Civilinė byla Nr. e2-1585-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01619-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.5

                                                                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

atsižvelgdamas į šalių prašymą, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Problematika“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir viešoji įstaiga „Transporto kompetencijų agentūra“.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Žemaitijos keliai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) atliktą įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovės naudai 268 318,44 Eur dydžio skolą už darbus, atliktus pagal 2016-11-14 pirkimo sutartį Nr. 1092; priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-18; 3 t., b. l. 8-15):

2.1.       Ieškovė dalyvavo atsakovės paskelbtame viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 134,53 iki 135,93 km rekonstravimas“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė minėtą Pirkimą laimėjo, todėl ieškovė ir atsakovė 2016-11-14 sudarė pirkimo sutartį Nr. S-1092 „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 134,53 iki 135,93 km rekonstravimo darbų pagal užsakovo pateiktą techninį darbo projektą atlikimo bei vykdomų darbų darbo projektinės dokumentacijos parengimo“ (toliau – Sutartis);

2.2.       Sutarties 7 punkte yra numatyta, kad ieškovė darbus pradeda įsigaliojus sutarčiai, t. y. nuo 2016-11-16 ir baigia per 14 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2018-07-16 (šalys Sutarties įvykdymo terminą pratęsė iki 2018-09-16). Pagal Sutarties 7 punktą į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (toliau – Techninė pertrauka), kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Ieškovės teigimu, Sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti iki 2018-09-16 dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurių ji negalėjo kontroliuoti. Todėl ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė už termino užbaigti Sutartyje numatytus darbus praleidimą; 

2.3.       Sutarties vykdymo metu ieškovė susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios darė esminę neigiamą įtaką jos galimybėms laiku užbaigti statybos darbus. Iš rekonstruojamo kelio ruožo elektros perdavimo linijų (0,4 kV ir 10 kV tinklų) iškėlimas nepagrįstai užsitęsė dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir trečiasis asmuo arba ESO) kaltės, nepaisant to, kad ieškovė į elektros tinklų operatorių kreipėsi iš karto po Sutarties pasirašymo (t. y. 2016-11-21). Raginimus dėl elektros įrenginių iškėlimo ESO teikė ir atsakovė, tačiau sutartis dėl elektros įrenginių iškėlimo tarp ieškovės ir ESO buvo pasirašyta tik 2017-01-13, o darbai užbaigti tik 2017-08-04. Elektros įrengimai iš rekonstruojamo kelio ruožo buvo iškelti praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo Sutarties pasirašymo. Dėl šios priežasties nusikėlė Sutarties darbų vykdymas pagal suplanuotą grafiką. Neiškėlus elektros tinklų, ieškovė galėjo atlikti tik paruošiamuosius darbus (tokius kaip grunto kasimas, medžių kirtimai, asfalto frezavimas, plytelių ardymas, plieninių turėklų ardymas), tačiau negalėjo pradėti statyti naujo tilto. Nepastačius naujo tilto, nebuvo galimas senojo tilto rekonstravimas.

2.4.       Apie atsiradusias kliūtis, susijusias su ESO veiksmais ir neveikimu, keliančias grėsmę pažeisti Sutarties vykdymo terminus, atsakovė puikiai žinojo, nes šiuo klausimu ieškovė su ja nuolat komunikavo. Pažymi, kad pati atsakovė pripažino, kad dėl ESO kaltės užtruko elektros linijų iškėlimo darbai. Taip pat nurodo, kad ieškovė kreipėsi į statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusią akcinę bendrovę (toliau – AB) „Problematika“ (toliau – ir trečiasis asmuo) su tikslu užfiksuoti ESO uždelsimo laikotarpį, kuomet ieškovė neturėjo galimybių atlikti Sutartyje numatytų darbų. Minėtas pačios atsakovės pasitelktas subjektas vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovė dėl ESO veiksmų ir neveikimo negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų darbų net 5 mėnesius. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė laikėsi pozicijos, kad Sutarties darbų atlikimo terminas gali būti pratęsiamas tik 2 mėnesiams. Tuo tarpu likusių dėl ESO veiksmų ir neveikimo uždelstų 3 mėnesių (įvertinus Technologinę pertrauką), į kuriuos atsakovė nesutiko atsižvelgti, būtent ir pritrūko, kad Sutartyje numatyti statybos darbai būtų atlikti bei užbaigti Sutartyje nustatytu terminu;

2.5.       Sutarties vykdymo kliūtys ieškovei tapo žinomos po Sutarties sudarymo. Ieškovė negalėjo prognozuoti ir numatyti, kad elektros tinklų iškėlimo iš rekonstruojamo kelio Šiauliai-Palanga ruožo procesas faktiškai truks ilgiau nei 8 mėnesius. Ieškovė objektyviai negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių bei jų pasekmių atsiradimui (ieškovė savarankiškai vykdyti elektros tinklų iškėlimo darbų neturėjo jokios teisės, tą galėjo daryti tik ESO ir jos savarankiškai pasitelktas rangovas). Visa tai parodo, kad ESO uždelsimas niekaip nepriklausė nuo ieškovės valios ir ji šio proceso nekontroliavo ir negalėjo kontroliuoti, todėl ESO veiksmai ir neveikimas, sąlygoję Sutarties termino praleidimą, negali lemti neigiamų padarinių ieškovei atsiradimo ir sudaro pagrindą ieškovės atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės netesybų forma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat pažymi, kad skaičiuojant delspinigius nuo 2018-09-17, visa dėl trečiųjų asmenų neveikimo arba netinkamo veikimo atsiradusi rizika nepagrįstai yra deleguojama išimtinai tik ieškovei, todėl nesąžininga reikalauti, kad ieškovė darbus, numatytus Sutartyje, atliktų neproporcingai trumpai pratęstu terminu, nors trečiojo asmens veiksmai ir neveikimas sudarė kliūtis darbus vykdyti daug ilgesnį laikotarpį. ESO veiksmai statybos objekte iš esmės pakeitė pusiausvyrą tarp Sutarties šalių, tačiau ieškovė dėl to neturi prisiimti rizikos;

2.6.       Atsakovė visiškai nepagrįstai delspinigius paskaičiavo už Technologinės pertraukos laikotarpį. Delspinigiai buvo paskaičiuoti ir už laikotarpį nuo 2018-12-15 iki 2019-03-15 (iš viso 91 kalendorinė diena). Todėl ieškovei nepagrįstai buvo priskaičiuoti 77 315,17 Eur dydžio delspinigiai. Sutarties 7 punkte nustatyta, kad į Sutarties vykdymo laikotarpį nėra įskaitomas Technologinės pertraukos laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Technologinės pertraukos laikotarpis turėjo būti taikomas visais Sutarties vykdymo metais. Sutarties 7 punktas neapibrėžė, kad Technologinės pertraukos laikotarpis yra taikomas tik konkrečiais metais, todėl Technologinės pertraukos laikotarpis pačioje Sutartyje buvo apibrėžtas ne konkrečiais metais, tačiau tam tikrais mėnesiais ir bet kuriais kalendoriniais metais, kuriais Sutartis bus vykdoma, t. y. darbai žiemos metu, nesvarbu, kurie kalendoriniai metai bebūtų, nėra atliekami. Atsižvelgus į tai, kad Sutartis ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių nebuvo suspėta įvykdyti iki 2018-09-16, tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovė turėjo pareigą vykdyti darbus Technologinės pertraukos laikotarpiu (2018 – 2019 metais) ir juo labiau nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ieškovei už aptariamą laikotarpį;

2.7.       Atsakovė nepagrįstai ieškovės civilinės atsakomybės reikalauja ir už tą laikotarpį, kurį iš atsakovės pusės buvo uždelsta patikrinti atliktų darbų atitiktį Sutarties bei normatyvinių teisės aktų reikalavimams, bei už laikotarpį, kurį buvo delsiama priimti atliktus darbus. Nurodo, kad statybos darbų perdavimo atsakovei procese dalyvavo atsakovės pasitelktas statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Su Sutarties vykdymu susijusią techninės priežiūros funkciją buvo pavesta atlikti akcinei bendrovei (toliau – AB) „Problematika“. Ieškovė 2019-03-15 AB „Problematika“ pateikė pranešimą, kuriuo informavo apie Sutartyje numatytų darbų atlikimą bei prašė organizuoti jų priėmimą. Ieškovė pažymi, kad tik praėjus beveik 2 mėnesiams iš AB „Problematika“ buvo gautas pranešimas apie atliktus kontrolinius matavimus. Pranešime buvo nurodyta, kad kelio nelygumo matavimo metu buvo nustatytas ribinių verčių viršijimas (t. y. 2,5 m/km) penkiose rekonstruoto kelio ruožo vietose. Ieškovė, reaguodama į šį techninio prižiūrėtojo raštą, atsakovei bei AB „Problematika“ išreiškė savo pastabas dėl atlikto kelio nelygumo matavimų rezultatų (jų netikslumo). Siekiant įvertinti pagal Sutartį atliktų darbų atitiktį kokybės reikalavimams, ieškovės atstovai ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas kartu atliko kelio dangos apžiūrą, kuri buvo vykdoma 2019-05-24. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dauguma ieškovės išreikštų pastabų pasitvirtino, t. y. daugelis įvardintų tariamų dangos trūkumų buvo paneigti. Šiuo atveju kelio nelygumas, viršijantis ribines vertes, buvo nustatytas tik vienoje atkarpoje ir vienoje juostoje. Kadangi atliktų darbų trūkumai buvo nežymūs, ieškovė iš karto prašė atsakovės priimti darbus bei ruožuose, kuriuose yra kelio nelygumų ribines vertes viršijančių verčių, taikyti išskaitas pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-01-12 įsakymu Nr. V-16 patvirtintų „Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08“ nuostatas. Tuo pačiu ieškovė prašė jos atžvilgiu netaikyti delspinigių. Kadangi iš atsakovės nebuvo sulaukta žinių apie išskaitų taikymą, ieškovė, siekdama užkirsti kelią tolimesniam aplinkybių vertinimui, neva ji iš savo pusės nėra tinkamai atlikusi bei užbaigusi darbų pagal Sutartį, galiausiai pati iki 2019-07-04 pašalino kelio nelygumą vienoje kelio atkarpoje. Ieškovė nurodo, kad kaltė dėl užsitęsusio darbų perdavimo po to, kai jie iš ieškovės pusės faktiškai buvo atlikti, tenka būtent atsakovei. Pabrėžia, kad darbų perdavimo įforminimas buvo galimas tik atlikus veiksmus, priskiriamus atsakovės atsakomybėn (t. y. įvykdžius bandymus ir matavimus). Nuo minėtų veiksmų tiesiogiai priklausė ieškovės prievolės perduoti darbų rezultatą apimtis (t. y. ar reikės darbų rezultatą taisyti ar nereikės). Šiuo atveju pati atsakovė atliktų darbų perdavimo procese neveikė taip, kad šis klausimas tarp šalių būtų išspręstas be nepagrįsto uždelsimo. Be to, atsakovės pasitelkti subjektai matavimus, susijusius su rekonstruoto kelio ruožo danga, atliko po beveik 2 mėnesių, skaičiuojant nuo ieškovės pranešimo apie darbų užbaigimą. Taip pat pažymėjo, kad didžioji dauguma įvardintų kelio dangos (jos nelygumų) trūkumų buvo paneigti, kas akivaizdžiai parodo, jog atsakovė reiškė nepagrįstas pretenzijas ieškovei ir nepagrįstai vilkino darbų priėmimą. Taip pat atsakovė su ieškove tinkamai nebendradarbiavo, nereagavo į ieškovės išreikštą prašymą taikyti išskaitas bei netaikyti delspinigių. Atsakovės veiksmai, kai dėl nuo jos priklausančių aplinkybių buvo delsiama atlikti darbų kokybės patikrą, buvo nurodomi nepagrįsti trūkumai, buvo delsiama spręsti vienintelio trūkumo šalinimo ir darbų priėmimo klausimą, o vėliau už visą šį laikotarpį yra skaičiuojami delspinigiai, akivaizdžiai pažeidžia bendradarbiavimo pareigą ir tuo pačiu yra nesąžiningi. Šiuo atveju netinkamos bendradarbiavimo pareigos vykdymas darbų perdavimo-priėmimo procese turėjo tiesioginės įtakos galutinei darbų užbaigimo datai. Atsižvelgiant į tai, atsiradusias termino praleidimo pasekmes turi prisiimti pati atsakovė, o ieškovei jokia atsakomybė už tai negali būti taikoma;

2.8.       Sutarties vykdymo eigai įtaką darė nenugalimos jėgos aplinkybės (didelis kritulių kiekis), kurių atsakovė tinkamai neįvertino skaičiuojant netesybas ieškovės atžvilgiu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2018-11-06 raštu patvirtino, kad 2017 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais iškritęs kritulių kiekis standartinę kritulių normą viršijo 2-2,4 karto. Tokio pobūdžio klimato reiškiniai atitinka nenugalimos jėgos kriterijus. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-10-04 nutarimu Nr. 781 buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kuri truko iki 2018-05-02 visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad 2017 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais besikartojusios stiprios liūtys neigiamai paveikė ieškovės atliekamų darbų spartą. Atitinkamai nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo laikotarpiu (ne mažiau kaip 3 mėnesius) atsakovė turėjo neskaičiuoti netesybų (delspinigių) ieškovei. Atsižvelgus į tai, atsakovė nepagrįstai netaikė delspinigių tik už 1 mėnesio laikotarpį, kai tuo tarpu ieškovės atžvilgiu netesybos neturėjo būti taikomos ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį;

2.9.       Atsakovės priskaičiuotų netesybų (delspinigių) dydis yra nepagrįstas. Pirma, atsakovė 0,03 procentų dydžio delspinigius visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo nuo bendros Sutarties kainos su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Iš kartu su ieškiniu pateiktų atsakovės raštų matyti, kad atsakovė 268 318,44 Eur dydžio delspinigius ieškovei paskaičiavo nuo 3 426 789,59 Eur su PVM sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 31 punkte yra nurodyta, kad 0,03 procentų delspinigiai yra skaičiuojami nuo visos priimtos sutarties sumos. Tačiau tame pačiame Sutarties 31 punkte yra nurodyta, kad delspinigiai yra išskaičiuojami iš rangovui pagal sutartį mokėtinų sumų be PVM. Akivaizdu, kad delspinigiai apskritai galėjo būti skaičiuojami tik nuo bendros Sutarties kainos be PVM ir atsakovės įvykdyti įskaitymai yra neteisėti bei nepagrįsti. Atitinkamai, skaičiuojant nuo Sutarties kainos be PVM, delspinigių suma būtų lygi 221 750,07 Eur sumai, t. y. net 46 568,37 Eur mažesnė. Antra, atsakovė nepagrįstai ieškovei paskaičiavo 268 318,44 Eur dydžio delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Delspinigiai faktiškai buvo paskaičiuoti už 261 kalendorinę dieną (t. y. už daugiau nei 8 mėnesius). Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimams dėl netesybų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kas liudija, jog kreditorius bet kokiu atveju negalėtų reikalauti daugiau delspinigių nei už 6 mėnesių laikotarpį. Taigi atsižvelgus į paminėtus aspektus – delspinigių skaičiavimą nuo Sutarties kainos be PVM ir delspinigių skaičiavimą už maksimalų 6 mėnesių laikotarpį, delspinigių suma turėtų būti ne didesnė kaip 155 479,96 Eur (t. y. 112 838,48 Eur mažesni nuo šiuo metu atsakovės paskaičiuotos delspinigių sumos). Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė pagal Sutartį nepagrįstai pritaikė 268 318,44 Eur dydžio delspinigius. Atsakovės atlikti įskaitymai turėtų būti pripažinti neteisėtais bei ieškovei apmokėta už tinkamai atliktus darbus;

2.10.       Atsakovės apskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai dideli: 1) Atsakovė nėra patyrusi jokių realių nuostolių, nes darbai pagal Sutartį buvo pilnai užbaigti. Net ir neįforminus rekonstruojamo kelio ruožo darbų pridavimo, šiuo keliu buvo naudojamasi. 2) Atsakovės atsakymuose į ieškovės raštus išreikšta pozicija būdavo nepagrįsta, atsakovė atsisakydavo bendradarbiauti su ieškove Sutarties vykdymo metu, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą, nors tam egzistavo objektyvios ir atsakovei puikiai žinomos aplinkybės. Be to, atsakovė į ieškovės jai siunčiamą komunikaciją, atsakydavo per labai ilgus terminus arba išvis neatsakydavo, taip pažeisdama CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. 3) 0,03 procentų delspinigių dydis, atsižvelgiant į Sutarties vertę, yra neprotingai didelis ir taip sudaro nepagrįstas sąlygas atsakovei praturtėti ieškovės sąskaita (atsakovės priskaičiuotas delspinigių dydis yra 268 318,44 Eur, kas sudaro beveik 10 procentų nuo bendros Sutarties kainos be PVM (t. y. 2 832057,51 Eur)). Be to, ieškovė neturėjo galimybės tartis dėl palankesnių sąlygų, kitokios delspinigių paskaičiavimo metodikos ir paties delspinigių dydžio;

2.11.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį visiškai nepagrįstai prašo teismo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimų daliai, remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, numatančiu sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovės įsitikinimu, tokio prašymo pareiškimas liudija, kad atsakovė neturi svarių argumentų, kuriais iš esmės galėtų paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei tokiu procesiniu veiksmu siekia apsaugoti jos nepagrįstai ir neproporcingai apskaičiuotus delspinigius, kurie neteisėtai buvo įskaityti iš ieškovei mokėtinų sumų už atlikus darbus pagal Sutartį. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinys nėra reiškiamas dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo iš atsakovės. Ieškovės ieškinys yra reiškiamas dėl atsakovės neteisėtų įskaitymų, 268 318,44 Eur skolos už atliktus darbus pagal Sutartį priteisimo. Šiems ieškovės reikalavimams CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas senaties terminas nėra taikomas;

2.12.       Ieškovė elektros tinklų iškėlimo darbų poreikį bei preliminarią jų trukmę įsivertino ir tikėjosi, jog jie neužtruks ilgiau nei įprasta (ypač atsižvelgiant į tai, kad projektinė dokumentacija tinklų iškėlimui jau anksčiau buvo parengta, ir buvo belikę sudaryti sutartį su ESO dėl elektros įrenginių iškėlimo). Taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad užsitęsus elektros tinklų iškėlimo darbams, ieškovė turėtų ESO reikšti pretenzijas, o ne reikalauti jos atžvilgiu netaikyti netesybų (delspinigių) pagal Sutartį. Ieškovė nurodo, kad ieškovės ir ESO 2017-01-13 elektros įrenginių iškėlimo paslaugų sutartyje (toliau – Iškėlimo sutartis) buvo numatyta, kad tokiu atveju ESO civilinė atsakomybė nekyla. Be to, Sutarčiai ir 2017-01-13 elektros įrenginių iškėlimo paslaugų sutarčiai esant atskiriems ir savarankiškiems sandoriams, ESO neturėtų pareigos atlyginti ieškovės patirtų nuostolių dėl vėlesnio Sutarties vykdymo termino praleidimo (t. y. atsakovės pritaikytų ir išskaičiuotų delspinigių), nes tokie nuostoliai priežastiniu ryšiu būtų pernelyg nutolę nuo susitarimo su ESO vykdymo;

2.13.       Nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu teiginiu, kad Sutarties 7 punkte numatytas Technologinės pertraukos laikotarpis nėra taikomas tuo atveju, kai ieškovė pažeidžia Sutartį. Pažymi, kad, pirmiausia, Sutarties vykdymo terminas buvo praleistas ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, o dėl objektyvių aplinkybių nepriklausiusių nuo jos valios (ESO darbų uždelsimo, 2017 metų rudenį vyravusių stiprių liūčių, atsakovės atsakomybėn priskirtinų veiksmų Sutarties rezultato perdavimo-priėmimo procese). Nurodo, kad atsakovės pateiktas Sutarties 7 punkto aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja minėtos nuostatos turiniui. Technologinės pertraukos laikotarpis turėjo būti taikomas ir laikotarpiu nuo 2018-12-15 iki 2019-03-15, nes Sutarties 7 punktas neapibrėžė, kad Technologinės pertraukos laikotarpis yra taikomas tik konkrečiais metais;

2.14.       Nepagrįstas atsakovės atsiliepime į ieškinį teiginys, kad lietus, net ir viršijantis standartinę klimato normą, nėra protingai neįmanomas numatyti reiškinys. Tokiu būdu atsakovė faktiškai minėto reiškinio nevertina kaip force majeure aplinkybės, kurios pagrindu šalys yra atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų neįvykdymą. Priešingai nei atsiliepime į ieškinį nurodo atsakovė, šių aplinkybių (t. y. stiprių liūčių) iš anksto numatyti nebuvo galima, nes toks kritulių kiekis Lietuvoje nebuvo įprastas pagal ilgamečius rezultatus. Be to, pati atsakovė buvo pripažinusi, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu egzistavo nepalankios oro sąlygos, kliudžiusios ieškovei vykdyti sutartinius darbus ir, būtent, dėl šios priežasties atsakovė netaikė delspinigių už 1 mėnesio laikotarpį. Be to, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė 2017 metų rudenį vykdė darbus pagal Sutartį, nepaneigia realiai egzistavusių force majeure aplinkybių pasekmių taikymo. Ieškovė, tuo metu žinodama apie pakankamai griežtus Sutartyje numatytų darbų terminus bei Sutarties vykdymo eigai ir taip esant pakoreguotai ESO veiksmų (t. y. užtrukus elektros tinklų iškėlimui), siekė dar labiau neatsilikti nuo grafiko ir bandė vykdyti tuos darbus, kuriuos technologiškai buvo įmanoma atlikti. Tačiau 2017 metų rudenį iškritęs itin didelis kritulių kiekis situaciją neabejotinai sunkino, ko pasekoje dalį kelio ruožo rekonstrukcijos darbų vis tiek reikėjo nukelti į vėlesnį laiką;

2.15.       Atsakovės teiginiai, susiję su jos patirtais nuostoliais, yra itin abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsakovė šia apimtimi nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog iš tiesų Sutarties vykdymo termino praleidimas būtų sąlygojęs kokių nors neigiamų pasekmių šiai institucijai atsiradimą. Atsakovė visiškai nieko nenurodo, kokio dydžio lėšų ši institucija neteko dėl to, kad Sutarties vykdymo terminas buvo nežymiai praleistas. Taip pat atsakovė atsiliepime pasisako dėl bendro valstybės skolos didinimo, tačiau vėlgi šių teiginių niekaip nesusieja su konkrečiais skaičiais bei ieškovės įsipareigojimais. Pažymi, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu ir po to, kai ieškovė pranešė apie statybos darbų užbaigimą (t. y. 2019-03-15) rekonstruojamas kelio ruožas galėjo būti eksploatuojamas – šiuo keliu buvo naudojamasi (be jokių trikdžių juo vyko transporto eismas. Akivaizdu, jog neženklus termino praleidimas, kai kelio ruožas galėjo būti eksploatuojamas, tikrai negalėjo sukelti didelių nepatogumų eismo dalyviams ar neigiamo poveikio atsakovės reputacijai.

3.       Atsakovė su ieškiniu ir dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 1-13; 3 t., b. l. 20-29):

3.1.       Nurodė, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2019-11-06, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio pateikimo (senaties) terminą dėl netesybų išieškojimo ir kartu su ieškiniu neprašo atnaujinti termino, todėl teismo prašoma taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti;

3.2.       Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės už Sutarties pažeidimą, yra vertintinos jos, kaip verslininkės, kuri prisiėmė konkrečius ir aiškius įsipareigojimus viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartimi, užtikrindama savo tinkamą kvalifikaciją ir resursus sutarčiai įvykdyti. Pažymi, kad visi ieškovės nurodyti ieškinio pagrindai priskirtini sutartinės atsakomybės mažinimo pagrindams. Atsakovė nurodo, kad savo veikloje, esant pagrįstoms aplinkybėms, vadovaujasi įstatymų nuostatomis dėl sutartinės atsakomybės mažinimo. Tai parodo ir atsakovės 2018-12-10 raštas Nr. (7.2E) 2E-5191, kuriuo atsakovė įvertino pateiktus duomenis ir sutinkamai su kitiems rangovams pritaikytais atsakomybės sumažinimais, atsakovė netaikė netesybų ieškovei už 1 mėnesį vėlavimo. Todėl ieškinyje nurodomos aplinkybės mažinti atsakomybę yra nepagrįstos arba jau tinkamai įvertintos ir nėra pagrindo toliau mažinti netesybas ar nuo jų atleisti;

3.3.       Ieškovė, teikdama pasiūlymą privalėjo įsivertinti elektros perdavimo linijų (0,4 – 10 kV tinklų) rekonstravimo trukmę, t. y. sutarties su ESO pasirašymo trukmę, standartines su ESO sutarčių sąlygas, kuriose numatomas laikotarpis rangovo parinkimui viešojo konkurso būdu ir tipinį tokių darbų atlikimo laiką, kuris pagal protingumo kriterijus negali būti 0 dienų, nes tai sudėtinė viešojo pirkimo objekto dalis. Ieškovė, sudariusi sutartį su ESO dėl elektros perdavimo linijų iškėlimo, tapo ESO kontrahentė ir turėjo pagrindą iš šio subjekto reikalauti sutartinės atsakomybės, todėl ESO veiksmai ar neveikimas visiškai nepriklauso nuo atsakovės valios, Būtent ieškovė vangiai ir neargumentuotai vykdydama susirašinėjimą su ESO, nesukontroliavo rizikos dėl užtrukusio sutarties pasirašymo ir rangovo paskyrimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nėra nurodžiusi, kad ESO nevykdė ar pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Nors ieškovė nurodė, kad ESO paskirtas rangovas 0,4-10 kV linijų rekonstravimo darbus vykdė nuo 2017-06-26 iki 2017-08-04, pati ieškovė savo tinkliniame grafike yra nusimačiusi šiems darbams laikotarpį 2017 metų kovo pradžios iki 2018 metų gegužės pabaigos, paraleliai kitiems statybos rangos darbams. Pagal ieškovės užpildytus statybos darbų žurnalus, statybos darbai objekte vyko nuo 2017-03-20 ir vyko paraleliai 0,4-10 kV linijų rekonstravimo darbams, todėl ESO veiksmai realiai nesutrukdė ieškovei vykdyti Sutartį. Galiausiai, pažymėtina tai, jog ieškovė su atsakove 2018-06-22 papildomu susitarimu Nr. 4, susitarė, kad dėl ESO neveikimo ar netinkamo veikimo, darbų atlikimo terminas nukeliamas 2 mėnesiams. Po šio susitarimo atsakovė nevertino ir neturėjo pagrindo vertinti ESO veiksmų ar neveikimo bei pakartotinai daryti ieškovei nuolaidų;

3.4.       Ieškovė yra ilgametė kelių tiesimu užsiimanti įmonė, nuolat dalyvaujanti atsakovės skelbiamuose pirkimuose, vykdo atsakovės projektus ir gerai žino atsakovės sutarčių sąlygas. Neaiškias ir neteisėtas sutarties sąlygas ieškovė galėjo ginčyti Pirkimo metu. Sutarties 7 punkto nuostata aiškiai apibrėžia darbų sustabdymo laikotarpį, kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Todėl nėra pagrindo remtis šia nuostata, kai yra pažeidžiama Sutartis;

3.5.        Kontrolinių matavimų metu nustatytus defektus privalėjo pašalinti ieškovė ir delsdama tai padaryti, ieškovė prisiėmė bet kokią iš to kylančią riziką ir nuostolius;

