 stenogramą, liudytojas V. U. parodė, kad šiame pokalbyje dalyvavo jis (V. U.). Susitikimo vieta yra kavinė, detalių neatsimena. Pirmiausia ištraukė sąskaitą faktūrą, kurią įsidėjo atgal. Antrą lapą išėmė todėl, nes neturėjo ant ko rašyti. Kas pirmas brūkštelėjo ant lapo sunku pasakyti, nežino. Atskaitos taškas – tai suma, kurią įvrdino E. L. Iš žodžių susidarė įspūdį, kad jam siūlomas atlyginimas už vieną kadenciją. Visų susitikimų metu buvo braižoma, turbūt todėl ir pasakė, kad tai išmoko daryti iš E. L. Savo lapus jis (V. U.) pasiėmė. Vienas lapas buvo sąskaita faktūra, kiti du lapai – projektai. Niekas ikiteisminio tyrimo metu jo tų lapų neprašė, todėl ir nerodė. Tiksliai negali atsakyti, ką jis braižė. Įrašus darė ne jis. Neturi vaizdo įrašo protokolo, todėl ir negali nurodyti, kokias žodžiais E. L. prašė lapo popieriaus. Iš vaizdo įrašo nematė, kad jo (V. U.) iniciatyva būtų paimtas lapas. E. L. braižė, kalbėjo užuominomis, o jis (V. U.) sekė tokiu pavyzdžiu. Jis (V. U.) braižė, ką jam rodė E. L. Nežino, ar tuo pačiu metu braižė ir kalbėjo. Pirmą šio susitikimo trečdalį laiko popieriaus lapas ir rašiklis buvo jo (V. U.) rankose (t. 7, b.l. 103-105). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. anksčiau teismo posėdžio metu (2010-11-29) duoti parodymai, kurie buvo duoti pagarsinus balandžio 23 d. apžiūros protokolo stenogramą, peržiūrėjus video medžiagą. Liudytojas V. U. parodė, kad apžiūra vyko tą pačią dieną, kaip ir buvo susitikę su E. L. Į įvykio vietą atvyko du pareigūnai, vienas prisistatė, kitas – parodė savo pažymėjimą. Vienas paregūnas filmavo, o kitas atliko kratą. Kai iš buto išėjo E. L., vonioje pamatė padėtą įmautę. Jis (V. U.) iš įmautės išėmė pinigus, juos suskaičiavo ir padėjo ant stalo, prie kurio kalbėjosi su E. L. Pinigus suskaičiavo, jų buvo 50 000 Lt. Tiksliai laiko negali pasakyti, bet po E. L. išjimo praėjus 5-10 minučių atėjo STT pareigūnai. Jie turbūt žinojo, kad bus krata. Jis iš E. L. pinigų nereikalavo, valiutos inicialų nebraižė. E. L. prie stalo, kai vyko pokalbis, ir rašė kartu apie pinigus. Lapus E. L. išsinešė (t. 7, b.l. 106-107). Teisiamojo posėdžio metu po šių parodymų pagarsinimo liudytojas V. U. parodė, kad patvirtina šiuos savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. U. papildomai paaiškino, jog jo požiūriu, jo ir E. L. santykiai buvo normalūs. Dalyvavo balsų skaičiavimo komisijoje, su E. L. jokių incidentų neturėjo. Dėl tos procedūros buvo taip, kad jis iš tos procedūros išėjo nuplėšdamas nuo balsadėžės antspaudą, nes matė, kad procedūra vyksta neskaidriai, nes valdančioji koalicija rodė, kaip jie balsuoja, slapto balsavimo reikalavimas nebuvo išlaikytas. Toks veiksmais nėra numatytas procedūroje. Tikrai neprisimena, ar buvo koks nors balsų skaičiavimo nario pranešimas dėl šios procedūros. Neturėjo noro pakeisti frakciją, partiją. K. jį kalbino į jo frakciją. Ar buvo kos rašytinis susitarimas neprisimena, tik žino, kad kalba buvo, pasiūlymas buvo. Negali pasakyti, kaip vyksta perėjimas į kitą frakciją, kiekviena frakcija turi savas tradicijas, Tėvynės Sąjungoje niekada tokių nebuvo. Negali pasakyti, kada su K. vyko pokalbis dėl perėjimo į jo frakciją. Aišku, kad buvo prieš balandžio 18 d., prieš E. L. sulaikymą. Kai K. kvietė į savo partiją, jis (V. U.) jau buvo pranešęs STT, dėl B. jis pranešė dar kadencijos pradžioje. Pats pirmas pranešimas STT buvo dėl B., dėl E. L. – čia jau vėlesnis epizodas. Nedažnai pas E. L. lankėsi kabinete, tiksliai neprisimena, kiek kartų buvo. Dabar negali prisiminti, kieno iniciatyva vyko susitikimai su E. L. Su E. L. dažniausiai kalbėdavosi žodžiu. Seimo nario atlyginimas – tai buvo kažkoks atskaitos tškas, nuo kurio prasidėjo kalba apie pinigus, tada, kai buvo braižoma schema, ne jis (t.y. ne V. U.) pasirinko Seimo nario atlyginimą kaip atskaitos tašką. Bonusai turbūt papildomas atlygis, piniginis atlygis, bijo sumeluoti, tačiau berods kalba ėjo apie 40 000 Lt. Kodėl tokia suma nežino. E. L. išėjus iš jo buto po 1-2 min. jis (V. U.) nuėjo į vonią. Ar E. L. pats išėjo, ar jis (V. U.) jį palydėjo pro duris, neprisimena. Nuėjo į vonią ir pamatė sulankstytą įmautę, kurioje matosi baltas lapas. Paėmė tą įmautę, nuėjo į kambarį, j paėmus už krašto ji išsilankstė ir pabiro pinigai, tada jis pradėjo juos skaičiuoti. Kupiūrų buvo daug, kokiomis kupiūromis buvo dabar neprisimena, buvo berods 50 000. Jam atrodo, kad jis net nespėjo pinigų iki galo suskaičiuoti, kai STT pareigūnao pabeldė į duris. Žino, kad buvo renkami interpeliacijos parašai, tačiau ar sekretoriate buvo registruojama, nežino, nes jis juos rinko, kas buvo iniciatorius negali prisiminti, šiaip registruoja tas žmogus, kuris renka parašus. Sunku spręsti, ar buvo realios galimybės, kad interpeliacija įvyks, jis už valdančiąją koaliciją negali kalbėti, opozicija visada buvo nusiteikusi interpeliuoti, tik trūko balsų. Tiksliai negali pasakyti, kada pavyko mero interpeliacija, berods, kad žiemą. Buvo keletas atvejų, kada jam buvo duodama STT apranga su pasiklausymo įranga, kuriais konkrečiais atvejais, negali pasakyti. Nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. balandžio skambino E. L. pastarojo iniciatyva, minėto amens iniciatyva lėmė, kad jis E. L. skambino 44 kartus. Niekas jo nvertė skambinti E. L. Sunku pasakyti, kam minėjo apie susitikimus su E. L., gal frakcijos seniūnui buvo sakęs, gal dar kažkam. Kad su E. L. vedamos derybos kažkam iš frakcijos tikrai buvo sakęs, kam tiksliai dabar negali pasakyti, gal buvo minėjęs tam pačiam B.. STT išaiškino, kad jis negali aktyviais veiksmais siūlyti atlikti nusikalstamą veiką. Nežino, kas buvo susitikimų su E. L. iniciatorius, jm atrodo, kad jis (V. U.) nebuvo iniciatorius visada susitikti jo namuose. E. L. vengdavo susitikimų savivaldybės patalpose, ne veltui susitikdavo kavinėse. Neprisimena, ar jis pasirašė tokį dokumentą dėl perėjimo į kitą frakciją, jis nežino, ar iš tikrųjų tas buvo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. parodė, kad šioje byloje jis jau liudijo, jeigu jo parodymai bus pagarsinti, jis tik patvirtintų tai, ką anksčiau liudijo, nes jau daug laiko praėjo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus apie tai, kad jis buvo interpeliacijos Vilniaus merui J. I. iniciatorius ir inicijavo jų partijos narių pasitarimą šiuo klausimu, taip pat šiuo klausimu inicijavo pasitarimus ir konsultacijas su kitų partijų nariais. Jis pats rinko parašus dėl interpeliacijos merui J. I. Kiek tokių parašų surinko, neprisimena. Šiame darbe 2007 m. lakpričio mėn. jam padėjo ir kiti frakcijos nariai. Tam, kad vyktų interpeliacija, turėtų būti surašytas interpeliacijos tekstas, surinkti parašai ir toks dokumentas turėtų būti pateiktas merui, o meras per dvi savaites turėtų sušaukti neeilinį Tarybos posėdį, kuriame turėtų būti svarstoma interpeliacija. Tada jiems pavyko surinkti pakankamą parašų kiekį, reikalingą interpeliacijai pradėti, o būtent – 17 parašų. Kiek jis prisimena, buvo surinkta netgi daugiau nei 17 parašų, o būtent – apie 20 parašų. Tačiau jie, pasitarę frakcojoje ir su jų frakcijoje pritariančiais Tarybos nariais, suprato, kad interpeliacija nebus sėkminga, nes matė, kad slapto balsavimo metu nesurinks reikalingų 26 balsų. Interpeliacijos buvo atsisakyta. Buvo nutarta eiti kitu keliu ir pradėti nuo interpeliacijos vicemerams. Po to, kai 2007 m. rudenį nepasisekė surengti interpeliacijos Vilniaus merui J. I., buvo nutarta pradėti nuo interpeliacijos vicemerams. Derybas dėl interpeliacijos vicemerui jis buvo pavedęs savo frakcijos kolegoms, todėl nepamena, kokie Tarybos nariai rinko parašus dėl interpeliacijos vicemerui. Kiek pamena, parašai buvo renkami dėl vicemero E. L. 2008 m. pavasarį E. L. buvo išsigandęs dėl interpeliacijos, jį kvietė pokalbiui į kavinę, Gynėjų g., netoli Seimo. E. L. buvo labai neramus, pergyveno dėl jam galimos interpeliacijos, sutiko susitikti jam tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Kiek pamena, susitikimas įvyko balandžio 18 d., prieš numatomą Tarybos posėdį, kuris turėjo įvykti balandžio 23 d. Pokalbio su E. L. metu jis suprato, kad E. L. bijojo, jog posėdžio metu gali būti sprendžiamas jo interpeliacijos klausimas. 2007 m. rudenį V. U. jam sakė, kad E. L., G. K. ir A. B. yra „slidūs“ vaikinai ir yra darę jam kažkokias užuominas. Jis pasiūlė V. U. kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (t. 1, b.l. 127-130). Be to, liudytojas K. M. patvirtino savo anksčiau teisme duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus apie tai, kad su E. L. jie yra pažįstami. Tvirtina savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2007 m. lapkričio mėnesį interpeliacijai buvo surinkta net daugiau nei 17 parašų. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė viską, ką žinojo, tik gali pridurti, kad E. L. prieš interpeliaciją buvo labai sunerimęs. Atsimena, kad jis (K. M.) vyko iš Kauno į Vilnių ir jam paskambino kaltinamasis, prašė su juo susitikti, norėjo išsiaiškinti, ar nebūtų galima atidėti interpeliacijos. Buvo penktadienio vakaras, todėl jis (K. M.) susitikti nelabai norėjo, bet E. L. labai prašė ir sakė galįs atvažiuoti bet kur, kur jam patogu. E. L. pats jam pasiūlė susitikti „Vilniaus vartuose“ esančioje kavinėje. Jis (K. M.) nustebo, nes ta kavinė yra labai brangi ir kam į tokią brangią eiti, kai yra šalia eilė ne tokių brangių kavinių. Susitiko „Vilniaus vartų“ kavinėje, E. L. klausinėjo jo, ar nebūtų galima atidėti interpeliacijos. Jis E. L. atsakė, kad tai yra partinis sprendimas, einantis iš aukštesnių organų. Toks sprendimas taip lengvai nekeičiamas. Prie E. L. skambino A. K. ir patvirtino savo planus. Jis (K. M.) leido E. L. suprasti, kad planai jau nesikeis. Su E. L. konfliktų neturėjo. Išlaikė normalų, garbingą bendravimą. Suprato, kad E. L. galbūt pradėjo „degti padai“ ir jis ėmė ieškoti galimybių. Neatsimena, kiek tęsėsi konsultacijos tarp partijų. Imant visą interpeliacijos laiką, E. L. atėjus į partiją prasidėjo neskaidrūs dalykai, tai vyko mėnesių mėnesiais. Pradedant nuo sklypo pirkimo iš G. K., todėl ir buvo siekta interpeliacijos. Jo anksčiau paminėtas E. L. skambutis buvo susijęs su interpeliacija pačiam E. L. Dabar neatsimena, kada tiksliai buvo tas skambutis, bet savo darbo kalendoriuje yra tai užfiksavęs. Sunku pasakyti, ar yra išlikę dokumentai dėl interpeliacijai surinktų parašų. Galbūt jie saugomi savivaldybės archyve. Jei nesurenkama pakankamai parašų interpeliacijai, tie dokumentai tampa beverčiais, ir mano, kad ji nesaugojami. Galbūt parašų rinkimas interpeliacijai yra užfiksuotas protokole. Bet svarstymai neprotokoluojami. Yra protokoluojami tik konkretūs klausimai. Tuo metu, kai buvo rengiamos interpeliacijos, jis neturėjo jokios informacijos apie papirkimą. Jam asmeniškai buvo įspūdingas susitikimas su E. L. Vilniaus vartų kavinėje. Galėtų šį susitikimą vertinti dviprasmiškai. Po 3 narių nušalinimo Tėvynės Sąjungos įtaka nepakito, ir toliau išliko opozicijoje. Bet pavyko sustabdyti sprendimų įgyvendinimą, kurie buvo nenaudingi miestui, o naudingi tik kai kuriems tarybos nariams. 3 narių nušalinimas valdančiosios koalicijjos galias susilpnino. Nori patikslinti, kad trys nariai iš Vilniaus Tarybos nebuvo eliminuoti, jie įklimpo į korupcijos liūną. 2-3 žmonių įklimpimas į skandalą dar nereiškia, kad keičiasi politinė piramidė. Interpeliacijai buvo pasirinktas E. L., nes jis buvo vicemeras. Jis, kaip vicemeras, buvo priėmęs daug blogų politinių sprendimų. Realiai J. I. buvo labiau statytinis, o E. L. buvo realus vadovas. Interpeliacija politikoje yra normalus dalykas. Apie jokius pinigų perdavimus jis nežino, apie tai sužinojo iš spaudos. Frakcijos hierarchija yra plokščia – pirmininkas ir pavaduotojas. Galėjo numanyti, kad V. U. vykdo STT užduotis. Numanė todėl, kad 2006 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, prasidėjus kadencijai V. U. į jį kreipėsi sakydamas, kad gauna gana dviprasmiškas užuominas iš A. B. Jis klausė jo (K. M.), ką daryti. Atsakė, kad jis (V. U.) gali pasirinkti iš keleto variantų. Pasakė jam 3 alternatyvas ir V. U. nusprendė. V. U. sprendimo nežinojo. V. U. turėjo omenyje sakydamas dviprasmiškos užuominos dėl kyšio. Dėl kokio kyšio – jis (K. M.) nežino. A. B. ir jam (K. M.) sakydavo: „ko jūs ten kovojate, galim viską pasidalinti“. Tokius žodžius jis suprasdavo kaip juoką. Pradžioje V. U. jam papasakojo tik apie A. B. Tuo metu kalbos apie E. L. nebuvo. Jų frakcija nesikreipė į STT tarnybas. Spauda turbūt suklydo taip paskelbdama. V. U. jam yra sakęs, kad „slidūs“ yra G. K., A. B. ir E. L. (t. 7, b.l. 63-65). Teisiamojo posėdžio metu po parodymų pagarsinimo liudytojas K. M. papildomai paaiškino, kad jam nieko nežinoma apie V. U. rašytinius įsipareigojimus K. Neprisimena, ar kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl E. L. Galėjo kreiptis, nes E. L. buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, galėjo kreiptis į viešųjų pirkimų komisiją dėl abejotinų dalykų, nes, jo požiūriu, viešųjų pirkimų komisija dirbdavo visiškai priešingai negu dirba dabar. Neprisimena tokio atvejo dėl interpeliacijos Š. Buvo J. I. interpeliacijos iniciatorius. Negali prisiminti, kur vyko pasitarimai su kitų partijų nariais dėl interpeliacijos merui.