Civilinė byla Nr. 2-1391/2012

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ,,Swedbank“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino pateikti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo ir įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sklypo servisas“ kreditorių sąrašą uždarosios akcinės bendrovės ,,Sklypo servisas“ bankroto byloje Nr. B2-547-450/2012.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Sklypo servisas“ iškėlė bankroto bylą, paskyrė įmonės bankroto administratorių ir nustatė 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. 

Vilnius apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Sklypo servisas“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus 50 357 806,60 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi BUAB ,,Sklypo servisas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas „Swedbank“ AS 2011 m. vasario 4 d. kreipėsi į Vilnius apygardos teismą su prašymu atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo 2 656 599 LVL (Latvijos latų) kreditorinį reikalavimą BUAB „Sklypo servisas“ bankroto byloje.

Prašyme pareiškėjas teigė, kad jo reikalavimo teisės į BUAB „Sklypo servisas“ atsiradimo pagrindas - 2006 m. rugsėjo 26 d. atsakovo BUAB „Sklypo servisas“ ir pareiškėjo „Swedbank“ AS sudaryta hipotekos sutartis Nr. 06-105589-IN/1, kuria atsakovas užtikrino SIA „Dambja centrs“ (paskolos gavėjo) tinkamą prievolių pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį vykdymą. Paskolos gavėjas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdė, todėl 2010 m. sausio 14 d. paskolos gavėjui ir atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl hipotekos sutarties nutraukimo. Hipotekos sutarties 6.3 p. pagrindu pareiškėjas „Swedbank“ AS įgijo vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą. Pareiškėjo reikalavimo teisė į BUAB „Sklypo servisas“, pasak pareiškėjo, atsirado po bankroto bylos iškėlimo praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, ir dėl šios priežasties „Swedbank“ AS objektyviai negalėjo pateikti savo reikalavimo per teismo nustatytą laikotarpį. Pareiškėjas teigė, jog jis nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir objektyviai, būdamas užsienyje veikiantis ir registruotas juridinis asmuo, to sužinoti negalėjo. Faktą, kad BUAB „Sklypo servisas“ iškelta bankroto byla, pareiškėjas AS „Swedbank“ sužinojo savarankiškai, o gavęs šią informaciją, kreipėsi į bankroto administratorių su 2010 m. spalio 15 d. pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad hipotekos sutartimi jam įkeistas turtas negalėjo būtų perleistas be jo sutikimo, todėl, nesant tokio sutikimo, turto perleidimo sutartis laikytina niekine. Be to, atsakovo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas pareiškėjui hipoteka, patvirtina Rygos miesto žemės registro skyriaus išrašas, kuriame nekilnojamojo turto, esančio Ganibu dambis 1, Rygoje, Latvijoje, savininku nurodytas atsakovas UAB „Sklypo servisas“. Pareiškėjo nuomone, kol nėra registruotas kitas savininkas, nuosavybės teisė į šį turtą nelaikoma perleista.

