Civilinė byla Nr. e2-146-236/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01195-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis grupės paslaugų centras“, Telia Lietuva, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė VšĮ CPO LT dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdo viešąjį pirkimą „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą, 2-as kvietimas“, pirkimo Nr. 408983 (toliau – ir Pirkimas).

2.       Ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ CPO LT, prašydama panaikinti atsakovės VšĮ CPO LT 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo atnaujinto varžymosi procedūroje Nr. CPO149423 bei įpareigoti atsakovę pripažinti, kad Telia Lietuva, AB ir UAB „TELE2“ pasiūlymai neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų bei juos atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės organizuojamo Pirkimo tikslas – su Pirkimo laimėtojais sudaryti preliminariąsias sutartis dėl judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymų per CPO LT Elektroninį katalogą. Pirkimas vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtus Pirkimo dokumentus: Elektroninio katalogo aprašymą, Konkretaus pasiūlymo formą, Nurodymus dalyviams, Pagrindinės sutarties formą bei Preliminariosios sutarties formą.

4.       Ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ pažymėjo, kad ginčo Pirkimo pagrindu VšĮ CPO LT sudarė preliminariąsias sutartis su keturiais tiekėjais: Telia Lietuva, AB, UAB „EUROCOM“, UAB „TELE2“ ir UAB „Bitė Lietuva“. 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovės VšĮ CPO LT valdomoje ir tvarkomoje informacinėje sistemoje, kurioje vykdomi užsakymai (toliau – ir Elektroninis katalogas), įvyko trečiojo asmens UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ inicijuotas judriojo ryšio paslaugų atnaujintas varžymasis Nr. CPO149423 (toliau – ir Atnaujintas varžymasis). 2020 m. rugsėjo 23 d. Atnaujintame varžymesi buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir Atnaujinto varžymosi laimėtoja automatiniu būdu pripažinta Telia Lietuva, AB, kuri pasiūlė mažiausią paslaugų kainą.

5.       Ieškovė nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu paštu buvo informuota apie Atnaujintame varžymesi sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje Atnaujinto varžymosi laimėtoju automatiniu būdu buvo pripažinta Telia Lietuva, AB pasiūliusi neigiamą konkrečių paslaugų kainos reikšmę. Atitinkamai, į pasiūlymų eilę buvo įtraukta ir UAB „TELE2“, taip pat pasiūliusi neigiamą konkrečių paslaugų kainos reikšmę.

6.       Ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ teigimu, Telia Lietuva, AB ir UAB „TELE2“ pasiūlymai Atnaujintame varžymesi neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, todėl negalėjo būti įtraukti į pasiūlymų eilę, o Telia Lietuva, AB pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėjusiu.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija yra privaloma, jeigu atitinkami perkančiųjų organizacijų veiksmai ar sprendimai yra ginčijami būtent iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo ar preliminariosios sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės sprendimą pripažinti Telia Lietuva, AB  Atnaujinto varžymosi laimėtoja, t. y. ginčija sprendimą, priimtą jau po preliminariosios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į ginčo kilimo momentą – po preliminariųjų sutarčių sudarymo – ieškovė, siekdama ginčyti atsakovės Atnaujintame varžymesi priimtą sprendimą dėl laimėtojo, pagrįstai ir teisėtai su ieškiniu kreipėsi į teismą, o ne teikė pretenziją perkančiajai organizacijai.

8.       Atsakovė VšĮ CPO LT procesiniuose prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė nurodė, kad  atsakovė VšĮ CPO LT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50, atlieka VPĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatytos centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Atsakovė centralizuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus pirkimus, apjungdama visų Lietuvos Respublikos perkančiųjų organizacijų poreikį ir atlikdama centralizuotų viešųjų prekių, paslaugų ir darbų pirkimų procedūras.