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad jokių priešiškumų E. L. atžvilgiu neturi. Nelabai ką prisimena, todėl prašo pagarsinti jo parodymus. Liudytojas J. K. parodė, jog patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybėje kalbos apie gresiančią interpeliaciją J. I. prasidėjo 2007 m. rudenį. Atsimena, kad interpeliaciją merui J. I. inicijavo konservatorius K. M. Žino, kad buvo renkami parašai po interpeliacijos tekstu. Kalbos apie interpeliaciją vicemerui E. L. pasigirdo 2008 m. pavasarį. Kas buvo šios interpeliacijos iniciatorius, jis tiksliai pasakyti negali. Jis nebuvo šios interpeliacijos šalininkas, nes turėjo laikytis koalicinės sutarties (t. 1, b.l. 134-137). Taip pat liudytojas J. K. parodė, jog patvirtina savo anksčiau (2009-03-05) teisme duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus apie tai, kad E. L. yra jo kolega. Iš jo tiesiogiai neprašė parašo interpeliacijoms. Tuo užsiiminėjo G. B. Jis turėjo surinkęs kažkokių parašų. Nepasirašinėjo interpeliacijų. Interpeliacija prasidėjo nuo 2007 m. Rudens ir tęsėsi iki 2009 m. Vasario 11 d. Interpeliacijų iniciatorius buvo G. B., jis mėgo pakalbėti, kad jau turi pakankamai parašų interpeliacijai. Nežino, kiek buvo surinkta parašų. Po 3 Tarybos narių nušalinimo Tėvynės Sąjungos frakcijos įtaka silpnėjo. Nežino apie E. L. ir V. U. santykius. Apie pinigų perdavimą taip pat nieko nežino. Apie tai sužinjo iš spaudos (t. 7, b.l.  69). Po pagarsintų parodymų liudytojas J. K. papildomai paaiškino, kad įtampa buvo nuo pat pradžių, vienas iš komisijos narių, būtent U., savo nepasitenkinimą reiškė gana garsiai, įžūliai ir chamiškai, kadangi dar neįpusėjus balsavimui jis prišoko prie urnos, nuplėšė juostą nuo šono ir išėjo iš balsavimo patalpų. Procedūra buvo nutraukta. Postų pasidalinimo susitarimai yra apsisprendimo reikalas, jeigu partneriai pasitiki vienas kitu, pakanka ir žodinių susitarimų, jeigu iš daug partijų susideda koalicija, tada būna surašomi kažkokie priedai prie protokolų, kur įvardijamos kandidatūros. Kadangi buvo trapi valdančioji dauguma, buvo surašyti priedai, kad jeigu kas nors sulaužytų susitarią, būtų pagrindas parodyti ir paaiškinti visiems, kodėl išeina iš koalicijos. Tie priedai buvo pas kiekvieną koalicijos partnerį, tačiau nebuvo viešinami, nes taip buvo susitarta.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, kad jokių santykių tarp jo ir E. L. nėra. Įvykiai, apie kuriuos kalbama, jau praėjo seniai, todėl nori paprašyti priminti, nes buvo apklaustas anksčiau. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus apie tai, kad gali būti, jog 2008-04-18, pietų metu, jis buvo restorane „Fortas“, „Europoje“ (t. 1, b.l. 86-87). Taip pat liudytojas R. A. parodė, kad patvirtina savo anksčiau (2009-05-27) teisme duotus ir pagarsintus parodymus apie tai, kad kaltinamąjį E. L. pažįsta, jų niekas nesieja. Pažįsta E. L. kaip buvusį vicemerą. Apie šią bylą žino tik iš nuogirdų ir spaudos. Žino, kad kažkas norėjo paveikti koalicijos dalyvius. Visa tai seniai buvo, todėl nelabai atsimena. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaip teisėjas pagarsino jo parodymus, jis viską atsiminė ir tikrai tvirtina. Kavinėje „Fortas“ nematė nei E. L., nei V. U. Veiksmai dėl interpeliacijų E. L. ir J. I. vyko nuolatos. Parašus dėl interpeliacijų rinko G. B., K. M. Vyko daug judesių, susijusių su interpeliacija, visko neatsimena. Pats asmeniškai interpeliacijos procese nedalyvavo. Tuo metu priklausė koalicijai, nebuvo pagrindo kištis dėl interpeliacijos. Veiksmai dėl interpeliacijų vyko nuolatos. Po įžymaus įvykio interpeliacija suaktyvėjo. Prieš rinkimus buvo daroma pauzė, visi laukė rinkimų rezultatų. Po rinkimų interpeliacija vėl paaktyvėjo ir jos rezultatas buvo 2009 metais vasario mėnesį, kai buvo atstatydintas Vilniaus metas J. I. Įžymų įvykį jis pavadino įvykį, kai iš Tarybos buvo pašalinti 3 nariai. Po jų pašalinimo interpeliacija paaktyvėjo. Po 3 Tarybos narių pašalinimo Tarybos koalicijos įtaka, jo manymu, nepasikeitė. Koalicijos įtaka aiški – jie turi 10 balsų Taryboje. Koalicija po 3 narių eliminavimo gal suaktyvėjo, pamatė blogą padėtį ir norėjo kažką keisti. Galbūt kai kam jų įtaka susilpnėjo, gal kam sustiprėjo. Buvo pasipiktinimas, kad vyksta papirkinėjimai Taryboje. Susirinko, kad apsvarstytų, ką daryti, ir nusprendė laikinai sustabdyti darbą frakcijoje. Tarybos veikloje vyko vegetacija. Buvo vengiama rebgti posėdžius. Po 3 Tarybos narių eliminavimo nesusiformavo nauja dauguma. Nevyko interpeliacija, nes trūko parašų. Trūko balsų priimti ir sprendimams. Taryboje buvo krizė. Tik vėliau susiformavo nepriklausoma frakcija, prie kurios prisijungė A. B., G. K. Šiai frakcijai susiformavus vyko derybos, kurios baigėsi 2009 m. sausio mėn., ir tada jau buvo aišku, kad interpeliacija neišvengiama ir bus surinkti 27 balsai. Sprendimą sustabdyti frakcijos darbą priėmė ne frakcija, o skyriaus taryba. Tarybos pozicija yra aukščiau už frakcijos. Taryba gali duoti nurodymus, todėl buvo nutarta reaguoti į įvykius ir sustabdyti darbą (t. 7, b.l. 75-76). Po pagarsintų parodymų liudytojas R. A. papildomai paaiškino, kad po trijų koalicijos narių eliminavimo susiformavo nauja dauguma, trūko balsų priimti sprendimams, Taryboje buvo krizė. Opozicijai visada naudinga, kai valdančiajai koalicijai kas nors negerai. Miglotai prisimena pokalbį tarp jo ir E. L. dėl galimybės užimti vicemero postą. Nenorėdamas vadovauti sričiai, kurios nesupranta, jis (R. A.) atsisakė. Siūlydamas vicemero postą, E. L. jam nesiūlė jokių pinigų, nieko panašaus neprisimena, jeigu taip būtų, tikrai prisimintų.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Ž. parodė, kad šiai dienai neturi jokių santykių su E. L. Jokių priešiškumų, piktumų jo atžvilgiu neturi. Kadangi šios bylos įvykiai yra penkerių metų senumo, bei kadangi ji buvo apklausta STT iš karto po įvykių, nenorėdama klaidinti ar painioti teismo, nori pasakyti, kad ji jau davė parodymus, kuriuos patvirtina. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojos J. Ž. parodymų matyti, kad jai žinoma apie 2007 m. lapkričio mėnesį rengiamą interpeliaciją merui J. I. Ji yra girdėjusi, kad buvo renkami parašai po tokiu interpeliacijos tekstu. Kiek suprato, interpeliacijos iniciatoriai nesugebėjo surinkti reikiamų 17 Tarybos narių parašų, kurių reikia tam, kad klausimą dėl interpeliacijos galima būtų teikti Tarybai. 2008 m. vyko veiksmai dėl interpeliacijos vicemerui E. L. (t. 1, b.l. 141-144). Po pagarsintų parodymų liudytoja J. Ž. papildomai paaiškino, kad tokia praktika, kuomet Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai susitikinėja su kitų frakcijų nariais, norėdami sužinoti išankstinę nuomonę bei prašydami palaikyti balsavimo metu Taryboje vienu ar kitu klausimu, yra normali. Jai ilgą laiką būnant socialdemokratų frakcijos seniūne, tokia praktika, kuomet prieš suformuojant daugumą, buvo pasirašomi rašytinis susitarimas, kuriame išdėstoma, kad meras – toks žmogus, vicemeras – toks žmogus, tokia partija ir panašiai, Taryboje buvo įprasta. Buvo pokalbių su E. L. apie jos galimybę užimti vicemero postą pasitraukus A. Š. ir A. P. To pokalbio metu E. L. bet kokios formos kyšio jai nėra siūlęs, tik postą. Apie pinigus niekada nebuvo jokios kalbos. Kuomet buvo renkamas meras J. I., ji dirbo balsų skaičiavimo komisijoje, E. L. buvo balsų skaičiavimo pirmininkas. Po pietų įvyko konfliktas tarp E. L. ir komisijos nario V. U. Ji buvo šokiruota V. U. elgesiu, kai renkant merą, jis prišoko prie užplombuotos balsadėžės, į kurią buvo įdėti keli balsavimo biuleteniai, nuplėšė plombą, išdaužė tą dėžę ir negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Š. parodė, kad jis šiuo metu su E. L. nebendrauja. Jokių priešiškumų ar nusistatymų jo atžvilgiu neturi. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pirmą kartą apie interpeliaciją merui J. I. buvo girdimos dar 2007 metų vasarą. Šios interpeliacijos inicoatorius buvo Tėvynės Sąjungos frakcija, kurią palaikė Liberalų ir centro sąjunga bei rusų sąjunga. Interpeliacija merui J. I. neįvyko, kadangi buvo matyti, kad nebus surinkta interpeliacijai reikalingų 26 balsų. 2008 m. buvo inicijuojama interpeliacija vicemerui E. L. Balsavimo dėl interpeliacijos vicemerui nebuvo. Tam, kad būtų pagrindas interpeliacijai, reikia 17 Tarybos narių parašų, o kad interpeliacija įvyktų, reikia 26 balsų iš 51  (t. 1, b.l. 131-133). Po parodymų pagarsinimo liudytojas G. Š. papildomai paaiškino, kad buvo labai sudėtinga atgaminti tuos įvykius dėl to, kad buvo labai nestabili politinė padėtis, buvo aibė visokių interpeliacijų – ir merui, ir vicemerui, tik nesurindavo kritinės masės reikalingų parašų. Kuomet prašydavo palaikymo klausimais, kurie turėjo būti svarstomi Taryboje, E. L. niekada nėra siūlęs bet kokios formos kyšių, tokių užuominų nėra supratęs, nors pakankamai nemažai bendravo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė, kad šiuo metu jo nesieja jokie santykiai su E. L., o 2007-2009 m. jie buvo Tarybos nariai. Jokių priešiškumų E. L. atžvilgiu neturi. Šios bylos įvykių dabar neprisimena. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus apie tai, kad jam žinoma jog mero J. I. interpeliacijai parašai buvo renkami. Žino, kad tokia interpeliacija buvo daroma Tėvynės Sąjungos frakcijos inociatyva. Kiek pamena, interpeliacijos tekstą irgi parengė jų frakcijos nariai. Buvo surinkta 18 ar 20 parašų. Interpeliacijos procesas nebuvo prasidėjęs, kadangi nebuvo surinktas pakankamas kiekis parašų. Interpeliacija vicemerui E. L. buvo rengiama 2008 m. pradžioje, galbūt pavasarį. Kokia Tarybos frakcija inicijavo ir kas būtent buvo šios interpeliacijos iniciatorius, jis nežino, bet tai buvo daroma Tarybos opozicijos iniciatyva. Kiek šiuo atveju buvo surinkta Tarybos narių parašų, jis nežino, bet tvirtai gali pasakyti, kad parašai dėl interpeliacijos E. L. buvo renkami. Jis asmeniškai buvo pasirašęs po interpeliacijos tekstu. Šiuo atveju pakankamo kiekio parašų surinkta nebuvo ir interpeliacija neįvyko (t. 1, b.l. 138-140). Po parodymų pagarsinimo liudytojas V. N. papildomai paaiškino, kad V. U. dirbo pas jį privačiame versle pora metų. Jis dirbo Tėvynės Sąjungoje teisininku ir pas jį puse etato kažkuriais teisiniais dalykais. Kad V. U. verbavo naujai susikūrusi G. K. frakcija bei kita frakcija, jam greičiausiai tapo žinoma iš spaudos jau po įvykio. Su pačiu V. U. dėl to, kad jis ėjo į tokias dviprasmiškas derybas, jam kalbėtis neteko.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. G. parodė, kad jis vykdė šios bylos operatyvinį ttrimą, atliko kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus. Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas 2007 m. Liepos ar rugpjūčio mėn. Pagrindas pradėti tyrimą buvo informacija apie rengiamas ar galimai daromas nusikalstamas veikas, papirkimą, piktnaudžiavimą. Buvo gauta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje, susiformavus daugumai, priimant tam tikrus sprendimus, pritrūkdavo balsų, ir šios daugumos atstovai pradėjo ieškoti kontaktų, priėjimų prie opozicijoje esančių Tarybos narių, siūlyti jiems už tam tikrus prabalsavimus tam tikrus dalykus, kaip dalyvavimą darbo grupėse. Netgi turėjo tokios informacijos, kad vicemeras E. L. kviesdavosi į savo kabinetą Tarybos narius ir jiems siūlydavo ant popieriaus užrašyt sumą, už kurią jie vienaip ar kitaip balsuotų. Ši informacija buvo gauta prieš sankcionuojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Yra tikras, kad šita informacija pasitvirtino. Pagal vidaus tvarką V. U. pasirašytinai susipažino su nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribų aktu. Nebuvo gavę informacijos, kad V. U. pateikiama informacija yra neteisinga, klaidinga. Laiko neatitikimas protokole ir vaizdo įraše greičiausiai atsirado dėl techninių priemonių vidinių, specifinių parametrų. Protokole laiką nurodė pagal faktines aplinkybes, nes šių įvykių metu jis pats buvo kieme. Laikas buvo užfiksuotas remiantis garso įrašu ir telefoniniais pokalbiais, vaizdo įraše yra užfiksuotas neteisingas laikas.  Ši aparatūra nebuvo paruošta tuo metu fiksuoti, ji nebuvo pilnai pakrauta, ji buvo naudojama tokia, kokia buvo tuo momentu, ji nebuvo specialiai ruošiama ir išsikrovė baterija. Suklydo V. U. bute darytam vaizdo įraše pasakydamas, kad balandžio 18 d., žino, kad tai buvo šeštadienis ir dabar jau žino, kad tai buvo balandžio 19 d. Šioje byloje buvo atliekami nusikalstamos veikos imitavimo modeliai, operatyvinė apklausa, techninių priemonių naudojimas bendra ir specialia tvarka. Apžiūra V. U. bute buvo atlikta 2008-04-19. Tyrimo metu su V. U. bendravo jo kolega. Jis su V. U. pirmą kartą susitiko balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu. Jo kolega susitikdavo su V. U., kolega apie tai rašydavo tarnybinį pranešimą. Negali pasakyti, ar V. U. kolegai braižė kokias nors schemas. J. yra techninis darbuotojas. Buvo matęs kolegos, kuris bendravo su V. U., tarnybinius pranešimus. Kol vyksta operatyvinis tyrimas, informaciją formina tarnybiniais pranešimais, pradėjus ikiteisminį tyrimą surašomas protokolas. Stenograma daroma, nes buvo pateiktas garso įrašas. Teoriškai protokolo “kepurė” ir stenograma gali nesutapti, nes protokole yra aprašyta operatyvinė apklausa bei techninių priemonių naudojimas bendra tvarka. Gali būti, kad operatyvinių veiismų atlikimo protokole dalis nurašoma pažodžiui iš tarnybinio pranešimo. Įvykus susitikimui, E. L. išėjus, jam paskambino jo viršininkas ir pasakė, kad palikti pinigai, reikia atlikti įvykio vietos apžiūrą. Nuspresnė, kad jam (S. G.) reikia grįžti į tarnybą, pasiėmė blankus, kamerą, pirštines, atvyko pas V. U., atliko įvykio vietos apžiūrą. Kodėl V. U. pasiėmė pinigus nuo vonios krašto, gali tik spėlioti.  Natūralu, kad radęs ant vonios krašto paketą jį paimi ir pažiūri, tuo labiau, kad nebuvo tikėtasi kažkokių pinigų palikimo. Klausė V. U., jis sakė, kad pamatė paketą, nustebo, atsinešė ir pamatė, kad ten pinigai. Video kamera nebuvo įmontuota E. L. darbo kabinete. Jis (S. G.) dalyvavo E. L. darbo kabineto kratoje. Negali pasakyti, ar konkrečiai matė, kaip buvo daroma krata E. L. darbo kabinete esančiame seife. Operatyvinio patikrinimo metu rinko informaciją apie padarytus ar rengiamus padaryti galimus nusikaltimus. Informacija buvo tikrinama naudojant technines priemones specialia ir bendra tvarka. Ta informacija, kurią pateikė V. U. apie tai, kad E. L. galimai siūlo kyšius, buvo tikrinama viso operatyvinio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti byloje esantys garso įrašai.

