Civilinė byla Nr. e2A-1130-886/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20467-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. gruodžio 22 d. ieškiniu (CBP-26431) prašė priteisti iš atsakovo L. Š.: 1) 963,08 Eur negrąžinto kredito, 2) 81,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3) 30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 4) 133,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5) 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 963,08 Eur vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.), 6) 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 963,08 Eur vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-pmn53btx (toliau – Sutartis, kredito sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 618,56 Eur metinių palūkanų ir 360 Eur sutarties administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovui raginimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, 2020 m. birželio 7 d. sutartį nutraukė ir apie sutarties nutraukimą pranešė atsakovui 2020 m. gegužės 22 d. išsiųstu pranešimu.

3.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 963,08 Eur negrąžinto kredito, 81,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 192,48 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 26 procentus metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.), neviršijant 344,29 Eur, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 267,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. lapkričio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pmn53btx Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. lapkričio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pmn53btx Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, kad „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“. Nurodė 2019 m. lapkričio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pmn53btx specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką laikyti neatskiriama šio sprendimo už akių dalimi.

5.       Teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl 963,08 Eur negrąžinto kredito, 81,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) priteisimo yra pagrįsti.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovei skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (963,08 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties termino pabaigos sudarytų 723,08 Eur (963,08 Eur x 26 proc. x 1 054 d./365 d. = 723,08 Eur ) ir viršytų Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 403,68 Eur sumą (618,56 – (81,79+133,09)) (mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo Sutarties vykdymo atveju, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.). Neabejotina, kad Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Vartojimo kredito sutarties terminui būtų palūkanos nebūtų viršiję 618,56 Eur sumos.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarties tinkamo įvykdymo atveju. Teismas įvertino, kad Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Teismas sprendė atsakovui taikant civilinę atsakomybę iš jo priteisti ieškovės negautas pajamas, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) pagal Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką, t. y. 192,48 Eur (20,02 + 19,72 + 19,42 + 19,11+ 18,79+ 18,46+ 18,13+ 17,80+ 17,45+ 17,10+ 6,48 (16,74/31 d. x 12 d.) = 192,48), ir procentinę išraišką, t. y. toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 26 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.), neviršijant 344,29 Eur (618,56 –81,79–192,48=344,29)) (negrąžinto kredito sumos mažėjimas ir mėnesio palūkanų įmokos pateiktos šio sprendimo už akių neatskiriamame priede – Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike (17-48 eilutėse).

8.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 963,08 Eur vartojimo kreditą nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, o šis palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, teismas darė išvadą, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostatos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio, pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis ir Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ ir Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą „<...> Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo“.

9.       Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 267,35 Eur) (963,08+ 81,79+ 30+ 192,48) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

10.       Ieškinį tenkinus iš dalies (47,25 proc.), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 85,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) 2021 m. balandžio 8 d. apeliaciniu skundu (DOK-43180) ginčija Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir priteisė negautas pajamas (nuostolius), kurių dydį nustatė taikant 26 procentų dydžio palūkanas nuo vartojimo kredito grąžinimo grafike nustatyto kas mėnesį mažėjančio vartojimo kredito likučio, o negautų pajamų laikotarpio pabaigą susiejo ne su visiško kredito grąžinimo diena, bet su vartojimo kredito sutarties termino pabaiga (2023 m. lapkričio 7 d.). Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalis ir priteisti ieškovei negautų pajamų (nuostolių) dydį, taikant 26 procentų dydžio palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos (963,08 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos: 1) visa apimtimi tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 133,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (skundžiama sprendimo dalimi priteista fiksuota 192,48 Eur negautų pajamų suma, apskaičiuota nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo); 2) visa apimtimi tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (963,08 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.), priteisimo; 3) visa apimtimi tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą (963,08 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 181 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 35 Eur žyminio mokesčio, sumokėtą už apeliacinį skundą.

12.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas

12.2.       Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į sutarties nutraukimo faktą ir sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

12.3.       Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Kadangi atsakovė nemoka įmokų, o šalys susitarė, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) konkrečia suma ir nepririšant jos prie sutarties grafiko. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti. Ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) atitinka VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12.4.       Apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (963,08 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Lygiai tas pats taikytina ir reikalavimui priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą (133,09 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo, tačiau teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, pritaikęs savo skaičiavimo metodus ir priteisdamas 192,48 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo

12.5.       Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, reikalavimas, pagrindė jo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.

12.6.       Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu pripažino ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta.

12.7.       Atsižvelgus į sutarties nutraukimo faktą, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius ir ateityje patirs tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys prievolę grąžinti visą kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis – kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

12.8.       Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškinio reikalavimų, todėl neapgrįstai nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų.

13.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-pmn53btx, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas (paskola) 48 mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. lapkričio 7 d.), atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą 618,56 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma – 26 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų priėmimo–perdavimo aktą perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovui raginimą sumokėti įsiskolinimą. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2020 m. birželio 7 d., apie tai atsakovą informavo birželio 7 d. pranešimu, pareikalavo atsakovą grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį.

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis negautų pajamų (nuostolių) ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalis, kuriomis netenkinta dalis ieškinio reikalavimų:

17.1                       dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 963,08 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.);

17.2                       dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 963,08 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

17.3                       iš dalies tenkino reikalavimą dėl 133,09 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisdamas 192,48 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos;

17.4                       Priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl negautų pajamų pagal mokėjimo grafiką

18.       Apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų visa apimti negautų pajamų (nuostolių), ir prašydama priteisti 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (963,08 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) ir už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

19.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

20.       Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.

21.       Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22.       Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24.       Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 7 d. nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalies). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y., kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

28.       Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (963,08 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.

29.       Nors apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 192,48 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, taip pat 26 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė priteistiną sumą.

30.       Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike nustatyta metinė palūkanų norma (26 proc.), jų konkretus dydis (618,56 Eur) per visą sutarties terminą (48 mėn.) ir aiškiai apibrėžtas kiekvieną mėnesį mokėtinų palūkanų dydis nuo sutarties sudarymo (2019 m. lapkričio 7 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.). Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo grafike kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 618,56 Eur. Šis palūkanų dydis yra laikomas jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais (negautomis pajamomis). Taip pat ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) nuo pagal mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

31.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovei skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (963,08 Eur), negautų pajamų suma sudarytų 723,08 Eur (nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos (963,08 Eur x 26 proc. x 1 054 d./365 d.=723,08 Eur )) ir viršytų sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 403,68 Eur sumą (618,56 – (81,79 + 133,09)) (mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, t. y. iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.).

32.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurių dydis 192,48 Eur apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) pagal sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką (20,02+ 19,72+ 19,42 + 19,11 + 18,79 + 18,46 + 18,13 + 17,80 + 17,45 + 17,10 + 6,48 (16,74/31 d. x 12 d.)= 192,48), o toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 26 procentai metinių palūkanų nuo sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.), ir neviršijant 344,29 Eur.

33.        Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi negu buvo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 178 straipsnis).

Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo

34.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

35.       Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (26 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

36.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais išaiškinimais, taip pat sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (963,08 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

37.       Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

38.       Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų sąlygos negali būti laikomos šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

39.       Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad Sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokias sutartines nuostatas laikė nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir jų pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.

40.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Laima Kriaučiūnaitė