10.       Atsakovė pažymėjo, kad atlikdama nurodytas funkcijas, vykdo viešąjį pirkimą Nr. 408983 „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą, 2-as kvietimas“, kurio tikslas – su Pirkimo laimėtojais sudaryti preliminariąsias sutartis dėl judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymų per VšĮ CPO LT Elektroninį katalogą. Atsakovė 2019 m. vasario 11 d. pabaigė Pirkimo procedūras, su ieškove sudarydama preliminariąją sutartį. Analogiškas preliminariąsias sutartis atsakovė sudarė su Telia Lietuva, AB, UAB „EUROCOM“ bei UAB „TELE2“. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovės valdomoje ir tvarkomoje informacinėje sistemoje, kurioje vykdomi užsakymai, buvo pradėtos trečiojo asmens UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ inicijuotos judriojo ryšio paslaugų atnaujinto varžymosi Nr. CPO149423 procedūros. 2020 m. rugsėjo 23 d. Atnaujinto varžymosi laimėtoju pripažintas mažiausią paslaugų kainą pasiūlęs trečiasis asmuo Telia Lietuva, AB.

11.       Atsakovė VšĮ CPO LT nurodė, kad ieškovė ginčijamų atsakovės sprendimų Pirkime įstatymo nustatyta tvarka neskundė bei jų ikiteisminės peržiūros procedūrų neinicijavo. Dėl to ši byla nutrauktina ieškovei nesilaikius viešųjų pirkimų byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nesant galimybėms šia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

12.       Trečiasis asmuo Telia Lietuva, AB procesiniuose dokumentuose prašė bylą nutraukti, o jeigu nebūtų tenkinamas reikalavimas dėl bylos nutraukimo, atmesti ieškovės ieškinį visa apimti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Trečiasis asmuo UAB „TELE2“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14.       Išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Nurodė, kad turėtų būti nustatoma, ar perkančiajai organizacijai aiškiai ir konkrečiai Elektroninio katalogo aprašymo nuostatose nenurodžius, jog neigiamos reikšmės kainos siūlymas šiame etape nėra draudžiamas (turint omenyje tai, jog preliminariosios sutarties sudarymo etape toks draudimas buvo įtvirtintas ir perkančiosios organizacijos pozicija dėl neigiamos reikšmės kainų nurodymo skirtinguose Pirkimo etapuose nebuvo nuosekli), tiekėjai galėjo vienareikšmiškai suprasti, jog preliminariosios sutarties priedo Nr. 3 „Tiekėjo pasiūlymas“ nurodytas draudimas siūlyti neigiamos reikšmės paslaugų kainas reiškia ne perkančiosios organizacijos poziciją dėl neigiamos reikšmės kainų nepriimtinumo apskritai, o tik tai, jog būtent preliminariosios sutarties sudarymo etape minusinės kainos apskaičiavimas aritmetiškai yra negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei VšĮ CPO LT dėl atsakovės sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo atnaujinto varžymosi procedūroje Nr. CPO149423 panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, Telia Lietuva, AB ir UAB „TELE2“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Bitė Lietuva“ sumokėtą žyminį mokestį – 3 787,50 Eur, priteisti iš ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ atsakovei VšĮ CPO LT 4 991,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ trečiajam asmeniui Telia Lietuva, AB 4 156,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB „TELE2“  1 533,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.       Teismas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nustatė, kad atsakovė ir tretieji asmenys įrodinėjo, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl civilinė byla turi būti nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija atsakovės sprendimą, kuris buvo priimtas dar iki pagrindinės sutarties sudarymo atnaujinto varžymosi procedūroje, ieškovė turėjo pateikti atsakovei pretenziją, kuria ir turėjo būti apibrėžiamos ginčo ribos. Pažymėjo, kad ieškovė ginčo nesprendė išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pretenzijos atsakovei neteikė, todėl byla turėtų būti nutraukta.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, ginčo atveju nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija, kadangi ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija yra privaloma, jeigu atitinkami perkančiųjų organizacijų veiksmai ar sprendimai yra ginčijami būtent iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo ar preliminariosios sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės sprendimą pripažinti Telia Lietuva, AB Atnaujinto varžymosi laimėtoja, t. y. ginčija sprendimą, priimtą jau po preliminariosios sutarties sudarymo, todėl atsižvelgiant į ginčo kilimo momentą, ieškovė, siekdama ginčyti atsakovės Atnaujintame varžymesi priimtą sprendimą dėl laimėtojo, pagrįstai ir teisėtai su ieškiniu kreipėsi į teismą, o ne teikė pretenziją perkančiajai organizacijai.