Perklausius 2007-11-10 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad įraše užfiksuotas jo balsas. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis dalyvauja šiame pokalbyje, kalba su E. L. apie politinę situaciją Vilniaus mieste, naujų koalicijų sudarymą, galimybę, kad opozicija nuvers J. I.. Kiek suprato iš pokalbio, šiame pokalbyje kalba yra apie balso pirkimą.

Perklausius 2007-11-30 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad jis dalyvavo šiame pokalbyje. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis kalbėjo su STT pareigūnu, bet tikrainegalėtų pasakyti jo vardo. Dauguma to, ką minėjo, kreivės, apskritimai buvo rašoma tuose popieriaus lapuose arba servetėlėse. Perbraižė tokią schemą iš atminties, kaip prisiminė, kadangi neprisiminė, kaip ten tiksliai viskas buvo. X yra suma, padalinta per pusę. Prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ant rankos buvo užrašyti kai kurie skaičiai, simboliai, kad jis (V. U.) prisimintų. Jis (V. U.) jokių užduočių nebuvo gavęs. Aparatūrą turėjo, nes, jo manymu, vyko nusikalstama veika. Yra baigęs teisę, todėl žino, kas yra modelis. Sudėtinga prisiminti, ką turėjo omenyje kalbėdamas apie „savo interesą“, gal kitokį koalicijos sudarymą, kurioje nebūtų valdančiosios daugumos. Bijojo apie savo interesą kalbėti viešai, kad nesužinotų partijos kolegos. Pačių schemų jis (V. U.) nebraižė, bet ant jų ką nors užrašydavo, žodį, klaustuką ar dar ką. T. 1, b.l. 23 nubraižytas intervalas yra schema. STT pareigūnams jis braižė šitą intervalą. Pokalbis su E. L. vyko žodžiu, bet kalbant apie interpeliaciją ir balsavimą buvo braižoma, rašoma ant lapų. Šiame pokalbyje jis (V. U.) tiesių tikrai nebraižė. Tikrai ne viskas buvo tiesiogiai įvardijama, dauguma buvo pasakoma užuominomis, nes buvo kalbama ne tik apie I., bet ir apie Š. interpeliaciją. Šioje byloje nėra davęs melagingų parodymų. Jau yra išklausęs šiuos garso įrašus, davęs paaiškinimus, natūralu, kad kuo daugiau laiko praėjo, tuo mažiau kažką gali paaiškinti.