3.6.       Lietus, viršijantis standartinę klimato normą, nėra protingai neįmanomas reiškinys. Ieškovė per sutartą 14 mėnesių darbų atlikimo terminą turėjo galimybę išsidėstyti darbus taip, kad išvengtų reikšmingo nepalankių orų sąlygų poveikio sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Be to, ieškovė darbus pagal Sutartį vykdė ir 2017 metų rudenį. Taip pat pažymėtina, kad kitiems rangovams, vykdžiusiems darbus nepalankiomis oro sąlygomis, taip pat buvo nuspręsta netesybų netaikyti vidutiniškai 1 mėnesį;

3.7.       Netesybos negali būti mažinamos, nes dėl sąlygos, nustatančios delspinigių dydį, viešojo pirkimo metu nebuvo reiškiamos pretenzijos (ji nebuvo ginčijama). Atsižvelgiama į tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, turintis verslo patirties, jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovė sudarydama Sutartį galėjo ir turėjo įvertinti savo pajėgumus, tiek Sutarties nuostatas Pirkimo metu. Be to, delspinigių mažinimas reikštų viešųjų pirkimų principų pažeidimą bei nepagrįstą galiojančios Sutarties keitimą;

3.8.       Atsakovei įvertinti nuostolių, patirtų dėl Sutartyje numatytų darbų užbaigimo termino praleidimo, dydį yra itin sudėtinga. Atsakovės nuostolius sudaro visuma netekimų, pavyzdžiu, valstybinės reikšmės keliams skirto finansavimo netekimas; valstybės ir kelių naudotojų negauta nauda dėl vėluojamų įgyvendinti projektų; apribota galimybė laisvai disponuoti atsakovei patikėtu turtu; padidėjusi administracinė našta; žala reputacijai. Atsakovės pritaikytų ir iš mokėtinų sumų išskaičiuotų netesybų mažinimas pažeistų reikšmingus ne tik viešojo pirkimo sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyrą, bet ir paneigtų atsakovės teisę į dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patirtų nuostolių atlyginimą, nes atsakovės nuostoliai būtų mažesni nei pritaikytos netesybos;

3.9.       Ieškovė didelį dėmesį dublike skiria aiškinimui, jog ieškinio senatis taikytina tik ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, itin akcentuodama pastarąjį žodį, taip pat teiginiams, esą ieškovės ieškinys yra ne dėl netesybų išieškojimo, o dėl neteisėtų įskaitymų. Atsakovės nuomone, tokie ieškovės teiginiai neturi absoliučiai jokio pagrindo. Pirma, ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike pateikia argumentaciją, kodėl, jos nuomone, atsakovė netinkamai skaičiavo delspinigius ir nurodo reikalavimus priteisti sumą, sutampančią su atsakovės apskaičiuotu delspinigių dydžiu. Be to, kaip ir minėta atsiliepime, teismai nagrinėdami ieškinį turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis. Ieškovei pažeidus Sutarties 7 punkte nurodytą terminą, ji būdavo atskirai informuojama tiek apie laikotarpius už kuriuos delspinigiai taikomi, tiek, kad šie delspinigiai yra išskaičiuojami iš ieškovei mokėtinų sumų, atsakovės ieškovei teikiamais raštais. Gavusi kiekvieną iš raštų, ieškovei buvo žinoma, kad delspinigiai už kiekvieną nurodytą laikotarpį buvo įskaityti iš jai mokėtinų sumų, todėl vėliausiai 2018-11-10 ji jau žinojo, kad išeikvojusi neteismines gynybos priemones, ji turės teikti savalaikį ieškinį dėl pritaikytų netesybų nuginčijimo.ir reikalauti jas priteisti iš atsakovės, ką pareikštu ieškiniu ir daro;

3.10.       Ieškovė neginčija vykdžiusi darbus, ESO nepaskyrus rangovo, ir vietoje to nurodo, kad jos atsakomybę šalina negalėjimas darbų vykdyti Sutartyje numatytu grafiku, kurį pakoregavo ESO veiksmai. Tačiau statybos darbų žurnaluose užfiksuota, kad ieškovė nuosekliai vykdė kitus darbus nuo 2017-03-30, t. y. dar iki elektros įrenginių iškėlimo ir elektros įrenginių iškėlimo metu, kuris vyko nuo 2017-06-26 iki 2017-08-04. Taip pat tinkliniame darbų grafike šiems darbams buvo numatytas laikotarpis nuo 2017 metų balandžio iki 2018 metų gegužės pabaigos, taigi šie darbai buvo vykdomi ir užbaigti darbų grafike numatytu laiku. Tai rodo, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kokia apimtimi ESO veiksmai ar neveikimas galėjo sutrukdyti ieškovei vykdyti Sutartį. Pažymi, kad teismui nusprendus, kad ESO veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos ieškovės galėjimui tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, teismas turėtų vertinti, kuri sutarties šalis ir kuria apimtimi prisiėmė riziką už ESO veiksmus. Atsakovė nurodo, kad ieškovės bendradarbiavimo su ESO pareiga tiesiogiai išplaukia iš Sutarties objekto, todėl ESO nėra nuo ieškovės nepriklausantis trečiasis asmuo, o yra laikytinas ieškovės pasitelktu subrangovu už kurį ieškovė ir atsako;

3.11.       Įvertinus statybos darbų žurnalus, matyti, kad ieškovė ir pati suprato, kad pasibaigus darbų atlikimo terminui, nėra taikoma Technologinė pertrauka, nes 2018-2019 metų žiemos laikotarpiu buvo vykdomi darbai. Įsipareigojusi darbus atlikti per sulygtą terminą ir žinodama techninius reikalavimus orų sąlygoms, vykdant atskiras darbų kategorijas, pati ieškovė tuo pačiu įsipareigojo tinkamai suplanuoti darbų eigą ir skirti tam reikalingus išteklius, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių ieškovei mažinti atsakomybę dėl visuotinai žinomos metų laikų kaitos;

3.12.       Ieškovės 2019-05-28 raštas Nr. SD-1823, kuriuo siekė ginčyti jos jau pripažintus defektus, ir iš jo kilęs uždelsimas priskirtinas vien ieškovės rizikai, nes jai privalėjo būti aiški jos pareiga ištaisyti defektus. Byloje nėra duomenų, kiek ieškovė laukė atsakymo ir kada pradėjo defektų taikymą. AB „Problematika“ 2019-07-15 rašte konstatavo, kad ieškovė ištaisė padarytus defektus ir kad darbai faktiškai užbaigti 2019-07-04. Atsakovė būtent iki šios datos taikė ieškovei netesybas;

3.13.       Nesutinka su dublike ieškovės nurodytais argumentais, kad atsakovė nepaneigė argumentų dėl force majeure. Nurodo, kad ieškovės nurodomas force majeure aplinkybes taip pat paneigia ieškovės pildyti statybos darbų žurnalai, kuriuose deklaruotos hidrometeorologinės sąlygos buvo tinkamos darbams vykdyti. Pažymėtina, kad pačios ieškovės statybos darbų žurnalo įrašuose darbams sąlygos yra iš esmės tinkamos, orai saulėti arba debesuoti. Įvertinus šiuos duomenis kyla abejonių ar tokios nepalankios orų sąlygos ieškovės vykdomų darbų atžvilgiu egzistavo;

3.14.       Ieškovės požiūris, kad viešojo pirkimo sąlygų, kurias laikė neteisėtomis ginčijimui, ieškovė Pirkimo metu neturėjo nei pagrindo nei poreikio, yra itin neracionalus ir neprotingas elgesys. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodydama, kad Sutarties sąlygos yra nepagrįstos, neteisėtos ir prieštaraujančios teismų praktikai, negalėjo neturėti pagrindo ar poreikio ginčyti šias sąlygas Pirkime. Ieškovė yra profesionali rangovė ir verslininkė, kuri teikdama pasiūlymą pirkime pažymėjo, kad sutinka su visomis Pirkimo sąlygomis. Todėl atsakovė laiko, kad Pirkimo metu ieškovė įsivertino civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir su jomis sutiko;

3.15.       Ieškovės dublike nurodytas reikalavimas atsakovei pagrįsti realiai patirtus nuostolius yra nerealus ir neracionalus bei neatitinka teismų praktikoje nustatytų tikėtinų nuostolių įrodinėjimo kriterijų. Atsakovė nurodo, kad norėdama įrodyti konkrečius nuostolius ir netekimus dėl administracinės naštos padidėjimo, finansavimo netekimo, kritusių veiklos rodiklių, apsunkintų planavimo ir sutarčių koordinavimo galimybių, neigiamo poveikio atsakovės reputacijai ir poveikio valstybės skolai, atsakovė privalėtų kiekvieno netesybų taikymo atveju atlikti ekstensyvius visų potencialių nuostolių auditus ir ekspertinius vertinimus.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (5 t., b. l. 8-15):