18.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė šias aplinkybes ieškovė iš esmės grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019. Teismas sprendė, kad su minėtais ieškovės argumentais nesutiktina.

19.       Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką reguliuoja VPĮ VII skyrius, kuriame išskiriamos dvi šiam ginčui aktualios situacijos, nuo kurių priklauso tiekėjų galimybės ginti savo pažeistas teises: 1) kai perkančiosios organizacijos veiksmai ginčijami iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pasinaudoti ikiteisminio ginčų sprendimo institutu, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją VPĮ nustatytais terminais ir tvarka (VPĮ 101 straipsnio 1 ir 3 dalys, 102 straipsnio 1 ir 2 dalys); 2) kai perkančiosios organizacijos veiksmai ginčijami po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų ar veiksmų teisėtumą, turi teisę per 6 mėnesius kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia (VPĮ 101 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019). Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

20.       Teismas pažymėjo, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma tik tais atvejais, kai ginčijama sudaryta sutartis (preliminarioji ar pagrindinė). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl sudarytos preliminarios sutarties nėra, o ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pripažinimo Atnaujinto varžymosi laimėtoju, priimto Atnaujinto varžymosi procedūrose, kurios vykdomos dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

21.       Teismas nurodė, kad iš ieškovės cituojamo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, turinio matyti, jog minimoje byloje buvo laikomasi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kad tiekėjai įgyvendina ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką bylose dėl sprendimų, priimtų vykdant atnaujinto varžymosi procedūras, ir teismas nėra pasisakęs dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nepagrįstumo, patvirtina ir kitos nagrinėtos civilinės bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-485-1120/2019). Dėl to teismas darė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieškove, jog tiekėjai gali nesilaikyti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos tokiais atvejais, kai preliminarioji sutartis yra sudaryta ir tiekėjai jos neginčija, o ginčija tik perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus atnaujinto varžymosi procedūros metu.

22.       Teismas pažymėjo, kad jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-798-381/2018). Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

23.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien ieškovės subjektyvus situacijos interpretavimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų perkančios organizacijos priešingą teisei elgesį bei dėl ieškovės iškeltų reikalavimų ar šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. Tokių duomenų nenustatyta ir išvadą teikiančios institucijos išvadoje.

24.       Teismas nurodė, kad CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, jog ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos bei teismui neturint pagrindo dėl kitų ieškovės iškeltų reikalavimų ar šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25.       Ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 101 straipsnio 3 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo atveju UAB „Bitė Lietuva“ tariamai privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija.

26.2.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, kad po preliminariosios sutarties sudarymo perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti ginčijami tiesiogiai teisme, t. y. ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019).

26.3.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo pasekmių ginčo atveju yra neaktualūs ir neturi jokios teisinės reikšmės, nes šalių ginčas kilo po preliminariųjų sutarčių sudarymo, t. y. kad tiek pagal VPĮ 101 straipsnio 3 dalies reguliavimą, tiek pagal teismų praktikos išaiškinimus ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma.

26.4.                      Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą iš esmės apribojo UAB „Bitė Lietuva“ teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą ir nukrypo nuo šiuo klausimu aktualios teismų praktikos išaiškinimų.

27.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ atskirąjį skundą atsakovė VšĮ CPO LT prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

28.1.                      Ieškovės pateikiamas VPĮ nuostatų interpretavimas suponuoja situacijas, kai bet koks procedūrinis atnaujinto varžymosi metu priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas (nebūtinai dėl pirkimo sutarties sudarymo) būtų skundžiamas tiesiogiai teismui, net nebandant ginčo išspręsti ikiteismine tvarka ar bent jau aiškiai apsibrėžiant būsimo teisminio ginčo ribas.

