Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-28][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-282-359-2017].docx
Bylos nr.: 1-282-359/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.) (Galioja iki 2019-07-01)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.) (Galioja iki 2019 m. liepos 1 d.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Procesiniai dokumentai
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-282-359/2017

    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58135-2017-5

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

(S)

   1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3; 

   2.12.1.4.; 25.4.2.6.; 2.1.10.1.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S

  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 27  d.

Kaišiadorys

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 - ojo skyriaus (Kaišiadorių) prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58135-17 ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „T. C.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

 

n u s t a t ė:

 

V. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. lapkričio 7 d. apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo V. Š. priklausančią transporto priemonę – automobilį „S. C.“ valstyb.  Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,80 promilės etilo alkoholio.      

V. Š., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 6 d. jis šventė savo senelio 100 metų jubiliejų. Su artimaisiais vartojo alkoholį iki 20.00 val. 2017 m. lapkričio 7 d. atsikėlęs jis  sugalvojo nuvažiuoti iki dėdės. Apie 10.30 val. jautėsi gerai, ir negalvojo, kad jo organizme dar yra alkoholio, todėl nusprendė automobiliu „S. C.“ valtyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti iki dėdės, kuris gyvena už 500 metrų nuo jo – (duomenys neskelbtini). Miško g. jį sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, kodėl jis be saugos diržo. Jis atsakė, kad netoli važiuoja. Paklausė, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų. Jis pasakė, kad iš vakaro vartojo.  Pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko ir alkotesterio matuokliu jam buvo nustatytas 2 prom. girtumas. Automobilis priklauso jo tėvui V. Š. (b. l. 47, 52).

Apklaustas kaip liudytojas V. Š. parodė, kad jis maždaug prieš keturis metus nusipirko automobilį „S. C.“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi jo sūnus V. Š., kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o jam reikia pas daktarus nuvažiuoti, todėl sūnus jį ir nuveža visada kur reikia. Automobilio rakteliai ir dokumentai būna pas sūnų. Jis nematė kaip 2017 m. lapkričio 7 d. jo sūnus išvažiavo iš namų, nes jis sūnaus nekontroliuoja. Grįžęs sūnus pasakė, kad jį sulaikė policijos pareigūnai ir jam priklausantį automobilį uždarė į aikštelę. Jie iš vakaro visi šventė jo tėvo gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2017 m. lapkričio 7 d., kad V. Š. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, jis nematė (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Mantas Zakarevičius paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 7 d. apie 10.45 val., jam dirbant šaukiniu 4008, važiuodamas Kaišiadorių r. sav., Stasiūnų k., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „S. C.“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį švyturėlių pagalba susistabdė ties 10 numeriu pažymėtu namu, esančiu Kaišiadorių r. sav., Stasiūnų k., Miško g. Automobilis sustojo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus patikrinimui. Pajautė nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, todėl paklausė ar jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas V. Š. jam paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. V. Š. geranoriškai sutiko pasitikrinti blaivumą ir alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,04 prom. girtumas. Vairuotoją pristatė į Kaišiadorių ligoninę kraujo paėmimui, o dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą (b. l. 28).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2017 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi V. Š. 2017 m. lapkričio 7 d. apie 10.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „S. C.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkotesteriu nustatytas 2,04 prom. neblaivumas (b. l. 1–5).

2017 m. lapkričio 7 d. įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6–8).

2017 m. lapkričio 7 d. 11.00 val. V. Š. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9).

2017 m. lapkričio 7 d. 10.53 val. V. Š. alkotesteriu nustatytas 2,04 prom. neblaivumas (b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11534/2017(01) nurodyta, kad V. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 proc. (promilės) etilo alkoholio (b. l. 41).

Automobilis „S. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š. ( b. l. 16, 18).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

V. Š. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašė skirti kuo mažesnę baudą, nes gauna minimalų darbo užmokestį (b. l. 65).

Skirdamas bausmę V. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. Š. ankščiau neteistas (b. l. 58), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 59–60), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 63–64). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – baudą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BK 68 straipsniu, siūlė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 9 dalis numato, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei lengvas neblaivumas, siekė sugriežtini atsakomybę už tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, prokurorės siūlymas uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, kuris yra lygus minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminui, numatytam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje, yra nepagrįstai per švelnus ir prieštaraujantis įstatymų leidėjų siekiui sugriežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Š. pripažino, tačiau nors dėl neteisėtų veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Teismas konstatuoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. V. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 1,80 (promilės) etilo alkoholio, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Be to, kaltinamasis jau ankščiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam jau buvo atimta teisė vairuoti, tačiau kaltinamasis pakartotinai vairavo būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad V. Š. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise ilgesniam laikui, negu siūlo prokuroras, t. y. dvejiems metams.

                            BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – V. Š. (b. l. 18). Automobilis yra gražintas šiam asmeniui. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus duomenimis, automobilio, analogiško automobiliui „S. C.“, vidutinė rinkos vertė – 1410 Eur (b. l. 31). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „S. C.“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1410,00 Eur.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,6 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,4 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš V. Š. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „S. C.“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1410,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.

Kardomąją priemonę dokumentų paėmimą V. Š. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.

Transporto priemonę „S. C.“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas V. Š., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti V. Š..

V. Š. vairuotojo pažymėjimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

 

Išaiškinti V. Š., kad:

Vadovaujantis LR BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.     

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėjas                                                                                          Gintautas Kaulakis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BVK 22 str. Baudos bausmės įvykdymo būdai