4.1.       Kategoriškai nesutinka su ieškovės pozicija, kad elektros perdavimo linijų iškėlimo darbai tariamai užtruko dėl ESO kaltės, pirmiausia dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis, ja prisiimti tarpusavio įsipareigojimai, nustatyti Sutarties įvykdymo terminai bei kitos sąlygos nėra ir negali būti privalomai primestos ESO, nesančiai tos Sutarties šalimi. Ieškovės bandymas atsakomybę dėl netinkamo Sutarties įvykdymo perkelti ESO yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi, kad trečiasis asmuo negali atsakyti už ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą bei nesavalaikį įvykdymą, kadangi pati ieškovė, būdama profesionali verslininkė, dar prieš sudarydama Sutartį privalėjo tinkamai bei atsakingai įsivertinti, ar, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, susiklosčiusią praktiką įgyvendinant analogiško pobūdžio sutartis bei kitas aktualias aplinkybes, sugebės tinkamai ir laiku įvykdyti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. To nepadarius, visa atsakomybė dėl netinkamo Sutarties įvykdymo tenka pačiai ieškovei. Prieš sudarydama Sutartį ieškovė neabejotinai turėjo suvokti ir įsivertinti tai, kad į Sutarties įvykdymo terminą įeis ne tik laikas, skirtas pačios ieškovės faktiškai vykdomiems darbams atlikti, bet ir ikisutartiniai bei sutartiniai santykiai su ESO. Taip pat laikas, reikalingas rangovui surasti bei viešojo pirkimo procedūroms atlikti, elektros linijų perkėlimo (rekonstravimo) darbų atlikimo bei įforminimo laikas, jau net nekalbant apie tai, kad ieškovė turėjo būti įsivertinsi galimų kliūčių atsiradimo riziką, pavyzdžiui, viešojo pirkimo procedūrų metu galinčius iškilti ginčus;

4.2.       Ieškovei buvo arba bent jau turėjo būti žinoma, jog norėdama tinkamai įgyvendinti Sutartį ji, visų pirma, turės sudaryti iškėlimo sutartį su ESO, antra, kad iškėlimo sutarčiai įvykdyti ESO turės skelbti viešąjį pirkimą bei sudaryti rangos sutartį su elektros įrenginių iškėlimo darbus atliksiančiu rangovu, trečia, kad rangovui atlikus darbus, tai turės būti tinkamai įforminta tarp ESO ir rangovo, ir ketvirta, tik tuomet darbai bus perduoti ieškovei. Ieškovei, kaip savo srities profesionalei turėjo būti žinomi įprastiniai preliminarūs tokių procesų protingi terminai, todėl nesuprantamos ieškovės reiškiamos pretenzijos dėl tariamo trečiojo asmens uždelsimo, neva sutrukdžiusio ieškovei tinkamai bei laiku įvykdyti Sutartį. Tą patį galima pasakyti ir apie ieškovės akcentuojamą aplinkybę, kad nors ji Sutartį su atsakove sudarė 2016-11-14, tarp ieškovės ir ESO pasirašyta iškėlimo sutartis buvo sudaryta tik 2017-01-13, t. y. tariamai labai uždelstai. Atsikertant į šiuos teiginius, pakartotina, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės ir ja ieškovės prisiimti įsipareigojimai trečiajam asmeniui tokių teisių ir pareigų nesukūrė. Ieškovės ir ESO santykius reguliavo kita, t. y. iškėlimo sutartis. Taigi ieškovės argumentui apie tariamą ESO delsimą šiuo atveju neturi jokio faktinio pagrindo;

4.3.       Pagal iškėlimo sutarties specialiosios dalies 4 punktą ESO elektros įrenginių iškėlimo paslaugas įsipareigojo suteikti per 90 kalendorinių dienų nuo rangovo elektros įrenginių iškėlimo darbams vykdyti parinkimo ir sutarties su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu pasirašymo dienos. Pažymi, kad rangos sutartis tarp ESO ir rangovo buvo pasirašyta 2017-05-26, pagal 2017-02-23 pirkimo sąlygas, kas rodo, kad ESO įsipareigojimai pagal iškėlimo sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2017-08-24. Nepaisant to, iškėlimo sutartis buvo įvykdyta anksčiau, ką iš esmės nurodo ir pati ieškovė savo ieškinyje įvardindama 2017-08-04 datą, kaip galutinę elektros tinklų iškėlimo datą. Tai rodo, kad ESO nustatyto termino nepažeidė;

4.4.       ESO veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, todėl teisės aktuose įtvirtintų procedūrų bei reikalavimų laikymasis, tinkamo rangovo parinkimas, neatsiejamas nuo kokybiško bei saugaus darbų atlikimo, buvo prioritetiniai veiksniai, į kuriuos buvo orientuojamasi tiek sudarant iškėlimo sutartį, tiek ją vykdant. Būtent tuo tikslu iškėlimo sutartyje buvo numatyta nemažai sąlygų, sudarančių pagrindą pratęsti ar sustabdyti iškėlimo sutarties terminą;

4.5.       Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad tai, jog elektros tinklai iš remontuojamo kelio ruožo bus iškelti po 8 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos, ji negalėjo numatyti. Ieškovė dirbtinai hiperbolizuoja faktinę situaciją, minimizuodama savo, kaip profesionalios verslininkės, vaidmenį tiek sudarant ir vykdant Sutartį su atsakove, tiek santykiuose su trečiuoju asmeniu. Vien tai, kad ieškovė, prieš sudarydama Sutartį, tinkamai neįvertino Sutarties vykdymo sąlygų, savo pačios galimybių ją tinkamai įvykdyti, noras išvengti sutartinės atsakomybės taikymo, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, visą kaltę perkeliant trečiajam asmeniui, kuris savo įsipareigojimus pagal iškėlimo sutartį vykdė tinkamai, laiku, griežtai laikydamasis sutartinių įsipareigojimų. Pažymi, kad ieškovė, kaip profesionalus bei lygiavertis viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektas, turėjo pareigą ir pakankamai laiko tinkamai susipažinti su Pirkimo dokumentais, įvertinti jų priimtinumą, pagrįstumą, teisėtumą. Tą pačią pareigą ieškovė turėjo ir sudarydama iškėlimo sutartį su ESO.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Problematika“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (5 t., b. l. 35-38):

5.1.       Nesutinka su ieškovės argumentais, kad kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų, t. y. kelio nelygumų matavimo, blokuoto rato sukibimo koeficiento nustatymo ir horizontalaus ženklinimo atspindžio nustatymo, atlikimas buvo nepagrįstai uždelstas. Nurodo, kad 2019-03-15 ieškovė informavo AB „Problematika“ apie Sutartyje numatytų darbų užbaigimą. AB „Problematika“ 2019-03-26 apie tai informavo atsakovę, nurodydama, kad visi Sutartyje numatyti statybos darbai yra atlikti; sutartyje numatytas statybos darbų kiekis (apimtys) atitinka faktiškai atliktų darbų kiekį (apimtis); atlikti kontroliniai laboratoriniai tyrimai ir bandymai bei gauti tyrimų ir bandymų rezultatai, išskyrus kelio nelygumų matavimo, blokuoto rato sukibimo koeficiento nustatymo ir horizontalaus ženklinimo atspindžio nustatymo tyrimus. Atkreipia dėmesį, į tai kad paminėti kontroliniai laboratoriniai tyrimai ir bandymai buvo atliekami ne tik trečiojo asmens AB „Problematika“ bandymų laboratorijoje, tačiau ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Transporto kompetencijų agentūra“. Pažymi, kad AB „Problematika“ neturėjo duomenų dėl laboratorinių tyrimų ir bandymų, kuriuos atliko VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“, o gavęs visus trūkstamus kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatus, nedelsdamas 2019-05-08 informavo tiek ieškovę, tiek atsakovę bei nurodė, kad atliktų statybos darbų perdavimas statytojui yra negalimas, kadangi buvo nustatytas nelygumas pagal IRI ribinę vertę (2,5 m/km), kuris viršijamas penkiose matavimų atkarpose;

5.2.       Nurodė, kad ieškovė 2019-05-10 kreipėsi į AB „Problematika“ ir atsakovę bei pateikė savo nuomonę ir išdėstė motyvus dėl dangos nelygumo pagal IRI rodiklių. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su užbaigtų darbų kokybe, dalyvaujant AB „Problematika“ bei ieškovės atstovams, 2019-05-24 buvo atlikta tų ruožų, kuriuose buvo užfiksuoti kelio nelygumai, apžiūra. Apžiūros rezultatai pateikti 2019-05-24 akte, jame konstatuoti 2 defektai, kuriuos ieškovė privalėjo ištaisyti. Visas šias aplinkybės AB „Problematika“ išdėstė 2019-05-27 rašte. Pažymi, kad tik 2019-07-04 ieškovė informavo, kad minėtus defektus ištaisė. 2019-07-09 objekte buvo atlikta apžiūra, kurios metu buvo patikrinti 2019-05-24 akte užfiksuoti defektai, apžiūros rezultatai pateikti 2019-07-09 akte. Ieškovė ir atsakovė apie tai informuotos tą pačią dieną, t. y. 2019-07-09. AB „Problematika“ 2019-07-15 apie tai galutinai informavo tiek atsakovę, tiek ieškovę, ko pasekoje 2019-07-26 buvo pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas;

5.3.       Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei chronologinę veiksmų seką matyti, kad AB „Problematika“ nedelsdama reagavo į ieškovės ir atsakovės raštus, ėmėsi visų būtinų priemonių ir veiksmų atsakingai, tinkamai ir laiku įvykdyti savo prisiimtas pareigas atlikti kontrolinį laboratorinį bandymą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė byloje neginčija AB „Problematika“ atlikto kontrolinio laboratorinio bandymo rezultatų. Taigi darytina išvada, kad ieškovės išdėstyta pozicija, jog AB „Problematika“ savo veiksmais ar neveikimu tariamai uždelsė atlikti kontrolinius laboratorinius tyrimus ir bandymus ar juos atliko netinkamai, delsė konstatuoti statybos darbų pabaigą ir šios aplinkybės turėjo neigiamą įtaką ieškovės galimybėms laiku užbaigti statybos darbus pagal Sutartį yra visiškai nepagrįsta.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ pateikė atsiliepimą, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog sulaukusi palankių oro sąlygų atliko rato sukibimo su kelio danga ir kelio nelygumų matavimus, ir atitinkamai 2019-04-19 ir 2019-05-06, pateikė AB „Problematika“ (5 t., b. l. 49-51).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

II. Ginčo esmė

7.       Ginčas tarp šalių kilo dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir 268 318,44 Eur skolos bei procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovės teigimu, Sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti iki 2018-09-16 dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurių ji negalėjo kontroliuoti. Todėl ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė už termino užbaigti Sutartyje numatytus darbus praleidimą. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog nurodytu terminu darbai nebuvo užbaigti dėl trečiųjų asmenų netinkamo veikimo arba neveikimo bei dėl to, kad buvo delsiama priimti atliktus darbus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neteisingai paskaičiavo delspinigius, kadangi atsakovė netinkamai aiškino Technologinės pertraukos turinį, neatsižvelgė į tai, jog egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės.

8.       Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl teismas ieškinį turėtų atmesti, taip pat tai, kad ieškovė yra ilgametė kelių tiesimu užsiimanti įmonė, nuolat dalyvaujanti atsakovės skelbiamuose pirkimuose, gerai žino atsakovės sutarčių sąlygas, todėl neaiškias ir neteisėtas sutarties sąlygas ieškovė galėjo ginčyti Pirkimo metu. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų neveikimo ar netinkamo veikimo, nenugalimos jėgos, Techninės pertraukos turinio aiškinimo, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės civilinės atsakomybės. Delspinigių mažinimas reikštų viešųjų pirkimų principų pažeidimą bei nepagrįstą galiojančios Sutarties keitimą.

9.       Ginčo dėl to, jog pagal sutartį buvo vėluojama atlikti darbus tarp šalių iš esmės nekilo, ginčas kilo dėl skirtingo aplinkybių, susijusių su vėlavimo priežasčių, netesybų paskaičiavimu ir įskaitymu, vertinimo.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė RUAB „Žemaitijos keliai“ dalyvavo atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskelbtame viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 134,53 iki 135,93 km rekonstravimas“ (toliau – Pirkimas), kurį ieškovė laimėjo. Ieškovė ir atsakovė 2016-11-14 sudarė pirkimo sutartį Nr. S-1092 dėl rekonstravimo darbų pagal užsakovo pateiktą techninį darbo projektą atlikimo bei vykdomų darbų darbo projektinės dokumentacijos parengimo (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 34-47). Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad darbai pradedami tik įsigaliojus Sutarčiai ir baigiami per 14 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Sutartis įsigaliojo 2016-11-16. Darbų atlikimo terminas, nuo kurio priklauso sutartinės atsakomybės ieškovei taikymas, pagal Sutartį turėjo baigtis 2018-07-16. Atsakovė 2016-11-17 raštu Nr. (7.2) 2-8389 kreipėsi į ESO prašydama sudaryti sutartį su ieškove dėl elektros įrenginių iškėlimo paslaugų (1 t., b. l. 24). Ieškovė 2016-11-29 raštu Nr. V2-07-486 informavo atsakovę, kad ESO negali pasirašyti sutarties su ieškove, nes Sutarties objektui išduotų iškėlimo sąlygų galiojimas yra pasibaigęs ir tuo pačiu nurodė, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, ne dėl rangovo kaltės, darbų grafiko įsipareigojimų nevykdys (1 t., b. l. 21). Atsakovė 2016-12-12 raštu Nr. (7.2.) 2-9030, nurodė ESO, kad pagal technines sąlygas jau yra patvirtintas techninis projektas, leidimas rekonstruoti statinį Nr. LNS-35-130122-00011 išduotas 2013-01-22, o ESO informacinėje sistemoje “Infostatyba” ESO pritarė projektui (1 t., b. l. 21) Ieškovė ir ESO 2017-01-13 sudarė elektros įrenginių iškėlimo paslaugų sutartį (1 t., b. l. 25). 2017-05-23 raštu Nr. SD-474 ieškovė atsakovei nurodė, kad negavo atsakymo iš ESO dėl to ar parinktas rangovas ir prašė spręsti dėl darbų sustabdymo (1 t., b. l. 51-52). Atsakovė 2017-05-26 raštu Nr. (7.2E) 2E-910, paprašė techninę priežiūrą atliekančios įmonės AB „Problematika“ užfiksuoti ESO uždelsimo laikotarpį, dėl kurio ieškovė neturėjo galimybės tinkamai ir laiku atlikti Sutartyje numatytų darbų (1 t., b. l. 55). 2018-06-22 papildomu susitarimu Nr. 4 šalys susitarė, kad dėl ESO neveikimo arba netinkamo veikimo darbų atlikimo terminas pagal Sutarties 8 punktą, nukeltas 2 mėnesiams, t. y. iki 2018-09-16 (1 t., b. l. 59). Atsakovė 2018-10-26 raštu Nr. (7.2 E) 2E-4267, atsižvelgdama į nepalankias orų sąlygas, turėjusias neigiamą įtaką kelio statybos darbų atlikimui 2017 metų rudenį, ir Kelių direkcijos sprendimą kitiems rangovams atitinkamu laikotarpiu dėl šios priežasties neskaičiuoti delspinigių, taip pat laikydamasi bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, pasiūlė ieškovei surinkti detalią ir motyvuotą informaciją dėl nepalankių orų sąlygų neigiamos įtakos Sutarties objekto rangos darbų atlikimui ir su šiais dokumentais kreiptis į atsakovę dėl netesybų sumažinimo (1 t., b. l. 130-131). Ieškovei 2018-11-15 pateikus informaciją, atsakovė 2018-12-10 raštu Nr. (7.2E) 2 E-5191, įvertinusi pateiktus duomenis, nusprendė ieškovei netaikyti netesybų už vieną mėnesį termino praleidimo (1 t., b. l. 64). Nustatyta, kad ieškovė 2019-03-15 raštu Nr. SD-1661 pranešė techniniam prižiūrėtojui „Problematika“, kad Sutartyje numatyti darbai yra užbaigti ir prašė organizuoti darbų priėmimą (1 t., b. l. 87). AB „Problematika“ 2019-05-08 informavo, kad 2019-05-06 kelio nelygumo matavimo metu nustatyta, kad nelygumo ribinė vertė (2,5 m/km) viršijama penkiose matavimų atkarpose, todėl statybos darbų perdavimas statytojui negalimas (1 t., b. l. 91). AB „Problematika“ 2019-05-27 informavo, kad kartu su ieškove 2019-05-24 vykdant pakartotinius matavimus, buvo nustatyti 2 kelio nelygumo defektai (1 t., b. l. 105). AB „Problematika“ 2019-07-15 informavo, kad ieškovė 2019-07-04 ištaisė nustatytus defektus ir užbaigė sutartyje numatytus darbus (1 t., b. l. 113-114). 2019-07-26 atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktu ieškovė atsakovei perdavė statybos darbus (1 t., b. l. 124-129).

11.       Taip pat nustatyta, jog atsakovė 2018-11-09 rašte Nr. (7.2E)2E-4516 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018-09-17 iki 2018-10-31 priskaičiuota 46 261,80 Eur delspinigių; 2018-12-19 rašte Nr. (7.2E)2E-5464 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2018-12-14 priskaičiuota 14 392,56 Eur delspinigių; 2018-01-04 raštę Nr. (7.2E)2E-73 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018-12-15 iki 2018-12-31 priskaičiuota 17 476,68 Eur delspinigių; 2019-02-06 rašte Nr. (7.2E)2E-870 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31 priskaičiuota 31 869,24 Eur delspinigių; 2019-03-08 rašte Nr. (7.2E)2E-1595 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 priskaičiuota 28 785,12 Eur delspinigių; 2019-04-09 rašte Nr. (7.2E)2E-2298 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-03-15 priskaičiuota 15 420,60 Eur delspinigių; 2019-05-10 rašte Nr. (7.2E)2E-3197 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019-03-16 iki 2019-04-30 priskaičiuota 47 289,84 Eur delspinigių; 2019-06-10 rašte Nr. (7.2E)2E-4000 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 priskaičiuota 31 869,24 Eur delspinigių; 2019-08-12 rašte Nr. (7.2E)2E-5760 nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-07-04 priskaičiuota 34 953,36 Eur delspinigių. (1 t., b. l. 70-81). Taip pat nustatyta, jog 145 438,37 Eur priskaičiuotų delspinigių dalis buvo išskaičiuota iš ieškovo pateiktų apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų (2018-10-31 PVM sąskaitos-faktūros serija ZKS Nr. 003207; 2018-12-14 PVM sąskaitos-faktūros serija ZKS Nr. 003244; 2018-12-28 PVM sąskaitos-faktūros serija ZKS Nr. 003255; 2019-01-31 PVM sąskaitos-faktūros serija ZKS Nr. 003260; 2019-03-29 PVM sąskaitos-faktūros serija ZKS Nr. 003265), o likusią 122 880,07 Eur delspinigių dalį atsakovas nurodė išskaitys iš sumų, kurias jis buvo sulaikęs pagal Sutarties 14 punktą, viso 268 318,44 Eur (1 t., b. l. 80-86).

Dėl argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu

12.       Ieškovas nurodė, jog atsakovė nepagrįstai paskaičiavo 268 318,44 Eur dydžio delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Delspinigiai faktiškai buvo paskaičiuoti už 261 kalendorinę dieną (t. y. už daugiau nei 8 mėnesius), nors CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas iš esmės sutinka su šiais ieškovo argumentais.

13.       Nors įstatymas nedraudžia kreditoriui apskaičiuoti netesybas už didesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, kadangi ieškinio senatis taikoma esant priešingos šalies prašymui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovui ginčijant apskaičiuotų netesybų pagrįstumą ir teisėtumą bei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovės apskaičiuotos ir įskaitytos už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, negali būti įskaitytos į ieškovei mokėtinas sumas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pažymima, jog, tuo atveju, kai sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, trunka ilgiau nei 6 mėnesius, teismai, reikalaujant taikyti ieškinio senatį, turi priteisti delspinigius už laikotarpius, ne ilgesnius nei 6 mėnesiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

14.       Atsakovas nurodė, jog ieškovės ieškinys teisme gautas 2019-11-06, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo raštų 2018-11-09 Nr. (7.2 E) 2E-4516, 2018-12-19 Nr. (7.2 E) 2E-5464, 2019-01-04 Nr. (7.2 E) 2E-73, 02-06 Nr. (7.2 E) 2E-870, 2019-03-08 Nr. (7.2 E) 2E-1595, 2019-04-09 Nr. (7.2 E) 2E-2298, gavimo dienos, t. y. dienos, kurią ieškovai, būdami verslininkais, sužinojo apie savo teisės tariamą pažeidimą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio pateikimo (senaties) terminą, todėl prašė ieškinį atmesti  (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

15.       Pirma, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į suformuluotą ieškinio dalyką, nustatyta, jog ieškovas į teismą kreipėsi ne dėl netesybų priteisimo, o dėl vienašalio įskaitymo nuginčijo (vienašalio sandorio nuginčijimo) bei skolos už atliktus rangos / atlygintinių paslaugų teikimo darbus priteisimo, kuriems atitinkamai taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. 

16.       Antra, nagrinėjamu atveju delspinigius paskaičiavo ne ieškovas, o atsakovas, todėl taip pat nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, kurios yra skirtos skolininko teisių apsaugai bei užkirsti kelią galimiems kreditoriaus piktnaudžiavimams, kuomet reikalavimai dėl netesybų pareiškiami praėjus nepateisinimai ilgam laikui. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, jog pats atsakovas paskaičiavęs netesybas, negali remtis aptariama CK nuostata, įrodinėjant, jog skolininkas praleido terminą ginčyti tokią kreditoriaus skaičiuojamų netesybų nustatymo tvarką.

17.       Trečia, konstatavus, jog atsakovas neteisingai aiškina ieškinio senatį reglamentuojančias nuostatas, aplinkybės, jog delspinigiai buvo skaičiuojami skirtingais laikotarpiais, išrašant skirtingus raštus, šiuo atveju teisiniu požiūriu nėra reikšmingos, kadangi bendras ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.  

Dėl sutartinės atsakomybės taikymo pagrįstumo 

18.       Ieškovės įsitikinimu, atlikti darbų Sutartyje numatytu terminu (t. y. iki 2018-09-16) ji nespėjo dėl ESO kaltės, kadangi ilgą laiką, po sutarties su ESO sudarymo, elektros tinklų iškėlimo darbai nebuvo vykdomi, t. y., ESO veiksmai ir neveikimas negali lemti neigiamų padarinių ieškovei atsiradimo ir sudaro pagrindą ieškovės atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės netesybų forma, taip pat turėjo įtakos ir kitos aplinkybės (kontrolinių matavimų ir darbų priėmimo uždelsimas, force majeure) dėl kurių Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti pažeidus terminą. Be to, apie aplinkybes, jog ESO veiksmai gali turėti neigiamos įtakos atliekamų kelio rekonstrukcijos darbų terminams, informavo atsakovą. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybas dėl žemiau nurodytų motyvų.

19.       Pirma, Sutarties 31 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs Darbų per pratęsimo laikotarpį, taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti Užsakovui 0,03% dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą. Ginčo dėl to, kad darbai savalaikiai nebuvo atlikti, tarp šalių iš esmės nekilo. Taigi, atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas už nesavalaikį įsipareigojimų vykdymą.

20.       Antra, byloje nustatyta, jog sutartis su ieškove buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Pirkimo metu tiekėjai dėl Sutartimi prisiimtinų įsipareigojimų teikė klausimus. Atsakovė (perkančioji organizacija) paaiškino, kad tiekėjai turi įsivertinti 0,4-10 kV linijų rekonstravimo darbus (15 klausimas ir atsakymas) ir kad juos atliks ESO paskirtas rangovas (77 klausimas) (2 t., b. l. 14-38). Be to, Sutarties projekto 8 punkte ( http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task==view&tender_id=295379), kurį vėliau pasirašė ieškovas, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Sutarties vykdymo metu dėl darbų atlikimui nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl projektuotojų klaidų arba netikslumų, dėl atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus 1 (viena) kartą gali būti nukelta darbu atlikimo termino pabaiga, bet ne ilsiau kaip 2 (dviems) mėnesiams. Taigi ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus, neabejotinai suprato ir turėjo įvertinti galimas neigiamas rizikas, įskaitant ir visą 0,4-10kV linijų rekonstravimo galimą trukmę, rangovo parinkimą ir kt., susijusias su Pirkimo objektu.

21.       Trečia, byloje nėra duomenų, jog ieškovas ginčytų Sutarties 8 punktą, pagal kurį dėl trečiųjų šalių neveikimo 1 kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius, termino pabaigos nukėlimą fiksuojant papildomu susitarimu. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog 2018-06-22 papildomu susitarimu Nr. 4 jau buvo pratęstas darbų įvykdymo terminas 2 mėnesiams, darbų įvykdymo terminą numatant iki 2018-09-16 (1 t., b. l. 59). 

22.       Ketvirta, CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – trečiojo asmens veiksmai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje detalizuota, kad trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Būtent nagrinėjamu atveju šis atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas negali būti taikomas ieškovės atžvilgiu, kadangi ji dėl elektros įrenginių iškėlimo darbų su ESO pasirašė elektros įrenginių iškėlimo sutartį ir tuo pačiu prisiėmė riziką dėl elektros įrenginių iškėlimo darbų atlikimo. Ieškovė yra profesionalus verslo subjektas, todėl sutikdama dalyvauti atsakovės paskelbtame konkurse ir sudaryti Sutartį joje nurodytomis sąlygomis, savo rizika prisiėmė su tuo susijusias prievoles, tame tarpe ir atsakomybę už kitų jos pasitektų subjektų tinkamą prievolių vykdymą. Ieškovės kontrahentės (ESO) veiksmai neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad būtent ieškovė, prisiėmusi prievoles tinkamai ir laiku savo rizika atlikti darbus, yra atsakinga už savo verslo partnerių veiksmus.

23.       Penkta, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog bendradarbiaudamas su atsakovu, ieškovas apie negalėjimą savalaikiai įvykdyti prievoles buvo informavęs atsakovą, savaime nėra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės netesybų forma. Sutarties 9.3. punkte numatyta, kad atsakovas turi pareigą pašalinti rangovo įspėjime nurodytas aplinkybes, kurios trukdo vykdyti Sutartį, tik jei jos priklauso nuo užsakovo valios. Tačiau šiuo atveju, Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas iš esmės priklausė nuo ieškovo valios, jo gebėjimo kontroliuoti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą, bendradarbiaujant su ESO bei vykdant elektros tinklų iškėlimo darbus, o ne nuo atsakovo trukdymo vykdyti sutartį. Dar dalyvaudama atsakovės vykdytame pirkime ieškovė žinojo, jog turės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl sudarydama Sutartį prisiėmė su šiomis aplinkybėmis susijusią riziką. Be to, atsižvelgiant į ESO atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai teismas pažymi, jog sutartinių įsipareigojimų vykdymas tarp ESO ir ieškovo, civilinės atsakomybės taikymas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

24.       Šešta, pasisakant dėl argumentų, jog ESO tariamas neveikimas galėtų būti prilyginamas force majeure aplinkybėms, pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2020-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 32 punktas). Taip pat išaiškinta, kada pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktika, ieškovo argumentai, jog ESO tariamas neveikimas galėtų būti prilyginamas force majeure aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, esant panašioms aplinkybėms, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-217-790/2020).