Atsakovas BUAB „Sklypo servisas“ su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo turtas, kuris buvo įkeistas pareiškėjo naudai 2006 m. rugsėjo 26 d. hipotekos sutartimi, 2009 m. kovo 16 d. buvo parduotas A. D.. Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, kurio atnaujinti nėra pagrindo, taip pat nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo A. D. nurodė, jog jis palaiko atsakovo BUAB „Sklypo servisas“ poziciją, patvirtindamas, kad 2009 m. kovo 16 d. Pirkimo sutartimi atsakovas UAB „Sklypo servisas“ perleido jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas pareiškėjui. Pažymėjo, jog pareiškėjo įtraukimas į BUAB „Sklypo servisas“ kreditorių sąrašą su 13 mln. reikalavimo suma taip pat pažeistų ir kitų bendrovės kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo „Swedbank“ AS prašymą dėl termino pateikti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo ir įtraukimo į BUAB ,,Sklypo servisas“ kreditorių sąrašą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo Swedbank AS kreditorinis reikalavimas atsakovo administratoriui buvo pateiktas 2010 m. spalio 15 d., t.y. praleidus teismo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti gali būti atnaujinamas vadovaujantis CPK 78 straipsnio nuostatomis. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie bankroto bylos UAB „Sklypo servisas“ iškėlimą, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui. Teismas pažymėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje veikiantiems kreditoriams numatyti tokie patys terminai kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nurodė, jog informacija apie juridiniam asmeniui iškeltą bankroto bylą yra viešai skelbiama, todėl pats faktas, kad pareiškėjas yra užsienio valstybėje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, savaime nereiškia, kad jis negalėjo ar neturėjo galimybių susižinoti apie bankroto bylos UAB „Sklypo servisas“ iškėlimą. Tiek AB ,,Swedbank“, kuris aktyviai dalyvavo BUAB „Sklypo servisas“ bankroto byloje, tiek ir Latvijoje veikiantis ,,Swedbank“ AS priklauso tai pačiai Swedbank įmonių grupei, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui turėjo būti žinoma apie pradėtas BUAB „Sklypo servisas“ bankroto procedūras. Teismo nuomone, pareiškėjas, kaip verslo subjektas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi nesiėmė atitinkamų veiksmų aplinkybei dėl UAB „Sklypo servisas“ pradėtų bankroto procedūrų nustatyti, todėl pripažino termino praleidimo priežastis nesvarbiomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina vykdytinos reikalavimo teisės atsiradimo į atsakovą, kaip hipotekos davėją, momentą, nurodydamas, kad jau nuo 2009 m. birželio 4 d., kuomet įsiteisėjo nutartis iškelti UAB „Sklypo servisas“ bankroto bylą, iki 2009 m. liepos 20 d. pareiškėjas turėjo teisę pareikšti savo finansinį reikalavimą BUAB „Sklypo servisas“ administratoriui. Teismas pažymėjo, kad įkeisto daikto savininkui UAB „Sklypo servisas“ iškėlus  bankroto bylą, pareiškėjas, būdamas hipotekinis kreditorius, įgijo teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su finansiniu reikalavimu į bankroto administratorių kreipėsi praleidęs teismo nustatytą terminą bei visus protingus terminus, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis, sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo „Swedbank“ AS praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Teismas taip pat pažymėjo, kad BUAB „Sklypo servisas“ paruošta pabaigai ir uždarymui, o visas bendrovės turtas yra parduotas, todėl, teismo vertinimu, procesinio termino pareiškėjui atnaujinimas pažeistų tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, sudarytų prielaidas bankroto proceso vilkinimui. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti neturėtų sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, kadangi jis galėtų įgyvendinti savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises paskolos gavėjui. Teismas nurodė, jog atsisakymas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra procesinis pagrindas atmesti pareiškėjo ,,Swedbank“ AS reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtino, todėl paties finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo plačiau nenagrinėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas „Swedbank“ AS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas teiginys, kad pareiškėjas sumažino kreditorinį reikalavimą nuo 2 656 599 LVL iki 1 856 599 LVL nepagrįstas, kadangi pareiškėjo atstovė tik patikslino paskolos gavėjui suteiktą paskolos dydį, bet nesumažino prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo.

2. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas buvo informuotas apie bankroto bylą. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės pateikti savo reikalavimą BUAB „Sklypo servisas“ per teismo nutartyje minimą 45 dienų laikotarpį. Iškėlus atsakovui bankroto bylą, pareiškėjas nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir objektyviai, būdamas užsienyje veikiantis ir registruotas juridinis asmuo, to sužinoti negalėjo. Hipotekos sutarties šalis yra atsakovas BUAB „Sklypo servisas“, todėl bankroto administratorius, kuris perima visus bankrutuojančios įmonės dokumentus, privalėjo įvertinti ir negalėjo nežinoti apie įkeitimo sutartį ir, atitinkamai, turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie bankroto procesą. Faktą, kad atsakovui iškelta bankroto byla, pareiškėjas sužinojo savarankiškai, ir, gavęs šią informaciją 2010 m. spalio 15 d.,  kreipėsi į įmonės bankroto administratorių. Faktas, kad duomenys apie bankrutuojančią įmonę perduoti juridinių asmenų registrui ir paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankroto bylos iškėlimą. Kreditorių neinformavimas apie iškeltą bankroto bylą yra laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios kreditoriai praleido terminą jų reikalavimams pareikšti.

3. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino kreditoriniam reikalavimui pateikti. Šis terminas nėra naikinamasis.

4. Teismas, suabsoliutindamas bankrutuojančios įmonės ir kitų, nei pareiškėjas, kreditorių interesus, akivaizdžiai pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, bankroto procedūrų esmę ir tikslą.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsisakymas atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriniam reikalavimui patenkinti neturėtų sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių ar pažeisti jo turtinius interesus.

Atsakovas BUAB ,,Sklypo servisas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad jokie pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde pateikti argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas kreditoriniam reikalavimui BUAB „Sklypo servisas“ bankroto byloje pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas neatliko paprasčiausių kreditavimo versle įprastų veiksmų: periodiškai netikrino ir nesidomėjo užtikrinimo priemonės verte, teisiniu statusu, neatliko užtikrinimo priemonę pateikusio asmens būklės vertinimo. Pareiškėjo argumentai, susiję su bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumu, yra nepagrįsti. Individualus pranešimas pareiškėjui nebuvo siunčiamas, kadangi, pardavus pareiškėjui įkeistą turtą, pastarasis nebeturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, nebuvo įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą, todėl nebuvo pagrindo tokiam pranešimui siųsti. Nepagrįstas ir pareiškėjo aiškinimas apie tai, jog jam, kaip Swedbank grupės bankui, negalėjo būti žinoma apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Pareiškėjo nurodomos kreditorinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežastys negali būti laikomos pakankamai svarbiomis, kad dėl jų būtų atnaujintas daugiau nei vienerius metus praleistas procesinis terminas. Atsakovas teigia, kad vykdant BUAB „Sklypo servisas“ likvidavimo procedūras ir kreditorių susirinkimo nutarimus, buvo realizuotas visas BUAB „Sklypo servisas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas apskritai netikslingas, kadangi BUAB „Sklypo servisas“ bankroto procedūros šiuo metu iš esmės jau yra užbaigtos ir pakankamos vertės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas pareiškėjo reikalavimas, net jei jis būtų pagrįstas, bendrovė nebeturi. Šiuo atveju pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas tiesiog nepagrįstai užvilkintų atsakovo bankroto procedūrų užbaigimą. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo ,,Swedbank“ AS prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti jį į BUAB ,,Sklypo servisas“ kreditorių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, kad BUAB ,,Sklypo servisas“ bankroto byla iškelta 2009 m. balandžio 28 d.  nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. Teismo nustatytas 45 dienų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2009 m. liepos 20 d. Prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto administratoriui ,,Swedbank“ AS pateikė 2010 m. spalio 15 d.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas praleido terminą kreditoriniams finansiniams reikalavimams pareikšti. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido (CPK 78 str.). Įstatymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinti jų svarbą.

