Administracinė byla Nr. I-2141-95/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01301-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas G. A. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2010-04-09 sprendimą Nr. 5-S-1977 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjui specialų nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį.
Skunde nurodė, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1989 m. Nuo 1997-07-01 iki 1998-06-01 dirbo Utenos rajono policijos komisariato Kelių policijos viršila. Nuo 1998-06-01 iki 2003-05-01 jis dirbo Kelių policijos jaunesniuoju inspektoriumi. 2003-05-01 pareiškėjas buvo apskirtas Viešosios policijos Patrulių būrio jaunesniuoju inspektoriumi (nuo 2003-12-08 pareigų pavadinimas pakeistas į specialisto). Nuo 2008-10-01 pareiškėjas dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio specialistu. Mano, kad Sprendimas nesuteikti pareiškėjui aukštesnio vidurinės grandies pareigūnų laipsnio, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes specialūs nekariniai laipsniai pareigūnams suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-03-02 įsakymu patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pažymėjo, kad Statuto 14 str. 6 d. reikalavimas būti įgijus aukštąjį išsilavinimą nenustatytas. Atsakovas netinkamai interpretavo ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus bei nepagrįstai siejo aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimą su aukštojo išsilavinimo turėjimu (įgijimu). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas ir vyresnysis vadovas teigiamai įvertino jo ilgametę tarnybą bei, atsižvelgę į įstatymu nustatytus reikalavimus, pripažino, kad pareiškėjas yra užsitarnavęs aukštesnį-vyresniojo inspektoriaus-laipsnį. Akcentavo, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo momentu pareiškėjas turėjo didesnį kaip 10 m. vidaus tarnybos stažą ir jam buvo suteiktas inspektoriaus specialus nekarinis policijos laipsnis. Pareiškėjas eina iš esmės tas pačias pareigas, kurias ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. Atkreipė dėmesį, kad jo pareigybę atitinkantis aukščiausias specialus nekarinis laipsnis yra vyresnysis inspektorius. Todėl laiko, kad vadovaujantis įstatymų reikalavimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aukštesnio vidurinės grandies pareigūnų laipsnio (vyresniojo inspektoriaus) nesuteikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis tarnybos tęstinumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principus, valstybės tarnybą grindžiantį karjeros laipsnį.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 36). Be kita ko, pareiškėjas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 34).
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 16-17) nurodė, kad pareiškėjui nėra galimybės suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi jo pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalies, atsakovo nuomone, yra aukštais išsilavinimas. Pagal Statuto 14 str. 5 d., vidurinės grandies žemiausias laipsnis, tai yra vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Pagal Statuto 14 str. 6 d., aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir ištarnavus, turint tam tikrą laipsnį, tam tikrą metų skaičių. Taip pat nurodė, kad Departamentas savo sprendimą grindžia ir Vidaus reikalų ministerijos 2006-09-13, 2006-10-10 ir 2007-10-11 raštais, kuriuose išdėstyta Vidaus reikalų ministerijos bendra žinybinė pozicija, pagrįsta Statuto 14 str., kad pareigūnui suteikiant aukštesnį laipsnį, pagal Statuto 14 str. 6 ir 9 d., yra būtina sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą, Mano, kad pareiškėjo skunde pateikta nuomonė apie pareigūno kvalifikaciją negali būti atsiejama nuo pareigūno turimo išsilavinimo ir kad vien tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vadovaujantis Statuto 14 str. 6 ir 9 d., nėra pagrindas pareigūnui suteikti aukštesnį policijos laipsnį.
Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 37).
Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 10-11) nurodė, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1989 m. Atsižvelgiant į šiai dienai esamą skirtingą teismų praktiką, susijusią su specialių nekarinių laipsnių pareigūnams suteikimu, mano, kad vadovaujantis Statuto 3 str., vidaus tarnyba yra grindžiama karjeros tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms bei kitais principais, todėl siekiant nepažeisti pareiškėjo atžvilgiu šių principų, buvo išsiųstas teikimas suteikti pareiškėjui aukštesnį vidurinės grandies pareigūno policijos laipsnį. Tačiau sprendimą dėl laipsnio suteikimo priima Lietuvos policijos generalinis komisaras.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 38).
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2010-04-09 sprendimo Nr. 5-S-1977 „Dėl teikimų vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“ (toliau – Sprendimas), kuriuo teikimas dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo G. A. buvo grąžintas, nes pareiškėjas neturi aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 3, 4-5, 12, 13-14, 20).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo sąlygos bei tvarka.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Statuto 13 str. 13 d. 1 ir 2 p., policijos inspektoriaus ir vyresniojo inspektoriaus laipsniai yra priskiriami vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių kategorijai.
Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių suteikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Statuto 14 str. 5-7 d. Pagal paminėto straipsnio 5 d., policijos inspektoriaus laipsnis gali būti suteiktas tik asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Kadangi policijos inspektoriaus laipsnis yra žemiausias iš vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, todėl reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra bendrasis reikalavimas, kuris turi būti taikomas ir aukštesnių už šį laipsnį policijos laipsnių atžvilgiu, t. y. reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tame tarpe ir vyresniojo inspektoriaus ar komisaro inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu.
Tai lemia, kad asmeniui Statuto 14 str. 6 d. tvarka suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, turi būti paisoma šio straipsnio 5 d. nustatyto reikalavimo dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo. Statuto 14 str. 6 d. nustatyti reikalavimai, kurie būtini suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, vertintini kaip papildomi reikalavimai Statuto 14 str. 5 d. nustatytų reikalavimų atžvilgiu.
Iš Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. pavadinimo – „Tarnybos tęstinumas“ ir juo reguliuojamų klausimų rato, matyti, kad šio teisės akto paskirtis yra sureguliuoti tarpusavyje teisinius santykius pareigūnų vidaus tarnybos srityje, kurie egzistavo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo ir kurie atsirado po jo įsigaliojimo, užtikrinant nenutrūkstamą šių pareigūnų darbo, užimant tas pačias pareigas vidaus tarnyboje, tęstinumą.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Statuto 14 str. 5 ir 6 d. nuostatos, vertinant jas su Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. nuostatomis, tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji (Statutas) ir specialioji (Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas) teisės normos.
Tačiau kaip matyti iš Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo, jame nėra nuostatų, kurios būtų skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesnių policijos laipsnių suteikimu pareigūnams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Statuto įsigaliojimo.
Tai lemia, kad šiems klausimams (aukštesnių policijos laipsnių suteikimo) spręsti Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra netaikytinas, o taikytinas Statutas, šiuo konkrečiu atveju Statuto 14 str. 5 ir 6 d. nuostatos.
Taip pat pažymėtina, kad tokios minėtų teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir anksčiau išnagrinėtose bylose (Administracinė byla A502-1822/2008; Administracinė byla Nr. A822-318/2009; Administracinė byla Nr. A143 – 144/2009; Administracinė byla Nr. A502-1969/2008; Administracinė byla Nr. A438-370/2009), t. y. ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra dominuojanti.
Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Taigi, ginčo atveju, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas užima Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio specialisto pareigas. 2003-05-01 pareiškėjui buvo suteiktas inspektoriaus pareiginis laipsnis. Šiuo metu pareiškėjas siekia gauti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, neturėdamas aukštojo išsilavinimo.
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1989 m.. Taigi, iki Statuto įsigaliojimo jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 16 m. 4 mėn. ir 9 d.
Teismas pabrėžia, nors pareiškėjas iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 m. vidaus tarnybos stažą, tačiau Statuto patvirtinimo įstatymo 1 str. 5 d. nustatyta išimtis nesuteikia teisės jam gauti aukštesnį vyresniojo inspektoriaus laipsnį už turimą inspektoriaus laipsnį, neturint aukštojo išsilavinimo.
Kaip minėta, kad pagal Statuto 14 str. 5 ir 6 d. nuostatas, reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tame tarpe ir siekiant gauti aukštesnį už turimą (inspektoriaus) laipsnį – vyresniojo inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nustatęs, kad pareiškėjas nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, Sprendimą naikinti ir įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjui specialų nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį nurodytais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Procedūrinių pažeidimų teismas nenustatė. Atsakovas savo veiksmais ir Sprendimu neviršijo įstatymų jam suteiktos kompetencijos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Liuda Arlauskienė