28.2.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog preliminariosios sutarties pagrindu sudaroma pagrindinė sutartis nėra VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nurodyta pirkimo sutartis.

28.3.                      Ieškovė nepagrįstai bando ikiteisminės ginčo tvarkos privalomumą sieti su VPĮ 86 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Pastarojoje teisės normoje numatytas viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino (ne)taikymas nesietinas su VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje numatyta būtinąja ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.

28.4.                      Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, kuria remiasi ieškovė, buvo keliamas klausimas, ar perkančiosios organizacijos nustatytos atnaujinto varžymosi sąlygos realiai neužkerta kelio tiekėjams ginti savo pažeistus interesus teikiant pretenziją. Vien skirtingi bylų nagrinėjimo dalykai (viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo aplinkybės ir perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumas) rodo, jog civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 teismo padarytos išvados pažodžiui negali būti perkeliamos, vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes. Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 nagrinėtas ginčas buvo kilęs dar iki preliminariųjų sutarčių sudarymo.

28.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieškovės samprotavimais, jog tiekėjai gali nesilaikyti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos tokiais atvejais, kai preliminarioji sutartis yra sudaryta ir tiekėjai jos neginčija, o ginčija tik perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus atnaujinto varžymosi procedūros metu.

28.6.                      Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų kaip nors ribojamos jo galimybės įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą, laikantis viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančiame specialiajame įstatyme numatytos tvarkos.

29.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo Telia Lietuva, AB prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

30.1.                      Ieškovė nepagrįstai siaurinamai interpretuoja VPĮ 101 straipsnio 3 dalį. Ieškovė siekia VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtiną įpareigojimą tiekėjams laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos padaryti netaikytiną po preliminariosios sutarties sudarymo vykdomose viešojo pirkimo procedūrose.

30.2.                      Ieškovės poziciją, kad neva VPĮ 101 straipsnio 3 dalis netaikoma ginčams dėl po preliminariosios sutarties sudarymo vykdomų viešojo pirkimo (atnaujinto varžymosi) procedūrų, paneigia ir naujausi Lietuvos Respublikos Vyriausybei jau perduoti svarstyti VPĮ pakeitimai.

30.3.                      Ieškovės nurodyta teismų praktika nepaneigia jos prievolės laikytis įstatyminės pareigos dėl ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų stadijos. Ieškovė, netinkamai (selektyviai) cituodama ir aiškindama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą siekia paneigti imperatyvių teisės normų privalomumą.

31.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 13 d. gautas atsakovės VšĮ CPO LT prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta bylą nutraukti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos nutraukimo

34.       Ieškovės teisė teikti pretenzijas yra neatskiriama nuo pareigos laikytis VPĮ nustatytų terminų. Pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 

35.       Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018).

36.       Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 101 straipsnio 3 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo atveju UAB „Bitė Lietuva“ tariamai privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija.

37.       VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

38.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė VšĮ CPO LT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50, atlieka VPĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatytos centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Atsakovė centralizuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus pirkimus, apjungdamas visų Lietuvos Respublikos perkančiųjų organizacijų poreikį ir atlikdamas centralizuotų viešųjų prekių, paslaugų ir darbų pirkimų procedūras. Atsakovė VšĮ CPO LT, atlikdama nurodytas funkcijas, vykdė viešąjį pirkimą Nr. 408983 „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą, 2-as kvietimas“, kurio tikslas – su Pirkimo laimėtojais sudaryti preliminariąsias sutartis dėl judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymų per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą. Atsakovė 2019 m. vasario 11 d. pabaigė Pirkimo procedūras, su ieškove sudarydama preliminariąją sutartį. Analogiškas preliminariąsias sutartis atsakovė sudarė su Telia Lietuva, AB, UAB „EUROCOM“ bei UAB „TELE2“. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovės valdomoje ir tvarkomoje informacinėje sistemoje, kurioje vykdomi užsakymai, buvo pradėtos trečiojo asmens UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ inicijuotos judriojo ryšio paslaugų atnaujinto varžymosi Nr. CPO149423 procedūros. 2020 m. rugsėjo 23 d. Atnaujinto varžymosi laimėtoju pripažintas mažiausią paslaugų kainą pasiūlęs trečiasis asmuo Telia Lietuva, AB. Ieškovė UAB „Bitė Lietuva“, nesutikdama su Atnaujintame varžymesi sudaryta pasiūlymų eile ir laimėtoju, teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja panaikinti CPO LT 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo Atnaujinto varžymosi procedūroje.