Nagrinėjamu atveju ,,Swedbank“AS prašė įrašyti jį į atsakovo kreditorių sąrašą su                  2 656 599 LVL finansiniu reikalavimu, kildinamu iš hipotekos sutarties, pagal kurią atsakovas UAB ,,Sklypo servisas“ paskolos gavėjo SIA ,,Dambja centrs“ prievolių įvykdymą pareiškėjui (kreditoriui) ,,Swedbank“AS užtikrino hipoteka. Pagal CK 4.196 straipsnio 3 dalies nuostatą, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jo reikalavimo teisė į atsakovą atsirado nuo 2010 m. sausio mėn., t.y., kai buvo nutraukta paskolos sutartis, kurios reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto reikalavimo teisė į atsakovą atsirado nuo 2009 m. birželio     4 d., t.y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Sklypo servisas“ įsiteisėjimo dienos, ir nuo šios dienos apeliantui skaičiuojamas 45 dienų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti (iki 2009 m. liepos 20 d.). Vadinasi, apeliantas, 2010 m. spalio 15 d. kreipęsis į administratorių su prašymu įtraukti jį į BUAB ,,Serviso sklypas“ kreditorių sąrašą, praleido terminą daugiau nei vienerius metus.

Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, turi būti taikomas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Apeliantas svarbia termino atnaujinimo priežastimi nurodo aplinkybę, kad apie bankroto bylos iškėlimą jis nebuvo informuotas. Byloje pateikta 2009 m. kovo 16 d. pirkimo sutartis patvirtina, kad atsakovui priklausantis pareiškėjui įkeistas turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui (114-116 b. l., 4 t.). Turtą perleidus iki bankroto bylos iškėlimo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad bankroto administratoriui buvo žinoma apie apeliantui įkeistą ginčo turtą ir apeliantą, kaip galimą bankrutuojančios įmonės kreditorių. Byloje pateiktame 2010 m. gruodžio 1 d. bankroto administratoriaus rašte taip pat nurodoma, kad bankroto administratoriui perduotuose kreditorių ir debitorių sąrašuose apeliantas nebuvo nurodytas (272 b. l., 3 t.). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad apeliantui nebuvo išsiųstas pranešimas, informuojantis apie bankroto bylos UAB ,,Slypo servisas” iškėlimą, pati savaime nėra pakankama pripažinti, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, kaip kredito įstaiga, turėjo pareigą domėtis ne tik skolininko, bet ir įkeisto turto savininko finansine padėtimi, paties įkeisto turto verte ir teisiniu statusu. Apeliantas yra specifinis verslo subjektas, kuriam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti žymiai praleisto termino kreditoriaus finansiniams reikalavimams pareikšti.

Be to, pažymėtina, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 str. 1 d.). Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas reiškia sumos, kurios sumokėjimo kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės, nustatymą teismo nutartimi. Teismas, hipotekos davėjo bankroto proceso metu spręsdamas kreditoriaus, kurio naudai buvo įkeistas turtas pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimui, pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą, galėtų patvirtinti tik tokio dydžio finansinį kreditoriaus reikalavimą, kuris atitinka įkeisto turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apelianto naudai įkeistas turtas dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui dienos buvo perleistas trečiajam asmeniui. Duomenų apie tai, kad 2009 m. kovo 16 d. pirkimo sutartis, kuria perleistas minėtas turtas, būtų nuginčyta, byloje nėra. Tokiu atveju apelianto reikalavimas įtraukti jį į BUAB ,,Skypo servisas“ kreditorių sąrašą būtų nepagrįstas, kadangi perleidus įkeistą turtą, apelianto patvirtintas reikalavimas iš kito bankrutuojančios įmonės turto negalėtų būti tenkinamas.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pagrindu nustatyta, kad dar 2010 m. kovo 22 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovo bankroto administratorius patvirtino, kad visas bankrutavusios įmonės turtas yra parduotas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą tenkinimas tik be pagrindo vilkintų bankroto procedūrų užbaigimą, taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.