25.       Septinta, ieškovas, pasisakydamas dėl kontrolinių kelio matavimų, nurodė, jog atsakovas darbų perdavimo – priėmimo procese neveikė taip, kad šis klausimas būtų išspręstas be nepagrįsto uždelsimo. Nurodė, jog ieškovas 2019-03-15 buvo pateikęs pranešimą apie darbų atlikimą ir prašė spręsti jų priėmimo klausimą, tačiau atsakovo pasitelkti subjektai (AB „Problematika“ ir VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“), matavimus su rekonstruoto kelio ruožo danga, atliko tik po beveik 2 mėnesių, skaičiuojant nuo ieškovo pranešimo apie darbų užbaigimą, įtraukdamas už tą laikotarpį netesybas. Sutiktina su ieškovo argumentu, jog darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams (CK 6.694 straipsnio 5 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, nors ieškovas nurodė susirašinėjimo bei kontrolinių matavimų atlikimo chronologiją, tačiau remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo spręsti, jog buvo vilkinama priimti darbus, nebendradarbiaujama su ieškovu. Priešingai, teismas įvertinęs AB „Problematika“ ir VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo, susirašinėjimo, atliktų veiksmų intensyvumą, nustatė, jog VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“, sulaukusi palankių oro sąlygų, atliko rato sukibimo su kelio danga ir kelio nelygumų matavimus, ir atitinkamai 2019-04-19 ir 2019-05-06, pateikė AB „Problematika“ (5 t., b. l. 49-51). AB „Problematika“ reagavo į ieškovės ir atsakovės raštus, ėmėsi būtinų priemonių ir veiksmų tinkamai įvykdyti savo prisiimtas pareigas, atliekant kontrolinius matavimus (5 t., b. l. 35-38). Objektyvių aplinkybių, jog dėl atsakovo ar jo pasitelktų asmenų veiksmų būtų nepagrįstai uždelstas darbų priėmimas, byloje nenustatyta, o vien ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas, savaime neįrodo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, nepagrįstą kelio patikros atlikimą ar darbų priėmimo delsimą. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog kelių dangos nelygumų matavimo metu 2019-05-06 ir 2019-05-24 nustatyti defektai (kelias neatitiko lygumo reikalavimų ir viršijo ribines vertes) (1 t., b. l. 105-110), tačiau trūkumai ištaisyti tik 2019-07-04 (5 t., b. l. 37). Pažymėtina tai, nors darbai buvo priduoti 2019-07-26, tačiau delspinigiai apskaičiuoti iki 2019-07-04 (žr., 9 punktą). Taigi, ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo veiksmų (tiek atlikus darbus su trūkumais, tiek juos ištaisius po daugiau nei mėnesio) užsitęsė darbų priėmimas, o tai, ar kelio matavimai buvo atlikti teisingai, ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ne darbų perdavimas – priėmimas sąlygojo netesybų skaičiavimą, o tai, kad ieškovas savalaikiai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, o ieškovo samprotavimai dėl darbų priėmimo tariamo vilkinimo, neįrodo, jog jų priėmimas vyko nepateisinamai ilgai (CPK 185, 178 straipsniai).

26.       Aštunta, ieškovės argumentai dėl delspinigių nepagrįsto apskaičiavimo už žiemos laikotarpį atmestini. Šalių sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo laikotarpis – per 14 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Kaip buvo minėta, šalys pasinaudojo Sutartyje numatyta galimybe vieną kartą pratęsti darbų pabaigos terminą ir papildomu susitarimu pratęsė šį terminą iki 2018-09-16 (1 t., b. l. 59). Jokių susitarimų dėl šios datos negaliojimo žiemos laikotarpiu šalys nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes, kaip matyti iš pratęstų terminų, visi darbai turėjo būti užbaigti dar iki ieškovės nurodytos žiemos laikotarpio pradžios. Ieškovei neįvykdžius Sutarties iki galutinės jų įvykdymo datos, laikytina, kad ieškovė neįvykdė savo prievolės laiku atlikti darbus, todėl žiemos laikotarpis po Sutartyje numatytos darbų užbaigimo datos nesudaro pagrindo pripažinti, jog Sutartis nebuvo pažeista bei atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo prievolės.

27.       Devinta, ieškovė nurodė, kad darbų vykdymo eigai įtaką darė nenugalimos jėgos aplinkybės (didelis kritulių kiekis). Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog darbų eigai turėjo įtakos nenugalimos aplinkybės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas nenugalimos aplinkybės egzistavimo faktą, remiasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad 2017 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais iškritęs kritulių kiekis standartinę kritulių normą viršijo 2-2,4 karto (1 t., b. l. 66). Tačiau vien pažymos pateikimas, kuriame nurodytas iškritęs kritulių kiekis, savaime neįrodo, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovo vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartį sąlygojo būtent iškritęs kritulių kiekis (CPK 185 straipsnis). Priešingai, byloje esantys statybos darbų žurnaluose užfiksuoti duomenys, tuose objektuose, kuriuose 2017 metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais, buvo vykdomi rangos darbai, vyravo palankios meteorologinės sąlygos (orai buvo saulėti arba debesuoti), be to, žurnalo įrašai patvirtina, kad ieškovei vykdyti tam tikrus statybos darbus nesutrukdė ir žiemos laikotarpis (2 t., b. l. 138-142). Taigi, šie ieškovės statybos darbų žurnalo duomenys, paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę apie force majeure sąlygų buvimą ir jų įtaką statybos darbų atlikimui, todėl ieškovė negali būti atleista nuo atsakomybės už Sutartyje numatyto darbų įvykdymo termino pažeidimą. Patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), o vien tai, kad atsakovas neskaičiavo netesybų už 1 mėn. laikotarpį, savaime nėra pagrindas spręsti, jog egzistavo force majeure aplinkybės.

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas turėjo pagrindą taikyti civilinę atsakomybę netesybų forma, o ieškovo nurodyti argumentais bei subjektyvus situacijos interpretavimas, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl delspinigių apskaičiavimo nuo bendros sutarties kainos su PVM pagrįstumo

29.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo bendros Sutarties kainos su PVM. Teismas su šiais argumentais sutinka.

30.       Sutarties 31 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį, taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos. Tame pačiame Sutarties 31 punkte yra nurodyta, kad delspinigiai yra išskaičiuojami iš rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų be PVM, kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Be to, teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad pačios netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Taigi teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai išskaičiavo iš mokėjimų ieškovei apskaičiuotas netesybas nuo įsiskolinimo sumos su PVM.

Dėl delspinigių dydžio pagrįstumo

32.       Ieškovas iš esmės nurodė, jog pats 0,03 procentų delspinigių dydis, atsižvelgiant į sutarties vertę, neprotingai didelis ir sudaro nepagrįstas sąlygas atsakovui praturtėti ieškovo sąskaita, be to, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog patyrė nuostolių dėl Sutartyje nustatyto termino praleidimo. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų būti mažinamas.

33.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 52 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad atsakovė neįrodė tikslaus nuostolių dydžio, tačiau pažymėtina tai, kad šioje byloje tikslus nuostolių dydis nesudaro ginčo dalyko, nes šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir atsakovė neturi pareigos įrodinėti nuostolius, tuo labiau, kad ieškovė yra verslininkė prisiimanti verslo neigiamų padarinių rizikas. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovės pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti įrodymais, jie apskaičiuoti nuo bendros sutarties kainos, darbus užbaigė kokybiškai, aplinkybės, turėjusios įtakos sutarties nesavalaikiui įvykdymui, nesudaro pagrindo laikyti paskaičiuotus delspinigius neprotingai dideliais bei juos sumažinti, nes toks mažinimas prieštarautų sutarties šalių valiai sudarant sutartį, būtų nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų.

35.       Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti atsakovės raštuose (žr., 11 punktą) nurodytų netesybų vienašalį įskaitymą iš dalies neteisėtu ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 113 687,60 Eur skolos (neteisėtai įskaityta suma, kuri atsakovės buvo priskaičiuota delspinigius skaičiuojant nuo bendros Sutarties kainos su PVM, 46 567,62 Eur (268 318,44 Eur – 221 750,82 Eur (2 832 057,51 Eur * 0,03 procentai * 261 dienos)) + delspinigiai už 6 mėnesius viršijantį laikotarpį (79 dienas) 67 119,98 Eur (0,03 procentai * 2 832 057,51 Eur * 79 dienos). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog toks netesybų apskaičiavimo yra nepagrįstas, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas

36.       Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

37.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymo) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

38.       Nagrinėjamoje byloje šalių Sutartis atitinka Įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai Įstatymas netaikomas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 113 688,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

39.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, įskaitant ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo teisės ginčyti sutartį, yra teisiškai nereikšmingi iš esmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, juo labiau, kad koncesijos sutartį pasirašė Širvintų rajono savivaldybės administracija, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

41.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

42.       Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kartu pateikė įrodymus dėl patirtų 6050,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 25-26). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta.

43.       Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo prašoma pripažinti vienašalį įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo skolą už atliktus darbus. Taigi, ieškovas iš esmės siekė prisiteisti skolą, ginčydamas vienašalį įskaitymą ir netesybų taikymo pagrindimą. Teismui nusprendus iš dalies tenkinti reikalavimą dėl skolos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į priteistos ir atmestos prašomos priteisti skolos dalį. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 42,37 procentai (113 687,60 (113 688,13) Eur * 100 procentų / 268 318,44 Eur), o atmestų 57,63 procentai. Ieškovė patyrė 6 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį (42,37 procentai), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 563,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovui tenkanti mokėti dalis sudaro 3,21 Eur (atmestų reikalavimų 57,63 procentai), o atsakovui 2,37 Eur (tenkintų reikalavimų 42,37 procentai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkanti mokėti dalis neviršija 3,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Tačiau iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, vienašalį įskaitymą iš dalies neteisėtu ir priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, ieškovės RUAB „Žemaitijos keliai“, juridinio asmens kodas 180264995, naudai 113 688,13 Eur skolos už atliktus darbus, vykdant 2016-11-14 sutartį Nr. 1092, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 113 688,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 563,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš RUAB „Žemaitijos keliai“, juridinio asmens kodas 180264995, valstybės naudai 3,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                  Žilvinas Terebeiza