39.       Iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką reguliuoja VPĮ VII skyrius, kuriame išskiriamos dvi šiam ginčui aktualios situacijos, nuo kurių priklauso tiekėjų galimybės ginti savo pažeistas teises: 1) kai perkančiosios organizacijos veiksmai ginčijami iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pasinaudoti ikiteisminio ginčų sprendimo institutu, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją VPĮ nustatytais terminais ir tvarka (VPĮ 101 straipsnio 1 ir 3 dalys, 102 straipsnio 1 ir 2 dalys); 2) kai perkančiosios organizacijos veiksmai ginčijami po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų ar veiksmų teisėtumą, turi teisę per 6 mėnesius kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia (VPĮ 101 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019).

40.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma tik tais atvejais, kai ginčijama sudaryta sutartis (preliminarioji ar pagrindinė). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl sudarytos preliminarios sutarties nėra, o ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pripažinimo atnaujinto varžymosi laimėtoju, priimto Atnaujinto varžymosi procedūrose, kurios vykdomos dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

41.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) laiko teisėtu išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymą tuo, kad jau yra sudaryta preliminarioji sutartis, nors 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas yra priimtas Atnaujinto varžymosi procedūrose, kurios vykdomos dėl kitos t. y. pagrindinės sutarties sudarymo. 

42.       Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma tik tais atvejais, kai ginčijama sudaryta sutartis (preliminarioji ar pagrindinė), tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl sudarytos preliminarios sutarties nėra, o ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pripažinimo Atnaujinto varžymosi laimėtoju, priimto Atnaujinto varžymosi procedūrose, kurios vykdomos dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

43.       Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, kad po preliminariosios sutarties sudarymo perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti ginčijami tiesiogiai teisme, t. y. ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019).

44.       Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės minėto sprendimo subjektyvų vertinimą. Pagrįstos pirmosios intencijos teismo išvados, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 ne tik neduoda pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, bet, priešingai, patvirtina, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikoma tik tais atvejais, kai ginčijama sudaryta sutartis (preliminarioji ar pagrindinė).

45.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau jis (viešasis interesas) neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, jog šalys, pačios visiškai nesilaikydamos CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos. Kasacinio teismo pažymėta, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Dėl to atmestini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, iš esmės apribojo UAB „Bitė Lietuva“ teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

46.       Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

47.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

48.       Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

49.       Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

51.       Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Bitė Lietuva“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

52.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 12 d. gautas trečiojo asmens Telia Lietuva, AB prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 3 279,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų su vėlesniu pakeitimu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirojo skundo) parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį.

53.       Apeliacinis teismas atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti viršija maksimalius kriterijus, todėl iš ieškovės (apeliantės) UAB „Bitė Lietuva“ trečiajam asmeniui Telia Lietuva, AB priteisiamų šių išlaidų suma mažinama iki 1 800 Eur.

54.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 13 d. gautas atsakovės VšĮ CPO LT prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 796,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) atsakovei VšĮ CPO LT (juridinio asmens kodas 302913276) vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus (1 796,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) trečiajam asmeniui Telia Lietuva, AB (juridinio asmens kodas 121215434) vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų (1 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų.