Civilinė byla Nr. e2A-1094-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14764-2018-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.1.6.2.; 2.4.2.2.; 2.1.5.1.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį atsakovams A. M., E. S. dėl statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. K. ir R. K. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti atsakovų A. M. ir E. S. statinį S-MN neteisėtu ir įpareigoti atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą S-MN pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2018 m,. rugpjūčio 20 d. pažymėtą IĮ „Geobaitas“ primatavimų schemoje, kuris įsiterpęs (3,43 m šiaurinėje pusėje ir 3,27 m pietinėje pusėje) į ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti jiems baudą bei pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidas išieškant iš atsakovų A. M. bei E. S..    

2.       Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,2700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklauso po 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu sklypu. Ant ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies pastatytas neaiškios paskirties savavališkas pastatas, dėl ko ieškovai kreipėsi į atsakovę A. M., tačiau ji melagingai nurodė, kad nėra šio pastato savininkė. Vėliau ieškovai išsiaiškino, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo pagrindu A. M. atiteko ½ dalis žemės sklypo bei ½ dalis pastato, pažymėto indeksu 2Glp. Atsakovė A. M. iki šiol piktybiškai vengia nuosavybės teise priklausančias dalis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šio sprendimo priėmimo metu žemės sklype, išskyrus pastatą – garažą, kuris VĮ Registrų centre įregistruotas indeksu 2G1p nebuvo jokių pastatų. Iš pateiktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Geobaitas“ schemos matyti, kad atsakovams priklausančiame sklype šalia jiems priklausančio pastato pažymėto 2G1p, yra pastatytas statinys S-MN, kurio dalis (43,58 kv. m) patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Kita neteisėtai pastatyto pastato dalis nuo ieškovų sklypo ribos iki atsakovams priklausančio pastato 2G1p, per plotį šiaurinėje pusėje yra 1,30 m, pietinėje pusėje – 1,45 m. Pastatas S-MN ant ieškovų žemės pastatytas be rašytinio žemės sklypo savininkų sutikimo, taip pat neišlaikytas 3 m pločio atstumas nuo ribos, todėl šis statinys yra neteisėtas ir turi būti nugriautas.

3.       Atsakovas E. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2012 metų pabaigoje A. M. pradėjo statyti ieškovų nurodomą pastatą S-MN iš senų pastatų likusių medžiagų, kas neatitiko statybai keliamų reikalavimų. Pastatas pastatytas be jokių sutikimų ir leidimų, neišlaikant atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir ant ieškovų žemės, neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, jo būklė avarinė, pastatas nesandarus, dėl to niokojamas jam priklausantis pastatas – garažas. Teismo išlaidas prašė priteisti iš atsakovės A. M.. 

4.       Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 0,2700 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). ieškovai įsigijo jau po to, kai buvo pastatytas jų reikalaujamas nugriauti pastatas. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-444-720/2012 konstatuota, kad A. M. ir K. S. nuo 1993-1994 m. gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, pastatė pastatus, juos įrengė. UAB „Architektų pastogė“ 1995 m. birželio 1 d. pažyma patvirtina, kad ginčo statinio statyba prasidėjo dar 1995 metais. Iš K. S. namų valdos žemės sklypo ribų plano, pasirašyto Žemėtvarkos tarnybos vadovas 1995 m. sausio 27 d., bei UAB „Architektų pastogė“ parengto sklypo plano, patvirtinto Kauno rajono vyriausiojo architekto, matyti, kad 1995 metais šlaite, kur šiuo metu sklypą turi ieškovai, pažymėta „fondinė žemė“. Tuo metu, kai buvo statomas ginčo statinys, ieškovai jokios nuosavybės toje vietoje neturėjo, o už sklypo, ant kurio ribos buvo statomas ginčo statinys, buvo nenaudojamas šlaitas – valstybinė fondinė žemė. Įsigyjant žemės sklypą, jame jau stovintis ginčo statinys ieškovams netrukdė. Sutikimo dėl jau stovinčio pastato niekas neprašė, jokių pretenzijų nei vienas iš ieškovų atsakovei nereiškė iki 2018 metų. Ieškovai žinojo apie ginčo statinį, todėl ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovų sužinojimo apie ginčo statinį momentu, t. y. žemės sklypo įsigijimo momentu. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

5.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. buvo gautas ieškovo V. K. skundas dėl neteisėtos statybos kaimyniniame sklype, tačiau skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7.       Teismas nurodė, kad ginčo priestatas, kuris yra apie 4,60 m pločio, apie 13,30 m ilgio ir apie 3,15 m aukščio, priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, nes jo aukštis neviršija 8,5 m, plotas – 80 kv. m. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 3 priedo 1 punktu statybą leidžiantis dokumentas ginčo priestato statybai neprivalomas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo pastatas šiuo metu yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir užima jo dalį.

8.       Atsakovė A. M. ieškinio reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį, nes statinys pastatytas 1995 metais. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Architektų biuras“ 1995 m. birželio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad K. S. statė gyvenamąjį namą su garažu, ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), bei byloje apklausti liudytojai. Pagal Statybos įstatymo nuostatas taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų, kuriems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas pastatas S-MN, nuosavybės teisių pažeidimas yra nuolatinis, t. y. tęstinio pobūdžio, kaip teigė ieškovų atstovas, ir tęsėsi iki ieškinio pareiškimo teisme bei tęsiasi iki šiol. Ieškovai įgijo žemės sklypą 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. praleidę ieškinio senatį, nes pirkdami žemės sklypą turėjo matyti perkamame sklype esantį statinį ir žinoti apie jį. Žemės sklypo įsigijimo metu prašomas nugriauti pastatas ieškovų žemės sklype jau stovėjo, todėl ieškinio senaties pradžia šiuo atveju sietina su ieškovų žemės sklypo įgijimo momentu, t. y. 2013 m. lapkričio 11 d. Pripažinus, kad ieškovai kreipėsi į teismą praleidę ieškinio senaties terminą, teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos atsakovei A. M. bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovai V. K. ir R. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas ieškovų reikalavimo dėl nuosavybės teisių gynimo netenkino tik dėl to, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas netinkamai aiškino ir taikė senaties eigą ieškiniui pareikšti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, ir nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Ieškovai 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigydami 0,2700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nežinojo ir nenumanė, kad gali būti pažeidžiamos jų nuosavybės teisės į perkamą žemės sklypą, ką patvirtina teismui pateikta pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovų ginčo statinys S-MN tebestovi ant ieškovams priklausančio žemės sklypo, ieškovai reikalauja jį nugriauti, todėl ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, nes atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles, ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. 

1.2.                      Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ir nepagrįstai sprendė, kad pastatas pastatytas 1995 metais. Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį. Gyvenamasis namas su garažu, ūkinis pastatas ir savavališkos statybos statinys, pažymėtas S-MN, yra visiškai atskiri statiniai. Atsakovų statinys S-MN užima dalį ieškovų sklypo, tuo pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės, o UAB „Architektų biuras“ 1995 m. birželio 1 d. pažymoje nurodyta tik statomo gyvenamojo namo su garažu ir ūkiniu pastatu apytikrė sąmatinė vertė, bet nekalbama apie pastato S-MN statybą.

1.3.                      Teismas nepagrįstai iš ieškovų atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Į bylą nebuvo pateiktas turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas bei pagrindimas.

10.       Atsakovas E. S. su apeliaciniu skundu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad ginčo statinys niekada nebuvo suprojektuotas. Kadangi statinys iki šiol stovi ant ieškovų žemės, jo teisinė registracija neįmanoma, todėl ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinis. Teismas neįvertino, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, jį privaloma griauti. Teismas ginčą išsprendė netinkamai, nes liko neapgintos pažeistos ieškovų teisės. Ieškovų išlaidas prašė priteisti iš atsakovės A. M., nes ji yra pastato statytoja, todėl yra atsakinga už kilusius padarinius.