Perklausius 2007-12-03 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad gruodžio 3 dieną su V. U. kalba buvo apie tai, kad jis gali pereiti su keliais nariais į jų frakciją ir toks veiksmais miesto Taryboje yra įtvirtinamas raštiškai, turi būti pasirašytas prašymas, jis pagarsinamas Tarybos posėdžio metu.  Gruodžio 3 dieną interpeliacijos grėsmės galimybės visiškai nebuvo. Kalbant apie atskaitos tašką, apie juos vyko kalbą, kad V. U. galėtų užimti vicemero postą, jeigu pereitų į jų frakciją. Atsakinėdamas į jo atskaitos tašką visada sakė neskubėk, pagalvok, jokios skubos nėra, daug kartų taip V. U. sakė. Visa tai rodo, kad jokios skubos nebuvo, jokios grėsmės interpeliacijai nebuvo, jokių pinigų už tokius dalykus negalėjo būti mokama ir siūloma. Pokalbis vyko tarp jo ir V. U., kavinėje, esančioje Gynėjų gatvėje. Popieriaus lape buvo daromi įrašai apie tai, kas V. U. gali būti pasiūlyta už tai, kad jis pereitų į jų frakciją. Tiksliai negali pasakyti, kas inicijavo šitą susitikimą, tačiau pirmus susitikimus inicijavo V. U., iš telefoninių įrašų viskas matosi. Liudytojas V. U. paaiškino, jog kalba eina apie interpeliaciją merui J. I. Balsų nebuvo nei per daug, nei per mažai, frakcijoje kiekvienas išsakydavo savo nuomonę ir priimdavo sprendimą. Tikrai neprisimena, kokioje stadijoje buvo interpeliacijos rengimas gruodžio 3 dieną, buvo ne vienas pareiškimas interpeliacijai. Prieš tai buvusiame pokalbyje atskaitos taškas nebuvo pasakytas. Netgi tą dieną, kai buvo „nuverstas“ J. I., teturėjo 23 parašus. Tiksliai neatsimena, tačiau dažniausiai su operatyviniu pareigūnu susitikdavo po susitikimo su E. L., šio atvejo neprisimena. Turbūt, kad jis (V. U.) fiksavo pokalbį, tiesiog jam buvo paduotas švarkas. Tiksliai neprisimena, kada pirmą kartą buvo apklaustas. Turbūt neprisiminė, kad ir pats braižė schemas, todėl ir nepaminėjo pirmoje apklausoje, viską pasakojo iš atminties, o vėliau, gal išklausęs įrašą, prisiminė. Prašė nurodyti atskaitos tašką, nes E. L. nenurodė. Atskaitostašką gavo, jis buvo užrašytas, atskaitos taškas buvo nurodytas lygtais 140 000. Ikiteisminio tyrimo metu tokios schemos turbūt nebraižė dėl to, kad neprisiminė. Bonusai, kaip jis suprato, yra papildomi pinigai už interpeliacijos nepalaikymą. Buvo rašoma 140 000 ir + bonusai. Kur kalba ėjo apie pusę, koalicijos narių padaugėjimą, tai čia kalba ėjo apie pinigus. Pinigai buvo įvardijami įvairiai. Seifas banke pinigųlaikymui, kodėl būtent banke, nežino. Sakydamas „atskaitos taškas“ galvoje turi X – pinigų sumą. Kalba užuominomis, net taip pokalbį konspiravo E. L. Reikėjo ant kažko rašyti, tuometu nebuvo servetėlių, todėl išsiėmė popieriaus lapą. Prieš išsitraukiant popieriaus lapą dar nežinojo, ką E. L. siūlo. Po šito pokalbio lapus pasiėmė E. L., todėl jų neperdavė STT pareigūnams. E. L. visada pirmas pasiimdavo lapus. E. L. nuspręsdavo, kada baigti pokalbį.

Perklausius 2007-12-11 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad pokalbis vyko jo (E. L.) darbo kabinete. Didžiąją dalį garso įrašo metu kalba V. U. ir jis (E. L.). Šitas susitikimas įvyko V. U. iniciatyva. Prieš šitą susitikimą, lapkričio 10 dieną, V. U. buvo atvykęs pas jį į kabinetą ir būtent jo (V. U. iniciatyva) įvyko šitie susitikimai. 2007-11-30 susitikimas taip pat įvyko V. U. iniciatyva. Neprisimena, kieno iniciatyva įvyko gruodžio 3 d. susitikimas. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis kalbėjo prislopintu balsu dėl to, kad E. L. taip pat kalba, pasidavė E. L. kalbėjimo būdui. Po šio operatyvinio veiksmo matėsi su operatyviniu paregūnu. Pačioje pokalbio pradžioje dalyvavo A. B., jis (V. U.), E. L., kartais užeidavo sekretorė ir kažkoks savivaldybės administracijos darbuotojas. Neprisimena, ar šio susitikimo metu braižė kokią schemą. Pokalbio metu valgė saldainius pas E. L. poilsio kambaryje. Visus įrašus, lapus pasiimdavo E. L. Šitie susitikimai nelabai galėjo vykti jo (V. U.) iniciatyva, nes šitas restoranas jam buvo nepatogioje vietoje, kainos taip pat nebuvo jo kišenei.

Perklausius 2008-01-18 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad šiame įraše jis dalyvauja. Sausio 18 d. susitikimo iniciatorius, kaip ir visų kitų, buvo V. U. Liudytojas V. U. paaiškino, kad neatsimena, kieno iniciatyva buvo šis susitikimas. Ši kavinė buvo pasirinkta jo (V. U.) iniciatyva. Negali pasakyti, kodėl visą laiką neužsiminė apie tas schemas, apie kyšį. Pokalbis vyko tarp jo (V. U.), E. L., kažkuriuo metu dalyvavo K. M.. Negali pasakyti, ar visuose susitikimuose su E. L. darydavo garso įrašus.

Perklausius 2008-02-08 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad susitikimas įvyko V. U. bute, susitikimo vietą siūlė V. U., o susitikimo iniciatorius, kiek prisimena, buvo jis (E. L.), nes jam buvo įdomu susižinoti opozicijos nuomonę dėl biudžeto patvirtinimo. Jo esminis šio susitkimo tikslas buvo užinoti, kaip elgsis opozicija biudžeto balsavimo atveju. Liudytojas V. U. paaiškino, kad šiame garso įraše kalba jis ir E. L., kalbama apie galimą interpeliaciją ir naujos koalicijos sudarymą. Neprisimena, kieno iniciatyva vyko pokalbis. Apie mero interpeliaciją pasakė tik vieną sakinį, taip išėjo iš pokalbio konteksto. Neprisimena, kokiu tikslu kalbėjo pašnibždomis.

Perklausius 2008-03-15 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad pokalbyje dalyvavo jis ir V. U. Pokalbis vyko V. U. iniciatyva. V. U. užėjo pas jį į kabinetą. Kiek suprato, V. U. atėjo pas jį į kabinetą su tikslu pasakyti, kad jis yra gavęs iš G. K. pasiūlymą dalyvauti su G. K. nepriklausomos frakcijos veikloje. Buvo rašoma pieštuku, buvo rašomas Tarybos narių, palaikančių vieną ar kitą pusę, galimas teorinis išsidėstymas. Liudytojas V. U. paaiškino, kad šiame įraše kalba jis ir E. L. Susitikimas buvo E. L. kabinete. Pokalbio esmė tokia, kad E. L. bando įkalbėti jį tapti vicemeru, suburiant trijų, keturių Tėvynės Sąjungos narių frakciją ir palaikant valdančiąją daugumą. E. L. pokalbio metu braižė schemą savo darbo kalendoriuje ir ant popieriaus lapo. Sudarius frakciją buvo minimi devyniolika tūkstančių litų, kaip jis suprato. Visas pokalbis eina apie tai, kad įkalbinėja jį (V. U.) palaikyti koaliciją, kurioje yra E. L.

Perklausius 2008-04-18 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad garso įraše buvo jo balsas. Neprisimena, kieno iniciatyva vyko šis susitikimas. Šiame susikikime kalbėjo apie Tarybos narių išsidėstymą įvairių balsavimų metu. Liudytojas V. U. paaiškino, kad garso įraše jo balsas. Neprisimena, kieno iniciatyva įvyko šis susitikimas. Susitikimo tikslas – dėl to, kad buvo rengiama interpeliacija, su E. L. kalbėjosi, pokalbio esmė tokia, kad E. L. pamini, kad už tai, kad jis (V. U.) nepalaikytų jo interpeliacijos, sąlygos bus dvigubai geresnės.

Perklausius 2008-04-19 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad jis dalyvauja šiame pokalbyje, šio pokalbio iniciatorius buvo V. U. Pokalbis vyko apie politinę situaciją. Tai, ką kalba V. U., yra visiška netiesa. Apie pinigus jokios kalbos nebuvo. V. U. raštu rašė ant popieriaus lapo įvairias pozicijas, galimybę kandidatuoti Europos Parlamente, LR Seime, tuo rašydamas vardijo skaičiais du šimtai aštuoniasdešimt, tai penkiasdešimt, tai keturiasdešimt. Šio susitikimo metu rašė ir jis (E. L.). Iš teksto galima pasakyti, tie įrašai yra daryti apie Tarybos narių skaičių, apie frakcijos narių išsidėstymą, apie tai, kas kaip gali balsuoti, apie procentų galimybes, minima Seimo rinkimų data. Prie stalo buvo valgoma, geriama arbata, o sausainiai, meduoliai – buvo kalbama apie derybines V. U. pozicijas, apie galimas jo užimti pozicijas. V. U. visada kalbėdavo užuominomis. Šito susitkimo iniciatorius buvo V. U., kitų asmenų susitikimo metu nepastebėjo. V. U. tikslas buvo kalbėti konfidencialiai, būtent dėl to jis pasikvietė pas save į namus, jis formavo tokią kalbėjimo praktiką.  Šito susitikimo metu buvo ir toks dalykas, kad jis (E. L.) kalbėjo žodžiu, o V. U. rašė tik raštu. „Meduolių“ terminą naudojo V. U. Kalbėdamas apie bonusus šito žodžio jis (E. L.) asmeniškai nevartoja. Nei tuo metu, nei vėliau, nei po pareikštų kaltinimų jokių interpeliacijų nebuvo pareikšta. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis dalyvavo šiame garso įraše, pokalbis vyksta su E. L. apie tai, kad jis išvengtų interpeliacijos. E. L. jam siūlo tam tikrą pinigų sumą ir 50 000 Lt tą dieną. Kai E. L. sako „sausainiai“, tai turima omenyje pinigai, bet taip pat pokalbio metu valgė sausainius. Pinigai – tai tie pinigai, kuriuos E. L. jam perduotų, jeigu jis (V. U.) nepalaikytų jo interpeliacijos. „Ką jūs ponas? Sausainiukai?“ – E. L. išėjo iš vonios, parodė į vonios duris. Jis paklausė E. L., ką jis ten darė, jis (V. U.) pasakė „sausainiukai“, E. L. linktelėjo galvą ir išėjo, kalba ėjo apie pinigus. Tuo metu E. L. išėjo. Nematė, kas vyko vonioje, bet po to vonioje jis rado įmautę su pinigais.

Perklausius 2008-04-22 garso įrašą kaltinamasis E. L. paaiškino, kad jis dalyvavo šiame pokalbyje, pokalbis vyko kavinėje šalia Vilniaus miesto savivaldybės. Pokalbis vyko apie politinę situaciją Vilniaus miesto taryboje ir apie tai, kad opozicija vis dėlto neregistravo interpeliacijos tuometiniam vicmerui V. arba jam. Tuo metu, 19 d., būdamas pas V. U. namuose, paliko kelis dokumentus, vienas iš tų dokumentų buvo pasirašytas jo ir jame buvo įsipareigojimas, kad V. U. bus suteikta galimybė dalyvauti partijos Tvarka ir teisingumas Seimo rinkimų sąrašuose ne žemesnėje kaip 20 vietoje. Antras punktas buvo, kad frakcijos vardu bus siūlomas į vicemero postą ir frakcijos nariai palaikys jo kandidatūrą. V. U. buvo paliktas prašymas stoti į partiją. Buvo paliktas dar vienas lapas, kurį V. U. turėjo pasirašyti, jeigu pereina. 19 d. buvo kalbėta apie tai, kad V. U. norėjo turėti savo atstovą įmonėje „Kapitalinė statyba“ valdyboje. Liudytojas V. U. paaiškino, kad šiame pokalbyje dalyvauja jis. Pokalbis vyko apie politinę situaciją, kuri tuo metu buvo kiek pasikeitusi, nes nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus, kad pakeisti koaliciją. Klausė E. L., ar nereikia grąžinti tų pinigų, kuriuos jis (E. L.) jam buvo palikęs. Čia buvo kalbama apie Tarybos narių skaičių, minimaliai reikia 26 narių, kad sudaryti koaliciją, nuversti merą ar vicemerą. „Sausainiai“ – tai pinigai, kuriuos jam paliko E. L. Nebuvo taip, kad E. L. paliko dokumentus pas jį namuose. Niekada nebuvo kalbama apie tai, kad E. L. jam atneš kažkokiį prašymą, jokių dokumentų jis nepaliko.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti byloje esantys garso įrašai su telefoniniais pokalbiais.

Perklausius garso įrašą Nr. CD-1-373-08 su telefoniais pokalbiais kaltinamasis E. L. paaiškino, kad jis dalyvauja šiuose pokalbiuose. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis taip pat dalyvauja šiuose pokalbiuose.

Perklausius garso įrašą Nr. CD-1-367-08 su telefoniais pokalbiais kaltinamasis E. L. paaiškino, kad jis dalyvauja šiuose pokalbiuose. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis dalyvauja šiuose pokalbiuose. Jis (V. U.) pasiūlė tą pačią kavinę, nes čia jau buvo ne pirmas kartas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo atlikta vaizdo įrašo peržiūra.

Po 2007-12-03 vaizdo įrašo kavinėje „Vilniaus vartai“ peržiūros kaltinamasis E. L. paaiškino, kad vaizdo įraše rodoma kavinė, esanti prie Seimo rūmų. Nuo pat įrašo pradžios iki 52 min. 40 sek.  V. U. formuoja konfidencialumo įspūdį ir išsitraukia iš savo portfelio lapą, jame daro įrašus iki pat 53 min. 32 sek. Po to jis (E. L.) paima popieriaus lapą, jame pradeda daryti įrašus. Įrašai apie valdančiosios daugumos narių padidėjimą. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis atpažįsta šią vietą, tai yra kavinė „Livlounge“. Vaizdo įraše matyti jo ir E. L. susitikimas kavinėje. Jis (V. U.) vilki šviesiu kostiumu ir yra iš dešinės pusės, o E. L. vilki tamsesniu kostiumu ir sėdi iš kairės, abu kalbasi ir geria kavą. Paaiškinti, ką tuo metu rašė E. L., negali, nes tiksliai neatsimena, pokalbio tema ta pati, t.y. apie Vilniaus miesto savivaldybės merą J. I. Neatsimena, ar jis (V. U.) kažką braižė, bet tikrai kažką rašė. Ką konkrečiai rašė, nepamena. Popieriaus lapus išsitraukė prašomas E. L. Susitikimas vyko jo (V. U.) iniciatyva. Telefoninių pokalbių su E. L. buvo ne vienas. Pokalbyje minimas A. – tai A. Š. Apklausų metu ir ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, kad jis (V. U.) ir braižė, nes parodymus davė iš atminties, tikslo nutylėti neturėjo.

Po 2008-04-18 vaizdo įrašo (kompaktinis diskas Nr. CD-2-343-08) peržiūros buvo peržiūrimas 2008-04-19 vaizdo įrašas (kompaktinis diskas Nr. CD -2-346-08). Po šio vaizdo įrašo peržiūros kaltinamasis E. L. paaiškino, kad iš vaizdo įrašo nei savęs, nei V. U. pažinti negali, bet patikina, kad 2008-04-19 buvo pakviestas V. U. inicoatyva į jo namus, svečiavosi pas jį namuose. Pokalbis vyko apie politiką. Kalbėjo apie įvairius modelius, galimas interpeliacijas. Tokio žodžio kaip „bonusai“ jis savo žodyne neturi,.

Liudytovas V. U. paaiškino, kad jis dalyvauja pokalbyje, kalbasi su E. L. Pradžioje pokalbis vyko apie tuo metu renkamus parašus ir gresiančią interpeliaciją J. I. ir E. L. Paskui E. L. jį pakvietė prie kito stalo, pokalbis vyko apie pinigus, kad jis (V. U.) nepalaikytų interpeliacijos. Nežino, kokiu tikslu buvo pereita prie kito stalo, galbūt dėl konspiracijos. Prie kito stalo jį pakvietė E. L. Buvo rašomos sumos ir braižoma, kas bus, jeigu įvyks interpeliacija, ir jeigu ji neįvyks. Pokalbį pabaigė, E. L. paklausė, kur tualetas, jis jam parodė, E. L. nuėjo, o išeidamas jam pirštu parodė į vonios ir tualeto duris.

Po vaizdo įrašo, daryto įvykio vietoje, V. U. bute, peržiūros, liudytojas V. U. paaiškino, kad apžiūra buvo atlikta iš karto po to, kai rado pinigus vonioje, ištraukė juos ir suskaičiavo. Apžiūra buvo tą pačią dieną, keliolikos ar keliasdešimt minučių laikotarpyje. Įmautė gulėjo ant vonios krašto, nesimatė, kad ten pinigai, nes buvo baltame lape. Buvo įdomu, kiek įmautėje pinigų. Nežiojo, kad ten pinigai, atsinešė juos į kambarį. Tiksliai neprisimena, ar įmaitė buvo perlenkta per pusę, ar į keturias dalis. Tiksliai neprisimena, ar jis paskambino STT ir jie atvyko, ar jis pareigūnams davė kitą signalą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota krata E. L. darbo kabinete.

2008-04-23 kratos metu E. L. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurie apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (t. 3, b.l. 69-70, 86-99).

2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 50 000 litų, dokumentų įmautė ir baltas lapas. Minėti pinigai apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3, b.l. 47-49, 50-60).

2008-07-04 Lietuvos policijos Kiriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4424)-IS1-5182 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant dokumentų įmautės, surastos ir paimtos 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant dokumentų įmautės, yra paliktas E. L. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 3, b.l. 132-136).

Prie baudžiamosios bylos prijungta Vilniaus m. savivaldybės tarybos narių 2008-04-16 pareiškimo dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto vicemeru E. L. kopija, kurią 2008-07-16 LR BPK 98 str. tvarka pateikė liudytojas G. B. (t. 1, b.l. 124-125, 126).

