Administracinė byla Nr. N062-674/2010

Procesinio sprendimo kategorija 42.11.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

              Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnas 2009 m. sausio 29 d. V. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. sausio 28 d., apie 20 val. buvo sulaikytas medžioklės plotuose, priklausančiuose „Pirčiupių“ medžiotojų klubui (Varėnos rajone, Užuperkasio kaime), bei su savimi turėjo medžioklinį - graižtvinį šautuvą, prožektorių ir akumuliatorių, t. y. neturėdamas leidimo medžioti bei laikyti šaunamąjį ginklą, medžiojo svetimuose medžioklės plotuose. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog V. Ž. šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus,  o atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vedėjo 2009 m. vasario 3 d. nutarimu V. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 2000 Lt bauda. Nutarime buvo nurodyta, jog V. Ž. medžiojo svetimuose medžioklės plotuose, neturėdamas medžiotojo bilieto, galiojančio medžioklės lapo, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, buvo medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, t. y. vykdė neteisėtą medžioklę, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės) 18, 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.1, 60.2, 60.3 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Ž. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vedėjo 2009 m. vasario 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad jis tą dieną nemedžiojo, šautuvą buvo pasiėmęs tik dėl to, jog norėjo padresuoti savo medžioklinį šunį, o prožektorius kišenėje buvo netyčia.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė V. Ž. skundo netenkinti ir paliko Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2009 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog V. Ž. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, liudytojo J. P. parodymais, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Teismas pažymėjo, kad savo ranka rašytame paaiškinime V. Ž. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailėjosi, paaiškinime taip pat nurodė, kad su savimi turėjo šautuvą, prožektorių, akumuliatorių, tačiau tą kartą nieko nesumedžiojo. Teismo nuomone, V. Ž. aiškinimai, jog 2009 m. sausio 28 d., 20 val. vakaro, kai jau buvo visiškai tamsu, jis pasiėmęs šautuvą, dresavo savo medžioklinį šunį, yra neįtikinami. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. Ž. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, todėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2009 m. vasario 3 d. nutarimas buvo priimtas teisingai taikant ATPK nuostatas ir yra pagrįstas. Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį ir administracinėn atsakomybėn V. Ž. patrauktas pagrįstai. Teismas taip pat pabrėžė, kad administracinė nuobauda V. Ž. buvo paskirta atsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Apelianto įsitikinimu, jis nubaustas nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, visiškai neanalizavo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių bei rėmėsi vieninteliu įrodymu – apelianto prisipažinimu, užfiksuotu administracinio teisės pažeidimo protokole. Tačiau, anot apelianto, teismas neįvertino to, kad šis prisipažinimas, surašytas paaiškinime, akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir negali būti laikomas kaltės įrodymu. Nors teismas, nagrinėdamas bylą, besąlygiškai tikėjo pareigūnų parodymais, tačiau teisme pareigūnai negalėjo pagrįsti kaltinimo dėl neteisėtos medžioklės, t. y. negalėjo paaiškinti, kaip galima medžioti be šovinių; šviesti prožektoriumi, jeigu jis be lemputės; prožektorių prijungti prie akumuliatoriaus, kuris yra skirtingo galingumo. Be to, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2009 m. vasario 3 d. nutarime buvo neteisingai nurodytas apelianto sulaikymo laikas – nutarime nurodoma, jog apeliantas buvo sulaikytas 2009 m. sausio 26 d., kai tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma kita data – 2009 m. sausio 28 d. Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, tačiau visiškai nedetalizavo, kokia konkrečiai surinkta medžiaga remiamasi.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697 redakcija) 18, 18.1, 18.2, 18.3, 18.5, 60.1, 60.2, 60.3 punktų pažeidimus (b. l. 12).

ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2000 iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18 punktas numato, jog medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus: „18.1. medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma nėra privaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos); 18.2. galiojantį medžioklės lapą; 18.3. galiojantį leidimą laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu; 18.5. medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu šunimi“. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punktu, draudžiama: „60.1. būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti; 60.2. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų; 60.3. medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.15 punkto reikalavimus“.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad jis 2009 m. sausio 28 d. nemedžiojo, šautuvą į medžioklės plotus, priklausančius medžiotojų klubui „Pirčiupis“, buvo pasiėmęs tik dėl to, kad norėjo padresuoti savo medžioklinį šunį, be to, šis šautuvas buvo be šovinių, o kitos, pareigūnų nuomone, medžioklei skirtos priemonės (prožektorius, akumuliatorius) taip pat jokiu būdu negalėjo būti naudojami šiuo tikslu, kadangi prožektorius buvo be lemputės, o akumuliatorius – skirtingo galingumo nei prožektorius.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 425 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) 1 punktas medžioklę apibrėžia kaip medžiojamųjų gyvūnų tykojimą, sekimą, norint juos sugauti ar nušauti, taip pat persekiojimą, gaudymą ir šaudymą. Iš bylos medžiagos (2009 m. sausio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. VR-43, b. l. 10 – 11; Varėnos rajono policijos komisariato 2009 m. sausio 29 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“, b. l. 13; 2009 m. sausio 29 d. pranešimo apie įtarimą, b. l. 7; liudytojo J. P. parodymų, duotų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, b. l. 19) matyti, kad apeliantas V. Ž. 2009 m. sausio 28 d., apie 20 val. buvo sulaikytas medžioklės plotuose, priklausančiuose  medžiotojų klubui „Pirčiupis“ (Užuperkasio kaime, Varėnos rajone), bei su savimi turėjo įrankius ir priemones, skirtas medžiojamųjų gyvūnų persekiojimui (medžioklinį - graižtvinį šautuvą, prožektorių ir akumuliatorių). Šių aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantas medžiojo svetimuose medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, t. y. padarė ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors, apelianto teigimu, 2009 m. sausio 28 d., apie 20 val. pas jį rasti įrankiai ir priemonės objektyviai negalėjo būti naudojami medžioklės metu (šautuvas buvo be šovinių, prožektorius ir akumuliatorius neveikė), tačiau šie teiginiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei paties apelianto pirminiam paaiškinimui, įrašytam administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11), todėl yra vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Liudytojas J. P., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog pas apeliantą rastas medžioklinis prožektorius buvo prijungtas prie akumuliatoriaus, tuo tarpu Varėnos rajono policijos komisariato 2009 m. sausio 29 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad prieš sulaikymą medžioklinį prožektorių apeliantas laikė rankoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog visos šios priemonės buvo paruoštos naudoti medžioklės metu pagal savo paskirtį. Tuo tarpu apelianto versija, jog prožektorius neturėjo lemputės, o akumuliatorius negalėjo būti panaudotas, nes skyrėsi jo ir prožektoriaus galingumas, nėra pagrįsta jokiais objektyviais byloje surinktais įrodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pas apeliantą sulaikymo metu nebuvo rasta šovinių jo turėtam medžiokliniam - graižtviniam šautuvui, vien tik ši aplinkybė, vertinant ją visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepaneigia apeliantui inkriminuoto kaltinimo pagrįstumo, kadangi, kaip teigiama Varėnos rajono policijos komisariato 2009 m. sausio 29 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, prieš apelianto sulaikymą jis su savimi turėtus medžioklės įrankius bei priemones išmetė. Be to, savo pirminiame paaiškinime, įrašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliantas pripažino, jog 2009 m. sausio 28 d. išėjo į mišką medžioklės tikslais (norėdamas pamokinti medžioti šunį), tačiau žvėrių nesumedžiojo ir nė karto neiššovė (b. l. 11).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto teiginys, kad Varėnos rajono agentūros 2009 m. vasario 3 d. nutarime (b. l. 12) buvo neteisingai nurodytas pažeidimo padarymo laikas (2009 m. sausio 26 d.), yra pagrįstas. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, trukdančiu tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ar suvaržiusiu apelianto teisę į gynybą nuo jam pareikštų kaltinimų, kadangi byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pažeidimas faktiškai buvo padarytas 2009 m. sausio 28 d. (būtent ši data buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole bei apelianto ir pažeidimą užfiksavusių pareigūnų paaiškinimuose, duotuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 19).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. V. Ž. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant ATPK 20 straipsnio, 30 straipsnio, 302 straipsnio nuostatas, bei atsižvelgus į jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

            Teisėjai                                                                Antanas Ablingis

                                                                              Roma Sabina Alimienė

                                                                              Ričardas Piličiauskas