11.       Atsakovė A. M. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad:

3.1.                      Ieškovų atstovas 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu pareiškė, kad ieškovai neneigia faktinės aplinkybės, jog tuo metu, kai ieškovai įsigijo 0,2700 ha žemės sklypą ginčo pastatas, įsiterpiantis į ieškovų žemės sklypą, jau buvo pastatytas, todėl neturi esmės aplinkybė, kada šis pastatas buvo pastatytas – 1995 metais ar vėliau. Pirkdami žemės sklypą ieškovai turėjo matyti perkamame sklype esantį statinį ir žinoti apie jį. Be to, bylos rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ginčo pastatas buvo pastatytas 1995 metais. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis, ir toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju. Jis įvyksta tuo momentu kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

3.2.                      Ieškovai ieškinį grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis statybų teisinius santykius, įrodinėjo, kad ginčo statinys yra savavališka statyba ir todėl prašė ginčo statinį nugriauti, tačiau įrodymų negali paneigti vien tik deklaratyvūs ieškovų teiginiai.

3.3.                      Teismui buvo pateiktas 2019 m. vasario 19 d. advokato E. S. pinigų priėmimo kvitas Nr. 885842, kuriame yra aiškiai pabraukta, kad 300,00 Eur A. M. sumokėjo už atstovavimą, dokumento surašymą. Pinigų priėmimo kvito prijungimui prie civilinės bylos ieškovų atstovas neprieštaravo, o savo baigiamojoje kalboje jokių argumentų dėl netinkamo atsakovės A. M. bylinėjimosi išlaidų pagrindimo nepareiškė. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra neprotingai didelės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.      

13.       Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovams V. K. ir R. K. nuosavybės teise priklauso 0,2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovams E. S. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 0,2555 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovams priklausančiame žemės sklype yra sekantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 1A1ž, statytas 1993 m. (neįregistruotas), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2G1p, statytas 1995 m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3I1p, statytas 1995 m. (neįregistruotas). Atsakovui E. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės A. M. nuosavybės teisės į pastatus neįregistruotos, nors Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17  d. sprendimu jai pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį aukščiau minėto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungta civilinė byla Nr. 2-444-720/2012).

14.       Ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

16.       Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

17.       Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.).

18.       Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

19.       Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatant dalį atsakovams priklausančio pastato.  

20.       Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). savininkai.   

21.       Kaip matyti iš prijungtoje civilinėje byloje esančios 1995 m. kovo 14 d. sutarties, K. S. įsigijo 2555 kv. m žemės sklypą be pastatų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-444-720/2012, T. 1, b.l. 16). Iš byloje pateikto UAB „Architektų pastogė“ 1995 m. parengto plano, matyti, jog sklype buvo projektuojami (planuojami statyti) gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 165,51 kv. m, tūris 662 kub. m ir ūkinis pastatas, kurio bendras plotas 63,56 kv. m, tūris 342 kub. m. Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta, kad sklype yra gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 237,33 kv. m, tūris – 693 kub. m, ūkinis pastatas, kurio užstatytas plotas 53,00 kv. m, tūris – 186 kub. m, pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2G1p, pastatytas 1995 m., jo baigtumas 100 proc., bendras pastato plotas 24 kv. m (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-444-720/2012, T. 1, b.l. 67-68). Analogiški duomenys užfiksuoti ir 2018 vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (el. byla b.l. 11-13).

22.       Iš byloje pateiktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Geobaitas“ schemos matyti, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie jiems priklausančio pastato 2G1p yra 72,34 kv. m bendro ploto priestatas S-MN, kurio dalis (43,58 kv. m) – 3,3 m pločio šiaurės pusėje, 3,27 m pločio pietų pusėje bei 13 m ilgio, pastatyta ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje (el. bylos b .l. 16, 24). Taigi, ieškovai byloje įrodė abi sąlygas – tai, kad jie yra turto savininkai, ir kad statinys S-MN pažeidžia jų teises 

23.       Tuo tarpu, atsakovai turėjo įrodyti, kad jų elgesys statant statinį S-MN (2G1p priestatą) visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant statybos teisėtumą, nagrinėjamu atveju reikšmingas yra statybos metu galiojęs statybos teisinis reglamentavimas.

24.       Jeigu pastatas 2G1p ir jo priestatas S-MN pastatyti 1995 m., kaip teigia atsakovė A. M., tai tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 punkte buvo numatyta, kad sklypo savininkas gali pradėti statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas įregistruotą miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje sklypo pirkimo – pardavimo ar nuomos sutartį arba žemės nuosavybės aktą, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje. Be to, šio nutarimo 1.8 punkto 2 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog iš esmės nukrypta nuo projekto, jeigu pakeista pastato vieta, ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas arba pagrindinės laikančiosios konstrukcijos. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 243 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 2.7 punkte buvo nustatyta, kad minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, atstumą būtina didinti iki 3 metrų. Be to, statant naujus (perstatant esamus) namus, garažus, ūkio ir buitinius pastatus esamose valdose, normatyvinių atstumų sumažinimą dėl nepakankamų nuotolių nuo esamų pastatų sprendžia miestų (rajonų) vyriausieji architektai kartu su vietos priešgaisrinės apsaugos ir higienos tarnybomis (2.8 p.). Byloje pateiktas žemės sklypo ribų planas, patvirtintas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo, bei vyriausiojo architekto patvirtintas projektas, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad statyba buvo įregistruota valstybinės priežiūros tarnyboje, ar pastato vietos, matmenų ir iš dalies vietos pakeitimas buvo suderintas su vyriausiuoju architektu ir higienos tarnybomis.

25.       Pagal projektą ūkinis pastatas Nr. 2, kurio plotis 6,34 m, o ilgis – 12 m turėjo būti statomas 3 m nuo sklypo ribos (el. bylos b.l. 45). Iš IĮ „Geobaitas“ schemos nustatyta, kad pastatyto statinio 2G1p su priestatu plotis ir ilgis neatitinka projekto duomenų, pakeista statinio vieta (jis nėra pastatytas 3 m) nuo sklypo ribos. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenys, bei Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-444-720/2012) konstatuotos aplinkybės – leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog priestatas SN-M nebuvo pastatytas 1995 m., kaip teigia atsakovė A. M., pagal teisės aktų reikalavimus.

26.       Jeigu pripažinti, kad pastatas 2G1p ir jo priestatas S-MN pastatyti 2012 m., kaip teigia atsakovas E. S., ką taip pat patvirtina situacijos planas M1:500, parengtas M. R. firmos, fotonuotrauka (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-444-720/2012, T.1, b.l. 72-73, 106), tai tuo metu galiojusio (2012 m.) Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, jog nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statytojo teisių įgyvendinimą 2012 metais numatė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kuri reglamentavo, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą.

27.       2012 metais galiojusioje Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (2012 m. redakcija) 1 lentelėje „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 ir 2 punktuose buvo nurodyta, kad gyvenamasis namas, kurio aukštis iki 8,5 m ir plotas iki 80 kv. m priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai; pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis nuo iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o tie, kurių aukštis iki 8,5 m, o plotas iki 80 kv. m – II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Lentelės pastabose nurodyta, kad minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki žemės sklypo ribos turi būti 3 m, o mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Pagal bendras 1 ir 2 lentelės pastabas I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

28.       Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

29.       Taigi, tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.  

30.       Valstybinė statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą pagal ieškovų Valdo ir R. K. skundą, 2018 m. liepos 18 d. akte Nr. SPA-1008-(15.2) konstatavo, kad skundas yra pagrįstas, nes priestatas pastatytas galimai gretimame, ne statytojui nuosavybės teise priklausančiame sklype (el. bylos b.l. 91-101). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė A. M. ar K. S. turėjo leidimą statyti pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 2G1p, kurio bendras plotas 24,00 kv. m, tūris – 121 kub. m, su priestatu (nustatymo schemoje pažymėtas S-MN, el. bylos b.l. 24) ant jiems priklausančio sklypo ribos, kurio dalis 28,76 kv. m yra atsakovams priklausančiame sklype, o kita priestato dalis, kurios plotas yra 43,58 kv. m yra įsiterpusi į ieškovams priklausantį sklypą. A. M. teigimu, statant priestatą, pastatas buvo patrauktas į šlaitą – „fondinę žemę“, tačiau byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė A. M. ar statytojas K. S. turėjo besiribojančių (gretimų) žemės sklypų savininkų ar valdytojų – valstybės ar buvusios gretimo sklypo savininkės M. M., iš kurios sklypą įsigijo ieškovai pagal 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-12085 (el. bylos b. l. 119-122) – sutikimus ar susitarimus su jais dėl pastato statybos, nors tai imperatyviai reikalavo teisės aktai.