2008-09-04 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos rašte Nr. 2-335 (1.5) nurodyta, kad LRVRK 2008-09-02 priėmė sprendimą Nr. 86, kuriuo patenkino E. L. raštišką prašymą atsistatydinti ir pripažinti nutrūkusiais prieš terminą šios savivaldybės nario įgaliojimus (t. 4, b.l. 75).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis E. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai, kad E. L. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, leidžia manyti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, o būtent liudytojo V. U. parodymai. Šis liudytojas davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad E. L. pasiūlė pastarajam kyšį. Tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu vyko mero J. I. interpeliacijos procesas,  patvirtina paties liudytojo J. I. parodymai, liudytojų G. K. M., G. B., K. M., G. Š., J. K., V. N. parodymai. Iš 2008-01-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2007-11-10 kavinėje „Livlounge“, esančioje Gynėjų g. 14, Vilniuje, E. L. užuominomis pasiūlė V. U. atlygį už pastarojo palankų balsavimą Vilniaus m. savivaldybės taryboje. Iš šio susitikimo garso įrašo seka, kad E. L. siūlo V. U. pasikalbėti apie Vilniaus miesto mero J. I. interpeliaciją, V. U. ir E. L. kalba apie galimą balsų skaičių, pokalbio metu E. L. prašo įvardinti sumas. 2008-01-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole dėl 2007-11-30 V. U. ir E. L. susitikimo užfiksuoti duomenys patvirtina liudytojo V. U. parodymus apie šio susitikimo aplinkybes. Iš 2008-01-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų seka, kad susitikimų, vykusių 2007-12-03 kavinėje „Livlounge“, Gynėjų g. 14, Vilniuje, 2007-12-11 Vilniaus miesto savivaldybėje E. L. pasiūlė V. U. piniginį kyšį - 280 tūkstančių litų už tai, kad V. U. balsuotų prieš Vilniaus miesto mero J. I. interpeliaciją. Vertinant byloje surinktus duomenis visumoje pažymėtina, kad liudytojas V. U. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis E. L. siūlė jam neteisėtą piniginį atlygį už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru J. I. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą - nepalaikytų interpeliacijos J. I. V. U. parodymus apie šio nusikaltimo aplinkybes patvirtina duomenys, esantys nurodytų liudytojų parodymuose, taip pat objektyvūs duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu, taikant technines priemones specialia ir bendra tvarka. Šie duomenys patvirtina liudytojo V. U. parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu E. L. siūlė kyšį ir darydamas šiuos veiksmus laikėsi konspiracijos. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad V. U., veikdamas savanaudiškais ar kitais motyvais, siekė apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, byloje užfiksuoti ir teismui pateikti garso bei vaizdo įrašai apie V. U. ir E. L. pokalbius, leidžia manyti, kad iki kaltinamojo sulaikymo tarp V. U. ir E. L. buvo nekonfliktiški santykiai. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad netikėti liudytojo V. U. parodymais nėra pagrindo ir jais galima remtis sprendžiant kaltės klausimą. Kaip jau minėta, bylos duomenys leidžia manyti, kad E. L. siūlė V. U., kaip Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui, piniginį atlygį už tai, kad Taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru J. I. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą - nepalaikytų interpeliacijos J. I. Remiantis 2000-10-12 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. VIII-2018, galiojusio kaltinime nurodytu laikotarpiu, 22, 23, 24 straipsnių nuostatomis, V. U., kaip valstybės tarnautojas - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvo įgaliotas balsuoti tarybos posėdžiuose, t. y. įstatymo nustatyta tvarka atlikti šią funkciją. Tad darytina išvada, kad E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad siūlyto kyšio suma viršija 250 MGL sumą, darytina išvada, kad ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 dalį.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai, kad E. L. padarė nurodytą nusikalstamą veiką, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, o būtent duomenys, esantys liudytojo V. U. parodymuose, taip pat duomenys, esantys 2008-07-21 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole, iš kurių matyti, kad 2008-03-15 Vilniaus miesto savivaldybės patalpose E. L. pasiūlė V. U. piniginį - 19000 litų - atlygį už politikos palaikymą savivaldybėje. Kaip jau minėta, liudytojas V. U. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes, t.y. tai, kokiomis aplinkybėmis E. L. siūlė jam kyšį už tai, kad V. U., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje narys, palaikytų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politiką ir balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai. Jau minėtos aplinkybės leidžia manyti, kad nėra pagrindo netikėti V. U. parodymais ir jais galima remtis sprendžiant kaltės klausimą. Remiantis 2000-10-12 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. VIII-2018, galiojusio kaltinime nurodytu laikotarpiu, 22, 23, 24 straipsnių nuostatomis, V. U., kaip valstybės tarnautojas - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvo įgaliotas balsuoti tarybos posėdžiuose, t.y. įstatymo nustatyta tvarka atlikti šią funkciją. Tad darytina išvada, kad E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Bylos duomenys leidžia manyti, kad E. L. kyšį siūlė V. U. už E. L. palankų įgaliojimų atlikimą, t.y. balsavimą Vilniaus m. savivaldybės taryboje, t.y. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl darytina išvada, kad E. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 dalį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 95 str., galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, nuostatas darytina išvada, kad suėjo patraukimo už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., senaties terminas, kadangi nuo 2008 m. kovo 15 d. praėjo daugiau kaip 5 metai. Esant šioms aplinkybėms baudžiamasis procesas dėl šios nusikalstamos veikos E. L. atžvilgiu nutrauktinas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. tiesiogiai pasiūlė, padažėjo duoti ir davė didesnį negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas liudytojo V. U. parodymais. Šis proceso dalyvis davė išsamius parodymus apie tai, kokiokis aplinkybėmis, kokiu laikotarpiu vyko pokalbiai tarp jo ir E. L., kokiomis aplinkybėmis pastarasis pasiūlė didelės vertės kyšį ir jį paliko V. U. vonios kambaryje. Taip pat kaltinimas šioje dalyje grindžiamas liudytojų G. K. M., G. B., K. M., G. Š., J. K., V. N., J. Ž. parodymais. Šie liudytojai patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje vyko procesai, susiję su galima interpeliacija Vilniaus miesto vicemerui E. L.. Šioje dalyje kaltinimas grindžiamas ir kitais byloje surinktais duomenimis, o būtent 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 50000 litų, dokumentų įmautė ir baltas lapas. Minėti pinigai apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. V. U. parodymus patvirtina ir duomenys, esantys Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, iš kurių seka, kad du rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant dokumentų įmautės, surastos ir paimtos 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant dokumentų įmautės, yra paliktas E. L. kairės rankos didžiuoju pirštu. Prie baudžiamosios bylos prijungta Vilniaus m. savivaldybės tarybos narių 2008-04-16 pareiškimo dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto vicemeru E. L. kopija, kurią 2008-07-16 LR BPK 98 str. tvarka pateikė liudytojas G. B. V. U. parodymus, kad 2008-04-18, 2008-04-19 dienomis E. L. pasiūlė, pažadėjo duoti 200000 litų kyšį ir davė V. U. šio kyšio dalį - 50000 litų patvirtina objektyvūs bylos duomenys, esantys 2008-04-24 tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose bei vaizdo ir garso įrašuose. V. U. parodymus apie šios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir duomenys, gauti po 2008-04-19 dienos. Iš 2008-04-24 protokolo dėl tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo seka, kad 2008-04-22 susitikimo, vykusio kavinėje „Didžioji Kinija“, Vilniuje, metu į V. U. klausimą apie vonioje rastus 50 „sausainių“ E. L. paaiškino, kad tai - investicija į V. U.. Taigi šie duomenys visumoje su kitais surinktais ir teisme ištirtais duomenimis patvirtina V. U. parodymus apie kyšio perdavimo aplinkybes bei kyšio paskirtį. Vertinant byloje surinktus duomenis pažymėtina, kad liudytojas V. U. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Jo parodymus patvirtina bylos duomenys, duomenys, esantys tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės protokoluose, garso ir vaizdo įrašuose. Pažymėtina, kad teisme apklaustas liudytojas S. G., LR STT pareigūnas, iš dalies patvirtino V. U. parodymus apie šio nusikaltimo darymo aplinkybes, t. y. E. L. siūlymus duoti kyšį. Liudytojo S. G. parodymai apie situaciją po kyšio davimo patvirtina V. U. parodymus apie kyšio perdavimo ir suradimo aplinkybes. Be to, liudytojas S. G. parodė, kad operatyvinio, ikiteisminio tyrimo metu, renkant duomenis apie byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, duomenų, kurie leistų manyti, jog V. U. pateikiama informacija apie nusikalstamas veikas yra neteisinga, gauta nebuvo. Taigi šie duomenys dar kartą patvirtina liudytojo V. U. parodymų patikimumą. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. U., veikdamas savanaudiškais ar kitais motyvais, apkalbėjo kaltinamąjį, nėra. Priešingai, byloje užfiksuoti ir teismui pateikti garso bei vaizdo įrašai apie V. U. ir E. L. pokalbius leidžia manyti, kad iki kaltinamojo sulaikymo tarp V. U. ir E. L. buvo nekonfliktiški santykiai. Tokiu būdu, įvertinus V. U. parodymus visumoje su kitais paminėtais duomenimis, darytina išvada, kad V. U. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis ir jais galima remtis sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą. Bylos duomenys leidžia manyti, kad E. L. siūlė V. U., kaip Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui, piniginį atlygį už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto vicemeru E. L. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą - nepalaikytų interpeliacijos E. L., ir davė kyšį. Remiantis 2000-10-12 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. VIII-2018, galiojusio kaltinime nurodytu laikotarpiu, 22, 23, 24 straipsnių nuostatomis, V. U., kaip valstybės tarnautojas - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvo įgaliotas balsuoti tarybos posėdžiuose, t.y. įstatymo nustatyta tvarka buvo įgaliotas atlikti šią funkciją. Tad darytina išvada, kad E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kyšio suma viršija 250 MGL sumą, darytina išvada, kad ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino, parodė, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, kyšių nesiūlė ir nedavė. Su V. U. turėjo konfliktinių situacijų. V. U. jo atžvilgiu buvo agresyvus. Tokia kaltinamojo pozicija ir jo parodymai vertinanti kritiškai dėl šių motyvų. Pirma, E. L. parodymai apie jo ir V. U. susitikimų turinį ir jų veiksmus prieštarauja byloje minėtiems liudytojų parodymams, duomenims, gautiems operatyvinio tyrimo metu, bei duomenims, esantiems procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, garso ir vaizdo įrašuose, daktiloskopinio tyrimo specialisto išvadoje. Antra, E. L. teigia, kad jo ir V. U. santykiai buvo priešiški, agresyvūs, tačiau tokia kaltinamojo pozicija prieštarauja byloje esantiems garso ir vaizdo įrašams, iš kurių seka, kad iki pat E. L. sulaikymo šioje byloje nurodytų asmenų santykiai buvo nekonfliktiški, dalykiniai. Teisme E. L. parodė, kad V. U. jį provokuodavo, pastoviai skambinėdavo, būdavo susitikimų iniciatorius. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų seka priešingai. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. L. pats pripažįsta, jog V. U. pinigų niekada nereikalavo. Baudžiamojoje byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Todėl kaltinamojo teiginiai apie provokavimą laikytini nepagrįstais. Be to, iš byloje esančių protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo kontroliuojant telefoninius pokalbius seka, kad dalies V. U., E. L. susitikimų iniciatorius buvo E. L. Taigi ir šie duomenys paneigia kaltinamojo teiginius apie provokavimą. Trečia, viso teisminio nagrinėjimo metu E. L., apklaustas dėl byloje esančiuose garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotų skaičių, užrašų darymo teigia, kad šie įvykiai susiję su renkamais postais, V. U. galimybėmis dalyvauti Seimo rinkimuose, kitomis aplinkybėmis, o ne su kyšių siūlymu ir davimu. Tačiau šių E. L. parodymų nepatvirtino V. U. Priešingai, byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad visų šių įvykių metu E. L. nuolatos laikėsi konspiracijos - kalbėjo pašnibždomis, signalais, kontaktavo darydamas užrašus, patalpose vengdavo pasiklausymo - pokalbiuose su V. U. aptardavo pasiklausymo galimybę. Taigi šios aplinkybės leidžia manyti, kad šiuos veiksmus kaltinamasis atliko siekdamas siūlyti ir duoti kyšius. Teisme E. L. paaiškino, jog taip elgėsi dėl V. U., kuris norėjo nuslėpti pokalbių turinį. Tačiau šių kaltinamojo parodymų V. U. nepatvirtino. Tokia kaltinamojo pozicija apie V. U. elgseną prieštarauja ir duomenims, esantiems garso bei vaizdo įrašuose, iš kurių seka, jog visų byloje užfiksuotų kontaktų su E. L. metu V. U. elgdavosi priešingai - kalbėdavo atvirai ir taip elgtis ragindavo patį kaltinamąjį. Ketvirta, kaip jau minėta, teisme kaltinamasis parodė, kad pinigų V. U. nesiūlė. Nors ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, tokios galimybės neatmetė. Taigi visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad viso proceso metu E. L. siekė derinti ir derino savo parodymus su bylos duomenimis, davė nenuoseklius parodymus, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas.

Iš teismui pateiktos ir ištirtos baudžiamosios bylos matyti, kad tiriant šiuos nusikaltimus V. U. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Provokacijos klausimu ne kartą pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų praktikoje provokacijos sąvoka suprantama, kaip asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokaciniais veiksmais apribojama asmenų veiksmų pasirinkimo laisvė ir dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios neketino daryti. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečiai nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiant asmens valią ir sąlygojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu V. U. įkalbinėtų, kurstytų ar kitaip lenktų E. L. siūlyti ir duoti kyšius, ar tuo tikslu apribotų E. L. pasirinkimo laisvę, jam grasintų, jį šantažuotų ar naudotų E. L. atžvilgiu veiksmus, kurie palaužtų pasirinkimo valią. Priešingai, iš byloje esančių duomenų seka, kad nuo pat pirmų E. L. ir V. U. kontaktų, E. L., rodydamas iniciatyvą, siekdamas daryti nusikaltimus, susitikinėjo su V. U. ir slapta, laikydamasis konspiracijos, paliko liudytojo namų vonios kambaryje kyšį, rodė iniciatyvą, kaip turėtų V. U. elgtis gavęs kyšį, kur jį turėtų saugoti. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia manyti, jog E. L., darydamas nusikalstamas veikas, veikė ne skatinamas, provokuojamas V. U., o savo iniciatyva, siekdamas nusikalstamų tikslų.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. L. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskirtiamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos buvo neatsitiktinės, o iš anksto suplanuotos, nusikaltimai vienarūšiai. Papirkimui skirta pinigų suma viršija 250 MGL sumą. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nustatyta E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, jog civilinis ieškinys byloje nepareikštas, į kaltinamojo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, susituokęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad darydamas šias nusikalstamas veikas E. L. užėmė aukštas valstybės tarnautojo - Vilniaus miesto vicemero - pareigas tokiais savo veiksmai - pažadėdamas duoti, siūlydamas ir duodamas kyšį - pakenkė savivaldos institucijos autoritetui, sukompromitavo šios institucijos ir tokias pareigas užimančio valstybės tarnautojo veiklos principus. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį E. L. padarė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. L. asmenybę bei prieš tai aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tiesiogiai netaikant E. L. laisvės atėmimo, o atidedant šios bausmės vykdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. L. asmenybę, darytina išvada, kad kaltinamajam už laikotarpį nuo 2007-11-10 iki 2007-12-11 pasiūlymą ir pažadą duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d., skirtina bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, už laikotarpį nuo 2008-04-18 iki 2008-04-19 pasiūlymą ir pažadą duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir tokio dydžio kyšio davimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d., skirtina bausmė, artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-04-23 iki 2008-06-20.

E. L. paskirtos kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinis diskas Nr. CD-2-309-08 su vaizdo įrašu, darytu 2007-12-03 (t. 2, b.l. 1-9), dokumentų įmautė, popieriaus lapas, paimti 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini), vaizdo kasetė „Panasonic“ Nr. VK-1-005-08, kurioje užfiksuota 2008-04-19 įvykio vietos apžiūra (t. 3, b.l. 47-49), vaizdo kasetė „Panasonic“ Nr. VK-1-008-08, kurioje užfiksuota 2008-04-23 krata E. L. darbo kabinete Nr. 1805, Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje (t. 3, b.l. 67-68) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos;
2. Kompaktinis diskas Nr. CD-1-210-08 su garso įrašu, darytu 2007-11-10 (t. 1, b.l. 166-176), kompaktinis diskas Nr. CD-1-228-08 su garso įrašu, darytu 2007-11-30 (t. 1, b.l. 177-183), kompaktinis diskas Nr. CD-1-227-08 su garso įrašu, darytu 2007-12-03, kompaktinis diskas Nr. CD-1-226-08 su garso įrašu, darytu 2007-12-11 (t. 2, b.l. 10-14), kompaktinis diskas Nr. CD-1-242-08 su garso įrašu, darytu 2008-01-18 (t. 2, b.l. 15-17), kompaktinis diskas Nr. CD-2-376-08 su garso telefoninių pokalbių garso įrašais (t. 2, b.l. 18-23), kompaktinis diskas Nr. CD-2-376-08 su garso įrašu, darytu 2008-02-08 (t. 2, b.l. 51-70), kompaktinis diskas Nr. CD-2-377-08 su garso įrašu, darytu 2008-03-15 (t. 2, b.l. 71-91), kompaktinis diskas Nr. CD-2-343-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-18, kompaktinis diskas Nr. CD-2-390-08 su garso įrašu, darytu 2008-04-18 (t. 2, b.l. 92-95), kompaktinis diskas Nr. CD-2-346-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-19, kompaktinis diskas Nr. CD-2-391-08 su garso įrašu, darytu 2008-04-19 (t. 2, b.l. 96-115), kompaktinis diskas Nr. CD-2-345-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-22, kompaktinis diskas Nr. CD-1-373-08 su telefoninių pokalbių garso įrašais (t. 2, b.l. 128-143) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos;
3. 50 000 litų, paimti 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 47-49, 61-62, 63-64) – konfiskuotini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti E. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) dėl 2007-11-10 - 2007-12-11 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį - laisvės atėmimu 2 metams;

pagal LR BK 227 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija), dėl 2008-04-18 - 2008-04-19 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir kyšio davimo, laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-04-23 iki 2008-06-20.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje, prieš kaltinamąjį E. L. nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

E. L. paskirtas kardomąsias priemones, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

4. Kompaktinį diską Nr. CD-2-309-08 su vaizdo įrašu, darytu 2007-12-03 (t. 2, b.l. 1-9), dokumentų įmautę, popieriaus lapą, paimtus 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini), vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-1-005-08, kurioje užfiksuota 2008-04-19 įvykio vietos apžiūra (t. 3, b.l. 47-49), vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-1-008-08, kurioje užfiksuota 2008-04-23 krata E. L. darbo kabinete Nr. 1805, Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje (t. 3, b.l. 67-68) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
5. Kompaktinį diską Nr. CD-1-210-08 su garso įrašu, darytu 2007-11-10 (t. 1, b.l. 166-176), kompaktinį diską Nr. CD-1-228-08 su garso įrašu, darytu 2007-11-30 (t. 1, b.l. 177-183), kompaktinį diską Nr. CD-1-227-08 su garso įrašu, darytu 2007-12-03, kompaktinį diską Nr. CD-1-226-08 su garso įrašu, darytu 2007-12-11 (t. 2, b.l. 10-14), kompaktinį diską Nr. CD-1-242-08 su garso įrašu, darytu 2008-01-18 (t. 2, b.l. 15-17), kompaktinį diską Nr. CD-2-376-08 su garso telefoninių pokalbių garso įrašais (t. 2, b.l. 18-23), kompaktinį diską Nr. CD-2-376-08 su garso įrašu, darytu 2008-02-08 (t. 2, b.l. 51-70), kompaktinį diską Nr. CD-2-377-08 su garso įrašu, darytu 2008-03-15 (t. 2, b.l. 71-91), kompaktinį diską Nr. CD-2-343-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-18, kompaktinį diską Nr. CD-2-390-08 su garso įrašu, darytu 2008-04-18 (t. 2, b.l. 92-95), kompaktinį diską Nr. CD-2-346-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-19, kompaktinį diską Nr. CD-2-391-08 su garso įrašu, darytu 2008-04-19 (t. 2, b.l. 96-115), kompaktinį diską Nr. CD-2-345-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-22, kompaktinį diską Nr. CD-1-373-08 su telefoninių pokalbių garso įrašais (t. 2, b.l. 128-143) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
6. 50 000 litų, paimtus 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 47-49, 61-62, 63-64) – konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Jonas Ivanauskas

Nuorašas tikras