Baudžiamoji byla Nr. 1-1304-369/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59406-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 1.2.5.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant prokurorams, Šarūnui Šimoniui, Dainai Dilbienei,

kaltinamajam P. P., jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

nukentėjusiajai A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 25 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 6 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – dvidešimt penkių parų arešto bausme;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į aštuoniasdešimt devynių parų arešto bausmę;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 641 straipsniu, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 14 d. 7.40 val. iki 2017 m. lapkričio 14 d. 16.14 val. (viena para) išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

P. P. 2018 m. gruodžio 16 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą ir rankomis sugriebęs savo motinai A. P. už gerklės ją smaugė, taip tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš artimąjį giminaitį – motiną ir jai sukėlė fizinį skausmą. Taip P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su tėvais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytu laiku susipyko su motina, nes ji nedavė jam pinigų. Motinos nesmaugė ir fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Konflikto metu motina pagrasino, kad iššoks pro langą, todėl sugriebė ją už kojos ir atitraukė nuo lango. Į butą atėjusi jo sesuo N. P. jam davė pinigų, todėl iš buto pasišalino. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų. Pinigų iš mamos reikalavo, nes norėjo išgerti.

Nukentėjusioji A. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 2 dalimi, atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis P. P. yra jos sūnus. Teisme pagarsinti nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2019 m. vasario 11 d. apklausos metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad jos sūnus P. P. 2018 m. gruodžio 16 d., apie 14.40 val., ją skriaudė. Sūnus yra narkomanas ir reikalavo pinigų. Ji sėdėjo ant sofos-lovos, kai priėjęs sūnus dviem rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugimas truko kelias sekundes. Išsigandusi jį sūnų nustūmė nuo savęs ir norėjo iššokti pro langą, bet sūnus griebė jai už kojos ir patraukė atgal. Kai traukė už kojos jai neskaudėjo. Skaudėjo, kai smaugė. Į pagalba atėjo jos dukra N. P., kuri iškvietė policiją, o sūnus išėjo iš buto. Daugiau sūnus jos nemušė, netampė ir, atrodo, nespyrė. Ji yra silpnos sveikatos, todėl prašo jos nekviesti liudyti į teismą ir vadovautis šiais parodymais. Šio įvykio niekas nematė, bute buvo tik dviese su sūnumi. Į gydytojus nesikreipė. Mėlynių, paraudimų ar kitų sužalojimų jos kūne neatsirado (b. l. 11-12).

Liudytoja N. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis P. P. yra jos brolis. Teisme pagarsinti liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2019 m. vasario 11 d. apklauso metu liudytoja N. P. parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 14.40 val., jai paskambino mama ir verkdama pasakė, kad P. P. ją smaugia ir reikalauja pinigų. Ji greitai paskambino į policiją ir atbėgo pas mamą į butą. Jai atėjus brolis dar buvo bute. Broliui buvo prasidėjusi abstinencija. Broliui davė 12 Eur ir jį išvarė iš buto. Mama verkė. Ant mamos kūno paraudimų ar mėlynių nesimatė. Mama papasakojo, kad brolis ją smaugė, todėl ji atidarė langą ir norėjo iššokti, bet brolis ją už kojos pertempė atgal. Mama nesakė, kad brolis ją mušė ar kitaip skriaudė. Sakė, kad tik smaugė (b. l. 14-15).

Liudytoja policijos pareigūnė S. O. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino jos surašytame 2018 m. gruodžio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytas faktines aplinkybes (b. l. 5-7) bei ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus (b. l. 17-18). Liudytoja S. O. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus į iškvietimo vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten esanti senyvo amžiaus ir rusiškai kalbanti moteris patvirtino, jog ką tik iš buto pasišalinęs sūnus iš jos reikalavo pinigų, tampė ją po butą ir smaugė. Ant moters kaklo smaugimo žymių nepastebėjo. Jai su kolega atvykus į pranešime nurodytą butą fizinį smurtą naudojęs asmuo – pranešėjos sūnus iš buto jau buvo pasišalinęs. Liudytoja S. O. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 14.40 val., gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus. Su kolega R. T. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko N. P., kuri atidarė buto duris. Užėjus į butą, ten rado A. P. – jos motiną, kuri buvo susijaudinusi. A. P. pasakė, kad su ja gyvenantis sūnus P. P. nuo pat ryto iš jos reikalavo pinigų, kurių ji nedavė. Maždaug prieš 40 minučių sūnus suėmęs rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti ir pabėgo iš namų. A. P. dar sakė, kad sūnus ją tampė po butą (nepamena, ar pasakojo kaip tampė). Tiksliai prisimena, kad A. P. kartojo jog sūnus ją smaugė. Sakė, kad nenori, jog sūnus su ja gyventų. A. P. neužsiminė apie tai, kad bandė iššokti pro langą. Nepamena, ar ant jos kaklo matėsi smaugimo žymės. Jeigu žymės būtų, tai jas užfiksuotu telefono fotoaparatu. A. P. ir N. P. paminėjo, kad P. P. buvo ar tai girtas, ar tai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. A. P. buvo pasiūlyta greitoji medicinos pagalba, nuo kurios ji atsisakė. P. P. įvykio vietoje (ir aplinkui) nerado ir jis nebuvo sulaikytas (b. l. 17-18).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2018 m. gruodžio 16 d., apie 14.40 val., A. P. pranešė, kad neblaivus sūnus P. P. ją tampė po butą ir suėmęs už kaklo ją smaugė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20181216_144745“, užfiksuota kaip iš laiptinės į butą užeina pareigūnai. Buto duris atidaro N. P. (nukentėjusiosios dukra). Pareigūnė klausia, ar gali paaiškinti kas čia buvo? N. P. atsako, kad mama daugiau papasakos. Įraše matyti kambaryje vaikštanti nukentėjusioji A. P., kuri nieko nekalba. Vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20181216_144817“, užfiksuota buto kambaryje stovinti N. P.. Su ja rusiškai bendrauja pareigūnė, klausia „gde on teper?“ (liet. k. – kur jis dabar). Dėl triukšmo neaiškiai girdisi, ką atsako N. P.: „sin narkoman, teper ja dala deneg, von pust vezut v tabor, ja zdes ne živu, živu riadom, a zdes živiot mama, otec i narkoman etot“ (liet. k. – sūnus narkomanas, dabar aš daviau pinigų, tegul veža į taborą, aš čia negyvenu, aš gyvenu šalia, o čia gyvena mama, tėvas ir tas narkomanas). Fone girdisi A. P. balsas: „poka vi prijexali, on uže ušiol“ (liet. k. – kol jūs atvažiavote, jis išėjo). Vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20181216_144849“, užfiksuota kambaryje stovinti N. P.. Fone girdisi galimai nukentėjusiosios A. P. balsas „dushil, dushil“ (liet. k. – smaugė, smaugė) (b. l. 19-22).

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis P. P. nepripažino, jog rankomis buvo sugriebęs motinai už kaklo, taip jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis neneigė, jog tarp jų buvo kilęs konfliktas dėl reikalaujamų pinigų, kad motinai buvo sugriebęs už kojos, tačiau taip pasielgė, nes norėjo ją nutempti nuo lango. Tokius P. P. parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Nežiūrint į tai, jog kaltinamojo mama, nukentėjusioji A. P. ir sesuo liudytoja N. P. teisme atsisakė duoti parodymus, atitinkamai, prieš sūnų ir brolį, teismas, pripažindamas P. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, remiasi nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme. Šiuose parodymuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji A. P. ir liudytoja N. P. net praėjus keliems mėnesiams po įvykio patvirtino, jog 2018 m. gruodžio 16 d. P. P. A. P. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir reikalaudamas pinigų, sugriebęs už kaklo ją smaugė. Šias faktines aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė S. O., kuri buvo atvykusi į įvykio vietą, bendravo su A. P. ir N. P. bei įvykio vietoje surašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą. Duomenys apie smurto panaudojimą užfiksuoti ir Policijos registruojamų įvykių registre bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų padarytuose vaizdo įrašuose. Teismas, įvertinęs šiuos teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog kaltinamasis P. P. savo motinos A. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl tokia jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio smurto panaudojimas artimojo giminaičio atžvilgiu. Nepripažindamas savo kaltės kaltinamasis P. P. akcentavo tai, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ant nukentėjusiosios A. P. kaklo neužfiksavo jokių suspaudimo žymių. Tačiau teismas pažymi, kad žymės ant nukentėjusiosios kaklo iš karto galėjo neišryškėti. Nukentėjusioji į butą atvykusiems policijos pareigūnams pareiškė, kad į gydymo įstaigas nesikreips. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ji buvo apklausta tik 2019 m. vasario 11 d., todėl iki šios apklausos ant jos kaklo žymės galėjo išnykti.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad P. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės apibūdina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo atsakomybe lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu P. P. atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. P. asmenybę: praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir šiuo metu P. P. atlieka laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, P. P. asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju P. P. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Nusikalstamą veiką P. P. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, ir P. P. skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. P. kardomosios priemonės neskirti, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikomas pataisos namuose.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Ovidijus Ramanauskas