31.       Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek statinio pastatymas ant sklypo ribos, tiek jo dalies išsikišimas už atsakovams priklausančio sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu ir todėl teisiškai turi būti vertinamas kaip neteisėtas gretimo (besiribojančio) žemės sklypo užėmimas, pažeidžiantis ieškovų teises, o atsakovai byloje neįrodė, kad jų elgesys (dėl priestato statybos) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 str.). 

32.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir pripažinti, jog atsakovų A. M. ir E. S. statinys S-MN pastatytas neteisėtai, todėl, konkrečiu atveju, nutraukiant savininkų (ieškovų) nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus – atsakovai įpareigotini per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą S-MN pastatą, pažymėtą 2018 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Geobaitas“ pastato vietos nustatymo schemoje, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įsiterpusį (3,43 m šiaurinėje pusėje ir 3,27 m pietinėje pusėje) į ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti jiems baudą bei pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidas išieškant iš atsakovų A. M. bei E. S..  

Dėl ieškinio senaties

34.       Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo ieškovų teisių pažeidimą, kad ginčo pastatas šiuo metu yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir užima jo dalį, tačiau ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą, o atsakovė A. M. prašė taikyti ieškinio senatį.

35.       Apeliantai, nesutikdami su teismo argumentais, teigė, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl teismas nepagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuodamas jį nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 11 d.

36.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovai praleido įstatymų nustatytą ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių, nes apie savavališkos statybos faktą jiems turėjo tapti žinoma nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2013 m. lapkričio 11 d. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodyta, jog sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, o iš į bylą pateiktos Kadastro žemėlapio ištraukos nėra galimybės nustatyti ar atsakovams priklausantys statiniai yra įsiterpę į ieškovų sklypą. Pažymėtina, kad tokio dydžio ginčo statinys SN-M nėra priimtas naudotis ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovams priklausantis sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš byloje pateikto ieškovo V. K. skundo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, matyti, kad apie tai, jog ieškovams priklausančiame sklype yra atsakovams priklausančio statinio dalis, ieškovai sužinojo 2017 m. rudenį, kai buvo atliekami žemės sklypo matavimai (el. bylos b.l. 89-90). Ieškovai kreipėsi į atsakovę A. M., bei 2018 m. birželio 21 d. į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o gavę 2018 m. liepos 19 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-10035, kreipėsi į teismą. Ieškinys teisme gautas 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), įvertinusi ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, sprendžia, jog neteisėtai pastatytas statinio 2G1p priestatas S-NM (net jeigu pastatytas ir 1995 m.), negali būti pripažintas kaip teisėtai įgyta atsakovų nuosavybė, todėl  nėra pagrindo teigti, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės galimu praradimu, todėl ieškinio senaties taikymas, nagrinėjamu atveju, pažeistų ieškovų teises, o teigiant priešingai, atsakovai įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytu statiniu, o tai prieštarautų tiek CK 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. 

37.       Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės A. M., nes jos ir ieškovų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, interesai – priešingi, kai tuo tarpu atsakovas E. S. ieškinį pripažino ir su juo sutiko.

39.       Ieškovų bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais dokumentais, pirmosios instancijos teisme sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 121,00 Eur IĮ „Geobaitas“ už schemos parengimą, 1 300,00 Eur už advokato teiktą teisinę pagalbą (konsultacijas, ieškinio parengimą, atstovavimą byloje), iš viso 1 496,00 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos į byloje esančiais dokumentais: tame tarpe 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Iš viso ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 271,00 Eur (1 496 + 775), kurios atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovų poziciją bylos nagrinėjimo metu priteistinos iš atsakovės A. M..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, jog atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – statinys (priestatas) S-MN, pažymėtas 2018 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Geobaitas“ pastato padėties nustatymo schemoje M 1:500, pastatytas neteisėtai.  

Įpareigoti atsakovus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatyto statinio 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestatą S-MN, kurio dalis (43,58 kv. m), įsiterpusi į ieškovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).  

Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti jiems baudą bei pripažinti ieškovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidas išieškant iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliantui (ieškovui) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 271,00 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Žibutė Budžienė

                 Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė